- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- e2A-1483-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22062-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. K. (D. K.) dėl tėvystės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama:
1.1 nustatyti tėvystę ir pripažinti atsakovą D. K. nepilnamečio vaiko V. N. K. tėvu, o vaiką V.N. K. – atsakovo D. K. vaiku;
1.2 nustatyti nepilnamečio vaiko V. N. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. K.;
Šalies argumentai
1.3 nustatyti, kad atsakovas D. K. netrukdomai bendrauja su dukra V. N. K., atsižvelgiant į jos dienotvarkę ir režimą, kartu dalyvaujant vaiko motinai A. K.;
1.4 priteisti iš atsakovo D. K. nepilnamečio vaiko V. N. K. išlaikymui kas mėnesį 350 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant pinigines lėšas tvarkyti ieškovei A. K. uzufrukto teise;
1.5 priteisti iš atsakovo D. K. 1 080,39 Eur dydžio nepilnametės dukters V. N. K. išlaikymo įsiskolinimą;
1.6 priteisti iš atsakovo D. K. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2018 m. rugsėjo mėnesį, (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir atsakovo dukra V. N. K.. Atsakovas atsisakė pripažinti dukrą savo vaiku bei įregistruoti save civilinės metrikacijos įstaigoje vaiko tėvu. Nuo vaiko gimimo atsakovas vaiku nesirūpina, su juo nebendrauja, neteikia išlaikymo. Visos būtinos išlaidos vaiko išlaikymui sudaro virš 500 Eur: maitinimas (pieno mišiniai) – 150 Eur; drabužiai – 50 Eur; gyvenamojo būsto išlaikymas (šildymas, vanduo, atliekų išvežimas, kitos paslaugos) svyruoja nuo 170 Eur vasaros sezonu iki 350 Eur; šildymo sezonu (vaiko dalis – 42,50-87,50 Eur); vaistai, vitaminai, tyrimai, skiepai, medicininės priemonės – 50 Eur; higienos prekės (kremai, aliejukai, tepalai, prausikliai ir t. t.) – 30 Eur; buitinės prekės (patalynė, rankšluosčiai, paklotai, skalbimo, plovimo priemonės ir t. t.) – 40 Eur; lavinimo priemonės, žaislai – 40 Eur; transporto išlaidos (kuras) – 50 Eur; sauskelnės – 70 Eur; kitos išlaidos (čiulptukai, seilinukai, buteliukai ir kt.) – 30 Eur. Dukra turi specialių poreikių – gimė neišnešiota, mažo svorio, dėl sulėtėjusios raidos ji stebima okulisto, neurologo, ortopedo, kardiologo. Atsižvelgiant į dukters amžių, poreikius, į tai, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, yra nėštumo ir gimdymo atostogose, gauna itin mažą pašalpą, kitų pajamų negauna, prašo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo ir pripažinti atsakovui didesnę teiktino išlaikymo dukrai dalį.
3. Nėštumo laikotarpiu atsakovui visiškai nusišalinus nuo vaiko kraitelio pirkimo, ieškovė patyrė itin daug išlaidų būtinosioms prekėms vaikui pirkti: vežimėlis – 350 Eur; vežimėlio komplekto valymas – 55 Eur; vežimėlio vasariniai ir žieminiai priedai (užklotai) – 112 Eur; lova – 80 Eur; patalynė – 32,50 Eur; antirefliuksinė pagalvė – 5 Eur; automobilio kėdė – 150 Eur; saugos diržų paminkštinimas – 8 Eur; drabužiai – 100 Eur; vonia su stovu – 65 Eur; vystymo stalas – 50 Eur; maitinimo kėdė ir gultas – 45 Eur; buteliukų sterilizatorius – 10 Eur; pientraukis – 30 Eur; garintuvas/trintuvas – 72; maisto šildytuvas – 24 Eur; buteliukų rinkinys, čiulptukai, laikikliai – 68 Eur; vaiko maisto konservavimo prietaisas – 21,50 Eur; automobilinis pieno/maisto šildytuvas – 10 Eur; bekontaktis termometras – 32,54 Eur. Šios išlaidos sudaro 1 320,54 Eur. Šias prekes ieškovės pavedimu pirko jos motina. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo dukters gimimo: ½ dalį ieškovės patirtų išlaidų (660,27 Eur) ir 420,12 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki ieškinio pateikimo teismui dienos (11,67 Eur/dienai x 36 dienos), viso 1 080,39 Eur.
Šalies argumentai
4. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, ji sutinka su atsakovo prašomu pereinamojo laikotarpio nustatymu iki vaikui sukaks dveji metai. Vaikui per mėnesį vidutiniškai išleidžia 400 Eur, tai stabili suma, bet būna ir nenumatytų išlaidų (medicininių išlaidų). Ieškinyje nurodė, kad reikalinga 500 Eur suma, nes vaikas dabar lankosi pas kineziterapeutą, per mėnesį – 12-14 kartų, vieno apsilankymo kaina 8,20 Eur. Už vaikui perkamas prekes moka ne pati ieškovė, o jos mama. Detalizuodama vaiko poreikius ieškovė nurodė, kad pieno mišiniams per mėnesį išleidžia 150 Eur (vieno vieneto kaina 8,10 Eur), vaiko drabužiams reikalinga 50 Eur, būsto, kuriame gyvena keturi asmenys, komunaliniams mokesčiams bendrai reikia 300 Eur, vaikui tenkanti dalis vasaros metu – 50 Eur, žiemos metu – 80 Eur. Vaikas dažnai serga, jam pakyla temperatūra, yra perkami tepalai nuo kosulio, vanduo nosiai valyti, tačiau rimtų sveikatos problemų neturi. Vitaminams yra išleidžiama 50 Eur (vaikas kasdien vartoja vitaminą D, vitaminą C, vitaminą B). Higienos prekėms ieškovė išleidžia 30 Eur, perka šampūnus, kremus. Buitinėms prekėms, skirtoms vaikui, reikia 40 Eur (atskiras skalbiklis ir minkštiklis, valymo priemonės buteliukams). Lavinimo priemonėms ir žaislams išleidžiama 40 Eur. Transporto išlaidas sudaro 50 Eur, šias išlaidas apskaičiavo ieškovės mama, kuri veža ieškovę ir vaiką į polikliniką, mankštas, baseiną, vykdavo į Baltarusiją pirkti pigesnio mišinio. Vaikui kartais yra samdoma auklė, kuriai mokama 8 Eur už valandą. Sauskelnėms vienam mėnesiui išleidžiama apie 50 Eur. Kitas išlaidas sudaro čiulptukų, seilinukų, buteliukų pirkimas. Vėliau planuoja vaiką leisti į baseiną, šiuo metu šį užsiėmimą sustabdė, nes vaikas sirgo (10 užsiėmimų kainuoja 70 Eur). Taigi, suskaičiavus visas išlaidas vaikui, jeigu vaikas vėl lankys baseiną, per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikės 500 Eur. Šiai dienai vaikui išleidžia 400 Eur.
5. Ieškovės pajamas per mėnesį sudaro: 214 Eur vaiko priežiūros išmoka ir 50 Eur iš Sodros (nuo vasario mėnesio ši suma yra 60 Eur). Nurodė, kad jos išsilavinimas yra vidurinis. Jokių papildomų pajamų ieškovė negauna. Ieškovė rimtų sveikatos problemų neturi. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, įsiskolinimų ir kitų išlaikytinių neturi. Išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavo įtraukdama vienkartines išlaidas, patirtas perkant vežimėlį, vystymo stalą, lovą, drabužius, sterilizatorių, buteliukus, maisto ir buteliukų šildytuvus, automobilinę kėdutę ir kita. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė atsisako reikalavimų dėl tėvystės nustatymo ir tėvo pavardės vaikui suteikimo, kadangi atsakovas geranoriškai pripažino tėvystę ir suteikė vaikui savo pavardę. Atsakovo turtinė padėtis yra itin gera, jo pajamas sudaro 1 650 Eur gaunamas darbo užmokestis, atsakovas turi transporto priemonę, du žemės sklypus. Duodamas paaiškinimus atsakovas patvirtino, kad jo patiriamos faktinės išlaidos yra pakankamai didelės, jis išlaiko trečiuosius asmenis, neturėdamas tokios pareigos, leidžia pinigus sportui ir automobilio stovėjimui.
Atsiliepimas
6. Atsakovas D. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iš dalies nesutinka su pareikštu ieškiniu. Atsakovo teigimu, jis su ieškove bendravo apie mėnesį laiko, po maždaug mėnesio bendravimo santykiai nutrūko. Ieškovė atsakovui nurodė, kad niekada neprašys jokios pagalbos ir pati pasirūpins vaiku. Atsakovo teigimu, jokių artimų ir nuolatinių santykių tarp šalių niekada nebuvo. Apie reikalavimą teikti išlaikymą vaikui atsakovas pirmą kartą sužinojo iš ieškinio. Dėl tėvystės pripažinimo šalys kalbėjosi, tačiau atsakovas, būdamas neįsitikinęs, jog yra vaiko tėvas, nurodė, kad pirmiau nori atlikti biologinės tėvystės tyrimą ir įsitikinti, kad yra vaiko tėvas. Pasitvirtinus aplinkybei, kad atsakovas yra vaiko tėvas, jis būtų pripažinęs tėvystę. Šalys tarėsi dėl biologinės tėvystės tyrimo atlikimo, tačiau nespėjus atlikti testo atsakovas gavo ieškinį. Nurodė, kad sutinka savanoriškai atlikti ekspertizę su tikslu sužinoti ar jis yra tikrasis nepilnamečio vaiko tėvas ir esant teigiamam rezultatui šioje dalyje ieškinį pripažins. Neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nustatant bendravimo tvarką, turi būti numatytas pereinamasis laikotarpis ribotam terminui. Atitinkamai, bendravimo tvarka su vaiku turėtų būti nustatyta tokia: atsakovas netrukdomai bendrauja su dukra, atsižvelgiant į jos dienotvarkę ir režimą, kartu dalyvaujant vaiko motinai iki vaikui sueis dveji metai. Ieškovė nurodė, kad vieno mėnesio išlaidos vaikui viršija 500 Eur. Tačiau ieškovė pirko gana daug rūbų vaikui į ateitį, todėl išlaidos rūbams kiekvieną mėnesį negali siekti 50 Eur. Vaikui tenkantis komunalinių išlaidų dydis negali viršyti 30 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, kiek per mėnesį išleidžia vaistams, nenurodė kam jie skirti, taip pat nepateikė duomenų apie skiepus ir jų kainas. Patalynė ir rankšluosčiai nėra perkami kiekvieną mėnesį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų higienos prekių, žaislų išlaidų dydį, ieškiniu nėra pagrįstos kiekvieno mėnesio kuro išlaidos, nenurodyta kokiu tikslu, kaip dažnai ir kur yra vežiojamas vaikas. Seilinukai, čiulptukai, pieno buteliukai nėra vienkartinės prekės ir jos neperkamos kiekvieną mėnesį. Įvertinus vaiko realius poreikius, maksimali suma, kuri išleidžiama per mėnesį vaiko poreikiams tenkinti galėtų būti 250 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi lygiomis dalimis teikti išlaikymą savo vaikui, nustačius atsakovo tėvystę iš jo turėtų būti priteisiamas 130 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis. Tai, kad šiuo metu ieškovė yra motinystės atostogose, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi tokia situacija yra laikina.
7. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis siekia 1 000 Eur, jo išlaidos per mėnesį sudaro 815 Eur, atėjus žiemos sezonui – 950 Eur. Atsakovo išlaidos kurui, automobilio stovėjimui ir draudimui siekia 175 Eur (už 3 mėnesių padidės iki 210 Eur, kadangi pabrangs automobilio stovėjimas); maistui, komunaliniams mokesčiams išleidžia 400 Eur (prasidėjus šildymo sezonui – 500 Eur); už būsto nuomą moka 100 Eur; išlaidos už sporto treniruotes, kirpyklos paslaugas, vaistus, maisto papildus, higienos prekes per mėnesį siekia 70 Eur; atsakovas finansiškai padeda savo močiutei (50 Eur/mėn.); išlaidos už telefono ir interneto paslaugas siekia 20 Eur. Todėl atsakovas per mėnesį galėtų teikti ne didesnį kaip 185 Eur dydžio išlaikymą, o prasidėjus šildymo sezonui ne didesnį kaip 50 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas sutiktų teikti 150 Eur dydžio išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis, tuo atveju, jei paaiškės, kad jis yra vaiko tėvas. Nurodė, kad nesutinka atlyginti pusės ieškovės patirtų vienkartinių išlaidų, kadangi jas turi apimti teikiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis iki vaikui sukaks dveji metai. Nurodė, kad sutinka teikti 200-220 Eur dydžio išlaikymą. Mano, kad tokio dydžio išlaikymas visiškai padengtų išlaidas vaikui. Nurodė, kad nesutinka padengti vienkartinių išlaidų, nes jos patenka į bendrą išlaikymo sumą. Viso atsakovui reikia apie 800 Eur per mėnesį. Detalizuodamas patiriamas išlaidas, nurodė, kad automobilio kurui, stovėjimui ir draudimui reikia 210 Eur per mėnesį, sportui 100 Eur (įskaičiuoti papildai, vaistai, higienos prekės, kirpykla). Atsakovas taip pat teikia paramą močiutei, kas mėnesį nuo 50 Eur. Telefono, interneto, televizijos paslaugoms išleidžia 50 Eur, būsto nuomai – 100 Eur, komunaliniams mokesčiams ir maistui – 500 Eur (ne žiemos sezono metu – 400 Eur). Papildomoms medicinos paslaugoms atsakovas išleidžia 130-160 Eur. Nuo vaiko gimimo jam du kartus pervedė po 200 Eur, vaiką matė 3-4 kartus. Iki ieškinio pareiškimo su ieškove nebuvo jokio konstruktyvaus pokalbio dėl vaiko išlaikymo. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), gauna 1 000 Eur darbo užmokestį, kitų pajamų neturi. Turi du nekilnojamojo turto objektus ir vieną automobilį. Kitų išlaikytinių neturi. Bendra jo sveikatos būklė gera. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, politikos mokslų specializacija. Sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, nesutinka dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nes turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis. Atsakovas nesutinka dėl išlaikymo dydžio, nes jis yra per didelis, sutinka teikti 200 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas neprieštarauja ieškovės atsisakymui nuo kitų reikalavimų. Nemano, kad reikėtų nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, nes atsakovas išreiškė poziciją lankyti vaiką 1-2 kartus per savaitę. Mano, kad per du metus tėvo ir vaiko ryšys bus atkurtas. Ieškovė reikalauja priteisti labai didelę sumą, kuri būtų reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, mano, kad tokie vaiko poreikiai nėra visiškai įrodyti. Ieškovė į bylą nepateikė aiškios vaiko poreikių lentelės su konkrečiais įrodymais. Ieškovės nedarbingumas yra laikinas, ji yra visiškai sveika, gali siekti tiek išsilavinimo, tiek geriau apmokamo darbo. Ieškovės turtinė padėtis nėra tokia bloga, kokia ji yra deklaruojama, jos pateikti banko išrašai patvirtina, kad šeimos sąskaitoje yra netgi 34 407,93 Eur. Jeigu ieškovės finansinė padėtis tokia bloga, ji turėjo teisę kreiptis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra neprotingas, kadangi tai yra standartinė byla dėl vaiko išlaikymo priteisimo, ji nėra sudėtinga. Išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti apskaičiuotas atėmus 400 Eur dydžio sumą, kurią atsakovas sumokėjo už sausio-vasario mėnesius.
Šalies argumentai
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius ar Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio. Nurodė, kad reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pareikštas nepilnametės interesais. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra kūdikis ir nuo gimimo auginamas mamos, sutinka, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Nustačius, kad atsakovas yra nepilnametės tėvas, reikalinga išspręsti ir tėvo vaikui teikiamo išlaikymo klausimą, todėl sutinka, kad reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareikšti vaiko interesais. Nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas nustatyti, kad tėvas su vaiku bendrauja netrukdomai, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę ir dalyvaujant vaiko motinai, liudija tai, kad ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su vaiku, yra pasirengusi šį klausimą spręsti geranoriškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu:
10.1 civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukė;
10.2 patenkino ieškinį iš dalies;
10.3 nustatė nepilnamečio vaiko V. N. K. gyvenamąją vietą kartu su motina A. K.;
10.4 nustatė, kad D. K. netrukdomai bendrauja su dukra V. N. K. atsižvelgiant į jos dienotvarkę ir režimą, kartu dalyvaujant vaiko motinai iki vaikui sueis 2 metai;
10.5 priteisė iš atsakovo vaikui V. N. K. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
10.6 priteisė iš atsakovo vaikui V. N. K. išlaikymo įsiskolinimą – 936,27 Eur;
10.7 pavedė nepilnametės V. N. K. motinai A. K. tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise;
10.8 kitą ieškinio dalį atmetė;
10.9 priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 875 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 800 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti;
10.10 priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 83 Eur bylinėjimosi išlaidų;
10.11 priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 200 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti;
10.12 Nusprendė įsiteisėjus sprendimui, grąžinti ieškovei 75 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį.
11. Teismas nurodė, kad teisme gautas 2020-02-20 notaro patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, kuriuo A. K. ir D. K. pripažino D. K. nepilnametės V. N. K. tėvu, ir (duomenys neskelbtini)vaiko gimimo įrašas, kuriame vaiko tėvu nurodytas D. K.. Taigi tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės pripažinimo ir tėvystė buvo nustatyta ne teismo tvarka, todėl teismas civilinę bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, Tarnybos išvadą bei nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatė nepilnametės V. N. K. gyvenamąją vietą kartu su motina A. K.. Byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nėra, todėl teismas nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra V. N. K. tvarką: atsakovas D. K. netrukdomai bendrauja su dukra V. N. K., atsižvelgiant į jos dienotvarkę ir režimą, kartu dalyvaujant vaiko motinai iki vaikui sueis 2 metai.
12. Byloje nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra yra devynių mėnesių amžiaus. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad vaikas specialiųjų poreikių neturi. Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus, vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga virš 500 Eur suma. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vidutiniškai vaikui per mėnesį išleidžia apie 400 Eur sumą, tai yra stabili suma, tačiau būna ir nenumatytų išlaidų. Teismas sprendė, kad kai kurios lentelėje nurodytos išlaidos yra objektyviai galimos, tačiau dalis jų yra per didelės ir nepagrįstos. Ieškovė nurodo, kad išlaidos vaistams, vitaminams, skiepams kiekvieną mėnesį yra 50 Eur, tačiau šių priemonių naudojimas nėra pastovus, todėl nėra galimybės konkrečiai ir visiškai tiksliai nustatyti kiek jų suvartojama. Byloje nėra duomenų, kad vaikas turėtų tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų būtina nuolatinė priežiūra ar skirtas specialus medikamentinis gydymas. Vaiko poreikiai sveikatai apima įprastinius peršalimo atvejus, dėl kurių nėra reikalingos didesnės nei įprastai išlaidos. Teismo įsitikinimu, vien ieškovėms paminėtiems vitaminams kas mėnesį 50 Eur nurodoma suma objektyviai yra per didelė. Šioje dalyje teismas išlaidas mažino. Teismas sprendė, jog abejotina ar vaikui, neturinčiam vienerių metų amžiaus, reikalinga kas mėnesį skirti 30 Eur higienos prekėms, todėl šioje dalyje išlaikymo suma taip pat objektyviai yra per didelė. Ieškovės nurodomos išlaidos už buitines prekes (patalynė, rankšluosčiai, paklotai, skalbimo, plovimo priemonės ir kt.) – 40 Eur, taip pat objektyviai per didelės. Tokie daiktai nėra perkami kas mėnesį, yra ilgalaikio naudojimo, todėl abejotina, kad kas mėnesį reikalinga šioms išlaidoms 40 Eur suma. Abejotina, kad kas mėnesį transporto išlaidoms reikalinga 50 Eur suma kurui. Įprastai tokio amžiaus vaiko vežiojimai apsiriboja nuvykimu į sveikatos priežiūros įstaigą (įstaigas), taip pat nėra poreikio (ieškovė to neįrodė) intensyviai važinėti į ugdymo įstaigas, būrelius, ar kitus užsiėmimus. Vaikui nurodoma 40 Eur kas mėnesį žaislams, teismo įsitikinimu, taip pat yra objektyviai per didelė. Įprastai tokio amžiaus vaikui žaislai yra dovanojami artimųjų, draugų, dėl ko kas mėnesį nėra reikalinga pirkti vis naujus ir išleisti po 40 Eur vien žaislams. 30 Eur dydžio išlaidos čiulptukams, seilinukams, buteliukams taip pat yra abejotinos, kadangi tai daugkartinio naudojimo daiktai, nėra perkami kas mėnesį. Pačios ieškovės pozicija byloje nebuvo nuosekli: ieškinyje nurodė, kad išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti sudaro virš 500 Eur, o teismo posėdžio metu nurodė, kad vidutiniškai vaikui išleidžia apie 400 Eur sumą. Teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga apie 460 Eur suma. Teismo vertinimu, 460 Eur suma, taip pat 60 Eur vaikui skiriama išmoka, viso – 520 Eur, bus optimali ir visapusiškai užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius patenkinti.
13. Ieškovė, būdama sveika, jauno, darbingo amžiaus, nesiėmė pakankamų priemonių savo finansinei padėčiai pagerinti. Šią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad ieškovė metė mokslus, nes, kaip nurodė teismo posėdžio metu, nepatiko. Jos įsidarbinimai buvo itin trumpalaikio pobūdžio, tik įsidarbinusi netrukus darbovietę pakeisdavo. Ieškovė nutraukdavo darbo santykius be jokių rimtų priežasčių. Pačiai ieškovei nededant pakankamų pastangų po mokyklos siekti finansinio stabilumo, ir susiklostė situacija, kuomet ieškovei padeda mama. Teismo įsitikinimu, neatitiktų protingumo, teisingumo kriterijų tokios faktinės situacijos sureguliavimas, kuomet ieškovei, pačiai nededant nuoširdžių ir pakankamų pastangų susikurti finansinę ir apskritai socialinę gerovę, didžiąją apimtimi pareiga teikti išlaikymą dalis tektų atsakovui. Ieškovei, esant sveikai, jaunai ir darbingo amžiaus, tačiau nedėjus pakankamų pastangų susikurti geresnę socialinę padėtį, turi ir tekti iš to kylančios neigiamos pasekmės. Nesant duomenų, kad ieškovė objektyviai neturėjo galimybės susirasti geriau apmokamo ir pastovaus darbo bei atitinkamai pastovių pajamų, siekti mokslo, išsilavinimo nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Aplinkybė, kad ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, taip pat nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi tokia situacija yra laikino pobūdžio, gaunamos pašalpos mažas dydis yra sąlygotas ankstesnio ieškovės neveikimo ir pastangų stokos, taip pat įstatymai numato galimybę grįžti į darbo rinką ir po vienerių metų. Ieškovė išlaidas vaiko poreikiams patenkinti grindžia bankų sąskaitų išrašais, iš kurių matyti, jog banko sąskaitoje yra 32 472,61 Eur. Šie duomenys sudaro pagrindą manyti, kad ieškovė neatskleidė teismui tikrosios finansinės padėties. Ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, kitų išlaikytinių neturi. Nei ieškovė, nei atsakovas neturi nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių. Atsakovui nuosavybės teise priklauso du nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškino, kad gauna 1 000 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, kitų pajamų neturi, kitų išlaikytinių neturi. Nurodė, kad bendra jo sveikatos būklė gera, išsilavinimas – aukštasis universitetinis, politikos mokslų specializacija. Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteisė 230 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti viso iš atsakovo 1 080,39 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šios išlaidos yra pagrįstos pridėtais rašytiniais įrodymais, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė pusė šių patirtų išlaidų sumos. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, jog šios išlaidos turi patekti į priteisto (priteistino) išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą, kadangi natūralu, kad gimus vaikui, patiriama daug vienkartinio pobūdžio išlaidų, kurios reikalingos vaikui. Nesant duomenų, kad atsakovas prisidėjo prie naujagimiui reikalingų daiktų įsigijimo, paminėtos vienkartinės išlaidos 660,27 Eur sumai priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai. Atsakovo atstovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti apskaičiuotas atėmus 400 Eur dydžio sumą, kurią atsakovas sumokėjo už 2020 m. sausio-vasario mėnesius. Laikotarpis, kurį įvardina atsakovas, patenka į periodinėmis išlaikymo išmokomis priteistą 230 Eur dydžio išlaikymą (o ne išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį). Todėl teismui priteisus išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą nuo (duomenys neskelbtini)su šio išlaikymo (su)mokėjimu susiję klausimai, esant poreikiui, spręstini vykdymo procese. Teismas priteisė iš atsakovo iš viso 936,27 išlaikymo įsiskolinimą.
15. Civilinę bylą nutraukus dalyje dėl tėvystės nustatymo ieškovei grąžintinas 75,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio. Likusi dalis sumokėto žyminio mokesčio – 75 Eur, patenkinus ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteistina iš atsakovo ieškovės naudai. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 62 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina 21 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti viso 2 600 Eur sumai. Atsakovas patyrė viso 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti trys reikalavimai: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo išvestinis), dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Taigi laikytina, kad kiekvieno reikalavimo daliai ieškovė patyrė 866,00 Eur (2 600,00 Eur/3 reikalavimai). Reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos patenkintas visiškai, todėl šioje dalyje iš atsakovo ieškovės naudai maksimaliai galėtų būti priteista 866,00 Eur. Nagrinėjama byla yra nesudėtinga nei faktų nustatymo, nei teisės normų taikymo prasme, ginčas iš esmės kilo dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Dalyje dėl gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės ginčo nekilo, išvestiniame reikalavime dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo atliktos nežymios korekcijos dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo. Šioje dalyje procesinių dokumentų parengimas nepareikalavo didelių advokato laiko ir darbo sąnaudų, todėl šioje dalyje teismas sprendė, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei 200 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 65,71 % (atitinkamai atmesta reikalavimų dalis – 34,29 %), todėl šioje dalyje iš atsakovo ieškovės maksimaliai priteistina suma galėtų sudaryti 569,04 Eur advokato išlaidų. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 86,66 % (atitinkamai atmesta reikalavimų dalis – 13,34 %). Įvertinęs tai, kad šiose dalyse taip pat byla nebuvo itin sudėtinga nei faktų nustatymo nei teisės normų taikymo prasme ir nepareikalavo didelių advokato darbo laiko ir darbo sąnaudų, todėl šiose dalyse (dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo) teismas advokato išlaidas mažino iki 600 Eur sumos. Taigi iš atsakovo ieškovės naudai teismas priteisė 800 Eur už ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir įvertinus bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Atsakovas patyrė 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės teismas priteisė 230 Eur išlaikymo sumą, o atsakovas iš esmės ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka mokėti artimą paminėtai sumai išlaikymą, kita vertus, dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovas nesutiko visa apimtimi ir šioje dalyje yra patenkintas reikalavimas 86,66 %, teismo vertinimu, ieškovė turi atlyginti pusę atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 200 Eur sumą. Teisme po bylos išnagrinėjimo gautas atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu 800 Eur sumai. Nėra įrodyta jokių aplinkybių, įrodančių, kad atsakovas neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl teismas šioje dalyje bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės atsakovo naudai nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Ieškovė A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyse dėl priteisto išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo dydžio, bylinėjimosi išlaidų dydžio panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino nepilnamečio vaiko poreikių, sprendime dėl jų praktiškai nepasisakė, nenurodė, kuriuos poreikius ir jiems patiriamas sumas vertino kaip būtinas, nevertino į bylą pateiktų išlaidas patvirtinančių įrodymų, priimto sprendimo šioje dalyje nemotyvavo, rėmėsi prielaidomis. Vaiko poreikiai ir jiems patenkinti skiriamos išlaidos sudaro virš 500 Eur. Dukra turi specialių poreikių, vaikas gimė neišnešiotas, jam diagnozuotos ligos-ūminis nazoforingitas, imunizacijos nuo bakterinės ligos poreikis, įgyta galvos deformacija, imunizacija nuo virusinio hepatito poreikis, abiejų šoninių skilvelių chorioidines cistas, ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, ir kt. paskirtas gydymas - vitaminas D, nosies tualetas, jūros vanduo į nosį, skystis akims, kineziterapija; vaistai: paracetamolis, vibrocil, hexaspray. Vaikas sistemingai lanko jam paskirtus kinezeterapijos užsiėmimus. Teismas neatsižvelgė, kad vaikui šiuo metu yra tik 10 mėnesių, jo poreikiams yra skiriamas ypatingas dėmesys, akivaizdu, kad jai praktiškai negali būti naudojamos jokios suaugusiųjų prekės, todėl visos jos poreikiams tenkinti bei užtikrinti prekės turi būti perkamos, o šios prekės vaikams yra itin brangios. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad 40 eurų per mėnesį išlaidos žaislams yra per didelės, neva dėl to, kad tokio amžiaus vaikui žaislai yra dovanojami artimųjų, draugų. Byloje nėra juokių duomenų, patvirtinančių, kad žaislus vaikas gauna iš trečiųjų asmenų; teismas net netyrė aplinkybių ar ieškovė iš visų turi draugų, giminių, aš šie tretieji asmenys dovanoja dovanas. Ne visi dovanojami žaislai gali būti tinkami vaikui žaisti, ne visi draugai supranta tokio amžiaus vaiko poreikius. Įprastai dažniausiai draugai, artimieji dovanoja vaikams žaislus tik pirmą kartą aplankydami/pamatydami vaiką, tačiau ne kaskart ateidami į svečius. Visus žaislus ieškovė ar jos motina perka pačios. Įvairūs žaislai skatina vaiką tobulėti, pažinti pasaulį. Teismas neįvertino, kad byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidas dukters medicinos reikmėms, sveikatos stiprinimui. Teismas nevertino to, kad atsakovas savo sveikatos stiprinimui, nors yra jaunas ir sveikas, kas mėnesį skiria 130-160 Eur, kas pagal teismą yra normalios ir protingos išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nesutinka su teismo prielaida, kad tokio amžiaus vaikui nereikalinga kas mėnesį skirti 30 Eur higienos prekėms, 40 Eur buitinėms prekėms bei 30 Eur čiulptukams, seilinukams, buteliukams. Teismas nevertino, kad ieškovė nuo vaikystės pratina vaikelį prie švaros, būtent šie daiktai (patalynė, rankšluosčiai, paklotai, seilinukai ir kt.) kasdien yra skalbiami dėl ko labai greitai susidėvi, po mėnesio yra tiesiog išmetami. Vaikui kiekvieną mėnesį yra perkamos būtent jos amžiui skiriamos prekės - šampūnai, kremai, losjonai, prausikliai, aliejukai, tepalai nuo iššutimų ir t.t. Teismas netinkamai vertino išlaidas, patiriamas dukters čiulptukams, seilinukams, buteliukams. Šios prekės ypatingai dažnai turi būti keičiamos, kadangi dukrai augant, keičiasi jos valgymo/gėrimo pajėgumai. Šių prekių dėl higienos sumetimų, bakterijų sankaupų nepatartina naudoti ilgą laiko tarpą. Čiulptukus vaikas tiesiog dažnai pameta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė su vaiku sistemingai kelis kartus per savaitę lanko baseiną, mankštas, masažus, polikliniką. Tokio amžiaus vaikui reikia kuo daugiau būti gryname ore, tad dažnai važiuoja pasivaikščioti į mišką, prie ežerų, toliau nuo užteršto oro, didelių žmonių susibūrimų vietų. Dažnai visi kartu važiuoja į Baltarusiją pirkti pigesnio maisto vaikui, drabužėlių, žaislų. Vaikas valgo ne tik pieno mišinius, bet ir įvairų, vaiko amžių atitinkantį maistą, dėl ko ieškovė kiekvieną mėnesį patiria papildomų išlaidų šviežiai mėsai, žuviai, daržovėms, vaisiams, pieno produktams ir kt.
20. Teismas, matydamas atsakovo žymiai geresnę turtinę padėtį, nepagrįstai priteisė vaikui tik 230 Eur dydžio išlaikymą, kuris priteisiamas net ir tada, kai vaiko tėvai nedirba, neturi turto ir kt., tokiu būdu šiurkščiai nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Atsakovo pajamas sudaro 1 652,89 Eur gaunamas darbo užmokestis, to tarpu proceso metu atsakovas nurodė, kad jo pajamas sudaro vos tik 1 000 eurų; atsakovas turi nekilnojamo turto; atsakovas turi transporto priemonę, su kuria nuolat važinėja, jos išlaikymui patiria nuolatines itin dideles išlaidas; atsakovas neturėdamas tokios pareigos, išlaiko kitus asmenis; atsakovas nuolat leidžia pinigus sportui; yra jauno amžiaus, išsilavinęs, sveikas, darbingas; atsakovas savo sveikatos stiprinimui, nors yra jaunas ir sveikas, kas mėnesį skiria 130-160 Eur. Teismas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo išlaidos viršija jo teismo posėdžio metu nurodytas pajamas. Atsakovas gyvena skyrium nuo dukros, su ja matėsi vos 3 kartus, išlaikymo nemokėjo, vengė tėvystės, tėvystės nustatymo, tad jam netenka rūpintis jos kasdiene buitimi, ugdymu, sveikata, todėl jis turi daug didesnes galimybes gauti didesnes pajamas, dirbant ne vieną darbą, kadangi yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas, nurodydamas kad ieškovė būdama sveika, jauno, darbingo amžiaus, nesiėmė pakankamų priemonių savo finansinei padėčiai pagerinti, buvo šališkas, itin subjektyvus, moralizavo, mėgino primesti savo asmeninius moralinius įsitikinimus ir pasaulėžiūrą, nors teismo sprendimas turėtų būti santūrus ir nešališkas, be sarkazmo ar į proceso dalyvius nukreipto humoro, dogmatiško postringavimo, pompastikos ar retorinių klausimų. Teismas nevertino to, kad ieškovė vos įgijusi vidurinį išsilavinimą, pasirinko studijas universitete, kurias ne iš karto, o tik po poros studijavimo metų baigė, supratusi, kad tai nėra jos ateities profesija. 2016 metais nutrūkus studijoms, nedelsiant pradėjo dirbti parduotuvėje. Parduotuvėje išdirbo beveik metus - iki 2017 metų. Vėliau, siekdama daugiau užsidirbti ir greičiau susitaupyti pinigų mokslams, įsidarbino kazino, tačiau išdirbo tik du mėnesius, kadangi naktiniam darbui itin prieštaravo motina, tad pradėjo dirbti degalinėje, kur taip pat išdirbo beveik metus, tačiau 2018 m. gavo pasiūlymą gerai užsidirbti užsienyje, tad sausio mėnesį išvyko į Angliją, kur visgi įsidarbinti nepavyko, tad buvo priversta grįžti. Grįžusi užsiregistravo darbo biržoje, jai iki pat 2019 sausio nebuvo pasiūlytas joks darbas. 2019 m. sausį susirado darbą degalinėje. Teismas, ypatingai pervertindamas ieškovės galimybes, gyvenimišką patirtį, išaukštino atsakovą, įgijusį išsilavinimą. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė šiuo metu neturi jokių galimybių dirbti, kadangi vaiką prižiūri viena. Teismas, tardęs ieškovės gyvenimišką patirtį, visiškai nusišalino nuo tokių klausimų uždavimo atsakovui, žemino ieškovę proceso dalyvių akyse, nevertino, kodėl atsakovas, turėdamas aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgijęs prestižinę specialybę nedirba pagal ją, negauna atitinkamai didesnio atlyginimo, nebendrauja su vaiku, neteikia vaiko poreikiams atitinkančio išlaikymo. Banko sąskaita, kurioje yra 32 472,61 Eur, yra ne ieškovės, o jos motinos. Teismas nebuvo aktyvus, ieškovės prašymą dėl atsakovo turtinės padėties nustatymo išreikalaujant atsakovo bankų sąskaitų išrašus sprendė tik posėdžio metu, tad siekdama nevilkinti bylos nagrinėjimo, ieškovė jo atsisakė. Teismas neįvertino to, kad ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku.
22. Ieškovė byloje patyrė 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nesutinka su teismo pozicija, kad procesinių dokumentų parengimas neva nepareikalavo didelių advokato laiko ir darbo sąnaudų, tad teismas priteisė viso tik 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2 600 Eur suma nėra didelė, yra protinga ir pagrįsta rašytiniais duomenimis. Į bylą pateikti net 9 procesiniai dokumentai, bylos nagrinėjimas truko net 9 mėnesius, įvyko 4 teismo posėdžiai, buvo bandyta su atsakovu spręsti tėvystės pripažinimo ir nustatymo klausimus taikiai, vyko susirašinėjimas tarp atstovių dėl taikos sutarties sudarymo. Ieškovės elgesys viso proceso metu buvo tinkamas. Teismas visiškai neįvertino, kad būtent atsakovas viso proceso metu buvo nesąžiningas - siekdamas išvengti pareigos išlaikyti vaiką, vengė pripažinti tėvystę, atlikti DNR ekspertizę, įregistruoti save vaiko tėvu, pateikus ieškinį teisme slėpė savo gyvenamosios vietos adresą, bandė apgauti, kad sudarys su ieškove santuoką, rūpinsis vaiku, siekdamas, kad ieškovė atsisakytų ieškinio. Nesutinka su teismo nemotyvuotu, deklaratyviu sprendimu iš ieškovės atsakovo naudai priteisti net 200 Eur t. y. pusę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atstovo teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus reikalavimą dėl išlaikymo 34,29 %, šioje dalyje iš ieškovės atsakovui maksimaliai priteistina suma galėtų sudaryti 45,72 Eur, o atmetus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo 13,34 %, šioje dalyje maksimaliai priteistina suma galėtų būti - 17,78 Eur, t. y. viso už šias atmestas reikalavimų dalis - 60,50 Eur, o ne 200 Eur. Vadovaujantis teismo logika, atsakovo patirtos išlaidos taip pat turėjo būti mažinamos, nes pagal teismą byla nebuvo sudėtinga, nepareikalavo didelių advokato laiko ir darbo sąnaudų. Prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus - Vaiko sveikatos raidos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad priešingai nei nurodo teismas, nepilnametis vaikas turi specialių poreikių, kuriems patenkinti reikalingos papildomos lėšos.
Atsiliepimas
23. Atsakovas D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo ir ieškovės niekada nesiejo jokie glaudūs ar bent kiek artimesni santykiai. Ieškovė sužinojusi apie nėštumą tik atsiuntė atsakovui nėštumo testo nuotrauką nieko nepaaiškindama ir tik šalims susitikus po kelių mėnesių pasakė, kad dėl sveikatos problemų ji negalinti darytis aborto, todėl turės gimdyti. Ieškovė minėto susitikimo metu taip pat nurodė, kad niekada neprašys jokios pagalbos iš atsakovo ir pati pasirūpins vaiku. Daugiau jokio bendravimo tarp šalių nebuvo, išskyrus tai, kad ieškovė informavo atsakovą apie vaiko gimimą. Ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl išlaikymo vaikui, dėl tėvystės pripažinimo ir kitų reikalavimų, o iškart pareiškė ieškinį pirmosios instancijos teismui. Jeigu apeliantė būtų sąžininga ir prieš kreipiantis į teismą su tokiais reikalavimais būtų supažindinusi atsakovą, jokio teisminio nagrinėjimo nebūtų vykę ir šalys būtų išsprendusios šiuos klausimus taikiai. Atsakovas visu bylos nagrinėjimo metu siekė sudaryti taikos sutartį su ieškove ir išspręsti ginčą taikiai, tačiau ieškovės atstovė ir motina visomis įmanomomis priemonėmis neleido šalims taikiai susitarti, nors iš ieškovės elgesio buvo akivaizdu, kad ji norėtų užbaigti ginčą taikiai. Tai rodo, jog ne kiek ieškovė, bet kiek jos motina siekė ir siekia neteisėtai pasipelnyti iš šio ginčo.
Šalies argumentai
24. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pati ne kartą nurodė ir patvirtino, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžia 400 Eur. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nesugebėjo pagrįsti rašytiniais leistinais įrodymais patiriamų vaiko išlaidų. Remiantis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais vaiko poreikiai nei vieną mėnesį net nesiekė ieškovės nurodomos 400 Eur dydžio sumos. Pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma pilnai patenkina vaiko poreikius. Apeliantė apeliaciniu skundu itin akcentuoja nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, nurodo, jog vaikas gimė neišnešiotas, turi specialių poreikių, tačiau visos bylos nagrinėjimo metu tokių aplinkybių ieškovė neakcentavo. Teismui pasiteiravus kokių sveikatos sutrikimų turi vaikas, ieškovė nurodė, jog vaikas neturi jokių specialių sveikatos sutrikimų. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog kiekvieną mėnesį žaislams išleidžiama 40 Eur, o iš pateiktų nuotraukų matyti, jog vaikas turi itin daug žaislų. Apklausiamas teisme liudytojas O. K. (atsakovo tėvas) patvirtino, jog važiuodamas lankyti anūkės visada atveždavo jai žaislų. Bet kokių papildų (vitaminų) vartojimo privalo būti daromos pertraukos, kadangi priešingu atveju galima hipervitaminozė. Vaiko vitamino D koncentracija yra 237.68, kai tuo tarpu vitamino D norma yra nuo 75.00 iki 375.00. Vitamino D koncentracija paneigia apeliantės teiginį, jog vaikas turi vartoti ir vartoja vitaminus B, C ir D nuolatos, kadangi tokiam nuolatiniam vartojimui nėra jokio poreikio. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog sportui, higienos prekėms, kirpyklai, vaistams, vitaminams, papildams kas mėnesį skiria 100 Eur, o ne 130-160 Eur. Į bylą nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, jog kiekvieną mėnesį vaikui yra perkama nauja patalynė ir rankšluosčiai. Tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ir posėdžio metu. Kvestionuodama patiriamas kuro išlaidas, apeliantė nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad su vaiku sistemingai kelis kartus per savaitę lankome baseiną, mankštas, masažus. Tačiau, bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu nelankė baseino ir mankštų, kadangi vaikas serga. Ieškovė visu bylos nagrinėjimo metu turėdama teisę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius patiriamas išlaidas kitokiam vaiko maistui (ne pieno mišiniams), tokia savo teise nepasinaudojo, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad vaikas ilgai nevartos pieno mišinių, todėl išlaidos, kurios buvo patiriamos perkant pieno mišinius, bus panaudotos vaikui perkant kitokį maistą, t. y. patiriamų išlaidų proporcija bus išlaikyta. Teismo priteistas 230 Eur dydžio išlaikymas vaikui pilnai patenkina vaiko poreikius. Kadangi abiem tėvams teikiant vaikui išlaikymą po 230 Eur, vaikui skiriama per mėnesį 460 Eur dydžio suma, o ieškovė neįrodė byloje, kad vaiko išlaidos per mėnesį siektų ir tokią sumą (460 Eur).
25. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis iki atskaitant mokesčius sudaro 1 652,89 Eur, tuo tarpu atskaičius mokėtinus mokesčius jo darbo užmokestis siekia 1033 Eur. Atsakovo patiriamos išlaidos kiekvieną mėnesį daugiausiai gali siekti 1 000 Eur. Ir tik šiuo metu atsakovui atsirado tam tikrų problemų su oda, todėl patiria papildomas išlaidas. Ieškovė melagingai nurodo, kad niekuomet nesistengė būti išlaikytine, visuomet dirbo, kad ir keitė darbovietes, tai darė sąmoningai, siekdama įgyti darbo patirties. Apklausiama ieškovė nei karto nenurodė, jog darbovietes dažnai keitė siekdama darbo patirties, priešingai apeliantė kiekvieną kartą įvardindama priežastį dėl kurios nutraukė darbo santykius įvardijo: „man nepatiko tas darbas“, „nepatiko mokslai“. Ieškovė tik apeliaciniu skundu siekia pateisinti savo nenorą studijuoti ir nenorą dirbti, kas laikytina gynybine taktika siekiant sau kuo palankesnio apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Aplinkybė, kad ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, esant šiai konkrečiai situacijai, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi tokia situacija yra laikino pobūdžio, gaunamos pašalpos mažas dydis yra sąlygotas ankstesnio ieškovės neveikimo ir pastangų stokos, taip pat įstatymai numato galimybę grįžti į darbo rinką ir po vienerių metų. Atsakovas, dirbdamas pagal turimą specialybę (politologijos mokslai) uždirbtų mažiau, nei, kad šiuo metu uždirba. Apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, ieškovė visomis išgalėmis siekia parodyti itin prastą finansinę padėtį, tačiau kaip matyti jos motinos sąskaitos likutis siekia net 32 472,61 Eur. Tuo tarpu abejonių dėl to, kad ieškovės šeima ją išlaiko, ji gyvena kartu su savo motina, nekyla. Nors ieškovė nurodė, kad neva prisideda prie komunalinių paslaugų mokėjimo ir perveda pinigus už komunalines paslaugas savo motinai, tačiau kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo ieškovės motina pervedinėja pinigus ieškovei. Akivaizdu, jog ieškovės atliktas mokėjimo pavedimas, kuriuo ji perveda lėšas už neva patirtas komunalines paslaugas savo motinai, yra fiktyvus.
26. Teismas, priteisdamas tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog byla nebuvo sudėtinga, byloje reiškiami standartiniai reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo. Jau bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė nuo dalies reikalavimų ir tam atsakovas neprieštaravo. Byla nebuvo didelės apimties, ir nors ieškovė nurodo, jog buvo rengta nemažai procesinių dokumentų, visų minėtų procesinių dokumentų apimtys yra mažos. Įrodymai į bylą pateikti chaotiškai, pateikti juos dubliuojant, bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo nurodyti kokie įrodymai pagrindžia konkrečias patiriamas išlaidas, todėl būtent atsakovas patyrė didžiausias laiko sąnaudas analizuojant pateiktus ieškovės įrodymus. Byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuris vyko 2020-02-27. Šios bylos inicijuoti nebuvo jokio reikalo. Jeigu ieškovė būtų pasielgusi sąžiningai ir prieš kreipiantis į teismą, susisiekusi su atsakovu, šis ginčas būtų išspręstas taikiai ir nebūtų reikėję teikti ieškinio. Visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas norėjo sudaryti taikos sutartį. Atsakovas niekada neslėpė savo gyvenamosios vietos adreso. Atsakovas gyveno ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas siuntė procesinius dokumentus kitu adresu, jų įteikti atsakovui nepavyko. Ieškovė buvo užblokavusi atsakovo telefono numerį, ir pastarasis negalėdavo jai prisiskambinti ir būtent dėl tos priežasties ieškovė negaudavo iš atsakovo trumpųjų sms žinučių, todėl laikus turėjo derinti šalių atstovės. Atsakovas niekada nežadėjo sudaryti santuokos su ieškove. Ieškovė ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl galėjo ir privalėjo pateikti minėtą įrodymą pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
27. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
28. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – Vaiko sveikatos raidos istoriją Nr. 11777 ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju apeliantė į bylą teikiamą vaiko ligos istoriją galėjo pateikti ją nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, apeliantė nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau, ir kodėl ji jų neteikė pirmos instancijos teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus nėra.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
29. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir iš atsakovo priteisė po 230 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog abiejų tėvų lygiomis dalimis skiriama 460 Eur suma ir valstybės mokama 60 Eur išmoka vaikui, iš viso 520 Eur per mėnesį, užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius. Apeliantė, nors ir su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, jog vaiko poreikiai siekia 500 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantė, teigdama, jog nepilnamečio vaiko poreikiai siekia 500 Eur per mėnesį, taip pat teigia, jog vaiko poreikiams išleidžia 400 Eur per mėnesį.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį skiriama 520 Eur suma yra pakankama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo vaiko poreikius, jų realumą ir pagrįstumą bei priteisė pakankamą išlaikymo sumą, savo procesinį sprendimą pagrindė išsamiais motyvais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, leidžiančių spręsti, kad dukros būtinieji poreikiai reikalauja didesnių, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, išlaidų. Apeliantės nurodomos išlaidos yra nepagrįstai didelės, tokios išlaidos neatitinka tėvų finansinių galimybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama, jog teismas nepripažino pilna apimtimi jos įrodinėjamų išlaidų – higienos prekėms, buitinėms prekėms, vitaminams, čiulptukams, seilinukams, buteliukams, žaislams, kurui, šių išlaidų realumo nepagrindžia jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantė kiekvieną mėnesį vaiko buitinėms prekėms išlaidžia 40 Eur, čiulptukams, seilinukams ir buteliukams – 30 Eur, žaislams – 40 Eur, transporto išlaidoms – 50 Eur, vitaminams – 50 Eur. Aplinkybė, jog apeliantė deklaratyviai teigia, jog tokias išlaidas patiria, tačiau byloje nėra jokių, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo tokias išlaidas pripažinti pagrįstomis. Apeliantė teigia, jog vaiko poreikiai yra 500 Eur per mėnesį, bendras išlaikymo dydis vaikui yra nustatytas 520 Eur (460 Eur + 60 Eur), taigi pilnai patenkina apeliantės nurodomas patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo teismų praktikos šeimos bylose bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, nuspręsdamas, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui per mėnesį yra 230 Eur.
31. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino vaiko specialiųjų poreikių, jog šiuo metu vaiko išlaidos yra padidėjusios, nes mergaitė lanko kineziterapijos užsiėmimus. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Be to, išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, o net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą. Bet kokiu atveju vaiko poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos turi būti racionaliai panaudojamos, sutaupytos išlaikymui skirtos pinigų sumos turi būti saugiai laikomos banke ar kitoje kredito įstaigoje arba saugiai investuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vaiko poreikius įvertino tinkamai. Aplinkybė, jog šiuo metu vaikas lanko kineziterapijos užsiėmimus, serga, vartoja vaistus ir tam yra reikalinga papildoma pinigų suma, nereiškia, jog ji bus reikalinga visą laiką. Nustatant išlaikymą vaikui turi būti atsižvelgiama į išlaidas, patiriamas ilgajame laikotarpyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog apeliantė vaiko poreikiams patirtų didesnes išlaidas, nei nustatyta suma vaiko poreikiams. Teismo nustatytas išlaikymo dydis (520 Eur) yra didesnis nei apeliantės nurodoma patiriama pinigų suma nepilnamečio vaiko poreikiams (500 Eur).
32. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, subjektyvus, moralizavimo, primetė savo įsitikinimus, išaukštino atsakovą ir žemino ieškovę. Apeliantė taip teigia, kadangi nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, būdama sveika, jauno, darbingo amžiaus, nesiėmė pakankamų priemonių savo finansinei padėčiai pagerinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog ieškovė, būdama sveika, jauno ir darbingo amžiaus turėjo galimybes dirbti ir užsidirbti, tačiau to nepadarė, kas lėmė, jog ji gauna nedidelę išmoką, todėl sprendė, jog tai nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Šiuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ir didžiąją dalį išlaikymo priteisti iš atsakovo.
33. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 6, 65, 66 straipsniai). Vien aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ne visus ieškovės reikalavimus laikė pagrįstais ir darė išvadą, jog ieškovei, esant sveikai, jaunai ir darbingo amžiaus, tačiau nedėjus pakankamų pastangų susikurti geresnę socialinę padėtį, turi ir tekti iš to kylančios neigiamos pasekmės, nereiškia, jog teismas buvo šališkas ar žemino ieškovę. Ieškovė, manydama, jog bylą nagrinėjantis teisėjas nėra nešališkas, turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka reikšti teisėjui nušalinimą, tačiau šia savo teise nesinaudojo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bylos aplinkybes ne taip, kaip to siekė apeliantė, nereiškia, jog teismas buvo šališkas.
34. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo vaikui V. N. K. išlaikymo įsiskolinimą – 936,27 Eur. Nors apeliantė prašo šioje dalyje teismo sprendimą panaikinti, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių nesutikimo su šia teismo sprendimo dalimi argumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje tinkamai ir išsamiai išanalizavo bylos medžiagą ir pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė iš atsakovo.
35. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 875 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė teigia, jog jos patirtos 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, tokia suma nėra didelė. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė pusę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 200 Eur. Teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko su išlaikymo suma, kurią teismas iš jo priteisė, tačiau nesutiko su reikalavimu mokėti išlaikymo įsiskolinimą. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjama byloje yra nesudėtinga nei faktų nustatymo, nei teisės normų taikymo prasme. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į tai, kad realiai ginčas byloje kilo tik dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo, atsakovas iš esmės sutiko su pirmos instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu, prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tinkamai, įvertinęs ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, todėl keisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.
36. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
38. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovo D. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovui iš ieškovės priteisiant 423,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. K. atsakovo D. K. naudai 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.