Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. G. ir A. G. atstovo pagal įstatymą G. G. ieškinį atsakovei V. M., institucijoms, teikiančioms išvadas byloje, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovų atstovas pagal įstatymą kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti nepilnamečio sūnaus A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams G. G. ir A. G. po 60 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskirti ieškovą vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu. Minėto sprendimo pagrindu dukros G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, o sūnaus A. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. ieškovui atvežė sūnų A. ir pareiškė, kad atsakovė laukiasi trečio vaiko ir negali viena auginti dviejų vaikų. Ieškovui žinoma, jog atsakovė niekur nedirba, gauna neįgalumo pensiją, turi dar vieną nepilnametį vaiką, tačiau šios aplinkybės neatleidžia atsakovės nuo pareigos teikti išlaikymą vaikams.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2053-850/2016 nustatytą A. G. gyvenamąją vietą su atsakove V. M. ir nustatė nepilnamečio A. G. gyvenamąją vietą su tėvu G. G.; priteisė iš atsakovės V. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. G. ir A. G. po 70 EUR kiekvienam vaikui atskirai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 21 d. iki vaikų pilnametystės; nusprendė, kad išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, G. G. ir A. G. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju paskyrė G. G., sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, jo interesus, į institucijų, teikiančių išvadas byloje, pateiktas išvadas, į tai, jog tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškovo ieškinio reikalavimas nustatyti A. G. gyvenamąją vietą su ieškovu yra tenkintinas ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2053-850/2016 nustatyta A. G. gyvenamoji vieta keistina ir nustatytina su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog šiuo metu nepilnamečius vaikus augina ieškovas. Atsakovė nurodė, kad vaikų išlaikymui gali skirti po 20 EUR per mėnesį, kadangi jai pačiai neužtenka gaunamų lėšų minimaliems poreikiams tenkinti, vaistams įsigyti. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad sutinka su atsakovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Nors pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktas aplinkybes sutiko su atsakovės paaiškinimais, jog dėl objektyvių priežasčių, tai yra jos ligos ir netekto darbingumo, ji negali teikti savo vaikams išlaikymo, kuris paprastai teismų praktikoje nustatomas atsižvelgiant į minimalaus atlyginimo Lietuvoje kriterijų, tačiau konstatavo, jog atsakovės nurodoma išlaikymo suma vaikams yra akivaizdžiai per maža ir pažeidžianti viešąjį interesą ir vaikų teises. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog valstybės nustatyta minimali Vaikų išlaikymo fondo mokama suma vaikui siekia iki 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, tai yra 68,40 EUR (38 EUR x 1,8 BSI), todėl, teismo vertinimu, tokia suma nors ir akivaizdžiai neatitinka minimalių vaiko poreikių, tačiau esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į atsakovės finansines galimybes, sveikatos būklę, yra būtina nepilnamečiams vaikams būtiniausiems poreikiams patenkinti. Todėl iš atsakovės priteistas išlaikymas – po 70 EUR kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, tai yra daugiau, negu ieškovas prašė. Kadangi byloje ieškovas ir atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, susidariusios bylos nagrinėjimo metu, nepriteistos iš šalių ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovės išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 70 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 21 d. iki vaikų pilnametystės, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 20 EUR kiekvienam vaikui atskirai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 21 d. iki vaikų pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pagrindinės atsakovės pajamos yra 225 EUR netekto darbingumo pensija. Dėl atsakovei nustatyto 40 procentų darbingumo lygio ir gyvenimo kaime atsakovė neturi galimybių įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų.

5.2. Atsakovės sveikatos sutrikimas progresuoja, todėl jai būtinos piniginės lėšos medikamentams bei vykimui pas gydytojus, todėl sumokėjus vaikams išlaikyti priteistą 140 EUR sumą, atsakovei nelieka piniginių lėšų pragyvenimui.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

6.1. Atsakovės argumentai, jog ji gali teikti tik 20 EUR išlaikymą nepilnamečiams vaikams, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė apskirtai nenori prisidėti prie vaikų išlaikymo.

6.2. Tai, kad dėl sveikatos būklės atsakovė negali dirbti, yra suprantama, tačiau atsakovė vis tiek turi pareigą išlaikyti savo vaikus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Byloje iškilo ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymas, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovų įgaliotas asmuo G. G. ir atsakovė V. M. yra nepilnamečių G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu A. G. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, G. G. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu.

10. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio vaiko A. G. gyvenamąją vietą su ieškovu bei priteisti abiem nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 60 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė nepilnamečio A. G. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė nepilnamečių vaikų išlaikymą po 70 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 21 d. iki vaikų pilnametystės.

11. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 70 EUR mokant periodinėmis išmokomis. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atsakovė iš esmės motyvuoja tuo, kad dėl atsakovei nustatyto 40 procentų darbingumo lygio ir gyvenimo kaime atsakovė neturi galimybių įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų, kad galėtų teikti teismo priteistą išlaikymą vaikams. Papildomai nurodo, jog pajamas sudaro 225 EUR netekto darbingumo pensija, iš kurios atsakovė dar turi padengti savo progresuojančios ligos gydymo išlaidas. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.

12. Pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo teisinių argumentų dėl nepilnamečių vaikų poreikių pagrįstumo ar nepagrįstumo, tačiau nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu, motyvuodama savo sunkia finansine padėtimi.

13. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovas yra sudaręs darbo sutartį su ūkininku E. K., dirba ūkio darbininku (traktorininku), jo pajamas sudaro 410 EUR neatskaičius mokesčių. Ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – penki žemės sklypai (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini). Kitokio registruotino turto ieškovo vardu nėra. Įrodymų apie turimus finansinius įsipareigojimus taip pat nėra. Daugiau išlaikytinių ieškovas neturi.

15. Atsakovės vardu nėra registruota nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Atsakovės pajamas sudaro 225 EUR netekto darbingumo pensija. Įrodymų apie turimus finansinius įsipareigojimus atsakovė nepateikė. Atsakovei nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Atsakovė taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką – A. J., tačiau nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. minėtam nepilnamečiam vaikui nustatyta laikinoji globa, globėja paskiriant atsakovės mamą L. M..

16. Vertinant anksčiau nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias šalių turtinę padėtį, matyti, kad nei ieškovo, nei atsakovės turtinė padėtis nėra itin gera. Tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Taigi, aplinkybė, jog abiejų tėvų turtinė padėtis yra sudėtinga, nėra priežastis atleisti tėvus nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus.

17. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Atsakovė negalėjimą teikti išlaikymo vaikams motyvuoja sveikatos būkle, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės sveikatos būklė nėra priežastis, atleidžianti atsakovę nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovės argumentas, jog dėl savo sveikatos problemų negali dirbti, nepagrįstas, kadangi atsakovei nustatytas 40 procentų darbingumas. Taigi, atsakovė nors ir iš dalies, tačiau yra darbinga. Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė siekia įsidarbinti (pvz., yra registruota darbo biržoje, lanko kursus ir pan.), tačiau jai nepavyksta to padaryti (CPK 178 straipsnis).

18. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog atsakovė, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei sveikatos būklę pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

19. Atsakovė sutinka teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 20 EUR kiekvienam kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Bet prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas suponuoja išvadą, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu. Teismų praktikoje vieno vaiko išlaikymo dydis yra siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013), kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 400 EUR, taigi kiekvienam iš tėvų tektų prisidėti prie kiekvieno vaiko išlaikymo po 200 EUR. Nors šis dydis teismų praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, tačiau matyti, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui beveik tris kartus mažesnę sumą, nei numatytas orientacinis dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovės pajamos leidžia mokėti tokio dydžio išlaikymą, todėl šią sumą mažinti nėra teisinio pagrindo.

20. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnamečiai vaikai, kuriems yra 4 ir 8 metai, gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškovu, ir jam tenka didesnė atsakomybė už vaikus, nes tik jam tenka nuolatinė vaikų priežiūra ir kasdienis materialinis vaikų aprūpinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovė, nors ir turinti sveikatos problemų, turi dėti maksimalias pastangas gauti papildomų pajamų ir teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą.

21. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką darytina išvada, jog priteistas išlaikymo dydis esant šios konkrečios bylos aplinkybėms yra teisingas, nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis atsakovės interesus.

22. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų dydžio pagrįstumą, todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą.