Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. K. (D. K.) dėl tėvystės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant į nurodytą, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra V. N. K. tvarka: atsakovas D. K. netrukdomai bendrauja su dukra V. N. K., atsižvelgiant į jos dienotvarkę ir režimą, kartu dalyvaujant vaiko motinai iki vaikui sueis 2 metai.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir joje nurodytą praktiką), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra yra devynių mėnesių amžiaus. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad vaikas specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė ieškinyje pateikė nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimus (el. b. t. 1, b. l. 60-61). Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus, vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga virš 500,00 Eur suma. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vidutiniškai vaikui per mėnesį išleidžia apie 400,00 Eur sumą, tai yra stabili suma, tačiau būna ir nenumatytų išlaidų (medicininių ir pan.). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad pieno mišiniams per mėnesį išleidžia 150,00 Eur (vieno vieneto kaina – 8,10 Eur); vaiko drabužiams reikalinga 50,00 Eur; būsto, kuriame gyvena keturi asmenys, komunaliniams mokesčiams bendrai reikia 300,00 Eur; vaikui tenkanti dalis vasaros metu – 50,00 Eur, žiemos metu – 80,00 Eur. Vaikas dažnai serga, jam pakyla temperatūra, yra perkami tepalai nuo kosulio, vanduo nosiai valyti, tačiau rimtų sveikatos problemų vaikas neturi. Vitaminams yra išleidžiama 50,00 Eur (vaikas kasdien vartoja vitaminą D (būtinas vaikams iki 1 metų), vitaminą C, vitaminą B (reikalingi imunitetui stiprinti). Higienos prekėms ieškovė išleidžia 30,00 Eur, perka šampūnus, kremus. Buitinėms prekėms, skirtoms vaikui, reikia 40,00 Eur (atskiras skalbiklis ir minkštiklis, valymo priemonės buteliukams). Lavinimo priemonėms ir žaislams išleidžiama 40,00 Eur. Transporto išlaidas sudaro 50,00 Eur, šias išlaidas apskaičiavo ieškovės mama, kuri veža ieškovę ir vaiką į polikliniką, mankštas, baseiną, vykdavo į Baltarusiją pirkti pigesnį mišinį. Vaikui kartais yra samdoma auklė, kuriai mokama 8,00 Eur už valandą. Sauskelnėms vienam mėnesiui išleidžiama apie 50,00 Eur. Kitas išlaidas sudaro čiulptukų, seilinukų, buteliukų pirkimas. Vėliau planuoja vaiką leisti į baseiną, šiuo metu šį užsiėmimą sustabdė, nes vaikas sirgo (10 užsiėmimų kainuoja 70,00 Eur). Taigi, suskaičiavus visas išlaidas vaikui, jeigu vaikas vėl lankys baseiną, per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikės 500,00 Eur. Šiai dienai, įskaičiavus viską, vaikui išleidžia 400,00 Eur.

Teismas, susipažinęs su paminėtoje lentelėje bei teismo posėdžio metu išvardintais vaiko poreikiais, sprendžia, kad kai kurios lentelėje nurodytos išlaidos yra objektyviai galimos, tačiau dalis jų yra per didelės ir nepagrįstos.

Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Išlaidos, reikalingos nepilnamečiam vaikui, turi būti pagrįstos realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų nepilnamečio vaiko tėvų turtine padėtimi. Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su vaiko poreikių lentelėje (el. b. t. 1, b. l. 60-61), taip pat ieškovės teismo posėdžio metu nurodytomis vaiko poreikiams tenkančiomis išlaidomis, sprendžia, kad kai kurios ieškovės įvardintos išlaidos yra per didelės. Pavyzdžiui, ieškovė nurodo, kad išlaidos vaistams, vitaminams, skiepams kiekvieną mėnesį yra 50,00 Eur. Pažymėtina, kad šių priemonių vaiko sveikatai užtikrinti panaudojimas nėra pastovus, todėl nėra galimybės konkrečiai ir visiškai tiksliai nustatyti kiek jų suvartojama. Todėl nurodoma kas mėnesį išleidžiama suma vertinama remiantis protingumo kriterijumi. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad vaikas turėtų tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų būtina nuolatinė priežiūra ar skirtas specialus medikamentinis gydymas. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad didesnių sveikatos problemų nėra, vaikas serga peršalimo ligomis. Taigi nagrinėjamu atveju vaiko poreikiai sveikatai apima įprastinius peršalimo atvejus, dėl kurių nėra reikalingos didesnės nei įprastai išlaidos. Šiuo atveju kaip ieškovė paaiškino teismo posėdžio metu vaikas vartoja vitaminus D, C, B. Teismo įsitikinimu, vien paminėtiems vitaminams kas mėnesį 50,00 Eur nurodoma suma objektyviai yra per didelė. Šioje dalyje, atsižvelgiant į protingumo kriterijų, taip pat į tai, kad vaikas neserga visus metus, todėl šioje dalyje išlaidos mažintinos. Taip pat abejotina, ar vaikui, neturinčiam vienerių metų amžiaus, reikalinga kas mėnesį skirti 30,00 Eur higienos prekėms, todėl šioje dalyje išlaikymo suma taip pat objektyviai yra per didelė. Ieškovės nurodomos išlaidos už buitines prekes (patalynė, rankšluosčiai, paklotai, skalbimo, plovimo priemonės ir kt.) – 40,00 Eur, taip pat objektyviai per didelės. Tokie daiktai, kaip patalynė, rankšluosčiai, nėra perkami kas mėnesį, yra ilgalaikio naudojimo, todėl abejotina, kad kas mėnesį reikalinga šioms išlaidoms 40,00 Eur suma. Taip pat abejotina, kad kas mėnesį transporto išlaidoms reikalinga 50,00 Eur suma (vaiko daliai) kurui. Vaikas yra devynių mėnesių amžiaus. Įprastai tokio amžiaus vaiko vežiojimai apsiriboja nuvykimu į sveikatos priežiūros įstaigą (įstaigas), taip pat nėra poreikio (ieškovė to neįrodė) intensyviai važinėti į ugdymo įstaigas, būrelius, ar kitus užsiėmimus. Vaikui nurodoma 40,00 Eur kas mėnesį žaislams, teismo įsitikinimu, taip pat yra objektyviai per didelė. Apskritai, įprastai tokio amžiaus vaikui žaislai yra dovanojami artimųjų, draugų ir pan., dėl ko, atitinkamai, kas mėnesį nėra reikalinga pirkti vis naujus ir išleisti po 40,00 Eur vien žaislams. 30,00 Eur dydžio išlaidos čiulptukams, seilinukams, buteliukams taip pat yra abejotinos, kadangi tai daugkartinio naudojimo daiktai, nėra perkami kas mėnesį.

Vertinant nepilnamečio vaiko poreikius, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios ieškovės pozicija byloje nebuvo nuosekli. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti sudaro virš 500,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vidutiniškai vaikui išleidžia apie 400,00 Eur sumą ir tai yra stabili suma, bet būna ir nenumatytų išlaidų (medicininių). Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą manyti, kad kai kurios ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti yra padidintos, siekiant prisiteisti didesnio dydžio išlaikymą.

Teismo vertinimu, vertinant ieškovės finansinę padėtį, kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, svarbu atsižvelgti į priežastis, dėl ko tokia ieškovės finansinė padėtis susidarė. Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, būdama sveika, jauno, darbingo amžiaus, nesiėmė pakankamų priemonių savo finansinei padėčiai pagerinti. Šią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad ieškovė metė mokslus, nes, kaip nurodė teismo posėdžio metu, nepatiko. Iš atsakovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės įsidarbinimai buvo itin trumpalaikio pobūdžio, tik įsidarbinusi netrukus darbovietę pakeisdavo. Ieškovė nutraukdavo darbo santykius be jokių rimtų priežasčių. Taigi pačiai ieškovei nededant pakankamų pastangų po mokyklos siekti finansinio stabilumo, ir susiklostė situacija, kuomet ieškovei padeda mama, kuri, kaip pati ieškovė nurodė, beveik viską perka. Teismo įsitikinimu, neatitiktų protingumo, teisingumo kriterijų tokios faktinės situacijos sureguliavimas, kuomet ieškovei, pačiai nededant nuoširdžių ir pakankamų pastangų susikurti finansinę ir apskritai socialinę gerovę, didžiąją apimtimi pareiga teikti išlaikymą dalis tektų atsakovui. Ieškovei, esant sveikai, jaunai ir darbingo amžiaus, tačiau nedėjus pakankamų pastangų susikurti geresnę socialinę padėtį, turi ir tekti iš to kylančios neigiamos pasekmės. Pažymėtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Šiuo atveju nesant duomenų, kad ieškovė objektyviai (pavyzdžiui, dėl sveikatos problemų) neturėjo galimybės susirasti geriau apmokamo ir pastovaus darbo bei atitinkamai pastovių pajamų, siekti mokslo, išsilavinimo nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Aplinkybė, kad ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, esant šiai konkrečiai situacijai, taip pat nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi tokia situacija yra laikino pobūdžio, gaunamos pašalpos mažas dydis yra sąlygotas ankstesnio ieškovės neveikimo ir pastangų stokos, taip pat įstatymai numato galimybę grįžti į darbo rinką ir po vienerių metų. Tuo tarpu tai, kad ieškovė gauna nedideles, siekiančias vos 214,00 Eur išmokas, tokia situacija susiklostė dėl pačios ieškovės veiksmų (neveikimo) bei pastangų susikurti socialinę gerovę stokos.

Vertinant ginčo šalių finansinę padėtį, paminėtina ir tai, kad ieškovė išlaidas vaiko poreikiams patenkinti grindžia, be kita ko, ir bankų sąskaitų išrašais (el. b. t. 1, b. l. 13-29). Iš šių banko sąskaitų išrašų, iš kurių atliekami mokėjimai nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, matyti, kad sąskaitoje yra 32 472,61 Eur (2020-02-26 teismui pateikto prašymo priedas). Šie duomenys taip pat sudaro pagrindą manyti, kad ieškovė neatskleidė teismui tikrosios finansinės padėties.

VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto duomenimis, ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (el. b. t. 1, b. l. 41). Teismo posėdžio metu patvirtino, kad kitų išlaikytinių neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, nei ieškovė, nei atsakovas neturi nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių (el. b. t. 1, b. l. 39-40).

VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso du nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini) (2020-02-27 VĮ „Registrų centras“ išrašas). SODROS duomenimis, atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Teismų informacinės sistemos LITEKO 2020-02-27 išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad gauna 1 000,00 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, kitų pajamų neturi. Patvirtino, kad kitų išlaikytinių neturi. Nurodė, kad bendra jo sveikatos būklė gera, išsilavinimas – aukštasis universitetinis, politikos mokslų specializacija.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių į tai, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – abiejų šalių turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamų, sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteistinas 230,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti viso iš atsakovo 1 080,39 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad atsakovas nusišalino nuo vaiko kraitelio pirkimo, dėl ko patyrė daug išlaidų būtinoms prekėms pirkti: vežimėlis – 350,00 Eur; vežimėlio komplekto valymas – 55,00 Eur; vežimėlio vasariniai ir žieminiai priedai (užklotai) – 112,00 Eur; lova – 80,00 Eur; patalynė – 32,50 Eur; antirefliuksinė pagalvė – 5,00 Eur; automobilio kėdė – 150,00 Eur; saugos diržų paminkštinimas – 8,00 Eur; drabužiai – 100,00 Eur; vonia su stovu – 65,00 Eur; vystymo stalas – 50,00 Eur; maitinimo kėdė ir gultas – 45,00 Eur; buteliukų sterilizatorius – 10,00 Eur; pientraukis – 30,00 Eur; garintuvas/trintuvas – 72,00 Eur; maisto šildytuvas – 24,00 Eur; buteliukų rinkinys, čiulptukai, laikikliai – 68,00 Eur; vaiko maisto konservavimo prietaisas – 21,50 Eur; automobilinis pieno/maisto šildytuvas – 10,00 Eur; bekontaktis termometras – 32,54 Eur. Šios išlaidos sudaro 1 320,54 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo dukters gimimo: ½ dalį ieškovės patirtų išlaidų (660,27 Eur) ir 420,12 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki ieškinio pateikimo teismui dienos (11,67 Eur/dienai x 36 dienos), viso 1 080,39 Eur.

Nagrinėjamu atveju kiekviena iš aukščiau nurodytų išlaidų yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais: vežimėlis 350,00 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 13-14, sąskaitos išrašo 12, 42, 57 pozicijos); vežimėlio komplekto valymas 55,00 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 37, el .b. t. 1, b. l. 23, birželio mėnesio sąskaitos išrašo 42 pozicija); vežimėlio vasariniai ir žieminiai priedai (užklotai) 112,00 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 87, 57 pozicijos); lovytė 80,00 Eur sumai (t. 1, b. l. 20, sąskaitos išrašo 74 pozicija); patalynė 32,50 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 20, sąskaitos išrašo 60, 66, 86 pozicija); antirefliuksinė pagalvė 5,00 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 26, sąskaitos išrašo 25, 53 pozicija); automobilio kėdutė 150,00 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 28, sąskaitos išrašo 82 pozicija); saugos diržų paminkštinimas 8,00 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 18, sąskaitos išrašo 24 pozicija); drabužėliai 100,00 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 13-14, balandžio mėnesio sąskaitų išrašų 5, 7, 23, 36, 38, 40, 42 pozicijos, kovo mėnesio išrašo (el. b. t. 1, b . l. 16) 33 pozicija; gegužės mėnesio išrašo (el. b. t. 1, b. l. 18) 18 pozicija; liepos mėnesio išrašo (el. b. t. 1, b. l. 25-28) 12, 13, 14, 32, 44, 68, 69, 72, 75, 83); vonelė su stovu 65,00 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 29, liepos mėnesio išrašo 17 pozicija); vystymo stalas 50,00 Eur sumai (gegužės mėnesio išrašo (el. b. t. 1, b. l. 20) 76 pozicija); maitinimo kėdutė ir gultukas 45,00 Eur sumai (gruodžio mėnesio sąskaitos išrašo 69 pozicija); buteliukų sterilizatorius 10,00 Eur sumai (liepos mėnesio išrašo 45 pozicija); pientraukis 30,00 Eur sumai (gegužės mėnesio išrašo 43 pozicija); garintuvas/trintuvas 72,00 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 26, liepos mėnesio sąskaitos išrašo 46 pozicija); maisto šildytuvas 24,00 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 27, liepos mėnesio išrašo 78 pozicija); buteliukų rinkinukas, čiulptukai, laikikliai – 68,00 Eur sumai (gegužės mėnesio išrašo 9 pozicija, birželio mėnesio sąskaitos išrašo 48 pozicija, liepos mėnesio išrašo 19, 20, 15, 43, 71, 74, 84 pozicijos, lapkričio mėnesio išrašo 30 pozicija); vaiko maisto konservavimo prietaisas 21,50 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 27, liepos mėnesio išrašo 76 pozicija); automobilinis pieno/maisto šildytuvas 10,00 Eur sumai (el. b. t. 1, b. l. 27, liepos mėnesio sąskaitos išrašo 61,78 pozicija); bekontaktis termometras 32,54 Eur sumai (el .b. t. 1, b. l. 36). Taigi paminėtos vienkartinio pobūdžio išlaidos susidarė viso 1 320,54 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra pagrįstos pridėtais rašytiniais įrodymais, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina pusė šių patirtų išlaidų sumos, kurios sudaro 660,27 Eur sumai. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad šios išlaidos turi patekti į priteisto (priteistino) išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą, kadangi natūralu, kad gimus vaikui, patiriama daug vienkartinio pobūdžio išlaidų, kurios reikalingos vaikui. Šiuo atveju, atsižvelgiant į paminėtų daiktų pobūdį, kurie reikalingi naujagimiui, skaičiuojant į priteistino išlaikymo (atitinkamai išlaikymo įsiskolinimo) sumą, šiuo atveju nebuvo skaičiuotini (vertintini) ir nepateko į priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį. Todėl, nesant duomenų, kad atsakovas prisidėjo prie naujagimiui reikalingų daiktų įsigijimo, paminėtos vienkartinės išlaidos 660,27 Eur sumai priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

Teismui priteisus periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis perskaičiuotina suma už įsiskolinimo laikotarpį skaičiuojant po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas šioje dalyje sudaro viso 276,00 Eur sumą (7,66 Eur dienai x 36 dienos).

Paminėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti apskaičiuotas atėmus 400,00 Eur dydžio sumą, kurią atsakovas sumokėjo už 2020 m. sausio-vasario mėnesius. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas iki bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-23) vadovaujantis CPK 3.200 straipsnio nuostatomis. Tuo tarpu laikotarpis, kurį įvardina atsakovas, patenka į periodinėmis išlaikymo išmokomis priteistą 230,00 Eur dydžio išlaikymą (o ne išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, kaip nurodo atsakovas). Todėl teismui priteisus išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą nuo 2019-07-23 (ieškinio padavimo teismui dienos) su šio išlaikymo (su)mokėjimu susiję klausimai, esant poreikiui, spręstini vykdymo procese.

Esant nurodytam, bei nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko poreikiai už devynių mėnesių laikotarpį būtų buvę kitokie, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo iš viso 936,27 išlaikymo įsiskolinimą (276,00 Eur+660,27 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas ir pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus: 150,00 Eur žyminis mokestis (el. b. t. 1, b. l. 7, 58). Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 2 000,00 Eur ir 600,00 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (el. c. b. priedo p. 12-13, 14-16).

Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 400,00 Eur advokato išlaidos (el. b. t. 2, b. l. 7-10). Po bylos išnagrinėjimo (2020-03-02) atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės A. K. atsakovo D. K. naudai patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pateikė 2020-02-27 išrašytą sąskaitą-faktūrą 400,00 Eur sumai, taip pat šios sumos sumokėjimą patvirtinantį 2020-02-28 Luminor banko išrašą. Mokėjimo pavedimas atliktas po bylos išnagrinėjimo 2020-02-28.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Kaip jau minėta, ieškovė sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Civilinę bylą nutraukus dalyje dėl tėvystės nustatymo ieškovei grąžintinas 75,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 10 p.). Likusi dalis sumokėto žyminio mokesčio – 75,00 Eur, patenkinus ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 62,00 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina 21,00 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Kaip jau minėta, ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti viso 2 600,00 Eur sumai. Atsakovas patyrė viso 400,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti trys reikalavimai: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo išvestinis), dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Taigi laikytina, kad kiekvieno reikalavimo daliai ieškovė patyrė 866,00 Eur (2 600,00 Eur/3 reikalavimai).

Reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos patenkintas visiškai, todėl šioje dalyje iš atsakovo ieškovės naudai maksimaliai galėtų būti priteista 866,00 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).

Įvertinusi ginčo dalyką, procesinių dokumentų turinį, darytina išvada, jog nagrinėjama byla yra nesudėtinga nei faktų nustatymo, nei teisės normų taikymo prasme, ginčas iš esmės kilo dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Dalyje dėl gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės ginčo nekilo, išvestiniame reikalavime dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo atliktos nežymios korekcijos dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo. Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad šioje dalyje procesinių dokumentų parengimas nepareikalavo didelių advokato laiko ir darbo sąnaudų. Todėl šioje dalyje teismas sprendžia, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei 200,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 65,71 % (atitinkamai atmesta reikalavimų dalis – 34,29 %), todėl šioje dalyje iš atsakovo ieškovės maksimaliai priteistina suma galėtų sudaryti 569,04 Eur advokato išlaidų. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 86,66 % (atitinkamai atmesta reikalavimų dalis – 13,34 %). Įvertinus tai, kad šiose dalyse taip pat byla nebuvo itin sudėtinga nei faktų nustatymo nei teisės normų taikymo prasme ir nepareikalavo didelių advokato darbo laiko ir darbo sąnaudų, todėl šiose dalyse (dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo) advokato išlaidos mažintinos iki 600,00 Eur sumos.

Taigi iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 800,00 Eur už ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir įvertinus bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Kaip jau minėta, atsakovas patyrė 400,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės teismas priteisė 230,00 Eur išlaikymo sumą, o atsakovas iš esmės ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka mokėti artimą paminėtai sumai išlaikymą, kita vertus, dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovas nesutiko visa apimtimi ir šioje dalyje yra patenkintas reikalavimas 86,66 %, teismo vertinimu, ieškovė turi atlyginti pusę atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 200,00 Eur sumą.

Teisme 2020-03-02 (po bylos išnagrinėjimo) gautas atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės A. K. atsakovo D. K. patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu 800,00 Eur sumai. Pateikė 2020-02-27 išrašytą sąskaitą-faktūrą papildomai 400,00 Eur sumai, taip pat šios sumos sumokėjimą patvirtinantį 2020-02-28 Luminor banko išrašą. Mokėjimo pavedimas atliktas 2020-02-28. Taigi tiek PVM sąskaita-faktūra išrašyta, tiek mokėjimas atliktas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Projektų vystymo grupė“, bylos Nr. 3K-3-207/313/2015, ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta (apskritai nenurodyta) jokių aplinkybių, įrodančių, kad atsakovas neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl, remiantis 98 str. 1 d. nuostatomis, šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovo naudai nėra priteistinos.

Taigi iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 800,00 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Teismas taip pat patyrė 1,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šalims tenkanti mokėti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis neviršija 5,00 Eur sumos, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. K. (D. K.) dėl tėvystės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukti.

patenkinti ieškinį iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) netrukdomai bendrauja su dukra V. N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į jos dienotvarkę ir režimą, kartu dalyvaujant vaiko motinai iki vaikui sueis 2 (du) metai.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui V. N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230,00 Eur (du šimtai trisdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. liepos 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui V. N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą – 936,27 Eur (devyni šimtai trisdešimt šeši eurai 27 ct).

Pavesti nepilnametės V. N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motinai A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 875,00 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis ir 800,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 83,00 Eur (aštuoniasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200,00 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti ieškovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) dydžio žyminio mokesčio dalį, sumokėtą Swedbank AB 2019 m. liepos 26 d. mokėjimo pavedimu. Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (sprendimu).

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.