Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų UAB „Sakis“ ir UAB „Property Development & Investment“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sakis“, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Property Development & Investment“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl priverstinės hipotekos nustatymo suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ turtui, t. y. prašo teismo nustatyti 3 078 153,52 Eur dydžio priverstinę hipoteką skolininko UAB „Sakis“ turtui - butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Turtas), likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai, skirtą prievolėms, kylančioms iš įsiteisėjusių teismo sprendimų civilinėse bylose Nr. e2-11558-294/2021, Nr. e2A-2664-614/2021, Nr. e2-2501-580/2021 ir Nr. e2A-420-467/2022 užtikrinti.

2. Pareiškime nurodė, kad 2021 m. kovo 5 d. suinteresuotas asmuo UAB „Sakis“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydamas iš likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ priteisti 3 000,00 Eur žalą bei pripažinti, kad ji neturi reikalavimo teisių į UAB „Sakis“, kylančių iš susijusių su 2012 m. liepos 31 d. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL. Ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-11558-294/2021 (toliau – Byla Nr. 1), kurioje 2021 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu Byloje Nr. 1 atmetė visus suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ reikalavimus ir pareiškėjos naudai iš suinteresuoto asmens priteisė 2 413,44 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Suinteresuotas asmuo UAB „Sakis“ Byloje Nr. 1 pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2664-614/2021 nutraukė Bylą Nr. 1 dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisių į suinteresuotą asmenį UAB „Sakis“, susijusių su paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL, o kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kartu, teismas iš suinteresuoto asmens pareiškėjos naudai priteisė iš viso 3 402,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas Byloje Nr. 1 2022 m. sausio 6 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurio pagrindu antstolio Armino Naujokaičio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/22/00025 (toliau – Vykdomoji byla Nr. 1). Pareiškėja 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo be kita ko prašė teismo taikyti restituciją ir iš suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ priteisti 2 365 193,47 Eur, 1 089 171,59 Eur palūkanas, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-2501-580/2021 (toliau – Byla Nr. 2). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Byloje Nr. 2 pripažino sandorius negaliojančiais ir taikė restituciją – pareiškėjos naudai priteisė 3 074 751,51 Eur, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo 3 074 751,51 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė 1 184,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo UAB „Sakis“ pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo Byloje Nr. 2. Išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-420-467/2022 Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo sprendimą Byloje Nr. 2 nepakeistą bei priteisė 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos naudai. Skolininkui nevykdžius teismo sprendimo, 2022 m. birželio 30 d. vykdomojo rašto byloje pagrindu antstolio Armino Naujokaičio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/22/01143 (toliau – Vykdomoji byla Nr. 2, o kartu su Vykdomąja byla Nr. 1 – Vykdomosios bylos) dėl priteistų 3 074 751,51 Eur, 1 971,09 Eur bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų išieškojimo. Iki šio prašymo pateikimo dienos pareiškėjos naudai Vykdomosiose bylose iš suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ lėšų neišieškota. Suinteresuotas asmuo UAB „Sakis“ turi vieną nekilnojamojo turto objektą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turtas yra areštuotas pareiškėjos, Lietuvos generalinės prokuratūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) naudai, todėl pareiškėja negali realizuoti Turto Vykdomosiose bylose. Pareiškėjos įsitikinimu yra pagrindas nustatyti priverstinę suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ Turto hipoteką pareiškėjos naudai.

3. Suinteresuotas asmuo VMI pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dėl pateikto prašymo neprieštaraus, teismui įvertinus, kad tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau, nei tai yra būtina, taip pat jei nebus pažeisti kitų kreditorių interesai.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartimi paskirtas rašytinis 2023 m. liepos 12 d. teismo posėdis (CPK 544 straipsnis).

5. Teismas atkreipė šalių dėmesį į tai, kad nors CPK 153 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas, apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau CPK 545 straipsnyje nurodyta, jog prašymai, pateikti šiame skyriuje nustatyta tvarka, turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų pateikimo teismui dienos.

6. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartyje išaiškinimus, išreikalavo iš Nekilnojamojo turto registro duomenis apie turtą, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, įtraukė suinteresuotą asmenį UAB „Property Development & Investment“, pasiūlė suinteresuotam asmeniui UAB „Sakis“ pateikti įrodymus apie ginčo turto vertę taip pat suteikė suinteresuotiems asmenims galimybę išreikšti poziciją dėl pareiškimo patenkinimo, tačiau teismas paaiškino, kad dėl įstatymo nustatytų trumpų šio pobūdžio bylų nagrinėjimo terminų, apie vyksiantį rašytinį teismo posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi nutarė pareiškėjos prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo tenkinti. Teismas nustatė 3 078 153,52 Eur dydžio priverstinę hipoteką suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“ turtui - butui, esančiam (duomenys neskelbtini), likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai, skirtą prievolėms, kylančioms iš įsiteisėjusių teismo sprendimų civilinėse bylose Nr. e2-11558-294/2021, Nr. e2A-2664-614/2021, Nr. e2-2501-580/2021 ir Nr. e2A-420-467/2022 užtikrinti, priteisė iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“ 54,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai, informuojant, jog žyminis mokestis valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

8. Teismas iš VĮ Registrų centro 2023 m. sausio 12 d. bei 2023 m. birželio 21 d. išrašų nustatė, kad UAB „Sakis“ nuosavybės teisės įregistruotos į butą, registro Nr. 10/42674, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš teismo išreikalauto išplėstinio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo taip pat matyti, kad minėto Turto vidutinė rinkos vertė 42 000,00 Eur. Teismas vertino, kad byloje esantis 2023 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas pagrindžia pareiškėjos teiginį, jog UAB „Sakis“ yra realizavęs beveik visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Turtą, kuriam pareiškėja prašo nustatyti priverstinę hipoteką.

9. Teismas nurodė, kad Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento 2023 m. kovo 13 d. rašte Nr. IBPS-S-149051-23 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra neprieštarauja, jog UAB ,,Sakis“ (iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. UAB ,,Scandia“), turtui - butui adresu (duomenys neskelbtini), būtų nustatyta priverstinė hipoteka likviduojamos dėl bankroto kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ naudai. Suinteresuotas asmuo VMI pateikė atsiliepimą, kuriame taip pat nurodė, kad dėl pateikto prašymo neprieštaraus, teismui įvertinus, kad tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau, nei tai yra būtina, taip pat jei nebus pažeisti kitų kreditorių interesai.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus argumentus, byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad yra nustatytinos visos sąlygos suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ nekilnojamajam turtui taikyti priverstinę hipoteką 3 078 153,52 Eur sumai, t. y. egzistuoja teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; pareiškėja (kreditorė) pateikė teismui prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo CPK numatyta tvarka; egzistuoja CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis - būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus (CK 4.178 straipsnis); butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso suinteresuotam asmeniui UAB „Sakis“ nuosavybės teise.

11. Teismas pažymėjo, kad nors suinteresuotas asmuo UAB „Sakis“ turi kitų kreditorių, tačiau teismas, spręsdamas dėl priverstinės hipotekos nustatymo pareiškėjos naudai, vertina tai, jog: 1) pareiškėja yra likviduojama dėl bankroto, o jos didžiausi kreditoriniai įsipareigojimai, bylos duomenimis, yra valstybei, taigi egzistuoja viešasis interesas; 2) pareiškėjos reikalavimas į suinteresuotą asmenį UAB „Sakis“ yra didelis - 3 078 153,52 Eur; 3) suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ likvidaus turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nėra; 4) byloje nėra pateikta kitų suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ kreditorių prieštaravimų dėl priverstinės hipotekos pareiškėjos naudai nustatymo.

12. Be to, vertinant priverstinės hipotekos nustatymo proporcingumą, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad suinteresuotam asmeniui UAB „Sakis“ yra būtina ir reikalinga Turtu disponuoti. Suinteresuotas asmuo galės juo netrukdomai naudotis pagal paskirtį ir pritaikius priverstinę hipoteką. Taigi, teismas vertino, kad nustatant priverstinę hipoteką, suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ interesai nebus neproporcingai pažeisti. Taip pat pažymėjo, kad Turto vidutinė rinkos vertė nėra didesnė už hipoteka užtikrinamų reikalavimų sumą (CPK 551 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas nurodė, kad priverstinė hipoteka yra taikytina iki suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ visiško Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 įvykdymo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentai

14. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) UAB „Sakis“ pateikė atskirąjį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjo prašymą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas bei skirti pareiškėjui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos skiriant apeliantui.

15. Nurodo, kad apeliantas nebuvo informuotas nei apie civilinės bylos Nr. e2YT-8260-1115/2023 nagrinėjimą, nei apie 2023-06-19 nutartį dėl teisės pateikti atsiliepimą, nei apie 2023-07-07 nutartį dėl posėdžio datos paskyrimo. Advokatas patikrino informaciją viešoje teismo posėdžių tvarkaraščių paieškoje, ar nėra paskirta kokio posėdžio, apie kurį neįrašyta pradinėje pirmosios instancijos civilinėje byloje Nr. e2YT-5180-647/2023. Patikrinus pagal apelianto juridinio asmens kodą, buvo sužinota, kad 2023-07-12 pareiškėjo prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo yra išnagrinėtas ir patenkintas rašytinio proceso tvarka kitoje civilinėje byloje Nr. e2YT-8260-1115/2023, apie kurią apelianto atstovas nebuvo informuotas, jam nebuvo pajungtas bylos matomumas ar kitaip leista suprasti, kad po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme buvo sukurta kita elektroninė byla (Nr. e2YT-8260-1115/2023 vietoje buvusios Nr. e2YT-5180-647/2023). Byloje Nr. e2YT-8260-1115/2023 esančiuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti apeliantui per EPP. Tačiau apeliantas 2023-04-12 atskirajame skunde aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti per advokato EPP paskyrą.

16. Taip pat teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2023-06-15 nutartyje nurodė, kad asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai. Byla skundžiama nutartimi buvo išnagrinėta pagal tą patį pradinį pareiškėjo 2023-04-03 pareiškimą nesant jokių naujų pareiškėjo pateiktų duomenų. Vilniaus apygardos teismas 2023-06-15 nutartyje akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje tik nurodė, jog priverstinės hipotekos nustatymas nepažeis skolininko interesų, tačiau teismas visiškai nevertino ar hipotekos nustatymas nepažeis lygiaverčių ar aukštesnės eilės kreditorių interesų. Tokio vertinimo nėra ir skundžiamoje nutartyje.

17. Skundžiamoje nutartyje nustatyta klaidinga aplinkybė, kad apeliantas yra realizavęs beveik visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė yra grindžiama pareiškime melagingai nurodyta informacija, kad apeliantas pardavinėja turtą ir tokiomis priemonėmis siekia išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nuo tada, kai pareiškėjas tapo apelianto kreditoriumi, apelianto turtas (dvaro sodyba) buvo parduotas tik vykdymo procese, turtą pardavė antstolis tenkindamas hipotekos kreditoriaus reikalavimą, todėl apeliantas jokio turto pardavimo nėra atlikęs, siekdamas išvengti prievolių pareiškėjui vykdymo. Taip pat apeliantas nėra pats realizavęs jokio turto pareiškėjui esant apelianto kreditoriumi – turą realizavo antstolis vykdymo procese.

18. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo klaidingą faktą, kad apeliantas galės priverstine hipoteka apsunkintu turtu netrukdomai naudotis pagal paskirtį ir pritaikius priverstinę hipoteką. Skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas pageidauja priverstinės hipotekos, nes kitaip negali realizuoti turto vykdomosiose bylose. Jeigu pareiškėjas realizuotų turtą, savaime suprantama, kad apeliantas negalės turtu naudotis pagal paskirtį.

19. Pareiškėjo didžiausio kreditoriaus VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ lėšos, išmokėtos indėlininkams, yra ne valstybės perduotos lėšos, o už indėlių draudimą finansų rinko dalyvių sumokėtos draudimo įmokos. Skundžiamoje nutartyje nėra jokių duomenų, kodėl finansų rinkos dalyvių draudimo įmokos turi turėti prioritetą prieš kitus kreditorius ir ką tai turi bendro su viešu interesu.

20. Skundžiamoje nutartyje pateikiamas aiškinimas, kad CK 4.175 straipsnio 3 dalies ir CK 4.178 straipsnio taikymui būtinas CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis egzistuoja CK 4.178 strapsnyje yra klaidingas ir nelogiškas. Vien rėmimasis aplinkybe, kad egzistuoja pagal teismo sprendimą patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo (CK 4.178 straipsnis), nėra pakankamas priverstinei hipotekai taikyti. Jokiu tokiu CK konkrečiai įtvirtintu atveju nei pareiškėjas prašyme, nei teismas skundžiamoje nutartyje nesirėmė. Neegzistuoja CK teisės norma, kuri numatytų eilinio kreditoriaus (trečios eilės reikalavimas pagal CPK 754 straipsnį, ketvirtos eilės reikalavimas pagal CK 6.930¹, antros eilės reikalavimas pagal JANĮ 94 straipsnį) teisę įgyti prioritetą prieš kitus tos pačios eilės kreditorius nustatant priverstinę hipoteką. Apelianto nuomone, šioje byloje yra akivaizdus pareiškėjo piktnaudžiavimo teise atvejis, kuomet pareiškėjas nutyli reikšmingas faktines aplinkybes ir pareiškia akivaizdžiai nepagrįstą prašymą.

21. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) UAB ,,Property Development & Investment“ pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

22. Nurodo, kad apie priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį sužinojo tik iš suinteresuoto asmens UAB „Sakis“. Gavęs iš suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ informaciją apie priimtą nutartį ir bylą, apeliantas pastebėjo, kad teismo pažymose ir lydraščiuose nurodoma, kad visi bylos dokumentai apeliantui buvo teikiami per EPP. Apeliantas EPP paskyra bylos nagrinėjimo laikotarpiu iki 2023 m. liepos 12 d. nutarties priėmimo nesinaudojo, informacijos ir dokumentų paskyroje nesekė, todėl neturėjo žinių nei apie nagrinėjamą bylą, nei apie joje sprendžiamus klausimus. Apeliantas nėra išreiškęs pageidavimo šioje byloje procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliantas iš viso šioje byloje nėra pateikęs nė vieno dokumento (nes nežinojo apie bylą), todėl net ir negalėjo išreikšti pageidavimo gauti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.

23. Teismas neapgrįstai ir neteisingai nurodė 2023 m. liepos 12 d. nutartyje, kad byloje nėra pateikta kitų suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ kreditorių prieštaravimų dėl priverstinės hipotekos pareiškėjos naudai nustatymo. Iš tikrųjų, teismas neatsiklausė apelianto, kaip UAB „Sakis“ kreditoriaus, nes neinformavo apelianto apie bylą ir vykstantį nagrinėjimą. Nežinodamas apie bylą, apeliantas negalėjo išreikšti jokios nuomonės dėl priverstinės hipotekos nustatymo pareiškėjo naudai. Byloje nėra jokio dokumento, kuriame apeliantas būtų nurodęs, kad neprieštarauja priverstinės hipotekos nustatymui. Apeliantas teismą informuoja, kad prieštarauja dėl priverstinės hipotekos nustatymo, o faktas apie tariamą apelianto neprieštaravimą, nurodytas 2023 m. liepos 12 d. nutartyje, yra neteisingas.

24. Suinteresuoto asmens UAB „Sakis“ 2023 m. balandžio 12 d. atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad apeliantas reikalavimo teisės į UAB „Sakis“ įsigijo iš pareiškėjo dviem 2018 m. sudarytomis reikalavimo perleidimo sutartimis. Apelianto turimo ir pareiškėjo perleistos reikalavimo teisės kyla iš pareiškėjo iki bankroto bylos 2012 m. sudarytų paskolos sutarčių, bendra reikalavimo teisės apimtis, neįskaitant palūkanų, sudaro 3 235 200 Eur. Vadinasi, apelianto reikalavimo teisė yra ankstesnė už pareiškėjo reikalavimo teisę. Kaip nurodyta 2018 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 3.1 punkte, už perleistas reikalavimo teises pareiškėjas gavo 131 000 Eur sumą. Vadinasi pareiškėjas, būdamas UAB „Sakis“ kreditoriumi, pardavė reikalavimo teises, o po reikalavimo teisių pardavimo prisiteisė iš UAB „Sakis“ papildomas sumas ir kreipėsi dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Tokiu būdu pareiškėjas pablogina 2018 m. parduotų reikalavimo teisių būklę, nes jų pardavimo metu 2018 m. nebuvo jokios priverstinės hipotekos. Be to, pareiškėjas siekia priverstinės hipotekos pagalba įgyti prioritetą į UAB „Sakis“ turtą, nors pareiškėjo reikalavimo teisė yra mažesnė ir vėlesnė už apelianto reikalavimo teisę.

25. Pareiškėjas likviduojama dėl bankroto kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą ir prašo atskiruosius skundus atmesti.

26. Nurodo, kad CPK XXXVI skyriuje, reglamentuojančiame ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamas bylas dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, 545 straipsnis numato, kad prašymai, pateikti šiame skyriuje nustatyta tvarka, turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų pateikimo teismui dienos, neinformuojant suinteresuotų asmenų. Nepaisant to, Vilniaus apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos nutartį bei nustatė, kad dėl priverstinės hipotekos nustatymo turi būti suteikta teisė pasisakyti ir kitiems UAB „Sakis“ kreditoriams.

27. Pareiškėjo teigimu, teisės aktai neįtvirtina nei taisyklės, nei prezumpcijos, jog pavedus civilinę bylą vesti advokatui, išnyksta visos bylos dalyvio pareigos, įskaitant ir pareigą domėtis procesu bei savo teisių ir pareigų turiniu, jų tinkamu įgyvendinimu. Akivaizdu, jog UAB „Sakis“ turi EPP paskyrą ir į šią paskyrą gavo bylos medžiagą, pranešimą apie pasiūlymą pateikti papildomus įrodymus į bylą. Tik dėl pačios UAB „Sakis“ aplaidaus elgesio apeliantas nesusipažino su bylos medžiaga ir praleido dokumentų pateikimo terminus. Iš esmės analogiška situacija matoma ir su kitu apeliantu.

28. Apeliantė UAB ,,Property Development & Investment“ nenurodė nei vieno argumento, kodėl jo teisės būtų pažeidžiamos nustačius priverstinę turto hipoteką pareiškėjo naudai. Kaip minėta anksčiau, byloje Nr. e2-11558-294/2021 nurodyta, kad įsipareigojimai vykdo tinkamai, daro pastovias įmokas skolos dengimui. Taip pat, įsigytos reikalavimo teisės yra užtikrintos turto įkeitimu ir/arba hipoteka, o pareiškėjo reikalavimas nėra užtikrintas. Šios aplinkybės aiškiai rodo, kad UAB „Sakis“ sąmoningai ir piktybiškai nevykdo įsipareigojimų pareiškėjui, nes įsipareigojimus kitiems kreditoriams vykdo tinkamai.

29. Pagrindinis pareiškėjo kreditorius yra valstybė. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ įstatuose numatyta, kad bendrovės nuosavą kapitalą sudaro įmonės savininko (valstybės) kapitalas bei įvairūs rezervai, kurie sudaromi iš įmonės savininko įnešto turto arba bendrovės pelno. Taigi, akivaizdu, kad vienintelė bendrovės steigėja, dalyvė ir galutinė naudos gavėja yra Lietuvos Respublika. Atitinkamai, nuostoliai taip pat yra patiriami valstybės.

30. Priverstinės hipotekos nustatymas UAB „Sakis“ turtui reiškia tam tikrus apribojimus UAB „Sakis“ disponuoti savo turtu, t. y. sukelia tam tikras neigiamas pasekmes apeliantui. Tačiau vien tai, kad teisėtai ir tinkamai įgyvendinamos pareiškėjo teisės į priverstinės turto hipotekos nustatymą varžo UAB „Sakis“ teises, nereiškia, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

33. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl priverstinės hipotekos taikymo sąlygų

34. Pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Pagal minėto straipsnio 3 dalį hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Taigi, hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo.

35. CK 4.175 straipsnio 1 dalies norma išskiria sutartinę ir priverstinę hipoteką. Sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Priverstinė hipoteka pagal galiojantį įstatymą yra prieš savininko valią įstatymo nurodytais atvejais nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą (CK 4.175 straipsnio 3 d. (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1842). Kadangi priverstinė hipoteka nustatoma prieš daikto savininko valią, t. y. nesant jo valios įkeisti jam priklausantį daiktą, tai tokia hipoteka gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms ar pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-695/2017).

36. CK 4.175 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad priverstinės hipotekos pagrindas yra įstatymas, teismo sprendimas ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimas, kuris priimamas šiais atvejais: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus, 3) kitais CK numatytais atvejais.

37. CK 4.178 straipsnio galiojančios redakcijos teisės normoje, kuri aktuali nagrinėjamos bylos atveju, detalizuojamos CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos dėl teismo sprendimu nustatomos priverstinės hipotekos. Joje įtvirtinta, kad, pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu CK nustatytais atvejais ir CPK numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka.

38. Taigi, pirmiau nurodytų CK 4.175 ir 4.178 straipsnių nuostatų sisteminė analizė lemia išvadą, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-695/2017, 18 punktas).

39. Taikant CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 4.178 straipsnio nuostatas kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis, skolininko teisės apribojamos prieš jo valią. Tuo remiantis, taip pat atsižvelgiant į priverstinę hipoteką reglamentuojančių normų paskirtį, nėra teisinio pagrindo plėsti šių nuostatų taikymą. Pažymėtina, kad CK 4.175 straipsnio 3 dalies 3 punktas taip pat nurodo priimti sprendimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo tik Civilinio kodekso nurodytais atvejais. CK 4.178 straipsnio turiniui prieštarautų aiškinimas, pagal kurį teismui būtų nustatyta teisė teismo sprendimu patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo nustatyti priverstinę hipoteką ir tais atvejais, kai jų nenustato Civilinis kodeksas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-695/2017, 19 punktas).

40. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-11558-294/2021 sprendimu atmetė suinteresuoto asmens (ieškovo byloje) ieškinį bei pareiškėjos naudai iš suinteresuoto asmens priteisė 2 413,44 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimą suinteresuotas asmuo apskundė apeliaciniu skundu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2664-614/2021 nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisių į suinteresuotą asmenį, susijusių su paskolos sutartimi Nr. 12-00278 LTL, o kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą bei iš suinteresuoto asmens pareiškėjos naudai priteisė 3 402,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

41. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 pareiškėjos naudai iš suinteresuoto asmens priteisė 3 074 751,51 Eur, 6 procentų metines palūkanas nuo 3 074 751,51 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė 1 184,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl šio sprendimo suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-420-467/2022, paliko Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisė 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos naudai.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien tokios aplinkybės, kad yra priimtas teismo sprendimas priteisti pinigų sumas ir kad skolininkas turi turto, nesudaro pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą, jeigu priteisimas dėl pinigų išieškojimo nėra susijęs su Civiliniame kodekse nustatytu atveju, kuris būtų pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą <...> Nesant atvejo, nustatyto Civiliniame kodekse, kuriam esant teismas, patenkinęs reikalavimą dėl piniginio išieškojimo, turėtų pagrindą nustatyti priverstinę hipoteką, nėra teisinio pagrindo taikyti CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 4.178 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-695/2017, 24 punktas).

43. Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo būtinųjų sąlygų egzistavimą, netinkamai taikė CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 4.178 straipsnį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nutaria pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl tinkamo bylos dalyvių informavimo ir kitų argumentų

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

45. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalies nuostatą, advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

46. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

47. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, toks aiškinimas prieštarautų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y., jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

48. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį panaikino ir bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. UAB „Sakis“ atskirajame skunde, kurį nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas minėtoje 2023 m. birželio 15 d. nutartyje buvo nurodyta, kad apeliantas pageidauja procesinius dokumentus gauti per savo atstovo advokato paskyrą. Tačiau, bylai grįžus iš apeliacinės instancijos, buvo suteiktas naujas civilinės bylos numeris, dėl kurios advokatas nebuvo informuotas, nors toks prašymas buvo pareikštas. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Property Development & Investment“ atskirajame skunde taip pat nurodo, kad nebuvo tinkamai informuotas apie pareiškimo nagrinėjimą.

49. CPK 545 straipsnis numato, kad prašymai, pateikti šiame skyriuje (XXXVI skyrius) nustatyta tvarka, turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų pateikimo teismui dienos.

50. Pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatas, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo antrą kartą, išsiuntė visiems byloje dalyvaujantiems asmenims pranešimus dėl atsiliepimų pateikimo per EPP paskyras, nors kaip minėta UAB „Sakis“ prašė siųsti dokumentus advokatui. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininko atstovas advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, taigi žinojo apie bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui faktą bei itin trumpus prašymų išnagrinėjimo terminus, taigi turėjo pareigą nedelsiant pasidomėti bylos eiga. Kita vertus, nurodyti pažeidimai nėra grindžiami ribojimu pateikti kokius nors naujus argumentus, kurių vertinimas galėtų lemti kitokį sprendimą, juolab, kad teismas argumentus susijusius su žinomais kreditoriais vertino.

52. Nors, kaip nurodyta, netinkamai buvo informuota ir kreditorė UAB „Property Development & Investment“, tačiau kita vertus sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad teisinis reguliavimas sprendžiant dėl priverstinės hipotekos nustatymo, nors ir įpareigoja teismą spręsti ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai, tačiau nenustato reikalavimo dėl visų skolininko kreditorių įtraukimo į bylą, sprendžiant pareiškimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu.

53. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, konstatuota, jog apskritai nėra teisinio pagrindo taikyti priverstinę hipoteką teismo sprendimu, nurodyti procesiniai pažeidimai neturi esminės reikšmės klausimo išsprendimui, juolab, kad kaip minėta jokių naujų argumentų, išskyrus nurodomą vieną kreditorių, nepateikta.

54. Apelianto UAB „Sakis“ atskirajame skunde taip pat yra nurodytas prašymas skirti pareiškėjui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos skiriant apeliantui. Pastebėtina, kad analogiškas apelianto prašymas jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi. Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja prašymą dėl hipotekos nustatymo pateikė siekdama kitų tikslų, nei apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Vilniaus apygardos teismas vertino, kad nenustačius jokio tyčinio akivaizdžiai nesąžiningo elgesio, patvirtinančio, jog pareiškėja piktnaudžiavo procesu bei procesinėmis teisėmis nagrinėtoje byloje, negali būti nustatytinas pagrindas skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirajame skunde jokių naujų argumentų, kurie galėtų suponuoti priešingą vertinimą, nėra pateikta, todėl prašymas atmestinas.

55. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 4.178 straipsnį ir dėl to nepagrįstai konstatavo pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką buvimą. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį, pareiškimą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57. Apeliantė UAB „Sakis“ atskirajame skunde pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliantui nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantų UAB „Sakis“ ir UAB „Property Development & Investment“ atskiruosius skundus tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.