Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, susipažinęs su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės Anželikos Banevičienės teikimu, rašytinio proceso tvarka sprendė klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-213-245/2015 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., ir nubaustas galutine subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Šiame nuosprendyje liko neišspręstas nuteistajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas.

Kauno apygardos teisme 2016 m. gegužės 25 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. R.. Teikime nurodoma, kad pažyma už suteiktą antrinę teisinę pagalbą teismui buvo pateikta laiku bei tinkamu būdu – elektronine forma, pasirašyta saugiu elektroniniu parašu. Todėl prašo priteisti iš kaltinamojo E. R. 321,35 Eur (tris šimtus dvidešimt vieną eurą 35 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2015-10-02 buvo pateikęs pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3758, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam E. R., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 321,35 Eur. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo kaltinamojo gynėjas advokatas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 245 str. 1 d.).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju E. R. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. R. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės Anželikos Banevičienės teikimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.