- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-27
- Bylos Nr.
- e2-8269-465/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- E. G.
- Advokatai
- Monika Linkauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SA ir DM Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (CPB-3802), kuriuo prašė: 1) nustatyti šalių dukters G. G. ir sūnaus H. K. G. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš E. G. G. G. naudai 351 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei pavedant lėšas tvarkyti ieškovei uzufrukto teise; 3) priteisti iš E. G. H. K. G. naudai 325 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei pavedant lėšas tvarkyti ieškovei uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10 113 Eur išlaikymo įsiskolinimas už abu vaikus; 5) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas praleidžia su vaikais pirmą, trečią ir ketvirtą savaitgalius paimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais iki 18 val. ir grąžindamas sekmadieniais tarp 17 ir 18 val.; 2) atsakovas praleidžia su vaikais poriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną ir Naujuosius metus, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sausio 2 d. sutartu laiku; 3) atsakovas praleidžia su vaikais neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18 val. ir grąžindamas juos gruodžio 26 d. 10 val.; 4) atsakovas praleidžia su vaikais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės išvakarėse 18 val. ir grąžindamas juo į gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną 10 val; 5) atsakovas praleidžia su vaikais neporiniais metais antrąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų antros dienos 10 val. ir grąžindamas juos 18 val.; 6) atsižvelgiant į tai, kad Šv. Velykų metu būna mokinių atostogos, paėmimo ir grąžinimo laikas gali būti šalių sutarimu koreguojamas, pridedant papildomą laiką; 7) atsakovas praleidžia su vaikai poriniais metais vasaros atostogas nuo liepos 1 iki liepos 15 bei nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas vaikus paskutinę atostogų dieną 18 val.; 8) atsakovas praleidžia su vaikai neporiniais metais vasaros atostogas nuo liepos 16 iki liepos 31 bei nuo rugpjūčio 16 iki rugpjūčio 31, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas vaikus paskutinę atostogų dieną 18 val.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokusi nebuvo, tačiau jiems, gyvenant kartu gimė du vaikai: G. G. ir H. K. G.. Nuo 2021 m. rugpjūčio pradžios šalys gyvena skyriumi. Nuo to laiko atsakovas išlaiko vaikus, taip, kaip jam atrodo tinkama. Iš esmės nėra jokio stabilumo, periodiškumo. Ieškovė niekuomet nežino skirs vaikams išlaikymą atsakovas ar ne, bei kiek skirs. Net ir suskaičiavus atsakovo skiriamą išlaikymą laikotarpiu nuo 2021 m rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, akivaizdu, kad atsakovo skiriamas išlaikymas vaikams yra nepakankamas. Nuo pat gyvenimo skyriaus pradžios vaikai gyvena su ieškove, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Vaikai yra aktyvūs, lanko ugdymo institucijas, būrelius. Jų išlaikymui reikalingų lėšų atsakovas pakankamai neskiria. G. G. poreikiai: maistas namuose 150 Eur; maistas mokykloje 120 Eur. Buto komunaliniai mokesčiai sudaro 60 Eur mėnesiui. G. lanko šokių būrelį (šiuo metu apmoka atsakovas). Jis mėnesiui kainuoja 70 Eur. Sveikatos priežiūros išlaidos, vaistai 20 Eur. Pramogos, laisvalaikiui, draugų gimtadieniai, kinas, teatras – 60 Eur. Pratybos, mokyklinės prekės, ekskursijos, klasės fondo išlaidos metams sudaro 500 Eur, mėnesiui 42 Eur. Rūbai, avalynė 70 Eur. Kas kelerius metus vaikams perkami stambūs pirkiniai: kompiuteris, baldai (stalai, lovos ir kiti), patalynė. Šios išlaidos sudaro 60 Eur mėnesiui. Telefono, interneto mokestis per mėnesį sudaro 15-20 Eur. Išlaidos per metus odontologui sudaro apie 120 Eur (mėnesiui 10). Nenumatytoms išlaidoms 20 Eur. Šiuo metu vaiko poreikiams per mėnesį reikia 702 Eur. Papildomai už G. yra mokamas draudimas, tačiau šios išlaidos, šalių sutarimu yra dengiamos iš gaunamų vaiko pinigų lėšų. H. K. G. poreikiai: maistas namuose 150 Eur; mokestis už vaikų darželį 85 Eur. Buto komunaliniai mokesčiai sudaro 60 Eur mėnesiui. Vaikas lanko šokių būrelį, mokestis mėnesiui – 45 Eur. Sveikatos priežiūros išlaidos, vaistai 20 Eur. Pramogos, laisvalaikiui, draugų gimtadieniai, kinas, teatras – 60 Eur. Pratybos, mokyklinės prekės, darželio ekskursijos, grupės fondo, renginių išlaidos metams sudaro 300 Eur, mėnesiui 25 Eur. Rūbai, avalynė 70 Eur. Kas kelerius metus vaikams perkami stambūs pirkiniai: kompiuteris, baldai (stalai, lovos ir kiti), patalynė. Šios išlaidos sudaro 60 Eur mėnesiui. Interneto mokestis per mėnesį sudaro 15 Eur. Išlaidos per metus odontologui sudaro apie 120 Eur (mėnesiui 10). Per mėnesį lavinamiesiems žaislams, paprastiems žaislams skiriama 30 Eur. Nenumatytoms išlaidoms 20 Eur. Šiuo metu vaiko poreikiams per mėnesį reikia 650 Eur. Papildomai už H. K. yra mokamas draudimas, tačiau šios išlaidos, šalių sutarimu yra dengiamos iš gaunamų vaiko pinigų lėšų. Nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 2250 Eur. Kas vidutiniškai sudaro po 93,75 Eur per mėnesį arba po 46,88 Eur vaikui per mėnesį. Tarp šalių vykusios mediacijos metu, šalys skaičiavo, kiek kuris skyrė išlaikymo vaikams per mėnesį. Buvo suskaičiuota, kad laikotarpiu nuo 2022 balandžio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio (9 mėnesiai) atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 3563 Eurus. Tačiau iš šių lėšų 1000 Eur buvo skirtos atostogom, kurias atsakovas leido su vaikais. Šių išlaidų negalima priskirti prie kasdienių vaikų poreikių, todėl faktiškai atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 2563 Eur, kas sudaro 285 Eur mėnesiui, arba po 142,5 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nuo 2023 metų sausio, atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda iš dallies, t.y. jis iš dalies prisideda prie dukters G. išlaikymo. Atsakovas sumoka už dukters telefoną, per mėnesį dukters pietums mokykloje skiria po 30 Eur savaitei (120 mėn.), apmoka dukters lankomą šokių būrelį (70 Eur), pirko dukrai drabužių, avalynę. Tikslios sumos, kiek išleidžia dukters poreikiams per mėnesį ieškovė negalėtų nurodyti, tačiau tai gali būti apie 260 Eur. 2021 metais minimali mėnesinė alga sudarė 468,41 Eur į rankas, 2022 – 534 Eur, 2023 – 633 Eur, o nuo 2024 – 709 Eur. 2021 metais nuo rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d. atsakovas minimaliai kiekvieno vaiko išlaikymui turėjo skirti po 234,2 Eur per mėnesį kiekvienam. Iš viso 2347 Eur, tačiau skyrė 1387 Eur išlaikymo. Dėl susidarė 960 Eur išlaikymo įsiskolinimas. 2022 metais atsakovas kiekvienam iš vaikų turėjo skirti po 267 Eur per mėnesį kiekvienam. Iš viso per metus 6408 Eur abiems. Atsakovas 2022 metais vaikų išlaikymui skyrė 2563 Eur. Dėl to susidarė 3845 Eur išlaikymo įsiskolinimas. 2023 metais atsakovas kiekvienam iš vaikų turėjo skirti po 316,5 Eur per mėnesį kiekvienam. Iš viso per metus 7596 Eur abiems. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, dėl to gavosi 3798 Eur įsiskolinimas. Prie dukters išlaikymo prisidėjo po 260 Eur per mėnesį, dėl to gavosi 678 Eur įsiskolinimas ((316,5-260)*12). Bendra išlaikymo įsiskolinimo suma už 2023 metus yra 4476 Eur. 2024 m. atsakovas skyrė dukters išlaikymui po 260 Eur. Sūnaus neišlaiko. Už 2024 sausio ir vasario mėnesius sūnaus išlaikymui susidarė 650 Eur išlaikymo įsiskolinimas, dukters išlaikymui 182 Eur. Bendra išlaikymo įsiskolinimo suma už 2024 sausio ir vasario mėnesius sudaro 832 Eur. Iš viso laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. susidarė 10 113 Eur išlaikymo įsiskolinimas už abu vaikus, kuriuos ieškovė prašo priteisti jai, kadangi vykdydama atsakovo pareigą išlaikyti vaikus, ji pilnai skyrė išlaikymą vaikams.
3. Šiuo metu yra nusistovėjusi tvarka bendravimo su vaikais tvarka. Šalys sutaria dėl švenčių, taip pat vaikai su ieškove būna darbo dienomis, o savaitgalius leidžia su atsakovu. Tačiau ieškovė taip pat pageidauja turėti laiko su vaikais savaitgaliais, nes darbo dienomis bendravimas dažniausiai apsiriboja namų ruošos, namų darbų klausimais, o savaitgaliais atsiranda galimybė su vaikais ir kur nors išvykti, nueiti papramogauti. Ieškovė siūlo nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas praleidžia su vaikais pirmą, trečią ir ketvirtą savaitgalius paimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais iki 18 val ir grąžindamas sekmadieniais tarp 17 ir 18 val.; atsakovas praleidžia su vaikais poriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną ir Naujuosius metus, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sausio 2 d. sutartu laiku; atsakovas praleidžia su vaikais neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18 val. ir grąžindamas juos gruodžio 26 d. 10 val.; atsakovas praleidžia su vaikais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės išvakarėse 18 val. ir grąžindamas juo į gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną 10 val; atsakovas praleidžia su vaikais neporiniais metais antrąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų antros dienos 10 val. ir grąžindamas juos 18 val.; atsižvelgiant į tai, kad Šv. Velykų metu būna mokinių atostogos, paėmimo ir grąžinimo laikas gali būti šalių sutarimu koreguojamas, pridedant papildomą laiką; atsakovas praleidžia su vaikai poriniais metais vasaros atostogas nuo liepos 1 iki liepos 15 bei nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas vaikus paskutinę atostogų dieną 18 val.; atsakovas praleidžia su vaikai neporiniais metais vasaros atostogas nuo liepos 16 iki liepos 31 bei nuo rugpjūčio 16 iki rugpjūčio 31, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas vaikus paskutinę atostogų dieną 18 val.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
5. Atsakovas E. G. atsiliepime į ieškinį (DOK- 59816) su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: nustatyti G. G. ir H. K. G. gyvenamąją vietą su ieškove I. G., atmesti kaip nepagrįstą ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo E. G. G. G. naudai 351 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, skaičiuojamą nuo 2024 m. kovo 1 d. iki G. G. pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei pavedant lėšas tvarkyti ieškovei uzufrukto teise; atmesti kaip nepagrįstą ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo E. G. H. K. G. naudai 325 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, skaičiuojamą nuo 2024 m. kovo 1 d. iki H. K. G. pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei pavedant lėšas tvarkyti ieškovei uzufrukto teise; atmesti kaip nepagrįstą ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo E. G. ieškovės I. G. naudai 10 113 Eur išlaikymo įsiskolinimą už abu vaikus. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl atsakovo E. G. bendravimo su vaikais tvarkos, tenkinat ieškinio rezoliucinės dalies 5-to reikalavimo 1-5, 7-8 punktus, tuo tarpu, 6 punktą atmetant bei bendravimo tvarką papildant sekančiais punktais: 1. atsakovas praleidžia su vaikais poriniais metais rudens ir žiemos atostogas, o neporiniais metais praleidžia su vaikais šv. Kalėdų ir šv. Velykų atostogas, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. grąžindamas vaikus paskutinę atostogų dieną 18 val.; 2. abiejų vaikų – G. G. ir H. K. G. - gimtadieniai yra švenčiami kartu dalyvaujant tiek ieškovei, tiek atsakovui; 3. abiejų šalių susitarimu bendravimo su vaikais tvarka ir laikas gali būti koreguojami, suteikiant atsakovui galimybę su vaikais praleisti daugiau laiko. Prašė atsakovo E. G. naudai iš ieškovės I. G. priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas nesutiko su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog „nuo pat gyvenimo skyriaus pradžios vaikai gyvena su ieškove“. Pažymėjo, kad nuo pat gyvenimo skyrium pradžios iki šios atsiliepimo į ieškinį pateikimo dienos pagal ginčo šalių žodinį susitarimą vaikai nuo pirmadienio iki penktadienio išėjimo į mokyklą gyvena kartu su ieškove, o nuo penktadienio iki sekmadienio gyvena kartu su atsakovu. Taigi, iš esmės pagal šalių susitarimą 4 dienas per savaitę vaikai gyvena su ieškove, o 3 dienas per savaitę – su atsakovu. Šias aplinkybes pagrindžia pačios ieškovės ieškinio dalyje „Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo“ nurodyti teiginiai: „Šiuo metu yra nusistovėjusi tvarka bendravimo su vaikais tvarka. Šalys sutaria dėl švenčių, taip pat vaikai su ieškove būna darbo dienomis, o savaitgalius leidžia su atsakovu“. Vaikams susirgus, vaikai ieškovės atvežami atsakovui bei gyvena kartu su atsakovu, kadangi jis turi laisvesnį darbo grafiką, taip pat, tokiais atvejais, jei pačiam atsakovui reikia išvykti į darbą, pagalbos paprašo savo mamos - vaikų močiutės. Faktiškai vaikai su atsakovu gyvendavo net dažniau nei 3 dienas per savaitę, ypač kuomet šalių sūnus H. K. G., lankantis darželį, labai dažnai serga, dėl ko dažnai neina į darželį, o gyvena su atsakovu. Tarp šalių nuo 2022 m. balandžio mėn. prasidėjus nesutarimams dėl vaikų priežiūros klausimų, atsakovas kalendoriuje pradėjo žymėtis, kurias konkrečias dienas vaikai ar vienas iš vaikų gyvena kartu su juo, o ne su ieškove (2022 m. kalendoriuje vaikų gyvenimas pas atsakovą pažymėtas bendrai X ženklu; 2023 m. kalendoriuje raudonos spalvos X ženklas reiškia, jog dukra G. G. pažymėtą dieną gyveno pas atsakovą, o mėlynos spalvos X ženklas reiškia, jog sūnus H. K. G. pažymėtą dieną gyveno pas atsakovą, tuo tarpu, 2024 m. kalendoriuje (žymėtame iki 2024 m. balandžio mėn. pradžios, kuomet atsakovas susitiko su savo atstove) raudonos spalvos dienos nuspalvinimas reiškia, kad nurodytą dieną dukra G. G. gyveno pas atsakovą, o mėlynos spalvos apvedimas tušinuku reiškia, jog sūnus H. K. G. pažymėtą dieną gyveno pas atsakovą). Taigi, iš šių kalendorių matyti, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. vaikai pas atsakovą gyveno 154 dienas iš 275 dienų, 2023 metais iš 365 dienų dukra G. G. pas atsakovą gyveno 143 dienas, o sūnus H. K. G. pas atsakovą gyveno 184 dienas, kas yra net porą dienų daugiau nei pusė metų, tuo tarpu, per 2024 metų pirmus tris mėnesius, kurie viso turi 91-ą dieną, dukra G. G. pas atsakovą gyveno 34 dienas, o sūnus H. K. G. pas atsakovą gyveno 40 dienų. Atsakovas neprieštarauja ieškovės prašymui formaliai įtvirtinti nusistovėjusi bendravimo su vaikais tvarką, papildomai prašant 1 savaitgalį iš 4 leisti ir jai pabūti su vaikais. Atsakovas pastebi, jog bendravimo tvarka per vaikų vasaros atostogas ieškinyje yra aptarta, o bendravimo tvarka per rudens, šv. Kalėdų ir žiemos atostogas ieškinyje nėra aptarta, o per pavasario (šv. Velykų) atostogas yra aptarta tik iš dalies. Atitinkamai atsakovas prašo papildyti bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas praleidžia su vaikais poriniais metais rudens ir žiemos atostogas, o neporiniais metais praleidžia su vaikais šv. Kalėdų ir šv. Velykų atostogas, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. grąžindamas vaikus paskutinę atostogų dieną 18 val. Atsakovas prašo papildyti bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad abiejų vaikų gimtadieniai yra švenčiami kartu dalyvaujant tiek ieškovei, tiek atsakovui. Tai svarbu nustatyti, siekiant ateityje išvengti ginčo, jog, jei nurodytą dieną nebus nustatytas atsakovo bendravimo laikas su vaikais, ieškovė nenurodytų, jog neleidžia atsakovui švęsti vaikų gimtadienio kartu, dėl ko atsakovas prarastų galimybę šią vaikams svarbią dieną būti kartu su jais. Atsakovas pageidauja bei neprieštarauja, jog vaikai su juo bendrautų bei pas jį gyventų ne tik savaitgaliais, kaip nurodyta ieškinyje. Prašo papildyti bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad abiejų šalių susitarimu bendravimo su vaikais tvarka ir laikas gali būti koreguojami, suteikiant atsakovui galimybę su vaikais praleisti daugiau laiko.
Šalies argumentai
7. Atsakovas tinkamai išlaiko savo vaikus, jais rūpinasi, taip pat, į mediacijos procesą atvyko pasiruošęs, buvo pasirengęs tartis, tačiau būtent ieškovė, nepateikusi mediatorės prašytų duomenų, pasitraukė iš mediacijos proceso. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog dukros G. G. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 702 Eur dydžio suma, o sūnaus H. K. G. išlaikymui – 650 Eur suma, tačiau nepateikė jokių tokias sumas pagrindžiančių įrodymų, o, tik paimdama bendras preziumuojamas sumas, nurodė jų bendras sumas bei nei kiek neskaičiuodama ir neatimdama, kiek vaikų išlaikymui skiria atsakovas, pusę šių preziumuojamų sumų, kaip savo patiriamų išlaidų, pareikalavo priteisti iš atsakovo tariamai vaikų naudai į ieškovės banko sąskaitą uzufrukto teisės pagrindu. Su ieškovės nurodomomis sumomis, jų skaičiavimu atsakovas nesutinka. Dėl dukros G. G. ieškinyje nurodytų išlaikymo išlaidų pastebėjo, jog nėra pateiktas nei vienas įrodymas dėl tokių ieškovės patiriamų išlaikymo išlaidų. Pavyzdžiui, pirma, ieškovė nurodo, jog maistui ji G. G. (kaip ir sūnaus H. K. G.) naudai išleidžia po 150 Eur per mėnesį, tačiau tokia suma yra kvestionuotina, kuomet G. G. pietus pavalgo mokykloje (tai kita ieškinyje nurodoma suma patvirtina pati ieškovė), o pas ieškovę G. G. gyvena tik 4 dienas iš 7-ių savaitės dienų. Antra, ieškovė nurodo, jog G. G. maisto išlaidoms mokykloje skiria 120 Eur sumą, tačiau būtent atsakovas po 30 Eur kas savaitę (viso 120 Eur per mėnesį) perveda tiesiogiai į dukros G. G. vardu atidarytą banko sąskaitą, jog ši galėtų pavalgyti mokykloje bei stebėdamas jos banko sąskaitos likutį vis šią sąskaitą papildo, todėl ieškovės teiginiai, kad būtent ji patiria šias išlaidas yra nepagrįsti. Trečia, dėl buto komunalinių mokesčių, pastebėjo, jog ieškovė tik 4 dienas gyvena su vaikais, todėl kvestionuotina, kad kiekvieną mėnesį buto komunaliniai mokesčiai trijų asmenų šeimai sudaro vidutiniškai 180 Eur ar net daugiau atsižvelgiant į tai, jog vaikams tokie mokesčiai turėtų būti skaičiuojami ne už visą mėnesį, o tik už tas dienas, kuomet vaikai gyvena su motina, t. y. 4 dienas iš 7 dienų. Ketvirta, ieškovė nurodo, kad G. G. lanko šokių būrelį, kurį apmoka atsakovas, tačiau šią sumą vis tiek įtraukia į bendrą tariamai ieškovės patiriamą G. G. išlaikymo sumą bei dalies šių šokių būrelio išlaidų reikalauja priteisti iš atsakovo, nors jis pats ir apmoka šias išlaidas. Toks ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu ir dirbtinai didinančiu prašomo priteisti išlaikymo dydžio sumą. Ieškovė nenurodo, jog atsakovas patiria ir kitas dukros G. G. išlaikymo išlaidas, susijusias su jos šokių būreliu, pavyzdžiui, apmoka varžybų nario mokestį po 25 Eur, kuomet dukra G. G. dalyvauja varžybose, neseniai apmokėjo kelionės į Rygos miestą su šokių būreliu išlaidas. Penkta, ieškovė nurodo, jog G. G. sveikatos priežiūros išlaidoms bei vaistams išleidžia apie 20 Eur, tačiau nepateikia jokių tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, tuo labiau, jog ir atsakovas tokias išlaidas, skirtas būtent vaikų vaistams ir sveikatos priežiūrai išleidžia (vaikų močiutė surašė visas išlaidas, kurias patyrė prižiūrėdama vaikus bei kurias jai paskui kompensavo atsakovas, be to, kurį laiką atsakovas su vaikais gyveno pas vaikų močiutę, kadangi, prasidėjus karui Ukrainoje, kelis mėnesius buvo užleidę atsakovo namus ukrainiečių šeimai), ypač kai vaikai serga, ieškovė juos atveža gyventi ir prižiūrėti būtent atsakovui. Šešta, ieškovė nurodo, jog G. G. pramogoms, laisvalaikiui, draugų gimtadieniams, kinui ir teatrui išleidžia per mėnesį po 60 Eur, tačiau nepateikia tokių įrodymų. Vaikai savaitgaliais būna su atsakovu, tai būtent jis šias išlaidas ir patiria, vaikų paprašytas jiems nupirko ir naminių gyvūnėlių – katiną ir dvi šinšilas, - kurių išlaikymo išlaidomis (maistas, kraikas, veterinarinės paslaugos, gyvūnų žaislai ir kt.) taip pat vaikų naudai rūpinasi būtent atsakovas, net pati ieškovė ieškinio dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, jog jos bendravimas su vaikais dažniausiai vyksta namuose ir jie kartu neturi laiko pramogauti. Septinta, ieškovė nurodo, jog G. G. pratyboms, mokyklinėms prekėms, ekskursijoms, klasės fondo išlaidoms, t. y. mokyklinėms reikmėms, išleidžia apie 500 Eur per metus (42 Eur per mėnesį), tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas pats dukrai G. G. perka mokyklines priemones, apmoka kitas su mokykla susijusias išlaidas, pavyzdžiui, pirko mokyklinę kuprinę, pratybas, neseniai G. G. klasė rinko po 170 Eur grynaisiais pinigais už vaikų ekskursiją į Estiją, dėl ko atsakovas šią sumą sumokėjo grynaisiais. Aštunta, ieškovė nurodo, jog G. G. rūbams ir avalynei išleidžia po 70 Eur per mėnesį, tačiau ne tik nepateikia tokių įrodymų, tačiau pažymėtina, jog ir atsakovas tiek rūbus, tiek avalynę perka G. G. bei patiria šias išlaidas. Devinta, ieškovė nurodo, jog kas kelerius metu vaikams ji perka stambius pirkinius – kompiuterius, baldus (stalus, lovas ir kt.), patalynę, o šios išlaidos sudaro 60 Eur per mėnesį. Tačiau vaikams kompiuterių kas kelerius metus keisti tikrai nereikia, ypač kai vaikai yra jauno amžiaus, be to, atsakovo žiniomis (jam pasakojo pati dukra G. G.), vaikai gyvendami su mama savo asmeninio kompiuterio išvis neturi, tik kartais ieškovė jiems leidžia pasinaudoti savo darbiniu kompiuteriu, atitinkamai priešingi teiginiai visiškai neatitinka tiesos. Tuo tarpu, pastebėtina, jog būtent pas atsakovą namuose vaikai turi jiems specialiai pamokoms ruošti, taip pat kompiuteriniams žaidimams žaisti, nupirktą kompiuterį. Abu vaikai bei ieškovė gyvena (miega) tame pačiame kambaryje – sūnus H. K. G. atskiroje lovoje, o dukra G. G. miega toje pačioje lovoje kartu su ieškove, todėl lovos vaikams tikrai nėra ieškovės perkamos ir keičiamos kas kelis metus, be to, vaikams rašomasis stalas buvo nupirktas sąlyginai neseniai, iki tol vaikai jo taip pat neturėjo, todėl teiginys, jog stalai yra perkami kas kelis metus tai pat yra neteisingas ir nepagrįstas. Be to, atsakovo namuose vaikai turi atskirus savo kambarius, į kuriuos taip pat yra perkami baldai, vaikams yra nupirktas kompiuteris bei kiti privalomi stambesni pirkiniai, dėl ko atsakovas, praleisdamas su vaikais bent 3 dienas per savaitę, o kaip matyti iš kalendorių - ir pusę metų, taip pat patiria nurodomas išlaidas. Dešimta, ieškovė nurodo, jog G. G. naudai dėl telefono ir interneto mokesčių patiria 15-20 Eur išlaidų, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais ir nėra suprantama, apie kokias konkrečias ieškovės patiriamas išlaidas yra kalbama, bet pažymėtina, kad tokie teiginiai prieštarauja ir faktui, jog už G. G. telefoną (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bei naudojamą internetą moka būtent atsakovas. Vienuolikta, ieškovė nurodo, kad G. G. nenumatytoms išlaidoms per mėnesį išleidžia apie 20 Eur, tačiau nėra suprantama, apie kokias nenumatytas išlaidas ieškovė kalba, kurios neįeitų į maisto, būsto, rūbų, mokyklos, laisvalaikio, sveikatos ir kitas išlaidas, kurios visos ieškovės ir taip buvo išvardintos, todėl toks teiginys laikytinas ne tik nepagrįstu jokiais įrodymais, bet ir dirbtinai didinančiu tariamai ieškovės patiriamas dukros G. G. išlaikymo išlaidas. Iš nurodomų išlaidų ieškovė neatima atsakovo patiriamų išlaidų, o jas priskiria prie savų bei reikalauja jų atlyginimo, todėl ieškovės ieškinyje nurodomos jos tariamai patiriamos ir reikalaujamos priteisti dukros G. G. išlaikymo išlaidos yra nepagrįstos. Dukros G. G. naudai yra mokamos draudimo įmokos, tačiau atsakovas nesutiko, jog šios įmokos būtų dengiamos iš gaunamų vaiko pinigų. Atsakovas siūlė už dukros draudimą mokėti papildomai abiem tėvams, o už G. G. gaunamus vaiko pinigus pervesti į naujai atidarytą kaupiamąją banko sąskaitą, jog šie sukaupti pinigai ateityje būtų skirti G. G. studijoms universitete ar kitai naudai, ar dukros būtinajam išlaikymui. Visgi, ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko bei vienašališkai nusprendė gaunamus vaiko pinigus skirti G. G. draudimo įmokoms dengti. Dėl sūnaus H. K. G. ieškinyje nurodytų išlaikymo išlaidų pastebėjo, jog tai pat nėra pateiktas nei vienas įrodymas dėl tokių ieškovės patiriamų išlaikymo išlaidų. Pavyzdžiui, pirma, ieškovė nurodo, jog maistui ji H. K. G. naudai išleidžia po 150 Eur per mėnesį, tačiau pas ieškovę sūnus gyvena tik 4 dienas iš 7-ių savaitės dienų, o kaip matyti faktiškai iš pateiktų kalendorių – tik pusę metų. Antra, ieškovė nurodo, jog patiria sūnaus H. K. G. darželio apmokėjimo išlaidas, kurios per mėnesį sudaro 85 Eur, tačiau nepateikia tokių įrodymų, Darželis vaikų tėvams pateikia sąskaitas tik už faktiškai vaikų būtą laiką darželyje, o, kaip matyti iš pateiktų kalendorių ir kaip nurodyta aukščiau, H. K. G. ypač dažnai serga, dėl ko beveik pusę laiko neina ir nelanko darželio. Trečia, - dėl buto komunalinių mokesčių, ieškovė tik 4 dienas gyvena su vaikais, todėl kvestionuotina, kad kiekvieną mėnesį buto komunaliniai mokesčiai trijų asmenų šeimai sudaro vidutiniškai 180 Eur ar net daugiau atsižvelgiant į tai, jog vaikams tokie mokesčiai turėtų būti skaičiuojami ne už visą mėnesį, o tik už tas dienas, kuomet vaikai gyvena su motina, t. y. 4 dienas iš 7 dienų, o H. K. G. atveju ir rečiau, nes pusę laiko sūnus būna pas atsakovą. Ketvirta,ieškovė nurodo, kad H. K. G. lanko šokių būrelį, kurio išlaidos per mėnesį ieškovei sudaro 45 Eur sumą, tačiau ieškovė ne tik nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų, bet tokios aplinkybės neatitinka tiesos. Atsakovo atstovė gavo paties H. K. G. šokių mokytojo atsakymą, iš kurio matyti, kad per metus ieškovė už sūnaus H. K. G. šokių pamokas faktiškai sumokėjo 150 Eur, todėl mėnesiui tenkančios išlaidos tesudaro 12,5 Eur, bet ne ieškovės nurodomą 45 Eur sumą. Toks ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu ir dirbtinai didinančiu prašomo priteisti išlaikymo dydžio sumą. Penkta, ieškovė nurodo, jog H. K. G. sveikatos priežiūros išlaidoms bei vaistams išleidžia apie 20 Eur, tačiau nepateikia jokių tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, tuo labiau, jog ir atsakovas tokias išlaidas, skirtas būtent vaikų vaistams ir sveikatos priežiūrai išleidžia, ypač kuomet, kaip minėta, kai vaikai serga, ieškovė juos atveža gyventi ir prižiūrėti būtent atsakovui, o tai atsispindi ir pateiktuose kalendorių kopijose. Šešta, ieškovė nurodo, jog sūnaus H. K. G. pramogoms, laisvalaikiui, draugų gimtadieniams, kinui ir teatrui išleidžia per mėnesį po 60 Eur, tačiau ne tik nepateikia tokių įrodymų, bet pastebėtina, jog tai yra identiška suma kaip ir nurodoma dukros G. G., nors vaikų amžius ir poreikiai ženkliai skiriasi, be to, kadangi vaikai savaitgaliais būna su atsakovu, tai būtent jis šias išlaidas ir patiria , negana to, būtent atsakovas vaikų paprašytas jiems nupirko ir naminių gyvūnėlių - katiną ir dvi šinšilas, - kurių išlaikymo išlaidomis (maistas, kraikas, veterinarinės paslaugos, gyvūnų žaislai ir kt.) taip pat vaikų naudai rūpinasi būtent atsakovas; net pati ieškovė ieškinio dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, jog jos bendravimas su vaikais dažniausiai vyksta namuose ir jie kartu neturi laiko pramogauti. Septinta, ieškovė nurodo, jog H. K. G. pratyboms, mokyklinėms prekėms, darželio ekskursijoms, grupės fondo ir renginių išlaidoms, t. y. darželio reikmėms, išleidžia apie 300 Eur per metus (25 Eur per mėnesį), tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas vaikams mokyklines prekes taip pat pirko. Aštunta, ieškovė nurodo, jog H. K. G. rūbams ir avalynei išleidžia analogišką sumą kaip ir dukros G. G. - po 70 Eur per mėnesį, tačiau nepateikia tokių įrodymų. Atsakovas tiek rūbus, tiek avalynę perka H. K. G. bei patiria šias išlaidas. Devinta, ieškovė nurodo, jog kas kelerius metu vaikams ji perka stambius pirkinius – kompiuterius, baldus (stalus, lovas ir kt.), patalynę, o šios išlaidos sudaro 60 Eur per mėnesį, t. y. ieškovė ieškinyje tiesiog dvigubina šias vaikų tariamas išlaikymo išlaidas. Tačiau tokie ieškovės teiginiai ne tik neatitinka tiesos, bet yra ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Vaikams kompiuterių kas kelerius metus keisti tikrai nereikia, tuo labiau H. K. G., kuris yra tik 5 metų amžiaus, be to, atsakovo žiniomis (jam pasakojo pati dukra G. G.), vaikai gyvendami su mama savo asmeninio kompiuterio išvis neturi, tik kartais Ieškovė jiems leidžia pasinaudoti savo darbiniu kompiuteriu, atitinkamai priešingi teiginiai visiškai neatitinka tiesos. Tuo tarpu, pastebėtina, jog būtent pas Atsakovą namuose vaikai turi jiems specialiai pamokoms ruošti, taip pat, kompiuteriniams žaidimams žaisti, nupirktą kompiuterį. Kalbant apie baldus, ieškinyje taip pat yra nurodyta tiesos neatitinkanti informacija, kadangi abu vaikai bei Ieškovė gyvena (miega) tame pačiame kambaryje – sūnus H. K. G. atskiroje lovoje, o dukra G. G. miega toje pačioje lovoje kartu su Ieškove, todėl lovos vaikams tikrai nėra Ieškovės perkamos ir keičiamos kas kelis metus, be to, vaikams rašomasis stalas buvo nupirktas sąlyginai neseniai, iki tol vaikai jo taip pat neturėjo, todėl teiginys, jog stalai yra perkami kas kelis metus tai pat yra neteisingas ir nepagrįstas. Be to, pastebėtina, jog pas Atsakovą namuose vaikai turi atskirus savo kambarius, į kuriuos taip pat yra perkami baldai, kaip minėta, vaikams yra nupirktas kompiuteris bei kiti privalomi stambesni pirkiniai, dėl ko Atsakovas, praleisdamas su vaikais bent 3 dienas per savaitę, o kaip matyti iš kalendorių – H. K. G. ir pusę metų, taip pat patiria nurodomas išlaidas. Dešimta, ieškinyje nurodo, jog 5-mečio sūnaus H. K. G. naudai dėl interneto mokesčių patiria 15 Eur išlaidų per mėnesį, tačiau sūnus neturi asmeninio telefono, todėl jam nėra reikalingos atskiros interneto paslaugos telefone, tuo tarpu, jei ieškovė namuose bendrai naudoja interneto paslaugas, tai pirma – kvestionuotina bendrai tokių paslaugų kaina, nes jos paprastai kainuoja ženkliai pigiau, antra – visa ši kaina neturėtų dirbtinai būti priskiriama 5-mečiui sūnui, kuris to interneto tikėtina išvis nenaudoja, ar tuo labiau tokia paslaugų kaina dvigubinama per abu vaikus (pastaba – ieškovė ir dėl dukros nurodė, jog patiria 15-20 Eur per mėnesį interneto išlaidų). Vienuolikta, ieškovė nurodo, kad H. K. G. lavinamiesiems ir paprastiems žaislams išleidžia apie 30 Eur per mėnesį, tačiau nepateikia jokių įrodymų, tuo labiau, jog ir atsakovas sūnui perka tokius žaislus. Dvylikta, ieškovė nurodo, kad 5-mečio sūnaus H. K. G. nenumatytoms išlaidoms per mėnesį išleidžia apie 20 Eur, tačiau nesuprantama, apie kokias nenumatytas išlaidas ieškovė kalba, kurios neįeitų į maisto, būsto, rūbų, darželio, laisvalaikio, sveikatos ir kitas išlaidas, kurios visos ieškovės ir taip buvo išvardintos, todėl toks teiginys laikytinas ne tik nepagrįstu jokiais įrodymais, bet ir dirbtinai didinančiu tariamai ieškovės patiriamas sūnaus išlaikymo išlaidas. Ieškovės ieškinyje nurodomos jos tariamai patiriamos ir reikalaujamos priteisti sūnaus H. K. G. išlaikymo išlaidos yra nepagrįstos. Ieškovė nurodė, kad „papildomai už H. K. yra mokamas draudimas, tačiau šios išlaidos šalių susitarimu yra dengiamos iš gaunamų vaikų pinigų lėšų“, tačiau atsakovas nesutiko, jog šios įmokos būtų dengiamos iš gaunamų vaiko pinigų. Atsakovas siūlė už sūnaus draudimą mokėti papildomai abiem tėvams, o už H. K. G. gaunamus vaiko pinigus pervesti į naujai atidarytą kaupiamąją banko sąskaitą, jog šie sukaupti pinigai ateityje būtų skirti H. K. G. studijoms universitete ar kitai naudai, ar kitoms būtinosioms sūnaus reikmėms. Ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko bei vienašališkai nusprendė gaunamus vaiko pinigus skirti sūnaus draudimo įmokoms dengti.
8. Duomenys, kad atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 2250 Eur, skirtų vaikų išlaikymui, yra neteisingo bei netikslūs. Atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. balandžio 28 d. ieškovei bankiniais mokėjimo pavedimais pervedė viso 3 112 Eur, kas padalinus iš nurodyto laikotarpio mėnesių (21 mėnuo) yra po 148,19 Eur per mėnesį bankiniais mokėjimo pavedimais, tuo tarpu, nurodytu laikotarpiu tais mėnesiais, kuomet atsakovas ieškovei nepadarydavo bankinio mokėjimo pavedimo, jis vaikų išlaikymui skirtus pinigus ieškovei paduodavo grynaisiais pinigais ir tai sudarydavo dar papildomai po 100-150 Eur per mėnesį. Kadangi didelę dalį laiko vaikai ir taip būna pas atsakovą, dėl ko jis ir pats patiria ir apmoka vaikų išlaikymo išlaidas, nurodytu laikotarpiu atsakovo ieškovei mokėti pinigai buvo tik už papildomas ieškovės patiriamas vaikų išlaikymo išlaidas, t. y. išlaidas, kurias vaikai patiria ne namie pas ieškovę (nes analogiškas išlaidas patiria ir atsakovas), o už patiriamas išlaidas už namų ribų (darželį ir pan.). Nuo 2023 m. gegužės mėn. tarp šalių buvo priimtas susitarimas, jog atsakovas yra atsakingas už visas dukters G. G. papildomas išlaikymo išlaidas, o ieškovė už sūnaus H. K. G. papildomas išlaikymo išlaidas bei dėl to atsakovas neturi ieškovei pervedinėti papildomų lėšų, skirtų vaikų išlaikymui. Dėl šios priežasties nuo nurodyto laikotarpio atsakovo bankiniai mokėjimo pavedimai ieškovei liovėsi. Be to, tokį šalių susitarimą patvirtina tiek paties ieškinio teiginiai, tiek atsiliepimo į ieškinį priedai, iš kurių matyti, jog atsakovas moka už dukters pietus mokykloje, šokių būrelį ir kitas išlaidas, o ieškovė už sūnaus darželį, šokių pamokas ir kitas išlaidas. Ir nors ieškovė, prašydama priteisti tariamą išlaikymo įsiskolinimą, nurodo, kad „Atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, dėl to gavosi <…> įsiskolinimas <sūnaus> neišlaiko“, tačiau analogiškai tą patį atsakovas galėtų nurodyti apie ieškovę bei iš jos reikalauti įsiskolinimo už dukros G. G. išlaikymą, kurio ieškovė dukrai neteikia.
9. Ieškovė išvis nepateikia absoliučiai jokių įrodymų dėl savo pačios vaikų naudai patiriamų išlaidų. Nors atostogų išlaidos paprastai būna didesnės nei kasdieninės vaikų išlaikymo išlaidos, bet atostogų metu ieškovei neteko rūpintis vaikais bei visos vaikų išlaikymo išlaidos nurodytu laikotarpiu teko būtent atsakovui bei jos faktiškai buvo patirtos, dėl ko šios išlaidos taip pat yra priskirtinos prie atsakovo vaikų naudai patirtų išlaidų. Atitinkamai preliminariai laikotarpiu nuo 2022 balandžio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio atsakovas vaikų išlaikymui patyrė 3 563 Eur išlaidų, kas yra apie 396 Eur per mėnesį, į šią sumą neįskaičiuojant bendrų maisto, komunalinių išlaidų, baldų ar kitų išlaidų, kurių arba čekių atsakovas nerinko, arba kurių išlaidos ir taip atsakovo buvo jau patirtos, nors tuo tarpu Ieškovė nurodo tokias išlaidas ir jų priteisimo reikalauja.
10. Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas nenutraukė kredito sutarties, toliau mokėjo kredito įmokas už jam vienam tikrai per didelį ir dar neįrengtą būstą (kotedžą), tačiau kuriame, siekdamas vaikų geriausių interesų, vaikams įrengė du atskirus kambarius. Šios aplinkybės ne tik įrodo atsakovo siekį patenkinti geriausius vaikų interesus, jo patiriamas išlaidas vaikų naudai, bet taip pat yra reikšmingos vertinant atsakovo finansines galimybes. Atsakovo mėnesinės pajamos svyruoja, tačiau vidutiniškai 1500 Eur į rankas per mėnesį, tuo tarpu, šiuo metu atsakovo kredito įmokos per mėnesį sudaro po 603 Eur, taigi, atsakovui lieka 897 Eur, iš kurių atsakovas turi patenkinti ne tik savo paties būtinuosius pragyvenimo poreikius (maistą, komunalines išlaidas ir kt.), bet ir dviejų nepilnamečių vaikų, kurių poreikius, kaip matyti iš pateikiamų įrodymų, atsakovas pilnai patenkina ir išlaiko. Priešingi ieškovės teiginiai bei reikalavimas priteisti vaikams periodines išlaikymo išmokas ar tariamą išlaikymo įsiskolinimą, kurio ieškovė niekaip neįrodo, laikytini visiškai nepagrįstais. Ieškovė tariamą vaikų išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja ne pagal jos faktiškai patirtas išlaidas, kurių ieškovė, taipogi, neįrodo ir nepagrindžia, o pagal minimalų šalyje vyravusį atlyginimą, reikalaudama pusę jo dalies priteisti ieškovei, taip pat, neatsižvelgdama, jog išlaikymas teikiamas ne vienam, o dviem vaikams. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, nes minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Atsakovas tinkamai išlaikė ir išlaiko savo vaikus, taip pat, į tai, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo dėl jos patirtų vaikų išlaikymo išlaidų, atitinkamai tokie ieškovės reikalavimai laikytini visiškai nepagrįstais.
11. Rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-75343) atsakovas nurodė, kad iš 2024 m. balandžio 19 d. gauto (duomenys neskelbtini) atsakymas, iš kurio matyti, jog ieškovė per 12 mėnesių laikotarpį už H. K. G. faktiškai lankomą darželį sumokėjo viso 840,40 Eur, t. y. 70,03 Eur už mėnesį (840,40 Eur/ 12 mėn. = 70,03 Eur). Taigi, tai įrodo, jog teismui pateiktame ieškinyje ieškovė ir ties šiuo punktu nurodė beveik 15 Eur didesnes tariamai patiriamas išlaidas nei ieškovė patiria iš tiesų. Atsakovo vaikų kambarių jo namuose nuotraukose matyti ne tik, jog kambariai yra kiekvieno vaiko atskiri ir jiems pritaikyti, atsakovas yra nupirkęs visus būtinuosius baldus, tačiau kambariuose yra ir vaikų gyvūnai, kompiuteris, kiti vaikams nupirkti daiktai.
12. Rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-149500) atsakovas nurodė, kad nors ieškovė nurodo, jog G. G. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 702 Eur dydžio suma, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog G. G. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 503 Eur suma neskaitant aplinkybės, jog iš šios sumos turėtų būti atimta iš valstybės gaunama vaiko pinigų suma (šiuo metu - 96,25 Eur), kurią ieškovė vienašališkai, atsakovui nesutikus, paskyrė draudimo apmokėjimui. Taigi, viso G. G. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 406,75 Eur suma (503 Eur - 96,25 Eur = 406,75 Eur). Tuo tarpu, nors ieškinyje ieškovė nurodo, jog H. K. G. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 650 Eur dydžio suma tačiau, H. K. G. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 357,50 Eur suma, neskaitant aplinkybės, jog iš šios sumos turėtų būti atimta iš valstybės gaunama vaiko pinigų suma (šiuo metu - 96,25 Eur), kurią ieškovė vienašališkai, atsakovui nesutikus, paskyrė draudimo apmokėjimui. Taigi, viso H. K. G. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 261,25 Eur suma (357,50 Eur - 96,25 Eur = 261,25 Eur). Per laikotarpį nuo 2024 m. sausio mėn. iki rugsėjo mėn. pabaigos. atsakovas viso gavo 11 125 Eur pajamas, kas vidutiniškai sudaro 1 236,11 Eur per mėnesį (11 125 Eur / 9 = 1 236,11 Eur). Taigi, iš atsakovo gaunamų pajamų atėmus pastarojo mokamas kredito įmokas, gaunama, jog atsakovui lieka tik 633,11 Eur (1 236,11 Eur – 603 Eur = 633,11 Eur), iš kurių atsakovas turi patenkinti ne tik savo paties būtinuosius pragyvenimo poreikius, bet ir savo vaikų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškinys, prašė skolos mokėjimą išdėstyti.
14. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė byloje išvadą (DOK-62766), kurioje nurodė, kad remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos SPIS duomenis, tėvai I. G. ir E. G., nebuvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, tačiau Tarnybai yra žinoma. 2021-10-04 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl tarp tėvų įvykusio konflikto; nuo 2021-10-19 iki 2022-08-01 šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centre. Šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų į bylą neteikia, nes, Tarnybos nuomone, jie nebėra aktualūs. Motina su vaikais gyvena nuosavame 2 kambarių bute su patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga, yra reikalingi baldai, buities prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Vaikams yra skirtas atskiras kambarys. Kambaryje yra dukrai skirta viengulė lova su papildoma išsitraukiančia dalimi; berniukas miega dviaukštėje lovoje, kurioje pirmame aukšte yra vaiko erdvė – sudėti žaislai ir kiti jo daiktai. Kambaryje taip pat yra rašomasis stalas, kelios komodos, lego, lentynos su žaislais ir ugdymo priemonėmis. Kambarys tvarkingas, užtektinai vietos, yra padarytos erdvės ir berniukui, ir mergaitei. Sudarytos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui. Šeima augina šunį. Apsilankius atsakovo gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vyras gyvena nuosavame 4 kambarių bute su patogumais. Namuose švaru, tvarkinga, yra reikalingi baldai, buities prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Vaikai turi atskirus kambarius. Sūnaus kambaryje ant sienos sumontuotas judantis lėktuvo propeleris, yra lova, spintelė prie lovos, rašomas stalas su kėde, spinta, spintelė. Dukros kambaryje yra lova, spinta, rašomasis stalas su kėde, lentyna. Kambaryje matosi riedučiai, paspirtukas. Mergaitės kambaryje yra didelis narvas dviem šinšiloms. Vaikams sudarytos puikios sąlygos vaikų poreikiams tenkinti. Pas tėtį vaikai augina šinšilas ir katiną. G. mokosi (duomenys neskelbtini), 6-oje klasėje. Mergaitė lanko gatvės šokius, (70 Eur/mėn.) H. K. lanko (duomenys neskelbtini); darželyje lanko šokius. Vaikų gydymo įstaiga – Centro poliklinika. Vaikų nuomones Tarnybos specialistė išklausė ieškovės gyvenamoje vietoje, motinai nedalyvaujant. G. nurodė, jog gyvena su mama, broliu ir šuniuku K.. Mergaitė dalinosi, jog pas tėtį važiuoja savaitgaliais, nuo penktadienio iki sekmadienio, per vasaros ir kitas mokslo metų atostogas. Pasakojo, jog su tėčiu kartu būna namuose, važiuoja į parduotuves, eina į vaikų žaidimų aikšteles, būna lauke, eina prie miškelio ir ežero, kartu žiūri filmus, aplanko močiutę V.. G. tėtį apibūdino – „drąsus, išdidus, stiprus“. Teigė, jog tėtis jai perveda 30 Eur/sav. – 20 Eur pietums ir 10 Eur asmeninėms išlaidoms, taip pat apmoka gatvės šokių būrelį, perka rūbus – marškinėlius, striukę, kepurę, šaliką ir kt. Anot mergaitės, ir tėtis, ir mama jai perka reikalingus daiktus, tačiau dažniausiai perka tėtis. G. sakė – „retai ko prašau, dažniausiai reikia rūbų ar kanceliarinių priemonių“. Mergaitė sakė, jog mama duoda pinigų tuomet, kai yra paprašoma (apie 20 Eur), tačiau dažniausiai jai užtenka tėčio duotų pinigų. Dalinosi, jog su mama eina į lauką, į parką šalia namų, į stadioną, važiuoja į kaimą, susitinka su pusseserėmis, draugais, vasaros metu važiuoja prie ežero. Mergaitė mamą apibūdino – „drąsi, inteligentiška, rūpestinga“. Dėl bendravimo tvarkos su tėčiu G. dalinosi – „užtenka tiek laiko, kiek pabūname; laikas greitai praeina – kartais atrodo užtenka, kartais atrodo greit praeina laikas“. Pasak mergaitės, jai tinkama dabartinė bendravimo tvarka; dėl gyvenamosios vietos teigė – „sunku pasakyti su kuom noriu gyventi, nenoriu keisti mokyklos, draugų, patinka taip kaip yra dabar“. G. dalinosi, jog jai patinka važiuoti pas tėtį, su juo jaučiasi gerai, linksmai, drąsiai. Sakė, jog tėtis laiko katiną ir du brolius šinšiliukus – T. ir R.. H. nurodė, jog važiuoja pas tėtį į svečius su nakvyne, kartu žaidžia stalo žaidimus, žiūri filmus, eina į lauką, tačiau dažniausiai be tėčio, su sese G. ir jos draugais. H. sakė, jog gražiai sutaria su G. draugais ir labiausiai patinka draugauti su S., R., E., E., B. ir D.. H. tėtį apibūdino – „biškuti pyksta ant mamos, kad išsiskyrė, stiprus, drąsus, ne bailys, ir ant manęs biškuti pyksta, kai kokia nesąmonę padarau“. Pasakojo, jog su mama eina į lauką, žaidžia, piešia, mama veda į darželį, kartu kepa sausainius. Mamą apibūdino – „nepyksta, graži, drąsi, biški bloga, nes neleidžia žiūrėti į telefoną, kai einu miegoti“. Pasak vaiko, tiek tėtis, tiek mama jam perka visko ko reikia ir nori. H. nurodė, jog nori gyventi su mama ir tėčiu – „noriu, kad šeima būtų kartu“. Atsižvelgdama į tai, kad tėvams pradėjus gyventi skyriumi G. ir H. K. liko gyventi su motina, kuri jais rūpinasi tinkamai, taip pat į pačių nepilnamečių nuomonę, bei tai, kad remiantis šiuo metu byloje turimais duomenimis tarp tėvų nėra ginčo dėl to, jog vaikai turi ir toliau gyventi su ieškove, Tarnyba sutinka, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jų interesus. Atsižvelgdama į vaikų nuomonę ir tai, jog tėvai iš esmės sutaria dėl bendravimo su vaikais tvarkos, Tarnyba, kad ieškovės prašoma nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarka atitinka nepilnamečių interesus, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, bus užtikrinta G. ir H. K. teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime. Atsižvelgdama į tai, kad nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina vertindama, kad vaikų kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams iki pilnametystės, tačiau nustatant tėvo vaikams teikiamo kasmėnesinio išlaikymo dydį būtina atsižvelgti į vaikų su kiekvienu iš tėvų praleidžiamą laiką. Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdama į tai, kad nei viena iš šalių faktiškai neginčija, jog ginčo laikotarpiu nepilnamečiai šalių vaikai G. ir H. K. buvo išlaikomi, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti, kad kažkurie vaikų poreikiai nebuvo tenkinami, tik nesutariama kuris iš tėvų ir kokia apimtimi vykdė šią prievolę, taip pat į tai, kad ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti ne vaikų, o jos pačios naudai, Tarnyba negali pateikti išvados dėl pareikšto reikalavimo, nes pareikštas reikalavimas yra susijęs ne su nepilnamečių šalių vaikų, o su ieškovės, kaip kreditoriaus, interesais.
15. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir H. K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (el. bylos priedo 1t., lapas 5-6). Šalys santuokos sudariusios nebuvo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo reikalavimo gyvenamosios vietos nustatymo, todėl nagrinėjamoje byloje šio reikalavimo dalyje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
17. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
18. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina (ieškove). Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams, atsižvelgiant taip pat į Tarnybos išvadą, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnametės G. G. ir H. K. G. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.
Dėl vaikų išlaikymo
19. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
20. Nustatydamas nepilnamečių G. ir H. K. išlaikymo poreikį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
21. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 924 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 709 Eur) (taigi, jeigu išlaikymas teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra apie 355 Eur, įskaičius vaiko pinigus (96,25 Eur) apie 306 Eur). Šioje byloje ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo nėra didesnis nei orientacinis išlaikymo dydis, tačiau prašydama priteisti iš atsakovo dukters G. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 351 Eur, o sūnaus H. K. - po 325 Eur iki vaikų pilnametystės, ieškovė jos gaunamos universalios išmokos vaikams prašo neišskaičiuoti. Bylos duomenimis šios piniginės lėšos yra skiriamos vaikų sveikatos draudimo įmokoms (e. bylos 2t., b. l. 73,74).
22. Ieškovės paskaičiavimais nepilnametės G. poreikiams patenkinti yra reikalinga 702 Eur per mėnesį. Jas sudaro išlaidos maistui namuose (150 Eur), maitinimasis mokykloje (120 Eur), buto komunaliniai mokesčiai (60 Eur), šokių būrelis (70 Eur), išlaidos sveikatos priežiūrai (20 Eur), pramogoms, laisvalaikiui, gimtadieniams (60 Eur), pratyboms, mokymo priemonėms, ekskursijoms, klasės fondui (42 Eur), rūbams, avalynei (70 Eur), odontologui (10 Eur), telefono, interneto mokesčiui (15 Eur). Taip pat duktė turi poreikį turėti kompiuterį, baldus, patalynę (60 Eur), bei nenumatytų išlaidų (20 Eur).
23. Panašios išlaidos reikalingos ir nepilnamečio sūnaus H. K. poreikių patenkinimui, kurių dydis ieškovės teigimu, siekia 650 Eur per mėnesį. Šias išlaidas sudaro maistas namuose (150 Eur), mokestis už vaikų darželį (85 Eur) , buto komunaliniai mokesčiai (60 Eur), būreliui (45 Eur), sveikatos priežiūrai (20 Eur), pramogoms, laisvalaikiui, gimtadieniams, kinui, teatrui (60 Eur), mokymo priemonės, ekskursijos, grupės fondui, kt. renginiams (25 Eur), rūbai, avalynė (70 Eur). Taip pat vaikui būtinas kompiuteris, baldai, patalynė (60 Eur), išlaidos internetui, (15 Eur), odontologui (10 Eur), lavinamiesiems žaislams (30 Eur), nenumatytoms išlaidoms (20 Eur).
24. Atsakovas su ieškovės paskaičiavimais nesutinka, teigdamas, kad dukters G. išlaikymui būtų pakankama 503 Eur suma, o iš jos atėmus valstybės mokamą universalią 96,25 Eur išmoką, ji sudarytų 406,75 Eur. Nepilnamečiui sūnui atsakovo teigimu, būtų pakankama 357,50 Eur suma, o iš jos atėmus valstybės mokamą išmoką – 261,25 Eur. Atsakovas šias išlaidų sumas skaičiuoja remdamasis jo paties patirtomis išlaidomis, kuomet vaikai buvo su atsakovu, tačiau teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į ieškovės tuo pat metu patirtas išlaidas (e. bylos 1t., b.l . ). Pats atsakovas pripažino, kad net jam ir dengiant dukters G. išlaidas maistui mokyklai, šokių būreliui, rūbams ar laisvalaikiui, dalį piniginių lėšų išleidžia ir ieškovė. Taip pat kritiškai vertinamas atsakovo teiginys, kad vaikams būtų pakankama 100 Eur suma maistui namuose, kai tuo tarpu panašią sumą atsakovas teigia išleidžiantis pietaujant su vaikais restorane ar kavinėje. Teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikams, kurie jau lanko mokyklą, ar rengiasi ją lankyti, turi poreikių socializuotis, dalyvauti ugdymo procese, lavinti savo gabumus, lankyti būrelius, atsakovo nurodomos vaikų išlaikymui sumos yra aiškiai nepakankamos, neužtikrinančios jų poreikių patenkinimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodomos išlaidos, reikalingos vaikų išlaikymui, neviršija orientacinio kriterijaus, reikalaujamas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams, šiuo atveju neturintiems specialių poreikių, užtikrina iš esmės tik būtinuosius jų poreikius, ieškovės paskaičiavimais paremtas išlaikymo dydis – G. – 702 Eur, o H. K. – 650 Eur, laikytinas įrodytu.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
26. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
27. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo pajamos siekia 1700 Eur (e. bylos 2t., b. l. 55-64). Atsakovas VSDVF duomenimis yra veikiančios statybų versle individualios įmonės, (duomenys neskelbtini) (e. bylos 2t., b. l. 65,66, 145). Nors atsakovas deklaruoja gaunantis nedideles pajamas, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad įmonės pardavimų pajamos (apyvarta) kasmet didėja, įmonė dirba pelningai, neturi skolų. Palankiai atsakovo finansinę padėtį įvertino ir kredito įstaiga, teikdama jam būsto kreditą. Tėvų turtinės padėties analizė leidžia daryti išvadą, kad ir ieškovė, ir atsakovas yra darbingo amžiaus, abu turi pragyvenimo šaltinius – gaunamas pajamas, nekilnojamąjį turtą, todėl nėra pagrindo vertinti ją kaip nelygiavertę.
28. Atsakovo teigimu, vaikams skiriamą išlaikymą iš dalies dengia valstybė pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą, todėl remiantis kasacinio teismo praktika, šia dalimi išlaikymas turėtų būti mažinamas. Tačiau vėlesnėje teisminėje praktikoje, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas pirmiausia yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju valstybės mokamos išmokos vaikams yra skiriamos draudimo įmokoms, nors kaip nurodo atsakovas, jis tam nepritarė. Nurodo siūlęs ieškovei už draudimą mokėti papildomai abiem tėvams, o vaiko pinigus pervesti į naujai atidarytą kaupiamąją G. banko sąskaitą, šiuos pinigus skiriant jos mokslams universitete ar būtinajam išlaikymui. Sutiktina, kad bendru sutarimu tėvai galėjo gaunamas išmokas vaikams panaudoti įvairiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tėvų turtinė padėtis leidžia patenkinti vaikų poreikius, universali valstybės mokama išmoka vaikams yra panaudojama vaikų interesais (atsakovas poreikio drausti vaikus neneigia), remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio išmokos suma nemažina.
29. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra darbingo amžiaus, turi pastovias darbines pajamas, galimybes ieškoti papildomo darbo, įgyti naujų profesinių įgūdžių, vystyti individualią veiklą, siekiant užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius bei palankias sąlygas vaikui augti ir vystytis. Duomenų, kad dėl atsakovo darbingumo sumažėjimo dėl jo sveikatos būklės byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
30. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktą Tarnybos išvadą, aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters G. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 351 Eur kas mėnesį, o nepilnamečiam sūnui H. K. periodinėmis išmokomis po 325 Eur per mėnesį, tenkintinas pilnai. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos (2024-03-07) iki vaikų pilnametystės. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams G. G. ir H. K. G. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė I. G., kuri yra vaikų atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
31. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).
32. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
33. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė gauti išlaikymą yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Nepilnamečio vaiko prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
35. Remiantis šalių paaiškinimais, šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio. Nuo to laiko iki 2023-04-28 atsakovas į ieškovės banko sąskaitą pervedė 3112 Eur vaikų išlaikymui (e. bylos 1 t., b. l. 10, 130-132). Iš to seka, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą vaikams po 148 eurus per mėnesį abiem vaikams (3112 Eur /21 mėn.). Tačiau be šių piniginių lėšų atsakovas vaikus rėmė ir kitais būdais, apmokėdamas dukros būrelio išlaidas, pirkinius, vaistus, vaikų pramogas (e. bylos 1t. b. l. 55-116), pervesdamas pinigines lėšas tiesiogiai į G. G. vardu atidarytą banko sąskaitą maistui mokykloje ar smulkioms išlaidoms (e. bylos 1t., b. l. 53,54). Atlikus paskaičiavimus matyti, kad šioms išlaidoms per laikotarpį nuo 2023 m. vasario mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio atsakovas dukrai teikė vidutiniškai po 148 Eur per mėnesį. Nors atsakovo dalis pateiktų sąskaitų bei pavedimų išrašų patikimai nepatvirtina, kad juose nurodytos patirtos išlaidos buvo skirtos būtent vaikų poreikiams patenkinti (pvz., išlaidos vaistinėse, kavinėse ar restorane), tačiau sutiktina, kad vaikams leidžiant laiką su tėvu, tenka patirti išlaidų ir maistui, ir vaistams ar kurui. Kita vertus, ir ieškovė pripažįsta, kad be atliktų mokėjimo pavedimų į jos banko sąskaitą, atsakovas nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio vaikų išlaikymui papildomai skyrė 3563 Eur, iš kurių 1000 Eur buvo skirtos atostogoms. Iš į bylą pateiktų kalendorių matyti, kad 2022-2023 metais vaikai daug laiko praleido gyvendami pas tėvą (e. bylos 1 t., b. l. 39-51).
36. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad vykdant mediaciją, šalys bandė tartis dėl išlaikymo vaikams teikimo būdo. Nuo 2023 m. gegužės mėnesio buvo bandyta tartis, kad atsakovas skirs išlaikymą dukrai G., o ieškovė sūnui H.. Visgi toks susitarimas neleido šalims ginčo baigti taikos sutartimi ir kėlė tarpusavio ginčus šiuo klausimu. Pripažindama, kad atsakovas didžiąja dalimi (po 260 Eur per mėnesį) prisidėjo prie dukros išlaikymo, jo neteikė pilnai, o prie sūnaus išlaikymo visai neprisidėjo.
37. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
38. Ieškovės teigimu atsakovo skola vaikų išlaikymui už trejus metus per laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2024 m. kovo 7d. sudaro 10 113 Eur. Šie paskaičiavimai buvo atlikti įvertinus į jos banko sąskaitą pervestas pinigines lėšas vaikų išlaikymui, šalių mediacijos metu atliktus paskaičiavimus už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio. Skolos paskaičiavimai už 2023 metus ieškovės grindžiami prielaidomis, teigiant, kad tikslios sumos, atsakovo išleidžiamos dukrai G., ieškovė nežino, nurodo, kad tai galėtų būti apie 260 Eur. Visgi, remiantis į bylą pateiktais įrodymais matyti, jog 2022 -2023 metais vaikai daug laiko praleido su atsakovu, kuris rūpinosi vaikų maitinimu, laisvalaikio leidimu, sveikatos priežiūra. Atsakovo namuose įrengti kambariai vaikams, jų interesais namuose gyvena katinas ir šinšilos. Į bylą pateikti pirkimo čekiai patvirtina ir drabužių vaikams pirkimą. Todėl skaičiuojant atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą, remtis ieškovės paskaičiavimais nepakanka.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).
40. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei atsižvelgdamas į tai, jog šalių pateikti įrodymai, kuriais yra grindžiami jų paskaičiavimai, apima skirtingus laikotarpius, nėra struktūrizuoti, sprendžia, kad atsakovas įrodė tik dalinį išlaikymo teikimą nepilnamečiams vaikams G. ir H. K., todėl remdamasis tikimybių pusiausvyros bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkina iš dalies, iš atsakovo priteisdamas nepilnametei G. 1000 Eur, o nepilnamečiam H. K. – 2000 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Likusią ieškinio dalį atmeta, kaip neįrodytą. Atsakovo prašymas dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo iš dalies tenkintinas, skolos išieškojimą išdėstant per vienerius metus (CPK 284 straipsnis 1 dalis)
Dėl bendravimo tvarkos
41. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).
43. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).
44. Remiantis bylos duomenimis, tėvas su vaikais praleidžia nemažai laiko, juos sieja šiltas tarpusavio emocinis santykis. Šalių nepilnamečiai vaikai G. ir H. Tarnybos specialistei papasakojo, kad su tėčiu būna namuose, važiuoja į parduotuves, eina į vaikų žaidimų aikšteles, būna lauke, gamtoje, kartu žiūri filmus, aplanko močiutę. Pastebėtina, kad savo abu tėvus vaikai apibūdina teigiamais epitetais, o tai reiškia, kad yra išsaugotas šalių pagarbus tarpusavio ryšys, leidžiantis dėl bendravimo tvarkos su vaikais susitarti. Taigi, esminių nesutarimų dėl bendravimo tvarkos tarp šalių nekyla. Pagal ieškovės siūlomą nustatyti bendravimo tvarką tėvas turėtų galimybę su vaikais praleisti tris savaitgalius, paimdamas juos iš gyvenamosios vietos penktadieniais ir grąžindamas sekmadieniais, leisti laiką per metų didžiąsias šventes, vieną mėnesį su vaikais praleisti per atostogas. Šioje tvarkoje taip pat aptarta galimybė tėvams susitarti dėl papildomo laiko per mokinių atostogas (6 punktas). Tuo tarpu atsakovas šiame punkte numatytą tvarką siūlo tikslinti, numatant tėvui galimybę su vaikais praleisti poriniais metais rudens ir žiemos atostogas, o neporiniais metais praleisti su vaikais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų atostogas, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. bei grąžindamas vaikus paskutinę atostogų dieną 18 val. Be to, siūlo nustatyti, kad abiejų vaikų gimtadieniai būtų švenčiami dalyvaujant abiem tėvams. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys dėl vaikų bendravimo tvarkos tarpusavyje iš esmės sutaria, geba patys susitarti, teismas, siekdamas šalių pusiausvyros principo, ieškovės bei atsakovo reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkina iš dalies, leisdamas šalims pačioms susitarti dėl vaikų gimtadienių šventimo būdo bei dėl atostogų per Šv. Kalėdas bei Šv. Velykas, o vaikų rudens ir žiemos atostogų laiką teismas nustato tėvui praleisti su vaikais, priklausomai nuo to, ar metai poriniai, ar neporiniai. Kita vertus, tėvai gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, pasikeitus aplinkybėms, ją koreguoti.
45. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių argumentus nustato tokią tėvo su vaiku bendravimo tvarką : 1) tėvas praleidžia su vaikais pirmą, trečią ir ketvirtą savaitgalius, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais iki 18 val. ir grąžindamas sekmadieniais tarp 17 val. ir 18 val.; 2) tėvas praleidžia su vaikais poriniais metais antrąją Kalėdų dieną ir Naujuosius metus, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10 val. grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sausio 2 d. sutartu laiku.; 3) tėvas praleidžia su vaikais neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18 val. ir grąžindamas juos gruodžio 26 d. 10 val. ; 4) tėvas praleidžia su vaikais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, paimdamas juos iš gyvenamosios vietos šventės išvakarėse 18 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 10 val.; 5) tėvas praleidžia su vaikais neporiniais metais antrąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų antros dienos 10 val. ir grąžindamas juos 18 val.; 6) tėvas praleidžia su vaikais poriniais metais rudens, o neporiniais metais žiemos atostogas, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. grąžindamas vaikus paskutinę atostogų dieną 18 val.; 7) tėvas praleidžia su vaikais poriniais metais vasaros atostogas nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. bei nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val., ir grąžindamas vaikus paskutinę atostogų dieną 18 val.; 8) tėvas praleidžia su vaikais neporiniais metais vasaros atostogas nuo liepos 16 d. iki liepos 31 d. bei nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas vaikus paskutinę atostogų dieną 18 val.; 9) tėvai gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos.
46. Pažymėtina, kad išvadą teikianti institucija įvertino tokią tėvo bendravimo tvarką su vaikais, kaip atitinkančią nepilnamečių interesus, o tėvams pagarbiai ir geranoriškai laikantis, bus užtikrinta G. ir H. teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sudarytų sąlygas jam nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
48. Tenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, spręstina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 82,50 proc. (reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo 100 proc; bendravimo tvarkos nustatymo 100 proc.; reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo 100 proc.; reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 30 proc.).
49. Ieškovė patyrė 218 Eur žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 1700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. bylos 1t., b. l. 12, 2t., b. l. 152-154). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 998,75 Eur teisinėms paslaugoms apmokėti (e, bylos 2t., b. l. 148-151). Ieškovės reikalavimus patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintai ieškinio daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1402,50 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 174,78 Eur teisinei pagalbai. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 1227,72 Eur išlaidų teisinei pagalbai bei 218 Eur žyminio mokesčio, viso 1445,72 Eur.
50. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl ieškinį iš dalies patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 250 Eur žyminio mokesčio, t. y. 182,52 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (351 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (325 x 12 mėn. x 3proc. x 75 proc.) ir 67,50 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. K. G., a. k(duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove I. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 351 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieno euro) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2024 m. kovo 7 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaikymo įsiskolinimo.
Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam H. K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkių eurų dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. kovo 7d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, bei 2000 Eur (du tūkstančius eurų) išlaikymo įsiskolinimo.
Likusią ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.
Paskirti ieškovę I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. ir H. K. įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išdėstyti vieneriems metams.
Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1445,72 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. ir H. tvarką;
1) tėvas praleidžia su vaikais pirmą, trečią ir ketvirtą savaitgalius, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais iki 18 val. ir grąžindamas sekmadieniais tarp 17 val. ir 18 val.;
2) tėvas praleidžia su vaikais poriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną ir Naujuosius metus, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sausio 2 d. sutartu laiku;
3) tėvas praleidžia su vaikais neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18 val. ir grąžindamas juos gruodžio 26 d. 10 val.;
4) tėvas praleidžia su vaikais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės išvakarėse 18 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną 10 val.;
5) tėvas praleidžia su vaikais neporiniais metais antrąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų antros dienos 10 val. ir grąžindamas juos 18 val.;
6) tėvas praleidžia su vaikais poriniais metais rudens atostogas, o neporiniais metais žiemos atostogas, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val., ir grąžindamas vaikus paskutinę atostogų dieną 18 val.;
7) tėvas praleidžia su vaikais poriniais metais vasaros atostogas nuo liepos 1 d. iki liepos 15d. bei nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas vaikus paskutinę atostogų dieną 18 val.;
8) tėvas praleidžia su vaikais neporiniais metais vasaros atostogas nuo liepos 16 d. iki liepos 31 d. bei nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas juos paskutinę atostogų dieną 18 val.;
9) tėvai gali susitarti ir dėl kitokios tėvo su vaikais bendravimo tvarkos.
Priteisti iš atsakovo E. G. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.