Alytaus apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. R. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta laisvės atėmimo 3 metams bausmė; Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 12 metų bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. skundas atmetamas.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis E. R. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ((duomenys neskelbtini)paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog (duomenys neskelbtini)nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini) nusikalstamo elgesio rizika, šiuo metu ši rizika yra vertinama kaip (duomenys neskelbtini) pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis E. R. (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini)vykdo (duomenys neskelbtini). Yra išmokėjęs dalį skolų – skolų likutis (duomenys neskelbtini)Eur. Pažymėtina, jog nuo (duomenys neskelbtini) nuteistajam nustatoma (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebima teigiama rizikos valdymo dinamika. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tačiau tokia išvada dar negali būti daroma dėl toliau nurodytų motyvų.

Nuteistasis E. R. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę (duomenys neskelbtini)metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmą kartą teistas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Anksčiau buvo teistas (duomenys neskelbtini)kartus, jam būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja. Vieną kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau termino neišbuvo, įvykdė naują nusikaltimą. Vieną kartą yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas ir buvo grąžintas į įkalinimo įstaigą.

Skunde nuteistasis nurodo, jog jis nuo (duomenys neskelbtini) metų nėra baustas, tačiau susipažinus su teismui pateikta E. R. asmens byla bei Socialinio tyrimo išvada, matyti, jog E. R. paskutinį kartą yra baustas (duomenys neskelbtini)už (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis ir (duomenys neskelbtini)buvo pažeidęs tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini). Ir nors dėl šio pažeidimo drausminė nuobauda E. R. nebuvo skirta, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia šio asmens elgesio laikyti nepriekaištingu nuo (duomenys neskelbtini)metų, kaip yra nurodoma pateiktame Skunde.

Teismo vertinimu, Skunde nuteistojo nurodyti argumentai, kad jis bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja (duomenys neskelbtini), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, rodo jo norą pasitaisyti, tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu ir negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, jog laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog nuteistasis buvo perkeltas bausmę atlikti (duomenys neskelbtini)rodo, jog laisvės atėmimo vietų įstaiga atsižvelgia į nuteistojo bausmės atlikimo metu daromus teigiamus elgesio bei nuostatų pokyčius ir tai vertina, atitinkamai taikydama palankesnes bausmės atlikimo sąlygas, todėl sutikti su nuteistojo Skunde nurodytais argumentais, jog nėra atsižvelgiama į jo resocializacijos proceso teigiamus aspektus, būtų neteisinga.

Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisijos argumentai yra sietini su jo teistumais ir aplinkybėmis, kurios sietinos su bausmės skyrimu arba jo pirminiu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, neatsižvelgiant į jam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus. Su šiais nuteistojo Skunde nurodytais argumentais, teismo vertinimu, nesutiktina, kadangi Komisijos aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nėra vertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau tai nereiškia, jog, vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti ir į minėtas aplinkybes, ypatingai šiuo atveju, kada jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka (duomenys neskelbtini) ir tokia nusikalstamo elgesio rizika iš prieš tai nustatytos (duomenys neskelbtini) nusikalstamo elgesio rizikos, yra nustatoma tik kiek daugiau nei (duomenys neskelbtini)laiko.

Teismas vertina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bausmės atlikimo metu įsitraukė į (duomenys neskelbtini), dalyvavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini)pažymą, kad bus įdarbintas įmonėje, atsiradus galimybei. Teismas vertina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)sprendimu nuteistajam leista užsiimti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis savanoriškai ieškinių mokėjimui skiria tik (duomenys neskelbtini) eurų per mėnesį. Tai liudija, kad net ir užsiimdamas teisėta veikla, nuteistasis negeba generuoti pajamomis, galinčiomis įtakoti jo finansinį stabilumą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog nuteistasis per mėnesį tik (duomenys neskelbtini)eurų skiria ieškinių mokėjimui. Tai, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini)vykdo laisvės atėmimo vietoje, o tai galėtų būti vertinama kaip apsunkinta galimybė (duomenys neskelbtini), tuo pačiu ir gaunamoms pajamoms, teismo vertinimu, negalėtų būti argumentu šioje E. R. situacijoje, kadangi iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog ir būdamas laisvėje nuteistasis negebėjo tinkamai veikti darbinėje srityje – (duomenys neskelbtini) duomenimis jis turi vos apie (duomenys neskelbtini)darbo stažą, yra dirbęs (duomenys neskelbtini) įmonėse (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini). Atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) buvo priimtas (duomenys neskelbtini), tačiau, nesant poreikio į darbą, nebuvo vedamas, daugiau dėl įdarbinimo nesikreipė. Atsižvelgiant į tai bei vertinant nustatytas aplinkybes dėl nuteistojo dviprasmiško požiūrio į darbinę veiklą, neoficialaus darbo patirties, tai, kad laisvėje jis nevengė neoficialių ir nusikalstamu būdu gautų pajamų, įvykdė nusikalstamas veikas, siekdamas finansinės naudos, teismui leidžia abejoti, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Pažymėtina ir tai, jog ir (duomenys neskelbtini)pateikta pažyma dėl nuteistojo įdarbinimo vertinama kritiškai, kadangi ji niekaip neužtikrina nuteistojo darbinės veiklos ateityje.

Teismas nesutinka ir su Skunde nurodytu argumentu, jog Nutarimą Komisija priėmė neteisėtos sudėties, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatos) 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Nuostatų 7 punktas numato, kad į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta teisėtos sudėties komisija, laikantis Nuostatų 7 punkto. Pažymėtina, kad Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos (duomenys neskelbtini) Nutarimas buvo priimtas dalyvaujant 4 Komisijos nariams iš 7, tarp jų ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, todėl Komisija galėjo dirbti ir priimti sprendimus svarstomais klausimais, kadangi Nuostatų 21 punktas leidžia Komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, posėdyje dalyvaujant daugiau kaip pusei komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkui ar komisijos pirmininko pavaduotojui. Tai, kad nedalyvavę Komisijos nariai nepateikė nuomonės raštu, teisinės reikšmės vertinant Komisijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą taip pat neturi. Pagal Komisijos Nuostatų 22 punktą, posėdyje nedalyvaujančio komisijos nario nuomonės raštu pareiškimas yra jo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 7 punkto reglamentavimas yra įgyvendinamas sudarant Komisijos sudėtį ir nėra siejamas su Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmimu.

Teismas vertina ir tai, jog nusikaltimus nuteistasis įvykdė su kitais asmenimis, ir tai reiškia, jog kiti žmonės galėjo jam daryti neigiamą įtaką. Nuteistasis tikisi, kad nebegrįš prie ankstesnio bendravimo rato, šiuo metu laisvalaikiu sportuoja, bendrauja su artimaisiais. Tačiau, pažymėtina, kad nuteistasis ne kartą teistas už (duomenys neskelbtini), taip pat baustas administracine tvarka už (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka už (duomenys neskelbtini)baustas (duomenys neskelbtini) kartus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Paskutinį kartą baustas už (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)ir, nors nuteistasis bausmės atlikimo metu ėmėsi priemonių spręsti šią problemą, tai yra dalyvavo ir baigė (duomenys neskelbtini), lankė (duomenys neskelbtini), kol vykdavo bendri užsiėmimai ir atvykdavo savanoriai iš laisvės, (duomenys neskelbtini)lankėsi pas (duomenys neskelbtini)dėl „(duomenys neskelbtini)“, vis dėlto pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra pagrindinis veiksnys, lėmęs E. R. nusikaltimus, be to, ir nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – ankstesnis sistemingas narkotikų vartojimas; narkotikų vartojimas ir įsigijimas buvo pagrindinė veikla teismui neleidžia pagrįstai teigti, kad E. R. paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, sugebės atsisakyti tiek bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis, tiek narkotinių medžiagų vartojimo.

Pažymėtina ir tai, kad Skunde nuteistasis nurodo, jog šis Komisijos Nutarimas, palyginti su kitais, anksčiau priimtais, „yra identiški pagal argumentus ir esme, nors aplinkybės keitėsi, buvo lankomos rekomenduojamos programos ir kt.“, tačiau, teismui susipažinus su pateikta medžiaga, nekyla abejonių, jog skundžiamas Nutarimas yra priimtas objektyviai ir nešališkai. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybės, kad vis dar išlieka daugelis analogiškų statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių, tik patvirtina, kad po paskutinio svarstymo E. R. kriminogeninių dinaminių veiksnių neįtakojo.

Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog Komisija, išnagrinėjusi visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo E. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, sprendimą priėmė vienbalsiai.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis Skunde pareiškia abstraktų ir nemotyvuotą nušalinimą teisėjams, kurie yra dalyvavę teisminiuose procesuose anksčiau, nenurodydamas nei konkrečių teisėjų, nei nušalinimo motyvų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 59 straipsnyje, reglamentuojančiame nušalinimo teisme pareiškimo ir išsprendimo tvarką, turinio išplaukia, kad nušalinimas teisme gali būti pareikštas tik tą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisėjams ar visai teisėjų kolegijai. BPK nenumato tvarkos, kuria vadovaujantis, galėtų būti keliamas ir išsprendžiamas nuteistojo Skunde nurodytas klausimas, tai yra dėl visų teisėjų, kurie yra dalyvavę teisminiuose procesuose anksčiau, taigi ir tų, kurie bylos nenagrinėja, nušalinimo. Atsižvelgiant į tai, šis Skunde nurodytas prašymas nenagrinėtinas. Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant užtikrinti E. R. teisę į teisėjo nušalinimą, nagrinėjant šį Skundą, (duomenys neskelbtini)pranešimu E. R. buvo informuotas apie tai, kad jo Skundą nagrinės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė. Taip pat jis buvo informuotas apie galimybę per 14 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo pateikti atsiliepimus, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Iki nustatyto termino E. R. atsiliepimo, pareiškimo dėl nušalinimo ir kitų prašymų nepateikė, todėl teisėjo nušalinimo klausimas nagrinėjant šį Skundą sprendžiamas nebuvo.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo E. R. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – laisvėje dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis sistemingas narkotikų vartojimas, narkotikų vartojimas ir įsigijimas buvo pagrindinė veikla, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis E. R., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi nuteistųjų elgesio taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – (duomenys neskelbtini) (Komisijos Nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo E. R. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog šis nuteistasis vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra (duomenys neskelbtini) ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo E. R. skundas dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. R. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo E. R. asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.