Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs, nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. (V. B.) nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent – jis, 2024 m. gegužės 27 d., apie 22.30 val., greta pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pamatęs, kad L. L. T. gina savo šunį nuo jį užpuolusio kito šuns, kurio savininkas yra jis, V. B., priėjęs prie L. L. T., kumščiu sudavė pastarajam vieną smūgį į veido sritį, padarydamas L. L. T. nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir kairės akies vokuose, poodinę kraujosruvą veido kairėje, antro viršutinio danties iš dešinės dalinį vainiko lūžį, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. L. T. sveikatą.

Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas V. B. dėl kaltės prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su žmona ir vaiku grįžo iš restorano. Žmona ėjo namo paimti šunį ir jį išvesti. Tuo momentu jis buvo automobilyje, parkavimo vietoje, su atidarytomis durelėmis. Buvo tamsu, praėjus kažkur 10 minučių, jis išgirdo isteriškus garsus. Pagalvojo, kad rėkia jo žmona. Ji rėkė: „padėkite, gelbėkite“, lyg vyktų kažkas blogo. Nubėgęs pamatė, kad stovi nukentėjusysis ir rankomis smaugia jo šunį, o šalimais stovi jo žmona ir verkia. Kažkur metro atstumu, priešais juos, stovėjo nukentėjusiojo žmona ir laikė šunį. Šuo buvo agresyvus. Jis prabėgo pro nukentėjusįjį, ištraukė savo šunį, šuo nutrūko ir vėl susikabino su nukentėjusiojo šunimi. Per tą laiką, kol jie skyrė šunis, tai jis nepagalvojo, kaip šunys galėjo taip susikabinti, kad net reikėjo kišti rankas į nasrus. Per tą laiką, kol jis skyrė šunis, nukentėjusysis išbėgo galimai į savo butą. Po to, nukentėjusysis nusileido su savo draugu, kuris gyvena tame pačiame name. Šunys jau buvo išskirti, rankos buvo kraujuotos, buvo iškviesta policija bei greitoji pagalba. Atvažiavo greitoji, suteikė pirmąją pagalbą nukentėjusiojo žmonai, jo žmonai. Tada nukentėjusysis su savo žmona nuvažiavo į priėmimą su greitąją, o jis su savo žmona – su savo mašina. Kol jį (pastaba. kaltinamąjį) apžiūrinėjo medikai, atvažiavo policija, patikrino blaivumą ir išklausė jų versijas dėl įvykusio įvykio. Po to, jie su nukentėjusiuoju ir jo žmona susitiko prie Lazdynų ligoninės. Ten buvo labai didelė eilė, teko laukti apie 3-4 val., kol buvo suteikta pagalba. Per tą laiką, jie mėgino bendrauti su nukentėjusiuoju. Kaip jam pasirodė, tai jie lyg ir susitaikė ligoninėje. Visos emocijos atslūgo ir jie pabandė bendrauti, pasiūlė nukentėjusįjį pavežti iki namų, bet jis su žmona atsisakė ir pasakė, kad pasivaikščios. Jau buvo 6 val. ryto, aušo, romantika. Jis iš karto suprato, kad gailisi dėl šitos situacijos. Viskas buvo per emocijas. Tai buvo neobjektyviai įvertinta situacija. Dėl šios situacijos gailisi, padarė išvadas ir mano, kad jei tokia situacija pasikartotų ateityje, reikėtų objektyviai į viską žiūrėti. Jis pažinojo šį žmogų (pastaba. nukentėjusįjį), nes jų butai šalia, dalyvavo susirinkimuose, žino jį kaip teigiamą žmogų. Teismo posėdžio metu, atsakydamas į klausimus, parodė, kad nukentėjusįjį tikriausiai stūmė, gal užkliudė, tiksliai negalėjo pasakyti. Pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam į veidą, nes kaimynas mušė jo šunį, tačiau pats to nematė. Pribėgęs nustūmė nukentėjusįjį, po ko jis nukrito ir jų šunys susikibo, jis, su nukentėjusiojo žmona bandė išskirti šunis, todėl buvo apkandžioti. Tuo metu, kai skyrė šunis, jo rankos buvo šuns nasruose, pakėlęs galvą jis matė, kaip nukentėjusysis buvo užsimojęs, tačiau nesudavė jam. Jo žmona jam papasakojo, kad ji leidosi laiptais su šuniu, bendros laiptinės durys buvo neuždarytos. Buvo tamsu ir ji nepamatė, kad kaimynas stovėjo prie laiptinės su šunimi. Šunys buvo agresyvūs vienas kitam. Kai žmona išeidinėjo, ji patraukė šunį ir pavadėlis išslydo iš rankų, o šunys susikabino. Kaip jis suprato, kaimynas išskyrė šunis ir pradėjo mušti jo šunį, spardyti kojomis. Vizualiai jo šuo atrodo didesnis nei nukentėjusiojo. Pamatė ant nukentėjusiojo marškinėlių kraują. Kai su nukentėjusiuoju ir jo žmona susitiko ligoninėje, L. buvo subintuota ranka, nes buvo įkandimai, o nukentėjusiajam ant nosies kažkas buvo. Ligoninėje ne vieną kartą atsiprašė nukentėjusiojo. Jo pozicija pasikeitė, nes iš pradžių buvo daug emocijų. Su kaimynu bandė pasikalbėti ir susitarti. Mano, kad kaimynas irgi negalėjo įvertinti situacijos adekvačiai. Suprato, kad susiklostė negraži situacija, norėjo atsiprašyti, padėti finansiškai dėl nosies traumos. Geriau pripažinti savo negražų elgesį ir nesipykti su kaimynu. Žalą, kurią patyrė nukentėjusysis, jis atlygino. Taip pat jis šio posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo ir nori, kad tokia situacija daugiau nepasikartotų (t. 2, b. l. 162-168).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. L. T. parodė, kad su kaltinamuoju susitaikė. Žala jam yra atlyginta. Per visą tą laiką jis negirdėjo atsiprašymo, buvo tik pasiūlymai eiti į restoranus, kalbėtis, tačiau jis nesutiko. Nesutiko ir su dauguma kaltinamojo parodymų, tačiau pretenzijų jam neturi, o į kaltinamojo išsakytą atsiprašymą nurodė, kad nesutinka sau dauguma pastarojo teismo posėdyje duotų parodymų ir tegul viską sprendžia teismas, jis ilgai nepyksta (t. 2, b. l. 162-168).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 20 d. įtariamuoju apklaustas V. B. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos veikos nepripažįsta visiškai, nes nesudavė minėtam asmeniui smūgio iš kumščio į veidą. Paaiškino, kad Lietuvoje gyvena maždaug 10 metų kartu su sugyventine V. S. ir mažamečiu vaiku. Turi vokiečių aviganių veislės šunį. Įvykio dieną (galimai 2024 m. gegužės 27 d.), vakare, jam su sugyventine ir vaiku grįžus namo, V. S. su vaiku nuėjo namo, o jis liko automobilyje, kuris stovėjo namo kieme (100 metrų atstumu). Jis paties įvykio nematė, tačiau jo sugyventinė jam papasakojo, kad ji pasiėmė jiems priklausantį šunį, norėdama jį išvesti pasivaikščioti, vaikas liko namie. Jai einant namo laiptine, per didelius langus vaikinas ir mergina iš lauko pusės pradėjo erzinti šunį. V. S. šunį laikė su pavadėliu, tačiau šuo neturėjo antsnukio, nes jau buvo vėlus vakaras ir tiesiog pamiršo jį uždėti. Išerzintas šiuo pasileido bėgti ir pavadėlis išsivyniojo. Šuo pribėgo prie kito šuns, tačiau šuns nepasiekė. Šuo išbėgo į lauką ir minėtas kaimynas (kiek žino, jo vardas L.) pradėjo jo šunį mušti be jokios priežasties. Kiek smūgių buvo suduota, jis tiksliai negali nurodyti, bet apie 20 smūgių buvo suduota rankomis ir apie 20 smūgių kojomis. Tuo metu L. mergina stovėjo maždaug 1 metro atstumu su savo šunimi (vidutinio dydžio, veislės nežino). Šuo buvo šalia merginos, ji laikė šunį su pavadėliu. Abu šunys vienas ant kito lojo. Jo sugyventinė pradėjo šaukti. Išgirdęs jos balsą, jis atbėgo pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kaip jo kaimynas L. mušą jo šunį, šalia stovi verkianti V. S. Jis pamatė, kad sužalota V. S. ranka, t. y. matėsi, jog ranka buvo paraudusi bei ištinusi. Jis iš karto priėjo prie kaimyno ir išlaisvino savo šunį. Jis kaimynui nesudavė nei vieno smūgio ranka. Kaip ant kaimyno veido galėjo atsirasti sužalojimų, jis nežino. Galbūt tuomet, kai jis bandė išvaduoti savo šunį iš kaimyno rankų, galėjo netyčia jį pastumti. Tačiau tyčia kumščiu jam nesudavė. Jis nematė, kad kaimynas būtų nukritęs ant žemės. Kai iš kaimyno rankų išvadavo savo šunį, jo šuo nubėgo prie kito šuns ir jiedu susipešė. Mergina, kuri laikė savo šunį, buvo akivaizdžiai neblaivi ir šunims į nasrus pradėjo kišti savo rankas, dėl ko jas ir susižalojo. Jis priėjęs prie šunų juos iš karto išskyrė. Tuo pat metu, kaimynas L., kuris irgi buvo neblaivus, nubėgo pas kitą kaimyną, gyvenantį namo antrame aukšte, ir jie iškvietė policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą. Jis pastebėjo, kad V. S. sužalota ranka, dėl to, po įvykio, nuvažiavo į ligoninę pasitikrinti, ar nėra lūžio. Ant minėtos merginos rankų šuns įkandimai atsirado tik dėl to, kad ji pati kišo rankas šunims į nasrus. Ant kaimyno L. jokių sužalojimų nepastebėjo, nes nelabai žiūrėjo į jį. Matė, kad buvo kraujas. Ar kraujas buvo apdžiūvęs, nepastebėjo. Jis pats jokių sužalojimų nepatyrė. Kitą dieną savo šunį planavo vežti į veterinarijos kliniką, nes šuo po įvykio buvo vangus, nieko neėdė. Paskambino veterinarui pasikonsultuoti ir šis nurodė, kad, jeigu per tris dienas nepagers, tuomet atvežti. Kitą dieną šuo pradėjo ėsti, todėl į gydyklą jo nevežė. Ant šuns nesimatė jokių sužalojimų, todėl nuotraukų ar kitų dokumentų pateikti negali. Nei jis, nei V. S. dėl įvykio pareiškimo nerašė, nes nenorėjo konfliktų. Sužinojęs, kad kaimynai parašė pareiškimą, pasitaręs su savo advokatu, taip pat teiks pareiškimą policijai. Papildomai kaltinamasis parodė, kad jis L. L. T. nesudavė kumščiu į nosį, jokiais kitais smūgiais negalėjo suduoti ir taip sulaužyti nosies. Galimai (tai tik jo nuomone) jam bandant iš L. L. T. pasiimti savo šunį, L. L. T. pats nukrito ir tokiu būdu galėjo susižaloti (t. 1, b. l. 154-157).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 15 d. įtariamuoju apklaustas V. B. visiškai neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad lieka prie savo pirmosios apklausos metu duotų parodymų, jų keisti nenori. Jis L. L. T. nesudavė kumščiu į nosį, jokiais kitais smūgiais negalėjo suduoti ir taip sulaužyti nosies. Galimai (tai tik jo nuomone) jam bandant iš L. L. T. pasiimti savo šunį, L. L. T. pats nukrito ir tokiu būdu galėjo susižaloti (t. 1, b. l. 163-164).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. L. T. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, vienas, apie metus laiko. 2024 m. gegužės 27 d. susitiko su savo drauge L. J. Jiedu kartu kurį laiką vaikščiojo ir apie 17.00 val. atėjo į jo butą, kuris yra name adresu (duomenys neskelbtini). Bute jis su L. J. kartu vartojo alkoholinius gėrimus. 2024 m. gegužės 27 d., apie 22.00 val., jis kartu su L. J. nusprendė išeiti į lauką pasivaikščioti ir pavedžioti jo šunį. Apie 22.27 val. jiedu ėjo namų link. Priėjus prie daugiabučio durų, jis iš toli, prie stotelės, pamatė siluetą. Buvo labai tamsu, todėl iš pradžių neįžvelgė, kad tai buvo moteris ir jos vedžiojamas šuo. Staiga moteriai iš rankų iškrito pavadėlis ir šuo pradėjo bėgti jo ir L. J. link. Minėtos moters vardas V. Moteris savo šuns neišlaikė. Šuo buvo vokiečių aviganių veislės, juodai rudos spalvos. Pribėgęs šis šuo iš karto įkando jo šuniui, pradėjo jo šunį kratyti. L. J. laikė jo šuns pavadėlį ir bandė tempti šunį nuo vokiečių aviganių veislės šuns, o jis savo šunį griebė už kailio ir bandė šunis atskirti. Tuo momentu, vokiečių aviganių veislės šuo įkando L. J. į rankas, po to vėl kandžiojo jo (pastaba. nukentėjusiojo) šunį. Jis nepastebėjo, kaip prie jo pribėgo V. B. ir, nieko jam nesakydamas, vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį, nuo ko jis pajuto fizinį skausmą ir nukrito. Kurį laiką jam buvo sunku atsipeikėti, tačiau jis matė, kad V. ir V. pasiėmė savo šunį ir išėjo. Nei jis, nei L. J. su savimi neturėjo mobiliojo ryšio telefonų. Kaip tik iš daugiabučio namo išėjo jo kaimynas M. K., kuris paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau ir – BPC) ir iškvietė pagalbą. Paties įvykio jo kaimynas M. K. nematė ir negirdėjo. L. J. taip pat nematė smūgio sudavimo momento, nes buvo nusisukusi. Kai į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, jis bei L. J. buvo pristatyti į ligoninę. Jam buvo diagnozuota nosies kaulo lūžis, nosies žaizda. Jo šuo turi dokumentus, yra skiepytas. Moters, vardu V., jis asmeniškai nepažįsta, tačiau jos šuo yra labai agresyvus, pati V. šunį vedžioja be pavadėlio. Su V. B. jis taip pat nebendrauja. Šis asmuo gyvena tame pačiame name adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto nežino (t. 1, b. l. 1-2).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. J. parodė, kad kartais atvažiuoja pas savo draugą L. L. T., kuris gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 27 d., apie 22.20 val. ji su L. L. T. išėjo į lauką pavedžioti jo šuns. Kiek žino, jo šuns veislė – šarpėjaus ir laikos mišrūnas. Jiems pavedžiojus šunį lauke, šalia namų, netoli autobusų sustojimo „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjo, kad lauke yra L. L. T. kaimynai iš (duomenys neskelbtini), buto nežino. Tiksliau, iš pradžių ji pamatė tik kaimynę, kuri rankoje laikė pavadėlį ir vedė didelį šunį. Vienu momentu didelis šuo pradėjo bėgti, šuns šeimininkė jo neišlaikė ir pastarasis užpuolė L. L. T. šuniuką. Ji iš karto bandė atitraukti L. L. T. šuniuką, nes tai ji laikė jį pririštą prie pavadžio. L. L. T. bandė pagriebti didelio šuns pavadį ir galiausiai pagriebė. L. L. T. atitraukti didelio šuns nespėjo ir šis šuo įkando L. L. T. šuniukui į kaklo sritį. Tai pastebėjusi, ji dešine ranka bandė nustumti didelį šunį, o pastarasis sukandžiojo jai plaštakas. Įkandimų metu ji juto labai didelį skausmą, kurį 10 balų skalėje vertintų 7-8. Po įkandimų jai į rankas, L. L. T. kažkaip pavyko atitraukti didelį šunį. Tuo metu iš kažkur išbėgo šuns šeimininkės vyras ar sugyventinis. Vyras bėgo tiesiai prie L. L. T. Ji tik pastebėjo, kad pastarasis guli ant žemės ir jam iš nosies bėga kraujas. Paties smūgiavimo fakto ji nematė (t. 1, b. l. 32-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Tiksliai dienos ir laiko neprisiminė, tačiau prisiminė įvykį, kad tą dieną dirbo kartu su specialistu T. T. Gavo iškvietimą, jog pranešėjo pažįstamą sumušė. Atvykę į įvykio vietą pastebėjo, kaip vaikinas su mergina ir šunimi laukia stotelėje. Buvo matyti, kad vaikino veidas ir rankos kruvinos, ant merginos rankų matėsi šuns įkandimo žymės bei kraujas. Taip pat, buvo sužalotas šuo, kuris buvo apkandžiotas kito šuns, tiksliai sužalojimų nurodyti negalėjo, nes neprisiminė, matėsi kraujas ant šuns kaklo. Nukentėjęs vyras paaiškino, jog vedžiojo šunį su savo drauge, tuo metu iš namo laiptinės išėjo kaimynė su savo šunimi. Jos šuo staigiai pradėjo pulti nukentėjusiojo šunį, tuomet jis bandė šunis išskirti. Nukentėjęs asmuo pasakojo, kad kaimynė neišlaikė savo šuns ir jį paleido. Po to, į įvykio vietą atbėgo kaimynės vyras, kuris, be jokios priežasties, tuo metu, kai nukentėjusysis skyrė šunis, trenkė jam kumščiu į veido sritį. Į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo nukentėjusiuosius vietoje, po ko juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pabendravus su kita puse, jų parodymai visiškai skyrėsi nuo nukentėjusiųjų. Moteris, kuri vedėsi šunį (vokiečių aviganį) pasivaikščioti, teigė, kad išėjus iš namų, prie laiptinės stovėjo nukentėjusieji su šunimi. Kaimynei įžengus į pėsčiųjų taką, nukentėjusysis pradėjo mosikuoti rankomis ir kažką kalbėti, taip pat kaimynė teigė, kad L. jai užgavo ranką, tada jos šuo puolė ją ginti ir užpuolė nukentėjusiojo šunį, tuomet nukentėjusysis pradėjo kojomis ir rankomis daužyti jos šunį. Iš greta esančios automobilių stovėjimo aikštelės, atbėgo kaimynės vyras ir pastūmė nukentėjusįjį, norėdamas užkardyti šuns mušimą. Pats kaimynės vyras teigė, kad nukentėjusiojo nemušė ir jam smūgio į veidą nesudavė, galimai jis pats nukrito ir susižalojo. Toliau jis pasakojo, kad šunys pradėjo peštis ir kišo šunims pirštus į burną, kad šie vienas kitą paleistų. Įvykio vietoje buvo ir nukentėjusiojo draugė, kuri taip pat bandė šunis atskirti ir jai jie apkandžiojo rankas. Kaimynė taip pat teigė, kad grumtynių metu, buvo sužalota jos ranka, tačiau jokių sužalojimų nesimatė, jie su vyru sakė, kad patys savarankiškai nuvyks į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir įvykio vietoje greitosios medicinos pagalbos nereikėjo. Ant kaimynės vyro, jokių sužalojimų nepastebėjo, ant rankų nesimatė kraujo. Įvykio vietoje visiems buvo patikrintas neblaivumas, nukentėjusiesiems buvo nustatytas virš promilės neblaivumas, o kaimynai abu buvo blaivūs. Abi pusės nurodė, kad jeigu turės pretenzijų dėl sužalojimų ar dėl šunų, kreipsis savarankiškai (t. 1, b. l. 60-62).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio metu, 2024 m. gegužės 27 d. buvo pas savo kaimyną L. (kitų asmens duomenų nežino), adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo ir L. mergina L. (kitų asmens duomenų neprisimena). Vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė maždaug po dvi skardinės (0,5 l) alaus. Kažkuriuo metu L. su L. pasakė, kad jiems reikia išvesti šunį į lauką. Tuomet jis liko namuose, o L. su L. dviese išėjo. Maždaug po 20 minučių į namus grįžo L., kurios rankos buvo kruvinos bei apkandžiotos šuns. Ji buvo labai susijaudinusi, nieko negalėjo paaiškinti, tik sakė, kad juos muša. Jie kartu išėjo. Kaip suprato, įvykis įvyko šalia namų, prie gatvės. Kur tiksliai viskas įvyko, jis nežino. Atėjęs jis iš karto paskambino į BPC ir iškvietė policijos pareigūnus bei medikus. Jis matė, kad L. veidas buvo visas kruvinas, jam bėgo iš nosies kraujas, kitų sužalojimų nematė. Prie daugiabučio laiptinės stovėjo kitas kaimynas V. su moterimi, kurie po to nuėjo šiek tiek toliau. Jis paties įvykio nematė. Kiek jam yra žinoma, V. moteris neišlaikė savo šuns ir jos šuo užpuolė jo draugų šunį, L. pradėjo ginti savo šunį, o atėjęs V. trenkė L. į nosį (t. 1, b. l. 64-65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. S. parodė, kad V. B. yra jos sužadėtinis. Jai liudytojo teisė ir pareigos yra išaiškintos, sutiko duoti parodymus. Tiksliai įvykio dienos neprisiminė, tačiau tai buvo maždaug prieš 3 mėnesius, apie 22.00 val. Ji kartu su V. B. ir vaiku grįžo iš kavinės. V. B. liko automobilyje, kurį pastatė kieme netoli namų, apie 20 metrų atstumu. Ji su vaiku grįžo namo. Namuose buvo šuo (vokiečių aviganių veislės), kurį reikėjo išvesti į lauką. Taip pat kartu su V. B. planavo pasivaikščioti. Vaikas liko namuose, o ji pasiėmė šunį ir išėjo iš namų. Prieš išeidama ji šuniui neuždėjo antsnukio, nes planavo greitai pasivaikščioti ir grįžti namo. Išėjusi pastebėjo, kad šalia daugiabučio namo, prie įėjimo, yra kaimynai – vyras ir moteris, kurių duomenų nežinojo. Jai atrodė, kad kaimynai buvo apsvaigę – jautėsi alkoholio kvapas bei matėsi, kad jų judesiai nekoordinuoti. Išėjusi šunį laikė šalia savęs su pavadėliu. Minėti kaimynai buvo su vidutinio dydžio šunimi, kurio veislės nežino. Ji eidama paprašė kaimynų atsitraukti ir leisti jai praeiti, kadangi ji buvo su šunimi. Kaimynai jos nepaklausė ir toliau stovėjo minėtoje vietoje. Jai išėjus iš laiptinės, šunys pradėjo loti, kaimynas vyras pradėjo jai sakyti, jog ji eitų su šunimi iš čia, bei pradėjo mosikuoti rankomis ir ranka pataikė į jos ranką, kurioje ji laikė šuns pavadėlį. Dėl to pavadėlis jai iškrito iš rankų ir šuo pasileido bėgti prie kito šuns. Šunys susikibo, o ji atsitraukė. Kaimynas priėjo prie šunų ir pradėjo jos šunį mušti rankomis ir kojomis. Ji labai išsigando, galvojo, kad užmuš jos šunį. Kiek tiksliai smūgių sudavė jos šuniui, ji negalėjo pasakyti, nes dėl streso neprisimena. Tuomet V. B., išgirdęs jos šauksmą, atbėgo pas ją ir pamatęs kaip kaimynas laiko prie savęs jų šunį bei jį muša, priėjo prie kaimyno. V. B. nustūmė kaimyną, pasiėmė šunį ir tokiu būdu išskyrė šunis. Ar V. B. trenkė kaimynui, ji negalėjo pasakyti, nes viskas labai greitai įvyko. Šalia įėjimo buvo palangės. Kiek matė, kai atėjo jos vyras ir galimai nustūmė kaimyną nuo jų šuns, kaimynas nukrito ant tų palangių. Po to, kai jų šunį laikė V. B., šuo kažkokiu būdu vėl ištrūko ir šunys susikibo. Tuomet kaimynė mergina pradėjo šunis skirti, tarp jų kišo savo rankas. Ji (pastaba. liudytoja V. S.) kaimynei sakė, kad ši atsitrauktų, tačiau mergina jos neklausė. Tuomet atėjo V. B. ir padėjo kaimynei, po ko kaimynė pasiėmė savo šunį, o V. B. laikė jų šunį. Daugiau šuo nebuvo ištrūkęs. Po viso konflikto, prie jų atėjo kaimynas M. (kitų duomenų nežino) ir pranešė, jog iškvietė policijos pareigūnus. Tuomet jie stovėjo ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Pareigūnams paaiškino kas įvyko, šie užsirašė jų duomenis ir jie grįžo namo. Kai kaimynas jai išmušė šuns pavadėlį, jai sutino pirštas. Įvykio vietoje buvę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai patarė jai važiuoti į ligoninę. Ji su V. B. nuvažiavo į ligoninę, kur ją apžiūrėjo ir pasakė, jog lūžio nėra, tik stiprus sumušimas. Dėl šuns, paskambino veterinarui ir pasakė, kas nutiko. Veterinaras pasakė, kad jei šuo ėda ir laka, tai nieko rimto nenutiko. Todėl dėl šuns sužalojimų išrašo iš veterinaro neturi. Ji planavo rašyti pareiškimą į policiją, bet to nepadarė, nes galvojo, jog su kaimynais pavyks taikiai išspręsti šį konfliktą. Bandė su kaimynais kalbėtis ir draugiškai susitarti, tačiau šie nenorėjo. Po įvykio matė, kad kaimynės merginos rankos buvo kruvinos. Šie sužalojimai buvo padaryti, nes mergina pati kišo rankas tuomet, kai šunys buvo susikibę ir agresyvūs. Taip pat ant kaimyno vyro veido matėsi kraujas. Kas tiksliai buvo sužalota, ji neprisiminė. Mano, kad jis galėjo susižaloti į šalia buvusią palangę, nes ji nematė, kaip jis susižalojo (t. 1, b. l. 70-72).

VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubiosios pagalbos skyriaus Ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad L. L. T. 2024 m. gegužės 28 d., 00.25 val., apsilankymo metu asmuo skundėsi tuo, kad jį sumušė kaimynas, diagnozuotas nosies kaulų lūžis (t. 1, b. l. 9, 102-106).

L. J. 2024 m. gegužės 28 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 27 d., apie 22.49 val., su draugu L. L. T., vedžiojant jo šunį lauke, šalia namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), jų šuniuką užpuolė kaimynų šuo. Ginant šunį, buvo sužalotos jos rankos. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje diagnozuota abiejų plaštakų daugybinės kastinės žaizdos (t. 1, b. l. 22-27).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2024 m. gegužės 28 d. protokole užfiksuota, kad L. J. savanoriškai pateikė išrašus iš portalo „E-sveikata“, kuriuos gavo po apsilankymo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – 3 vnt. ekrano nuotraukų. Minėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad L. J. konstatuotos riešo ir plaštakos dauginės žaizdos (t. 1, b. l. 35-40).

BIRT ataskaitų žiūryklės 2024 m. gegužės 28 d. įraše užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 27 d., 22.49 val., į BPC paskambino pranešėjas ir nurodė, kad jo kaimynas sumušė pranešėjo pažįstamą asmenį – sudavė per veidą, nukentėjusysis sąmoningas, veidas kruvinas, reikalinga greitoji medicinos pagalba. Smurtavęs asmuo su šunimi yra vietoje, stovi prie automobilio, galimai šalinsis (t. 1, b. l. 44-45).

Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei laiptinės įėjimas. Pastatas šviesios spalvos, trejų aukštų. Prie laiptinės iš abiejų pusių matomi vazonai su augalais, prie laiptinės įėjimo matomas langas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, virš lango kabo užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Išėjus iš laiptinės patenkama į šaligatvį. Teritorijoje vaizdo stebėjimo kamerų ir fizinės apsaugos nėra (t. 1, b. l. 46-50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. J. nustatytos dauginės kastinės žaizdos abiejų plaštakų srityse, padarytos kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais (galimai dantimis), galimai prieš kreipiantis medicininės pagalbos į ligoninę, tai yra iki 2024m. gegužės 28 d. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 52-53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. L. T. nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir kairės akies vokuose, poodinė kraujosruva veido kairėje, 2-o viršutinio danties iš dešinės dalinis vainiko lūžis, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gegužės 27 d. Sužalojimas visumoje dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. L. L. T. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. L. L. T. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 57-58).

Policijos pareigūnų pateiktų vaizdo įrašų 2024 m. rugsėjo 2 d. apžiūros protokole užfiksuoti policijos pareigūnų dėvimų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240527-230859UTC+0300” matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Policijos pareigūnus pasitinka stotelėje stovintis vyriškis kruvinu veidu (pastaba. L. L. T.) su šunimi, šalia stovi mergina (pastaba L. J.). L. L. T. iš karto pradeda policijos pareigūnams pasakoti įvykio aplinkybes: „Mes ėjom su mergaite pasivaikščioti ir pas mus kaimynas turi vilkšunį didelį be antsnukio, kilo konfliktas”. Toliau L. L. T. pasakoja, kad nepamena, kas vedė minėtą šunį be antsnukio - moteris ar nepilnametis vaikas, jie šuns neišlaikė, todėl šuo pradėjo pulti L. L. T. šunį. Vyras bandė apginti savo augintinį, tačiau šuo taip pat spėjo įkąsti į ranką merginai, su kuria vaikščiojo vyras. Vaizdo įraše matyti, jog L. L. T. atkreipia dėmesį į L. J. ranką, vaizdo įraše matyti kraujuota merginos plaštaka. L. L. T. toliau pasakoja įvykio aplinkybes: „Jis įsibėgėjęs dar už tai, kad aš ginu, man trenkė. Mano šunelis irgi prakąstas, mes visi esam sukandžioti”. Vyras parodo, kuris asmuo jam trenkė, šis stovi greta stotelės su moterimi. L. J. apžiūrai nusiveda greitosios medicinos pagalbos medikai. Policijos pareigūnai bendrauja su kita konflikto puse – rusiškai kalbančiais vyru (pastaba V. B.) ir moterimi (pastaba V. S.). Moteris pasakoja, kad išėjo pasivaikščioti su vaiku ir šunimi, tada vyras (L. L. T.) pradėjo rankas kilnoti, šaukti, todėl V. S. šuo ėmė šokti ant L. L. T. šuns ir kąsti. L. L. T. ėmė mušti V. S. šunį. Tai pamatęs, mašinoje sėdėjęs V. B. atbėgo ir pradėjo skirti, L. L. T. atitraukė, nes šis smaugė jų šunį. V. S. ir V. B. nurodė, kad prieš kelias dienas L. L. T. grasino jų vaikui. Stotelėje sėdintis pašalinis vyras pradeda policijos pareigūnams sakyti, kad taip pat nori parašyti pareiškimą dėl V. B. elgesio, nes pastarasis ne kartą grasino panaudoti smurtą. Paklausus stotelėje sėdinčio asmens, ar matė įvykio aplinkybes, šis nurodė jų nematęs. L. L. T. taip pat yra apžiūrimas greitosios medicinos pagalbos medikų. Šie pareigūnams nurodo, kad merginą su sužalotomis plaštakomis reikės vežti į medicinos įstaigą siūti, taip pat bus vežamas ir vyriškis, nes pirminės apžiūros metu galimai gali būti lūžusi nosis. V. S. ir V. B. policijos pareigūnams nurodo, jog policijos pareigūnus pasitikęs vyras, kilnodamas rankas, moteriai užgavo ranką.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240527-233859UTC+0300“ užfiksuotas policijos pareigūnų bendravimas įvykio vietoje su moterimi (pastaba V. S.) ir vyru (pastaba V. B.). Padaryta rusų kalba vykusio pokalbio stenograma: Vyriškis (vertimas): ...Nes žiūrėkit, ne tame problema – problema, kad mes gyvename su vaiku ir tai vyksta kasdien. Pareigūnas (vertimas): Ligoninėje tyrimus padarys. Nes jei šuo… Vyriškis (vertimas): Vienas dalykas, jei tai būtų padaryta normalios būklės, kitas dalykas – apsvaigus nuo narkotikų. Ką mums toliau daryti? Mums gi gyventi čia. Ką su tuo daryti? Pareigūnė: Jis išgėręs? Prieina moteriškė, rodo ranką. Su vyriškiu kalba neaiškiai. Pareigūnė: O kaip čia ją užgavo? Moteriškė (vertimas): Va šitie du (pirštai) normaliai. Visi kalba neaiškiai. Pareigūnė: Kaip mosikuojant rankomis galima taip perpjaut? Pareigūnas (moteriškei, vertimas): Čia jis jums tai padarė? Moteriškė (vertimas): Ranka, taip. Pareigūnė: Man atrodo, čia šuo įkando. Vyriškis (GMP darbuotojui, vertimas): Atsiprašau, ar galime mes nuvykti pasidaryti rentgeną, paskui jus, ne viename automobilyje? Moteriškė (vertimas): savo automobiliu važiuosime? Pareigūnė: Tai ji nori važiuoti į ligoninę? Pareigūnas: Kad rentgeną padarytų. Vyriškis (vertimas): Mes savo automobiliu, kad nekonfliktuotume. Pareigūnas (vertimas): Galite savo automobiliu nuvažiuoti. Ar žinote, kur Lazdynai? Pareigūnė: Tai sako medikas, kad lūžis gali būti? GMP darbuotojas: Mes gi ne rentgenai. Vyriškis (vertimas): Tiesiog ištinimas. Pareigūnė: Tegul su savo mašina važiuoja. GMP darbuotojas (vyriškiui, vertimas): Mes ne rentgenai, suprantate? Mes galim nuvežti į ligoninę, ten jums padarys rentgeną. Vyriškis (vertimas): Na, o jūsų nuomone? Moteriškė (vertimas): Važiuokim, maža ką. GMP darbuotojas (vertimas): Kažin. Ji (moteriškė) neleidžia paliesti pirštus. Jai skauda. Gal tiesiog sumušimas. Pareigūnas (vyriškiui, vertimas): O tas žmogus viską matė? Pareigūnė: Sakė, kad nematė. Pareigūnas (vyriškiui, vertimas): Žiūrėkit, o jūs galėtumėt greitai parodyti, kur viskas įvyko? Eina parodyti įvykio vietą. Vyriškis (vertimas): Va, čia (neaiškiai). Ką aš mačiau – žmona stovėjo čia, jis mosikuoja rankomis, paėmė šunį, spardo jį kojomis, ji stovi ten (rodo atokiau) su šunimi, (neaiškiai), jis šunį daužo…Moteriškė (vertimas): Aš rėkiu. Vyriškis (vertimas): Ji rėkia. Aš atbėgu, jį va taip (toliau nesigirdi, kadangi pareigūnė nueina apžiūrėti įėjimą į laiptinę). Pareigūnė: O čia kraujo dėmės. Vyriškis (vertimas): Tai jis čia vaikščiojo. Namo užėjo, iškvietę (neaiškiai), draugus pasikviesti. Moteriškė (vertimas): Mes ten stovėjome (rodo vietą ranka), nuėjome ir ten stovėjome. Vyriškis (vertimas): O jie vaikščiojo… Moteriškė (vertimas): Tiesiog užeikite namo. Vyriškis (vertimas): Aš va čia stoviu, bandau išskirti (šunis), o ji iš kitos pusės bando. Va ir kaip tik (rodo į žemę). Pakilti laiptais – čia realiai kiekvieną dieną tiesiog… Na, kažkur čia. Mes su šunimis čia kažkur stovėjome. Aš jį pastūmiau, jis pargriuvo. Moteriškė (vertimas): Jis vos ant kojų stovėjo. Na, nežinau, jei vyras neatbėgtų, jis šunį užmuštų. Vyriškis (vertimas): Jis nuo narkotikų apsvaigęs. Jie kiekvieną dieną… Pareigūnas (vertimas): Jis girtas. Mes patikrinom. Vyriškis (vertimas): Mes kiekvieną dieną kylam laiptais ir kiekvieną dieną sklinda kanapių kvapas. Mes trečiame aukšte gyvename, jie – antrame. Pro juos praeiname – kiekvieną dieną…Moteriškė (vertimas): Vaiko čia nebuvo (toliau pasakoja apie įvykį tarp jų vaiko ir užpuolusio vyriškio. Pareigūnas klausia, ar vaikui viskas gerai, jam atsako, kad tai įvyko prieš tris dienas, ir šįkart vaiko nebuvo). Moteriškė (vertimas): Ne, ne, (jau apie šios dienos įvykį) vaikas namuose buvo. Mes užėjome namo šuns. Vyriškis (vertimas): Aš automobilyje laukiau. Moteriškė (vertimas): Mes atvažiavome visi kartu, aš su vaiku nuėjau namo, pasakiau, kad išvesiu šunį. Išėjau viena. Pareigūnas (vertimas): Jis (užpuolęs vyriškis) sakė, kad jūsų vaikas neskriaustų šuns. Moteriškė (vertimas): Vaiko išvis nebuvo. Mes išlipome iš automobilio, su vaiku dviese, be šuns, šuo buvo namuose. Vyriškis (vertimas): Ir išėjo pasivaikščioti su šunimi. Aš automobilyje laukiau, kad pasivaikščiočiau. Moteriškė (vertimas): … aš išeinu su E. (šuns vardas), ir prasidėjo. Vyriškis (vertimas): Aš iš ten girdžiu, atbėgu. Moteriškė (vertimas): Aš rėkiau, jis sėdėjo automobilyje. Aš išvedžiau šunį, šuo pradėjo loti. Tas vyriškis pradėjo mosikuoti rankomis, šuo pradėjo loti, kažkokia sumaištis prasidėjo. Vyriškis (vertimas): Jis tau per ranką ir sudavė. Moteriškė (vertimas): Šuo mato pavojų, šuo lojo. Vėliau, kai jis pradėjo šunį daužyti, pribėgo, mosikavo rankomis, aš stovėjau rėkiau. Vėliau atbėgo vyras, jį atstūmė. Pareigūnas (vertimas): Tai jūs nelaikėte šuns? Moteriškė (vertimas): Laikiau. Šuo buvo su pavadėliu. Laikiau šunį, šunys pradėjo loti, tas mosikuoja, kažką rėkia, ir gaunasi, kad E.… Vyriškis (vertimas): … ištrūksta, aš atbėgu, jis jau šunį smaugia, daužo. Pareigūnas (vertimas): Jūs laikėte šunį, kad jis įkastų? Moteriškė (vertimas): Ne, šuo įkando, kai jis jau pradėjo daužyti. Pradėjo daužyti. O čia tas šuo. Pareigūnas (vertimas): Tai jūs nelaikėte šuns? Vyriškis (vertimas): Tai šuo su pavadėliu. Pareigūnas (vertimas): Taigi užfiksuoti galima. Vyriškis (vertimas): Jis jį rankomis… Žiūrėkit – ji išeina su šuniu. Tasai pradeda mosikuoti rankomis, na, kaip aš suprantu. Jo šuo ištrūksta, ir bėga prie to šuns. Ta moteris stovėjo tenai. Tas ji atitraukia, ir čia va stovi ir smaugia ir spardo kojomis. Moteriškė (vertimas): Nesmaugė, daužė. Pareigūnas (pareigūnei atkuria situaciją iš asmenų žodžių), (vertimas): Jūs šuns neužfiksavote? Moteriškė (vertimas): Užfiksavau. Mano šuns visada – ten yra toks stabdis, aš užfiksavau. Jis pradėjo mosikuoti…Pareigūnė: Tai ką, jis prileido šunį prie jos šuns, nes jei atstumas būtų…Moteriškė (vertimas): … prisiartino. Vyriškis (vertimas): Ten tikriausiai toks elementas – užfiksuoji pirštu, laikai. O jis mosikuoja – tai, matyt… Moteriškė (vertimas): Ten aš jau viskas… Ir ranka mano, ir šunys susiriejo… Pareigūnė: Tai kaip jie gražiai apeit negalėjo, jeigu šunys pradėjo loti? Pareigūnas (vertimas): Buvo gi atstumas, ar ne? Vyriškis (vertimas): Aš atėjau, o jis čia stovi (rodo šalia savęs), ji išeina... Pareigūnas (vertimas): Žiūrėkit – tai jūs čia išėjote su šuniu, šuo pradėjo loti. Ir kas po to? Moteriškė (vertimas): Jis pradėjo kažką rėkti. Mosikuoti rankomis. Prisiartina mosikuodamas… Pareigūnė: Pats atėjo iki jos? Moteriškė (vertimas): Aš sakau: „Nusiramink, kodėl jūs einate?“. O jis ateina, pradeda mosikuoti, viską išmuša, ir pradeda šunį tiesiog daužyti. Šuo įkanda jo šuniui. Pareigūnas (vertimas): Tai jis pradėjo jūsų šunį daužyti? Moteriškė (vertimas): Jis pradėjo va taip kojomis (rodo), kumščiu (rodo), aš pradėjau šaukti… Vyriškis (vertimas): Šuo ištrūko. Moteriškė (vertimas): Tai žinoma, kad ištrūko, nes aš jau viskas – stoviu. Viskas. Pareigūnė: Nes man sakė jis, kad jų šunys susiriejo, pradėjo pjautis, ir jis bandė išskirt kažkaip. Pareigūnas: Sakė, pradėjo daužyti šunį. Vyriškis (vertimas): Aš jau pribėgau, jis stovi, šunį atitraukęs, stovi jį smaugia, ir kojomis spardo. O aš sėdėjau automobilyje. Pareigūnas (vertimas): Tai viskas dabar gerai šuniui? Moteriškė (vertimas): Mes nežinome, kaip šuo. Gyvas… Pareigūnas (vertimas): Gerai, tai eikite tada pas medikus, žiūrėkite, ar patys važiuosite… Vyriškis (vertimas): Važiuosime patys. Vyriškis klausia apie 2-ąjį policijos komisariatą, pareigūnas suteikia informaciją. Vyriškis (vertimas): Bet problema ne šiandienos situacijoje. Problema tame, kad su juo gyventi reikia. Jie tikrai rūko. Kažką reikia daryti. Nuolat problemos. Pareigūnas (vertimas): Gerai, kad viskas gerai. Vyriškis (vertimas): Nežinom kol kas. Bet merginos gaila. Moteriškė (vertimas): Mergina tiesiog išskyrė. Pareigūnė: Tai kaip įkando tai (merginai)? Pareigūnas (vertimas): O kaip jai įkando? Vyriškis (vertimas): Jis čia stovėjo. Šunį daužė. Aš jį atstūmiau, šuo ištrūksta, ir nubėgo ten, mūsų šuo… mes jau ir rankas įkišome į nasrus. Pareigūnas: Rankas įkišo. Vyriškis (vertimas): Ir ji, ir aš. Sakau: „Atsitrauk, šunys susiriejo“. Moteriškė (vertimas): Neaišku, kuris kuriam įkando. Pareigūnė: Kaip jam neįkando, o jai įkando. Moteriškė (vertimas): Mums neaišku, kas kam. Vyriškis (vertimas): O aš žiūriu į jį, o jie kiekvieną dieną tokie ateina (pasvyra į šoną), sakau jam: „Atsitrauk, aš pats išskirsiu“. O jie jau susirieję. O ji rankas kiša ir kiša. Pareigūnas (vertimas): Blogai, kad antsnukių neturėjote. Vyriškis (vertimas): Tai ir jis neturėjo. O kas įdomiausia – prieš tris dienas mes su jais buvome susitikę, jis pasiūlė pasižiūrėti, kaip šunys (elgsis). Mes vienas kitą priartėjome, šunys pradeda loti. Atrodo normaliai. Susitarėm, kad mes skirtingomis kryptimis. Moteriškė (vertimas): Jei jis nebūtų girtas, būtų viskas normaliai. Jis vos ant kojų stovėjo. Jam dabar šokas, tai jis daugmaž. Nes jis ėjo link manęs, aš traukiuosi, o E. pradeda loti – pavojus. O jis ateina ir pradeda rankomis mosikuoti. Šuo vertina tai kaip pavojų. Pareigūnas (vertimas): Žinoma, šuo sureagavo. Moteriškė (vertimas): Jis pradėjo mosikuoti. Pareigūnas (vertimas): Gerai, viską surašysim, kaip pasakėte. Toliau tarpusavyje bendrauja apie veterinarijos klinikų paiešką, kreipimąsi į policiją su advokatu. Vėliau vyriškis ir moteriškė atsisveikina ir išeina, pareigūnai apžiūri įvykio vietą (t. 1, b. l. 73-75).

Skambučio BPK garso įrašo 2024 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokole užfiksuotas BPC pateiktas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92281466417, skambu io prad ia_2024-05-27 22_49_31).mp3”. Nustatyta, kad į BPC paskambino vyras, kuris prisistatė M. vardu ir nurodė, kad žmogus užpuolė kitą vyrą, užpuolikas elgiasi agresyviai, jis turi labai didelį šunį, kuris puola ant mažo šuniuko. Užpuolikas yra pranešėjo kaimynas. Įvykio vietoje yra sužalotas žmogus (taip pat pranešėjo kaimynas), kuriam iš nosies bėga kraujas, turbūt buvo suduotas smūgis į veidą (t. 1, b. l. 76-77).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubiosios pagalbos skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad L. J. užfiksuotos riešo ir plaštakos daugybinės žaizdos (t. 1, b. l. 98).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo poskyrio specialisto T. T. 2024 m. gegužės 28 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 27 d., apie 22.58 val., patruliuodamas kartus su specialiste E. L., gavo pranešimą, kad Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjo kaimynas sumušė pranešėjo pažįstamą – sudavė per veidą, vyras sąmoningas, kruvinu veidu, reikalingi medikai. Policijos pareigūnus įvykio vietoje pasitiko L. L. T., kuris paaiškino, kad vedžiojo šunį su savo drauge L. J., kai tuo metu iš namo laiptinės išėjo kaimynė V. S. su savo šunimi. Pastarosios šuo staiga pradėjo pulti L. L. T. šunį ir bandė šunis atitraukti vieną nuo kito. Po kurio laiko, į įvykio vietą atbėgo V. S. vyras V. B. ir trenkė L. L. T. į veido sritį kumščiu. L. L. T. teigė, kad jo šunį apkandžiojo V. S. šuo, tiksliai negalėjo pasakyti, kokių sužalojimų padarė, nurodė, kad kitą dieną kreipsis į veterinarijos gydytoją. V. S. papasakojo kitokią istoriją. Ji nurodė, kad, jai išėjus iš namo laiptinės (ji vedė savo šunį pasivaikšioti), prie laiptinės stovėjo L. L. T. su savo šunimi. V. S. įžengus į pėsčiųjų taką, L. L. T. pradėjo mosikuoti rankomis ir kažką kalbėti. Moteris teigė, kad L. L. T. užgavo jai ranką, tuomet jos šuo pradėjo ją ginti ir užpuolė L. L. T. šunį. Pastarasis pradėjo kojomis ir rankomis daužyti jos šunį. Iš greta esančios automobilių stovėjimo aikštelės atbėgo V. S. vyras V. B. ir pastūmė L. L. T., norėdamas nutraukti šuns mušimą. V. B. teigė, jog nukentėjusiojo nemušė, galimai šis pats nukrito ir susižalojo. Įvykio vietoje taip pat buvo L. L. T. draugė L. J. V. B. pasakojo, kad ji taip pat bandė atskirti šunis ir šunys jai apkandžiojo rankas. Į įvykio vietą atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada L. L. T. dėl galimo nosies lūžio, o L. J. - dėl rankų sužalojimo išvežė į gydymo įstaigą. Toliau medikai apžiūrėjo V. S., moteriai taip pat sužalota ranka, reikalingas rentgenas, tačiau ji į gydymo įstaigą nurodė vyksianti savarankiškai. Alkotesteriu patikrinus blaivumą, nustatyta, kad V. S. ir V. B. blaivūs, L. J. nustatytas 1,17 promilių neblaivumas, o L. L. T. - 1,14 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 112).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKL0721 išraše užfiksuota, kad nukentėjusiajam L. L. T. 2024 m. gegužės 27 d., 23.33 val. buvo nustatytas 1,14 promilės neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 113).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKL0721 išraše užfiksuota, kad L. J. 2024 m. gegužės 27 d., 23.34 val. buvo nustatytas 1,17 promilės neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 114).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20228-24 dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, konstatuojant, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminis tyrimas dėl BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas gavus 2024 m. gegužės 28 d. L. J. pareiškimą, tačiau konstatavus, kad nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas esant tik tyčinei nusikalstamai veikai, pripažinta, kad L. J. dėl neatsargaus elgesio atsiradę padariniai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia (t. 1, b. l. 183-184, 192-194).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad V. B. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2024 m. gegužės 27 d., apie 22.30 val., šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo L. L. T. atžvilgiu ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. kategoriškai nurodė, kad jokio smūgio nukentėjusiajam L. L. T. nesudavė (t. 1, b. l. 154-157, 163-164), tačiau apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas buvo nulemtas būtent jo veiksmų. Apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. B. nekonkretizavo kokiu būdu ir kaip sužalojo nukentėjusįjį, teikdamas, kad dėl įvykio metu patirto streso visko detaliai neprisimena, tačiau neneigė, kad galėjo L. L. T. smūgiuoti. Pasak V. B., jam ir jo sutuoktinei 2024 m. gegužės 27 d. atvykus prie jų gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė nuėjo namo tam, kad išvesti šunį, o šis dar liko automobilyje. Po tam tikro laiko jis, išgirdęs jo sutuoktinės pagalbos šauksmą, nubėgo link jos ir pamatė, kad jo ir kaimyno L. L. T. šunys tarpusavyje pjovėsi, o kaimynas L. L. T. tuo metu mušė jo šunį. Dėl minėtos aplinkybės, jis staigiai nubėgo atskirti šunis ir tikėtina tuo metu pastūmė, galimai sudavė kaimynui L. L. T.. Kas vyko su pastaruoju jis nematė, kadangi buvo užsiėmęs šunų atskyrimu, taip pat nematė nukentėjusiojo sužalojimų. Matė tik tai, kad L. L. T. draugei buvo apkandžiotos rankos, kadangi ir ji bandė atskirti šunis. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, po ko jie visi nuvyko į ligoninę (t. 2, b. l. 162-168). Faktą, kad kaltinamasis V. B. bylai aktualiu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina tiek nukentėjusiojo L. L. T., tiek kartu su juo įvykio metu buvusios L. J. parodymai. Nukentėjusysis L. L. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog iš tikrųjų 2024 m. gegužės 27 d. jam kartu su L. J. vedžiojant savo šunį, kaltinamojo V. B. sutuoktinė taip pat vedžiojo šunį ir šis jai išsprūdo bei pradėjo pulti jo šunį. Jie bandė šunis atskirti, ko pasėkoje kaltinamojo šuo apkandžiojo L. J. rankas, ir tam tikru momentu, net nepastebėjus, pribėgo kaltinamasis V. B. ir jam nieko nesakęs tiesiog vieną kartą kumščiu trenkė į veidą. Dėl suduoto smūgio jis net nukrito ant žemės (t. 1, b. l. 1- 8). Nors ikiteisminio tyrimo metu įvykio metu dalyvavusi ir šunis bandžiusi išskirti L. J. nurodė, kad nematė kaip kaltinamasis V. B. smūgiavo nukentėjusiajam, kadangi buvo susikoncentravusi į šunų atskyrimą, tačiau pamatė kaip V. B. tiesiai bėgo link L. L. T., ir po kelių akimirkų pamatė kaip pastarasis jau gulėjo ant žemės ir jam iš nosies bėgo kraujas (t. 1, b. l. 32-33). Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir jo draugės ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių turinys neprieštarauja ir kaltinamojo V. B. parodymams, kadangi tas pačias įvykių aplinkybes jie nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kas yra užfiksuota minėtų pareigūnų apklausos protokole bei tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 60-62, 112), taip pat ir pareigūnų su savimi turėtų vaizdo kamerų įrašų turinyje, detaliai aptartame 2024 m. rugsėjo 2 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 73-75). Faktą, kad nukentėjusiojo L. L. T. atžvilgiu bylai aktualiu laiku ir vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas įrodo ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1611/2024 (01), kurioje L. L. T. buvo konstatuotas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir kairės akies vokuose, poodinė kraujosruva veido kairėje, 2-o viršutinio danties iš dešinės dalinis vainiko lūžis. Be kita ko, nukentėjusiojo patirti sužalojimai buvo kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi L. L. T. vien nosies kaulų lūžio gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 57-58). Šis procesinis dokumentas taip pat įrodo, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas buvo nulemtas būtent tokio skaičiaus trauminio poveikio, kurį nurodė nukentėjusysis. Juo labiau, remiantis ekspertinėmis žiniomis, minėtas trauminis poveikis nukentėjusiajam buvo padarytas būtent kaltinamajam inkriminuotu laiku. Taigi, pirmiau aptarti, baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, kurie tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis V. B. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, taip pat jam inkriminuotu būdu nukentėjusiojo L. L. T. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingus padarinius – nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Kaip matyti iš anksčiau atliktos baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizės, aptariamas ir neginčijamai nustatytas nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas buvo nulemtas kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o būtent – fizinio smurto panaudojimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais kaltinamojo V. B. veiksmais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, kad dėl jų gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikata, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nesunkiai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad V. B. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. gegužės 27 d., apie 22.30 val., greta pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), pamatęs, kad L. L. T. gina savo šunį nuo jį užpuolusio kaltinamojo šuns, tyčia sudavė vieną smūgį į L. L. T. veido sritį, tuo padarydamas nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir kairės akies vokuose, poodinę kraujosruvą veido kairėje, 2-o viršutinio danties iš dešinės dalinis vainiko lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. L. T. sveikatą.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad V. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius

Iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios kaltinamasis V. B. ir jo gynėjas pateikė teismui prašymą atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais – susitaikius su nukentėjusiuoju L. L. T. Prašyme nurodyta, kad kaltinamasis V. B. savo kaltę visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju L. L. T. pasirašė susitarimą, kuriuo abi susitarimo šalys pareiškė, kad pretenzijų vienas kitam neturi, tiek nukentėjusiojo, tiek civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius visiškai atlygino (t. 2, b. l. 120-123). Kartu su prašymu buvo pridėtos trys kaltinamojo V. B. charakteristikos, mokėjimų pavedimų Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir L. L. T. kopijos, taip pat susitarimo su nukentėjusiuoju L. L. T. kopija (t. 1, b. l. 124-131).

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 38 straipsnio redakcija, iš dalies pakeitusį teisinį reguliavimą, numatytą minėtoje normoje. Naujoje BK 38 straipsnio 1 dalyje yra iš dalies pakeistas teisinis reguliavimas, numatytas šios normos 2 punkte, įvirtinant reikalavimą atlyginti ar pašalinti fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Palyginus šį naująjį, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą su ankstesniu BK 38 straipsnio 1 dalies turiniu, pripažintina, jog iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi BK 38 straipsnio 1 dalies redakcija yra laikytina asmens teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu, kaip tą numato BK 3 straipsnio 2 dalis, kadangi neįtvirtina imperatyvaus reikalavimu atlyginti ir asmens patirtą neturtinę žalą. Šios teismo išvados kontekste pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamojo V. B. atžvilgiu, yra vadovaujamasi BK nuostatomis galiojusiomis iki 2025 m. vasario 1 d.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatyta šių aplinkybių visuma: 1) asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnyje 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2012, Nr. 2K-32-511/2017).

Nagrinėjamu atveju V. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuri yra priskirtina nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais, kategorijai, o būtent – vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaip tą numato BK 38 straipsnio 1 dalis. Be kita ko, nors kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę kategoriškai neigė, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo jam inkriminuoto ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo fakto, kas teismui leidžia teigti, kad egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis V. B. tiek nukentėjusiajam L. L. T., tiek civiliniam ieškovui atlygino pastarųjų pareikštuose civiliniuose ieškiniuose reikalautinas priteisti sumas. Nukentėjusiajam L. L. T. buvo atlyginta 4 000 Eur suma, kurią sudarė nukentėjusiojo patirta neturtinės žalos suma ir jo išlaidos, patirtos dėl advokato suteiktų paslaugų (t. 2, b. l. 126), o civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo atlyginta 352,95 Eur suma, kurią sudarė išlaidos, patirtos teikiant medicininę pagalbą nukentėjusiajam L. L. T. (t. 2, b. l. 130). Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja ir BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio nustatyta tvarka pagrindas. Be kita ko, kaltinamasis V. B. susitaikė su nukentėjusiuoju L. L. T., kaip to reikalauja BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas, ką patvirtina pastarųjų 2025 m. sausio 24 d. pasirašytas Susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 131). Minėtame susitarime numatyta, kad abi šalys susitaikė ir nukentėjusysis L. L. T. sutinka, kad V. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais.

Taigi, akivaizdu, kad šioje byloje egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės proceso šalims susitaikius sąlygos.

Kita vertus, tam, kad teismas galėtų taikyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės proceso šalims susitaikius institutą taip pat būtina nustatyti pagrindą, leidžiantį manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, Nr. 2K-67-511/2017, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-114-628/2019).

Aptartos teismų praktikos kontekste svarbu atkreipti dėmesį į du šioje byloje nustatytus ir teismo vertinimu itin svarbius aspektus, sprendžiant klausimą dėl galimumo kaltinamąjį V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Visų pirmą, svarbu detaliau aptarti kaltinamojo V. B. poziciją dėl jam inkriminuotos ir šioje byloje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo. Kaip jau buvo minėta nuosprendžio dalyje, kurioje buvo aptartas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, kaltinamasis V. B. dėl savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, viso proceso metu nebuvo nuoseklus. Kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pastarasis savo kaltę kategoriškai neigė. Pirmosios apklausos metu, kaltinamasis V. B. nurodė, kad L. L. T. jokio smūgio nesudavė, o iš kur pas pastarąjį atsirado sužalojimai pasakyti negalėjo. Galimai tuo metu, kai bandė išskirti šunis, netyčia nukentėjusįjį pastūmė, tačiau jokiu būdu tyčia kumščiu jam nesmūgiavo (t. 1, b. l. 154-157). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu antrą kartą, V. B. kartotinai nurodė, kad jokio smūgio kumščiu L. L. T. nesudavė, jokiais kitais smūgiais suduoti ar sulaužyti pastarojo nosies jis negalėjo. Galimai jam (V. B.) bandant pasiimti savo šunį, L. L. T. pats nukrito ir tokiu būdu pats susižalojo (t. 1, b. l. 163-164). Jau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis, pasakodamas apie 2024 m. gegužės 27 d. įvykius, dėmesį koncentravo išimtinai į savo veiksmus, nukreiptus į susipjudžiusių šunų atskyrimą, tik epizodiškai užsiminęs apie tai, kad bėgdamas atskirti šunis galimai galėjo pastumti nukentėjusįjį L. L. T. Ir tik paklaustas teismo, kaltinamasis V. B. pripažino, kad tikėtina panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau kartotinai nebuvo konkretus – apeliavo į tai, kad visų įvykių tiksliai neprisimena, įskaitant ir paties smūgio sudavimo momentą. Juo labiau, pastarasis akcentavo, kad tokius jo veiksmus būtina suprasti, kadangi susidarė stresinė situacija – jis, išgirdęs sutuoktinės pagalbos šauksmą, o vėliau pamatęs ir susipjudžiusius šunis, iš kurio vieną, būtent jo šunį, mušė nukentėjusysis (ko įvykio metu buvę nukentėjusysis ir jo draugė nepatvirtino), buvo priverstas imtis veiksmų. Paklaustas apie priežastis, dėl kurių jis visgi pakeitė savo poziciją ir bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino, V. B. nurodė, kad jam tai yra naudingiau ir jis nori kuo greičiau užbaigti ir pamiršti visą šią situaciją. Svarbu ir tai, jog kaltinamasis nors ir pripažinęs, kad galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajam, akcentavo, kad visgi dalis kaltės tenka ir pačiam nukentėjusiajam su jo drauge. Pastarasis pabrėžė, kad minėti asmenys buvo neblaivūs, o ir jokių tinkamų veiksmų, nukreiptų į šunų atskyrimą nesiėmė, kadangi jam atbėgus šunys vis dar buvo susikibę (t. 2, b. l. 162-168). Minėtų kaltinamojo parodymų aspektu aktualu ir tai, jog nors kaltinamasis V. B., teisiamojo posėdžio metu paklaustas ar dar iki bylos nagrinėjimo teisme metu atsiprašė L. L. T., nurodė, kad tą darė daug kartų, tačiau apie minėtą aplinkybę paklausus paties nukentėjusiojo, šis nurodė, kad jokio atsiprašymo iš kaltinamojo jis nebuvo sulaukęs – jam tik buvo siūloma nuvykti kartu į kokią nors kavinę, bet atsiprašymas nebuvo išsakytas. Kaltinamojo V. B. paprašius pakomentuoti tokią nukentėjusiojo L. L. T. poziciją, šis nurodė, kad manė, kad nukentėjusysis suprato, kad jis gailisi dėl savo veiksmų, jo atsiprašė teismo posėdžio metu, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl visos susidariusios situacijos tiek jis, tiek jo sutuoktinė taip pat patyrė išgyvenimus, kreipėsi į psichologus (t. 2, b. l. 162-168).

Taigi, pirmiau aptartų kaltinamojo V. B. viso proceso metu duotų paaiškinimų tyrinys iš esmės atskleidžia pastarojo savo veiksmus įvykio metu pateisinantį požiūrį, kuris teismo vertinimu nesuteikia pagrindo pripažinti, kad V. B. kritiškai vertina savo veiksmus, ir pasitaikius panašiai situacijai šioje byloje aptariamo ir nusikalstamu pripažinto elgesio modelio nepakartos. Be kita ko, šią teismo išvadą pagrindžia ir antras aspektas, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos egzistavimo, o būtent – kaltinamojo V. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys.

Nagrinėjamu atveju nepaneigtina, kad kaltinamasis V. B. šioje byloje aptariamą ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, būdamas neteistas. Kita vertus, kaip matyti iš pastarąjį charakterizuojančių duomenų, kaltinamojo atžvilgiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. kovo 24 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu, kuriu pastarasis buvo pripažintas kaltu padaręs net penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, jam paskiriant galutinę subendrintą 70 parų arešto bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui (t. 2, b. l. 40-109). Kaip matyti iš pirmiau aptartų teismų sprendimų, V. B. buvo pripažintas kaltu penkis kartus smurtavęs savo buvusios sutuoktinės atžvilgiu, o taip pat ir neteisėtai disponavęs B kategorijos 9 mm kalibro šaunamuoju ginklu – pistoletu „Groza – 021“ ir 7 vnt. šovinių, kurie yra A ir B kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Teisiamojo posėdžio metu V. B., paklaustas apie jo atžvilgiu anksčiau priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, kad jį reikėtų vertinti nevienareikšmiškai, kadangi su buvusia sutuoktine vyko nuolatiniai ginčai, skyrybų procesas. Vėliau paklaustas ar visgi jis nepripažįsta įsiteisėjusio ir jau įvykdyto teismo sprendimas, V. B. nurodė, kad jį pripažįsta (t. 2, b. l. 162-168). Esant šioms kaltinamąjį V. B. charakterizuojančios aplinkybėmis, o būtent tam, kad jis net penkis kartus buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nukreiptas į šeimos nario sveikatą, taip pat pripažintas kaltu disponavęs šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, kurių kategorijos yra priskirtinos griežčiausiai Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kategorijoms, leidžia teismui teigti, kad kaltinamasis V. B. nusikalstamo elgesio modelio neatsisako ir kylančias problemas ir toliau yra linkęs spręsti būtent smurtiniu būdu. Juo labiau, palyginus pirmiau aptartuose teismų sprendimuose konstatuotas faktines aplinkybes, o būtent tai, kad dėl kaltinamojo ankstesnių nusikalstamų veiksmų pastarojo sutuoktinei buvo sukeltas tik fizinis skausmas, su šioje byloje aptariamomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent tuo, kad L. L. T. buvo sukeltas jau nesunkus sveikatos sutrikdymas, pabrėžtina, jog kaltinamojo V. B. nusikalstamų veiksmų pavojingumas didėja – pastarojo atliekami smurtiniai veiksmai sukelia vis pavojingesnius padarinius.

Aptariant kaltinamąjį V. B. charakterizuojančius duomenis svarbu ir tai, jog pastarasis per (duomenys neskelbtini) metus administracine tvarka yra baustas devynis kartus už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Be kita ko, per (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį pastarasis net du kartus buvo nubaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuomet jam buvo atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones). Juo labiau, net ir atgavus jam suteiktą teisę vairuoti, taip pat net ir įvykus šioje byloje aptariamiems įvykiams, kaltinamasis V. B. kartotinai padarė administracinį nusižengimą - 2024 m. lapkričio 15 d. viršijo greitį (t. 2, b. l.137-157).

Taigi, įvertinus pirmiau nurodytus V. B. atžvilgiu priimtus teismo sprendimus ir jo nevienkartinį baustumą administracine tvarka, akivaizdu, kad kaltinamojo elgesys yra susijęs su neigiama dinamika ir nėra linkęs keistis net ir tuo metu, kai yra priimami sprendimai, dėl kurių jis patiria tam tikrus jam įprasto gyvenimo apribojimus (specialiosios teisės atėmimas, arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas su teismo paskirtais apribojimais).

Nepaneigtina, jog byloje yra pateiktos trys teigiamos kaltinamojo V. B. charakteristikos, kuriose apie jį teigiamai atsiliepia tiek jo darbdavys, tiek jo kaimynai (t. 2, b. l. 124-125, 127, 128-129). Nepaneigtina ir tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), augina mažamečius vaikus. Kita vertus, teismas, šias aplinkybes sugretinęs tiek su pastarojo viso proceso metu pateikta pozicija apie 2024 m. gegužės 27 d. padarytą nusikalstamą veiką, tiek su duomenimis, atskleidžiančiais V. B. teisei priešingą elgesį, neturi pagrindo besąlygiškai teigti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Analizuojant kaltinamojo elgesį tiek retrospektyviai, tiek kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir susitaikymo instituto taikymui aktualiu laikotarpiu, pabrėžtina, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl kaltinamojo įstatymų laikymosi ir naujų nusikalstamų veikų nedarymo, kas suponuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos laidavimo sąlygos nebuvimą.

Apibendrinant pirmiau aptartą, nepaisant kaltinamojo pateikto prašymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais, taip pat kaltinamojo ir nukentėjusiojo L. L. T. pateikto susitarimo dėl proceso šalių susitaikymo, konstatuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje neegzistuoja visuma kriterijų, remiantis kuriais kaltinamasis V. B. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, V. B. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais atmestini.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes – laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmes V. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad V. B. savo noru atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nepaneigtina, kad pastarasis bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesuponuoja išvados dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015).

Teismas, anksčiau aptartos teismų praktikos bei teisinio reguliavimo kontekste, pripažįsta, kad nors kaltinamasis V. B. bylos nagrinėjimo teisme metu ir pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes – neginčijo, kad galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajam, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, teigė, kad taip galėjo įvykti, tačiau visų įvykių detalių neprisiminė. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu V. B. savo kaltę, įskaitant ir smūgio sudavimą nukentėjusiajam, kategoriškai neigė, tvirtindamas, kad pastarasis galimai pats nukrito ir tokiu būdu užsigavo. Teismo vertinimu, smūgio sudavimas yra esminė teismo įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė, todėl kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu jos nepripažindamas, o bylos nagrinėjimo teisme metu ją aptardamas nekonkretizuotai nebuvo nuoširdus. Be kita ko, šią teismo išvadą patvirtina ir tai, jog kaltinamasis V. B. apklaustas apie savo parodymų kaitą viso proceso metu, bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad tą nusprendė padaryti, kadangi jam taip yra patogiau ir jis nori, kad šis procesas kuo greičiau pasibaigtų, kas tik parodo, kaltinamojo siekį sumenkinti jo padarytą nusikalstamą veiką. Svarbu ir tai, jog šį kaltinamojo siekį įrodo ir jo viso bylos nagrinėjimo teisme metu išsakyta ir jau teismo anksčiau aptarta pozicija, iš kurios matyti, kad V. B., aptardamas bylai reikšmingus įvykius, apeliavo tiek į dalinę paties nukentėjusiojo kaltę, tiek į jo (V. B.) paties ir jo sutuoktinės patirtus išgyvenimus. Akivaizdu, kad kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino tik bylos nagrinėjimo teisme metu, suvokęs, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų, kurie laikytini įrodymais ir kurių niekaip neturėjo galimybės nuginčyti ar paneigti.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, teismas pripažįsta, kad nors kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pastarasis nuosekliai neigė esmines aplinkybes – suduotą smūgį nukentėjusiajam, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu dėl įvykusios situacijos kaltę iš dalies perkėlė ir ant paties nukentėjusiojo, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad V. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaip to reikalauja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas teisinis reguliavimas.

Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis V. B. vykdo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 175), yra (duomenys neskelbtini), augina mažamečius vaikus, ne kartą yra baustas administracine tvarka, vien (duomenys neskelbtini) metais V. B. administracine tvarka buvo baustas 9 kartus, ko pasėkoje jam net du kartus buvo atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) (t. 1, b. l. 176-181, t. 2, b. l. 137-157). Nors tiek byloje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu V. B. yra neteistas ((duomenys neskelbtini)), tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu, V. B. buvo pripažintas kaltu padaręs penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskiriant galutinę subendrintą 70 parų arešto bausmę, kurios vykdymas atidėtas BK 75 straipsnio pagrindais 6 mėnesių laikotarpiui (t. 1, b. l. 182, t. 2, b. l. 40-109).

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pripažįsta, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti kaltinamajam V. B. už padarytą, BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros su atitinkamais įpareigojimais: 1) tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba); 2) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

Kadangi ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir skirtina bausmės mažintina vienu trečdaliu, V. B. paskiriant galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį 1) tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 352,95 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad L. L. T. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kur jam buvo suteiktos 352,95 Eur vertės gydymo paslaugos (t. 1, b. l. 88-90).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismui V. B. gynėjo pateiktų dokumentų, matyti, kad kaltinamasis V. B. 2025 m. vasario 10 d. Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino 352,95 Eur sumą (t. 2, b. l. 130), ko pasėkoje Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2025 m. vasario 11 d. pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 135).

Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. L. T. pateikė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos ir 900 Eur patirtų išlaidų dėl advokato atstovavimo atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 2024 m. gegužės 27 d., apie 22.30 val. namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam L. L. T. bandant išskirti šunis, V. B. be jokios priežasties priėjęs prie pastarojo ir vieną kartą iš kumščio šiam sudavė į veido sritį, po ko pastarasis pargriuvo. Jam nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir kairės akies vokuose, poodinė kraujosruva veido kairėje, antrojo viršutinio danties iš dešinės dalinis vainiko lūžis, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiame kelyje. Dėl patirtos traumos L. L. T. patyrė neturtinę žalą ir ateityje patirs turtinę žalą, kurią sudarys danties gydymo išlaidos. Pasak nukentėjusiojo, neturtinė žala pasireiškė skausmo sukėlimu, dvasiniais išgyvenimais, sumažėjusia galimybe gyventi įprastinį, iki sužalojimo buvusį gyvenimą. Dėl sulaužytos nosies nukentėjusysis jautė fizinį skausmą tiek dieną, tiek naktį, dėl ko naktį negalėjo tinkamai išsimiegoti. Dėl nuskilusio danties L. L. T. ilgą laiką negalėjo tinkamai maitintis ir iki šiol patiria diskomfortą valgydamas (t. 1, b. l. 78-80).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas kaltinamojo V. B. ir nukentėjusiojo L. L. T. 2025 m. sausio 24 d. susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kuriuo be kita ko išspręstas L. L. T. patirtos 4 000 Eur turtinės žalos atlyginimo klausimas ir nukentėjusysis pareiškė, jog jokių pretenzijų kaltinamajam jau neturi (t. 2, b. l. 130). Kartu Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas kaltinamojo 2025 m. sausio 28 d. atlikto mokėjimo pavedimo nukentėjusiajam L. L. T. patvirtinimas, iš kurio matyti, kad V. B. L. L. T. sumokėjo 4 000 Eur (t. 2, b. l. 126).

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat įvertinęs kaltinamojo V. B. civiliniam ieškovui BĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ bei nukentėjusiajam L. L. T. atliktus mokėjimus dėl patirtos žalos atlyginimo, taip pat civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo pareiškimus dėl patirtų žalų atlyginimo fakto, procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo L. L. T. civilinių ieškinių, nutraukia.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. birželio 20 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 165-168). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską (saugomas prisegtas 2-ojo tomo viršelio gale) su bylai reikšmingais duomenimis – vaizdo ir garso įrašais, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. B. prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės proceso šalims susitaikius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį atmesti.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 352,95 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir devyniasdešimt penkių euro centų) turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiojo L. L. T. civilinio ieškinio dėl 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos ir 900 Eur (devynių šimtų eurų) advokato išlaidų atlyginimo nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.