Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. R. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, E. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta laisvės atėmimo 3 metams bausmė; Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu E. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 12 metų bausmė. E. R. bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 7 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 29 d. E. R. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2015 m. gruodžio 2 d.

2. Lygtinio paleidimo komisija Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą 2023 m. lapkričio 15 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo E. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, 2023 m. gruodžio 4 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti E. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant nuteistajam kreiptis į priklausomybių specialistus dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos programose. Nustatytas 5 mėnesių šių rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – 2024 m. gegužės 4 d. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, šiuo metu yra atlikęs 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teisme paskutinio nusikaltimo nepripažino, savo kaltę neigė. Būdingas nusikaltimų modelis (anksčiau nuteistasis jau buvo teistas už narkotikų laikymą). Daromi nusikaltimai sunkėja. Vieną kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, termino neišbuvo, įvykdė naują nusikaltimą. Nuteistasis vieną kartą yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas ir buvo grąžintas į pataisos namus, kitą kartą lygtinį paleidimą išbuvo. Anksčiau teistas 8 kartus (už vagystes, sukčiavimą, narkotikų laikymą). Nuteistasis ne kartą teistas už narkotikų laikymą savo reikmėms. Taip pat baustas administracine tvarka už buvimą apsvaigus nuo narkotikų, vairavimą apsvaigus nuo narkotikų. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą baustas 3 kartus, paskutinį kartą 2018 m. vasario 20 d. Turėdamas narkotikų vartojimo problemą, nuteistasis pakartotinai dalyvauti Narkomanų Anonimų veikloje noro neišreiškė. Geba įvardyti kai kurias savo silpnybes, klaidas, tačiau mano, kad jau pasikeitė, ir tos klaidos jau praeityje. Požiūris į patį save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis. Nuteistajam trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi. Nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Nors bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau keturis kartus baustas drausmine tvarka. Išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: laisvėje dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis sistemingas narkotikų vartojimas; narkotikų vartojimas ir įsigijimas buvo pagrindinė veikla; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šią riziką dar gali mažinti. Lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteistojo elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atsižvelgdama į visa tai Komisija nutarė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Nesutikdamas su Komisijos 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimu, nuteistasis E. R. šį nutarimą apskundė Alytaus apylinkės teismui, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3. Skundžiama 2024 m. sausio 8 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismas E. R. skundą atmetė. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad visiškai pritaria Komisijos 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimo motyvams. Teismas nurodė, kad nuteistasis E. R. vis dar neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Taip pat teismo vertinimu šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Skundas atmestinas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų, bet neviršija 25 metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.

7. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą ir kontrolę. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padarytos neatsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

9. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartos BVK normos suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su E. R. skundo argumentais, skundžiama nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, kad priešingai nei mano nuteistasis, apylinkės teismas tinkamai įvertino E. R. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes), jo elgesį atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo metu jam dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas.

11. Nors E. R. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalų kriterijų, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos – atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes, kaip minėta, įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

12. Iš nuteistojo asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų matyti, kad 2020 m. liepos 29 d. pirminio vertinimo metu E. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip didelė, o vėlesnių vertinimų metu (paskutinis vertinimas buvo atliktas 2023 m. lapkričio 15 d.) nustatyta E. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Tačiau, nors E. R. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per tą laiką jis buvo net keturis kartus baustas drausmine tvarka. Taip pat išliko daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: laisvėje dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis sistemingas narkotikų vartojimas; narkotikų vartojimas ir įsigijimas buvo pagrindinė veikla; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Būtent šios nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, tiesiogiai susijusios su nuteistojo resocializacijos procesu ir jo paties pastangomis bei pasiryžimu keisti savo elgesį, lėmė Komisijos išvadą, kad nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti, todėl sudarė Komisijai pagrindą priimti sprendimą netaikyti E. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant klausimą, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privaloma atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

13. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei mano nuteistasis, nėra pagrindo teigti, kad socialinio tyrimo išvada, kuria rėmėsi skundžiamą nutartį priėmęs teismas, buvo surašyta neobjektyviai ir netinkamai, o nuteistojo skundą išnagrinėjęs apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo E. R. asmens byloje esančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad laisvėje E. R. nevengė neoficialių ir nusikalstamu būdu gautų pajamų, įvykdė nusikalstamas veikas, siekdamas finansinės naudos, o tai leidžia abejoti, kad laisvėje jis oficialiai įsidarbins, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Nors nuteistasis pateikė pažymą dėl galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, tačiau tokios pažymos pateikimas savaime nepatvirtina, kad nuteistasis iš tikrųjų bus įdarbintas, nes net ir būdamas laisvėje pakankamai stabilios darbinės patirties jis beveik neturėjo, nevengė neoficialių pajamų. Be to, nors E. R. skunde akcentuoja, kad bausmės vykdymo laikotarpiu jis buvo tris kartus paskatintas, tačiau ši aplinkybė apylinkės teismo taip pat buvo įvertinta. Pažymėtina, kad jo elgesys bausmės vykdymo laikotarpiu toli gražu nebuvo nepriekaištingas, nes jis net 4 kartus buvo baustas drausmine tvarka už itin šiurkščius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus – narkotinių medžiagų vartojimą, mobiliojo ryšio telefono turėjimą. Taigi apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog vien aplinkybė, kad nuteistasis tris kartus buvo paskatintas, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Be to, socialinio tyrimo išvadoje yra pažymėta, jog E. R. save vertina gerai, savimi pasitiki, yra šiek tiek egocentriškas, jam stinga savikritikos ir realistiško požiūrio į save, mano, jog jo elgesys jau pasikeitė ir jo anksčiau padarytos klaidos jau yra praeityje. Jo požiūris į save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis, nuteistajam trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje akcentuota, jog impulsyvus elgesys, problemų identifikavimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimosi į savo asmeninių poreikių patenkinimą išlieka aktualūs su E. R. nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai, kurie reikalauja tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

14. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nesutikti su apylinkės teismo nuomone, jog nuteistojo E. R. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tokią išvadą, be kita ko, patvirtina daug vis dar išliekančių socialinio tyrimo išvadoje nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių. Aukštesniajam teismui pateikta bylos medžiaga taip pat leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis E. R., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi nuteistųjų elgesio taisyklių tik tiek, kiek to reikia, kad galėtų kuo greičiau išeiti į laisvę, tačiau nėra pagrindo teigti, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Ši teismo išvada, kaip jau minėta, yra motyvuota, pagrįsta aplinkybių, susijusių su nuteistojo resocializacijos procesu, jo pastangomis valdyti kriminogeninius veiksnius ir mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, visumos vertinimu. Priešingai nei teigia E. R., apylinkės teismas nešališkai ir visapusiškai vertino ne tik statinius, bet ir dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie buvo įvertinti kitų su nuteistojo resocializacija susijusių aplinkybių visumos kontekste tiek, kiek jie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl nuteistojo pastangų ir gebėjimo valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir keisti savo netinkamą elgesį. Taigi skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas įvertino visus ne tik neigiamai, bet ir teigiamai nuteistąjį E. R. charakterizuojančius duomenis ir jo elgesį bausmės vykdymo metu, kurių visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, jog šiuo metu taikyti jam lygtinį paleidimą nėra pagrindo, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

15. Nuteistojo skunde nurodoma teismų praktika negali būti laikoma tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, kadangi Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartyje byloje Nr. 1S-506-888/2022 buvo konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir buvo nustatyta pažanga ją mažinant, tuo tarpu šioje byloje nuteistojo E. R. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nenustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant.

16. Darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Priešingai nuteistojo nuomonei, skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus ne selektyviai atrinktus duomenis, o visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (faktus), kurių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog šiuo metu taikyti E. R. lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo, kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti nuteistojo E. R. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. R. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.