Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai A. R.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. R. prašė pareiškimą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad terminą palikimui priimti praleido, nes nežinojo, kad po mamos mirties liko jai priklausiusio turto. Ji žinojo, kad mama yra parašiusi testamentą, tačiau mama iki mirties jau buvo pardavusi 1 ha ploto žemės sklypą, butą (duomenys neskelbtini). Mama iki mirties gyveno pas ją bute. Ji mamą slaugė. Šią vasarą sužinojo, kad jos mama už investicinius čekius buvo išpirkusi 15 arų žemės. Mama pardavė tik butą (duomenys neskelbtini), todėl jei teismas tenkins pareiškimą, ji susitvarkiusi formalumus 15 arų žemės sklypą perleis šį butą įsigijusiems žmonėms.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1. straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3. straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais palikimą priimti, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldėto turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; kt.).

Pareiškėjos A. R. pareiškimo ir paaiškinimų teismo posėdyje bei byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjos mama B. E. K. iki mirties, 1992 m. lapkričio 19 d., buvo sumokėjusi įmoką investiciniais čekiais už 15,44 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono valdybos 1993 m. gruodžio 16 d. potvarkiu Nr. 399 B. E. K. buvo leista parduoti 15,44 arų namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties pareiškėja 2018 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Mažeikių rajono 1-jį notarų biurą, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į motinos B. E. K. palikimą. Notarė priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi pareiškėja A. R. dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarų biurą per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą. Įrodymų, kad kiti asmenys būtų kreipęsi į notarų biurą dėl mirusios B. E. K. palikimo, byloje nėra.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių – ji nežinojo, kad mama prieš mirtį buvo sumokėjusi įmoką už žemės sklypą, ant kurio buvo pastatytas jai tuo metu priklausęs gyvenamasis namas, be to, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jos mama iki savo mirties buvo pardavusi visą jai priklausiusį turtą ir jokio turto nebeturėjo. Apie mamos turėtas turtines teises pareiškėja sužinojo tik 2018 m. vasarą, kai asmenys, kuriems B. E. K. pardavė namą, pranešė pareiškėjai apie ketinimą įsigyti žemės sklypą, kuriame stovi ir jų nupirkto namo dalis. Teismas vertina, kad pareiškėjos įsitikinimas, jog mama neturi jokio turto, yra svarbus šioje byloje, tokia aplinkybė vertintina kaip kliūtis, objektyviai sutrukdžiusi atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, įtakojusi termino priimti mirusios mamos palikimą, praleidimą. Tai netiesiogiai patvirtina ir faktas, jog B. E. K. testamente aptartą 1 ha žemės sklypą iki mirties jau buvo pardavusi.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į pareiškimą išreiškė prieštaravimą dėl pareiškėjos pareiškimo reikalavimo, tačiau jame išdėstyti motyvai yra tik formalūs, pažymint, kad pareiškėjos mama nebuvo išreiškusi noro įgyti nuosavybėn žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi nebuvo išreiškusi valios įteisinti žemę, sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas su tokiais Nacionalinės žemės tarnybos argumentais nesutinka ir pripažįsta, kad pareiškėjos mama, nors ir galimai neparašiusi prašymo, sumokėdama minėto žemės sklypo kainą, konkliudentiniais veiksmais išreiškė norą įsigyti šį 15,44 arų namų valdos žemės sklypą.

Vertindamas nustatytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą priimti po mamos mirties likusį palikimą praleido ne dėl to, kad nenorėjo jo priimti ar aplaidžiai elgėsi ir laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo atžvilgiu. Faktinių bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą pareiškėjos motinos B. E. K., mirusios 2017 m. rugpjūčio 15 d., palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas atnaujinti terminą B. E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui pagal įstatymą priimti (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577 ir 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą B. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių arba Akmenės rūmus.