Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. R. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti E. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. R. nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat E. R. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir E. R. paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 7 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 29 d.

7. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. pranešimu proceso dalyviai buvo informuoti apie nuteistojo skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, skundą nagrinėjantį teisėją.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. skundas atmestinas.

8. Nuteistasis pateiktu skundu visų pirma atkreipia dėmesį į skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumą, pažymi, kad ta pati teisėja jau ne vieną kartą sprendė nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir skundžiamą nutartį argumentuoja tais pačiais motyvais, kaip ir prieš tai priimtus procesinius sprendimus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Alytaus apylinkės teismui pateiktu skundu nuteistasis pareiškė nušalinimą visiems anksčiau teisminiuose procesuose dalyvavusiems Alytaus apylinkės teismo teisėjams. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai, tinkamai taikydamas ir aiškindamas BPK 59 straipsnio nuostatas, paliko šį nuteistojo pareikštą nušalinimą nenagrinėtu. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis apie jo skundo nagrinėjimo laiką ir vietą bei skundą nagrinėjantį teisėją buvo informuotas 2024 m. gegužės 24 d. pranešimu (b. l. 7), kuriame, be kita ko, buvo išaiškinta procesinė teisė pateikti pareiškimą dėl skundą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, tačiau šia teise nuteistasis nepasinaudojo. Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo nurodomos aplinkybės, jog ta pati teisėja jau keletą kartų nagrinėjo nuteistojo skundą bei kad kiekvieną kartą procesinių sprendimų argumentai ir išvados yra tie patys, savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos bei nepagrįstos. Akivaizdu, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą tam tikri klausimai ir argumentai sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti anksčiau, todėl ir teismo padarytos išvados bei nurodyti motyvai gali būti panašus ar net tapatūs. Vis dėlto, tai nereiškia, kad nagrinėjamu atveju aktualūs duomenys, sprendžiant E. R. lygtinio paleidimo klausimą, Alytaus apylinkės teismo iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti.

10. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą ir palikdamas galioti Komisijos nutarimą netaikyti nuteistajam E. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Alytaus apylinkės teismo nutartis, priešingai nei nurodo nuteistasis, yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

12. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie beje akcentuojami ir skunde, teismui nekyla, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti išvadai, jog E. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad vykdo visas numatytas programas, palaiko gerus socialinius ryšius, šias aplinkybes patvirtina ir 2024 m. balandžio 22 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –Socialinio tyrimo išvada). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo E. R. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau kaip teisingai nurodė Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus, nes tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į griežtesnio tipo grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.

13. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam E. R. taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

14. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam E. R. nustatyti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: laisvėje dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis sistemingas narkotikų vartojimas; narkotikų vartojimas ir įsigijimas buvo pagrindinė veikla; priežiūros / apribojimų pažeidimai.

15. Socialinio tyrimo išvadoje, nurodoma, kad nuteistasis turi šiek tiek daugiau nei 2 metų darbo stažą, laisvėje yra dirbęs dvejose įmonėse 1998–2000 metais, dėl ko galima teigti, kad nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, kas duoda pagrindą kritiškai vertinti nuteistojo pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę įsidarbins, juo labiau, kad pačioje pažymoje nurodoma, jog nuteistasis įdarbintas bus tik atsiradus galimybei. Taip pat nurodoma, kad laisvėje nuteistasis stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, jo pragyvenimo šaltinis buvo iš nusikalstamos veiklos gaunamos pajamos. Be to, finansinių lėšų poreikį didino ir narkotikų vartojimo problema, tad kartu šie veiksniai tiesiogiai įtakojo nusikalstamą elgesį bei buvo ir kaip matyti vis dar yra vienas iš pagrindinių kriminogeninių veiksnių. Kadangi nuteistasis nusikaltimus įvykdė su kitais asmenimis, todėl galima teigti, jog bendravimo ratas, gyvenimo stilius ir žalingi pomėgiai įtakojo nusikalstamo elgesio raišką laisvėje, todėl šie veiksniai turi būti valdomi ir ateityje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad narkotikų vartojimas ir priklausomybės įtakotas elgesys yra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuteistojo savęs vertinimas gan aukštas, yra savimi pasitikintis, kiek egocentriškas, stinga savikritikos ir realistiško požiūrio į save, o požiūris į patį save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis. Nuteistajam trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi. Taip pat nurodoma, kad nors nuteistasis autoagresyvų, suicidinį elgesį neigia, tačiau siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, išlieka svarbus nuteistojo savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas. Nuteistojo impulsyvus elgesys, problemų identifikavimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą vis dar išlieka aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalauja tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir ateityje. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo požiūris į nusikalstamą elgesį, įstatymus, jų ir bendrųjų taisyklių laikymąsi įtakojo jo nusikalstamą elgesį. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad nors nuteistasis skunde teigia, jog vykdo visas jam paskirtas priemones, tačiau remiantis Socialinio tyrimo išvada, bausmės atlikimo metu nuteistasis įvykdė daugumą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, bet ne visas, kas tik sustiprina aukštesniojo teismo išvadą, jog nuteistasis vis dar nėra visapusiškai linkęs laikytis nustatytų reikalavimų.

16. Taigi, nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kas akcentuojama ir nuteistojo skunde, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais dinaminių kriminogeninių veiksnių itin didelis skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo elgesys yra vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Be to, šioje dalyje įvertinta ir ta aplinkybė, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, nes remiantis Socialinio tyrimo išvada, E. R. tris kartus baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, o paskutinį kartą baustas 2019 metais, o ne 2018 metais, kaip kad nurodo nuteistasis, už mobilaus ryšio telefono turėjimą (Komisijos nutarimo duomenimis, drausminės nuobaudos nebegalioja). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias priešingai, nei nurodo nuteistasis, teisėtai ir pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

18. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą E. R. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta Alytaus apylinkės teismo, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kad nuteistasis pirmą kartą buvo teisiamas 18 metų amžiaus dėl valstybinio turto grobimo, įsibraunant į patalpas, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tris nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat jau pirmą kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kad E. R. teistas dešimt kartų, kad nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o pasikartojančio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, bet dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos, o apylinkės teismas taip pat vertindamas šias aplinkybes, priešingai nei teigia nuteistasis, jokių įstatymų normų nepažeidė. Taigi, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo E. R. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat ir nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas.

20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo E. R. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Alytaus apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą ir palikdamas galioti Komisijos nutarimą, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. R. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.