Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. R. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2024 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. R. nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Be to, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir E. R. paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

3. Bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 7 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 29 d.

5. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2024 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas konstatavo, kad E. R. vis dar neatitinka materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis iki šiol dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. skundas atmetamas.

8. Išnagrinėjus nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. R. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Apylinkės teismas teisingai išaiškino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo aiškinimo klaidų nepadarė. Skundžiama nutartis yra argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimui taikymui reikšmingos aplinkybės.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Skunde nuteistasis visų pirma pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis Rec (2003) 22, kurios nustato, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems nuteistiesiems, kurie laikomi atitinkančiais minimalius reikalavimus. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, neturi privalomojo pobūdžio. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų, kuri nagrinėjamu atveju yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.

11. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis E. R. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, t. y. jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią taikyti lygtinį paleidimą. Visgi, šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be atliktos bausmės dalies, nuteistajam turi būti nustatoma žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

12. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. liepos 29 d. pirminio vertinimo metu, E. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip didelė. 2023 m. kovo 2 d. antrojo vertinimo metu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, kuri išliko nepakitusi ir paskutiniojo – 2024 m. rugsėjo 27 d. vertinimo metu. Kaip ir teisingai nurodoma nuteistojo skunde, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinant šią riziką. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. R. lygtinį paleidimą, konstatavo, jog šioje bausmės atlikimo stadijoje vis dar nėra nustatoma akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, su kuo iš esmės sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, jog abejonių dėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. R. bausmės vykdymo metu mokėsi, įgijo profesinių kvalifikacijų, kreipėsi dėl įdarbinimo, įvykdė finansinius įsipareigojimus, aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, dėl ko E. R. šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taigi, nuteistojo padėtis jau yra palengvinta, tačiau vien šios aplinkybės egzistavimas nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog nuteistasis E. R. išties padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. BVK 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliami, kai atitinka visas šioje straipsnio dalyje numatytas sąlygas, viena iš jų, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga šią riziką mažinat. Skundą nagrinėjantis teismas neabejoja, jog nuteistasis šiuo metu daro pažangą mažindamas minėtos rizikos veiksnius, tačiau šioje bausmės atlikimo stadijoje ji vis dar nėra akivaizdi, kuri leistų neabejotinai E. R. taikyti lygtinį paleidimą.

13. Dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, abejonių kelia tai, jog atlikus didžiąją bausmės dalį, vis dar yra nustatomi ne tik statiniai (kriminalinė istorija), bet ir dinaminiai (turi mažą darbo patirtį; laisvėje dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; priežiūros/apribojimų pažeidimai) kriminogeniniai veiksniai. Nors pateiktame skunde apygardos teismui, abejojama šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu, tačiau svarbu tai, jog minėti veiksniai nustatomi atsižvelgiant ne tik į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį, asmenybę iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau vertinant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei atsižvelgiantį nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, nuteistojo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo E. R. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, ir dar gali būti mažinamos esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog laisvės atėmimų vietų įstaigoje nuteistiesiems sudaromos sąlygos keisti savo elgesį tinkama linkme, t. y. sudaromas resocializacijos planas, tačiau tik pačio nuteistojo pastangomis gali būti pasiekta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu neturi jokio objektyvaus pagrindo. Be to, nors skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi atlikta Socialinio tyrimo išvada, kadangi nuteistasis neturi galimybės pateikti skundo dėl šios išvados, tačiau vėlgi, svarbu tai, jog minėtą 2024 m. rugsėjo 27 d. Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada), nagrinėjamu atveju atliko resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė, turinti OASys metodikos taikymo tikslinių mokymų pažymėjimą. Ši išvada atlikta įvertinus tiek nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, tiek ir atlikto vertinimo metu pokalbį su nuteistuoju. Skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo abejoti Socialinio tyrimo išvada, dėl ko konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai ja vadovavosi.

14. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo/netaikymo būtina atsižvelgti į E. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, praeityje buvusius teistumus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu E. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal du nuosprendžius, už padarytas nusikalstamas veikas susijusias su narkotinių medžiagų disponavimu. Be to, prieš tai, nuteistasis buvo teistas net 8 kartus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Be to, teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

15. Priešingai nei teigiama skunde, pirmiau padarytas išvadas patvirtina ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, nustatytos įvertinus ne tik praeityje buvusį nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog E. R. bausmės atlikimo metu 4 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu drausminės nuobaudos nebegalioja, kaip ir nurodoma skunde, tačiau svarbu tai, jog padaryti pažeidimai yra itin šiurkštūs (narkotinių medžiagų vartojimas, mobilaus ryšio turėjimas), o tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Negebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms laisvės atėmimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Skundžiamoje nutartyje, atsisakant patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą įvertinta ir neatliktos bausmės dalis, kuri Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Neabejotina, jog neatliktos bausmės dydis nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodoma skunde cituojant teismų praktiką, negali būti absoliutus pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Visgi šiuo atveju, neatliktos bausmės dydis vertinamas tuo aspektu, jog atsižvelgiant į visas nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog ateityje nuteistasis laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Dėl ko apygardos teismas neturi pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas nepagrįstai šią aplinkybę įvertino spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės.

17. Nors nagrinėjamu atveju nustatomi ir apsauginiai veiksniai galintys įtakoti nuteistojo elgesį jam būnant laisvėje, t. y. turi pastovią gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti išėjus į laisvę, santykių palaikymas su artimaisiais, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Svarbu paminėti, jog ir nusikalstamų veikų darymo metu nuteistasis turėjo pastovią gyvenamąją vietą, tačiau tai jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Priešingai, ankstesnė gyvenamoji vieta buvo susijusi su nusikaltimų darymu, nes bute laikė narkotines medžiagas, jas vartojo ir platino. Be to, nors byloje yra pateikta pažyma, jog išėjęs į laisvę nuteistasis bus įdarbintas, tačiau kaip ir teisingai nurodė apylinkės teismas, tokia pažyma yra neįpareigojančio pobūdžio. Bylos duomenimis, nors bausmės atlikimo metu pastebimas nuteistojo teigiamas požiūris į darbą, visgi Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Aukštesniojo teismo manymu, vien šių apsauginių veiksnių egzistavimas (galimybė įsidarbinti, gyvenamosios vietos turėjimas, ryšių palaikymas su artimaisiais), įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nesulaikys nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

18. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo pritarti nuteistojo skundo argumentui, jog jo daroma pažanga yra akivaizdi ir pakankama. Nuteistojo teigiamas elgesys pasižymi dar neilgą laiką. Be to, iš Komisijos nutarimo matyti, jog net ir Komisija nebuvo vieninga sprendžiant E. R. lygtinio paleidimo klausimą. Keturi komisijos nariai balsavo už, tačiau vienas narys balsavo prieš, kas iš esmės rodo, kad net ir Komisija turėjo abejonių ar E. R. savo elgesį pakoregavo pakankamai.

19. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Alytaus apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. R. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.