- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- e2-3605-852/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02305-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtu baudžiamuoju persekiojimu padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros ir LR Teisingumo ministerijos 508380,36 EUR turtinės žalos atlyginimo ir 508380,36 EUR neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2007-11-26 Kauno m. VPK Dainavos PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d. požymius, dėl to, kad J. V. 2006-01-06 Kauno rajone, Biruliškių kaime esančioje kavinėje susitiko su E. V. ir sudarė sutartį, pagal kurią perdavė jam 465 vienetus auksinių grandinėlių, o jis įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis sutartą kainą 119976,88 litus. Pagal sutarties 2.3. p. E. V. turėjo teisę iki 2006-02-01 grąžinti šias grandinėles J. V., o praėjus šiam terminu įsipareigojo sumokėti visą sutarties kainą iki 2006-09-21. Kauno apygardos teismo 2013-03-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-175/2013 buvo nuspręsta E. V. dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 183 str. 2 d. išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nustatė, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo rašytine forma iniciatorius buvo E. V., todėl negalima daryti išvados, kad jis turėdamas nusikalstamų ketinimų tokio veiksmo nebūtų atlikęs. Teismas nustatė, kad E. V. veiksmai gali būti pripažinti ne turto pasisavinimu, o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-28 nutartimi Kauno miesto apygardos teismo 2013-03-08 nuosprendį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad tarp nukentėjusios ir ieškovo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o nuketėjusioji iš esmės nepasinaudojo visomis galimybėmis apginti savo teises. Šios aplinkybės ieškovo teigimu patvirtina, kad valstybės pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą, kuris trūko nuo 2007 m. iki 2011 m. bei prokurorė, palaikydama kaltinimą, baudžiamosios bylos nagrinėjime, kuris baigėsi išteisinamuoju teismo nuosprendžiu pažeidė LR BPK normas, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareigūnai, atlikę ir prižiūrėję ikiteisminį tyrimą pažeidė LR BPK 2 str. nuostatas, nustatančias, kad ikiteisminis tyrimas truktų kuo trumpesnį laiką. Ikiteisminis tyrimas truko ketverius metus. Ikiteisminio tyrimo veiksmai pakankamai ilgą laiką nebuvo atliekami, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutraukiamas ir vėl nepagrįstai atnaujinamas. Be kita ko, nurodo, kad valstybės pareigūnai ir prokurorai prižiūrėję ikiteisminį tyrimą padarė ir kitus pažeidimus. LR CK 6.272 str. 1 d. nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą, kai ją padaro ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ir teismo neteisėti veiksmai – yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Nurodo, kad civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ir neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jo tęsimą, priimtus nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, teismas turi įvertinti jų teisėtumo prasme civilinės atsakomybės požiūriu. Ieškovo teigimu, akivaizdu, kad teisės aktai, nusikalstamos veikos tinkamas kvalifikavimas yra ne tik teismo kompetencija, bet ir kitų ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro kompetencija. Prokurorės pareiga tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, reglamentuota LR BPK 1 str., todėl ieškovo teigimu, ji negalėjo nežinoti ar jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes ši atsakomybė buvo susijusi ne su jo veiksmų vertinimu, o su tinkamu įstatymo pritaikymu. Ieškovas taip pat pažymi, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą 2008-03-19 nutarimais ieškovui buvo skirtos kardomosios priemonės: dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigose; 2011-03-22 Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu buvo patenkintas įtariamojo E. V. prašymas ir pakeista kardomoji priemonė dokumentų paėmimas į registraciją policijos įstaigoje. Kadangi ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas be teisėto pagrindo, nes vėliau, išteisinamaisiais nuosprendžiais konstatuota, jog ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, todėl nebuvo pagrindo skirti ir kardomųjų priemonių, kurios nepagrįstai suvaržė ieškovo judėjimo laisvę, dėl ko ieškovui buvo padaryta didelė turtinė žala. Dėl pradėto ir ilgus metus vykdyto baudžiamojo persekiojimo ieškovas patyrė didelius išgyvenimus, pablogėjo jo psichinė sveikata, ieškovas patyrė nepatogumus, emocinę įtampą, išgyvenimus dėl ateities, nuolatinį stresą. Dėl vykdyto baudžiamojo persekiojimo, pablogėjo ieškovo dalykinė reputacija pažįstamų ir draugų atžvilgiu. Nutruko ieškovo santykiai su šeima. Ieškovo teigimu, dėl baudžiamojo persekiojimo jis neteko judėjimo laisvės, negalėjo vykti į Rusijos Federaciją, kurioje turėjo verslą, dėl ko neteko pajamų šaltinio. Todėl ieškovui padaryta didelė turtinė žala. Nurodo, kad ieškovas iš esmės vykdė savo įsipareigojimus pagal prisiimtus kreditus iki kardomųjų priemonių taikymo. Kadangi ieškovas negalėjo tęsti savo darbinės veiklos Rusijos Federacijoje, buvo įkeistas iš vėliau iš varžytinių parduotas ieškovo butas. ieškovas savo žalą vertina viso savo turto kaina 130000 EUR, kadangi ieškovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 1/2, todėl žala sudaro 65000 EUR. Taip pat ieškovas skaičiuoja ir negautas pajamas, kurių dėl paskirtų kardomųjų priemonių negavo iš įmonių OOO ????????????? ir OOO ??????. Teigia, kad per penkerius baudžiamojo persekiojimo metus ši žala sudaro 3891221 EUR. Taip pat ieškovas nurodo, kad buvo automobilio, kurio kaina 54259,36 EUR įgyto lizingo būdu naudotojas ir šio automobilio neteko dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Todėl visa turtinė žala vertinama 508380,36 EUR. Ieškovo nuomone, dėl prarastos dalykinės reputacijos, pablogėjusių santykių su šeima, dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ieškovui taip pat turi būti priteista 508380,36 EUR neturtinė žala.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama LR generalinės prokuratūros pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra neteisėti veiksmai, kurie turi būti konstatuoti įstatymo nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad dėl ieškovo buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei kiti su ikiteisminio tyrimu ar teisminiu baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai ab initio buvo neteisėti. Atkreipia dėmesį, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, jeigu nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Pats sandorio sudarymo faktas neeliminuoja baudžiamosios atsakomybės galimybės. Ieškinio teiginiai dėl pernelyg ilgo tyrimo nepatvirtinti faktiniais duomenimis. Tyrimo terminas vertinamas konkrečioje byloje, todėl be baudžiamosios medžiagos nėra pagrindo teigti, kad tyrimas buvo pernelyg ilgas. Pagal ieškovo atstovės pateiktus dokumentus byloje ikiteisminis tyrimas užsitęsė beveik metus dėl paties ieškovo negalėjimo 2010 m. atvykti iš Maskvos tyrimo veiksmų atlikimui. Iš prie ieškinio pridėtų liudytojų N. P., M. B. apklausų protokolų matyti, kad byloje buvo kreiptasi į Rusijos Federaciją su teisinės pagalbos prašymu, todėl šių veiksmų atlikimas dėl objektyvių priežasčių reikalauja didesnių laiko sąnaudų. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai vertino, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, o prokuroras, pradėjęs ikiteisminį tyrimą kvalifikavo sutartį, kaip pavedimo, nelaikoma neteisėtu prokuroro veiksmu. Dėl paskirtų kardomųjų priemonių, atsakovas pažymi, kad jų paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo tikrinamas instancine tvarka. Atsakovas, be kita ko, nesutinka su ieškovo teiginiu, kad dėl pritaikytų kardomųjų priemonių buvo suvaržyta ieškovo judėjimo laisvė, o tai jam padarė didelę turtinę žalą, nes jis negalėjo vykti į Rusijos Federaciją. Nurodo, kad ieškovo turtui ilgą laiką buvo taikytas areštas, todėl skirtingai, nei teigia ieškovas, jis negalėjo jo parduoti rinkos kaina. ieškinyje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų apie ieškovo gautas pajamas. Atvirkščiai, ieškinio teiginį, kad ieškovas buvo įmonės OOO ????????????? akcininku paneigia byloje esantį pažyma, kurioje nurodyta, kas šios įmonės akcininku ieškovas buvo nuo 2005-04-18 iki 2007-04-27. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie gautas pajamas iš OOO ??????. Ieškovės atstovė pateikė banko „Swedbank“ 2015-04-10 raštą, iš kurio seka, kad ieškovas buvo paėmęs iš banko paskolas, tačiau įsipareigojimai buvo vykdomi tik iki 2008-10-27, be to bankas neturi jokių duomenų apie kredito dengimą iš Rusijos Federacijos. Atkreipia dėmesį, kad butas iš varžytinių buvo parduotas 2015-01-20, tačiau ieškovas net ir po išteisinamojo nuosprendžio nesiėmė jokių veiksmų įsiskolinimui už šį butą padengti. Liudytojas P. B. 2011-11-07 apklausoje nurodė, kad ieškovas vykdė juvelyrinių dirbinių prekybą, tačiau verslas jam nenusisekė. Ieškinio teiginiai, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovas prarado šeimą, negalėjo teikti išlaikymo vaikams prieštarauja ieškovės atstovės pateiktuose dokumentuose esančiai informacijai: 2008-05-15 Kauno miesto apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie pajamas ir jo teikiamą išlaikymą vaikams. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų apie tėvo mirtį Rusijos Federacijoje. Visi ieškovo teiginiai, atsakovo nuomone, yra deklaratyvaus pobūdžio.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Teigia, kad ieškovas nepagrindžia konkrečiais įrodymais, kad baudžiamosios bylos trukmė buvo neproporcingai ilga. Ieškovas tik nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, surinkę visą reikiamą informaciją, ir ją įvertinę, privalėjo kuo greičiau nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant ieškovo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Tačiau kaip konkrečiai pasireiškė baudžiamojo proceso vilkinimas nenurodė, t. y. nėra pateikta įrodymų, jog tam tikru laikotarpiu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, teismas nepagrįstai vilkino baudžiamosios bylos nagrinėjimą
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Dėl ginčo esmės
Ieškovas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-175/2013.
Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Nordic investicija“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. Lietuvos valstybė, bylos 3K-3-2/2012).
Neteisėtus veiksmus, už kuriuos pagal CK 6.272 str. atsakinga Lietuvos valstybė, ieškovas sieja su nepagrįstu ikiteisminio tyrimo pradėjimu, nepateisinamai ilgu baudžiamuoju procesu ir be pagrindo pritaikytomis kardomosiomis priemonėmis.
Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-4/2014; kt.).
2.1.1. Dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir tęsimo teisėtumo
Teismas ištyręs bylos įrodymus, konstatuoja, kad baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusių institucijų ir pareigūnų neteisėtumas byloje nėra įrodytas. Ieškovas remiasi abstrakčiais teiginiais.
Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas 2007 m. lapkričio 23 d. J. V. prašymo pagrindu (baudž. bylos 1 tomo, 1 lapas).
Ieškovui E. V. 2008 m. kovo 17 d. buvo pareikštas įtarimas dėl BK 186 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo („tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“) (baudž. bylos 1 tomo, b.l. 38),
Ieškovui E. V. 2008 m. gegužės 7 d. ir 2008 m. birželio 18 d. buvo pareikštas įtarimas dėl BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo (sukčiavimas - „tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“) (baudž. bylos tomas 1, b.l. 38, 50, 60).
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009 m. balandžio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (baudž. bylos t. 1, b.l. 186-189). Nutarime konstatuota, kad įtariamasis nepadarė veikos, turinčios sukčiavimo požymių.
Kauno apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartimi prokuroro 2009 m. balandžio 17 d. nutarimas panaikintas (baudž. bylos 2 tomas, b.l. 2-5). Nutartyje nurodyta papildomai nuspręsti dėl kitų galimų nusikalstamų veikų, dėl kurių byla buvo grąžinta tyrimui papildyti (dėl kontrabandos).
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. balandžio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (baudž. bylos t. 1, b.l. 76-77). Nutarime konstatuota, kad nepadaryta veika, turinti kontrabandos požymių.
Kauno apygardos prokuratūros prokurorė 2010 m. birželio 2 d. nutarimu atnaujino ikiteisminį tyrimą (baudž. bylos 3 tomas, b.l. 37-38). Nutarime nurodyta atlikti papildomą tyrimą.
Ieškovui E. V. 2011 m. vasario 3 d. pareikštas įtarimas dėl BK 183 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo (turto pasisavinimas) ir BK 199 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo (kontrabanda) (baudž. bylos 3 tomas, b.l. 95).
Kauno apygardos prokurorės 2012 m. balandžio 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl BK 199 str. 1 d. (kontrabanda) numatyto nusikaltimo požymių nutrauktas nenustačius, jog E. V. padarė šią veiką, kitoje dalyje (dėl turto pasisavinimo) tyrimas tęsiamas (baudž. bylos 4 tomas, b.l. 56-70).
Kauno apygardos prokuratūra 2012 m. gegužės 22 d. surašė kaltinamąjį aktą, kuriuo E. V. kaltinamas BK 183 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu – didelės vertės turto pasisavinimu (baudž. bylos 4 tomas, b.l. 79-93).
Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu teismas nusprendė E. V. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 183 str. 2 d. išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudž. bylos 4 tomo, b.l. 158-163).
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi, išnagrinėjęs nukentėjusiosios J. V. apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendį paliko nepakeistą (baudž. bylos 4 tomo, b.l. 189-196).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų, pradėjus ikiteisminį tyrimą ieškovas buvo kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 182 str. ir BK 186 str., kurios yra susijusios su netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės buvo susijusios su 465 vienetų, 2700 g. auksinių grandinėlių įsigijimu iš nukentėjusiosios J. V.. Iš sutarties, kuri pasak ieškovo buvo sudaryta vėliau, nei daiktų perdavimas, nėra aišku, ar E. V. galėjo auksinėmis grandinėlėmis disponuoti, ar tik tarpininkavo dėl pardavimo. Teismas vertina, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad jau ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu pareigūnai turėjo nuspręsti, jog tarp ieškovo ir nukentėjusios buvo susiklostę išimtinai civiliniai sutartiniai santykiai, neturintys nusikalstamos veikos požymių. Baudžiamajame procese dėl to nebuvo padaryta klaidos. Vienas iš esminių skirtumų, atribojančių civilinius sutartinius santykius nuo nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., BK 186 str. 1 d. yra susijęs su subjektyviu elementu – tyčia, siekiu neįvykdyti prievolės, o iš E. V. paaiškinimų, duotų baudžiamojoje byloje (baudž. bylos t. 1, b.l. 154-155, taip pat 4 tomo b.l. 133) matyti, kad ieškovas turėjo motyvų dėl ankstesnių verslo santykių su A. V. siekti neatsiskaityti sandoryje dėl aukso dirbinių įsigijimo ir realizavimo (ieškovas teigė, kad jis „turėjo moralinę teisę tais pinigais disponuoti“). Faktinis elgesys, nustatytas iš ieškovo paaiškinimų baudžiamojoje byloje, rodė tą patį – gavęs pinigus už parduotus aukso dirbinius jis neketino atsiskaityti, skirtingai aiškino sandorio šalis ir sandorio sąlygas. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartyje konstatavo, kad kaltinamojo E. V. veikoje yra ir kitų nusikaltimų požymių, įskaitant dokumentų klastojimą ir kontrabandą, nes kaltinamasis byloje nurodė, kad jis įsigijo aukso dirbinius be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, juos išvežė į užsienį, ten pagamino jiems dokumentus ir dalį gaminių realizavo, o nerealizuotus dirbinius vėl įvežė į Lietuvą (baudž. bylos 1 tomas, b.l. 166). Teismas sutinka, kad tokie nusikalstamų veikų požymiai teisėtai ir pagrįstai teismo buvo išskirti, atsižvelgiant į paties kaltinamojo elgesį ir paaiškinimus baudžiamajame procese ir tai sudarė pagrindą tęsti ikiteisminį turimą išplečiant jo apimtį naujomis versijomis.
Ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad jis yra išteisintas, nėra esminė sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimą. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus T. T. praktika, yra išaiškinęs, kad išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu (Ringvold v. Norway, no. 34964/97, no. 34964/97, judgment of 11 February 2003; Y v. Norway, no. 56568/00, judgment of 11 February 2003; žr. taip pat C. v. the United Kingdom, no. 11882/85, Commission decision of 7 October 1987). Civilinis procesas nėra nesuderinamas su išteisinimu ir jo nepanaikina (pvz., Ekenler v. Turkey, no. 52516/99, decision of 26 October 2004; Moullet c. France, no. 27521/04, décision du 13 septembre 2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2013). Šiuo atveju ieškovas E. V. remiasi prejudicija, nustatyta Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, kuriuo teismas nusprendė jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 183 str. 2 d. padarymo. Tačiau kaip jau minėta, pats išteisinimas savaime neįrodo, kad baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusios institucijos ir pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymą turėjo veikti, t.y. kad atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukelia valstybės civilinę atsakomybę. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog dėl kitų ieškovui inkriminuotų veikų nėra priimta jokio išteisinamojo teismo nuosprendžio ir todėl prejudicija neįrodyta. Civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, yra taikomi kiti įrodinėjimo standartai ir todėl vien ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų yra nutrauktas teismo ar prokuroro nutarimais nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo elgesys neatitinka nusikalstamo elgesio (turtinės žalos padarymo apgaule, sukčiavimo, kontrabandos), jį vertinant civiliniu požiūriu.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir argumentus, teismas konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog baudžiamasis persekiojimas ieškovo E. V. atžvilgiu buvo pradėtas ir tęsiamas nesant įstatyminio pagrindo, ar padarant klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Dėl aptariamos asmens teisės ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose remiamasi šios asmens teisės pažeidimu, atsižvelgia ir į EŽTT jurisprudenciją, aiškinant ir taikant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-375/2011; kt.; taip pat žr., pvz., Grauslys v. Lithuania, no. 36743/97, judgment of 10 October 2000, § 60; Norkūnas v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.).
Ištyręs bylos įrodymus ir įvertinęs baudžiamosios bylos tyrimo aplinkybes tiek baudžiamojo proceso, tiek civilinių įstatymų aspektais, teismas nesutinka su ieškovu, kad baudžiamojoje byloje tyrimas truko nepateisinamai ilgai. Bendras baudžiamojo persekiojimo terminas nuo 2008 m. kovo 17 d. (pirmas pranešimas apie įtarimą) iki 2013 m. birželio 28 d. (paskutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo) savaime nėra kriterijus, nustatant neteisėtumą, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą. Ieškovas procesiniuose dokumentuose konkrečiai neįvardino, kokiu laiko tarpu baudžiamojoje byloje be pagrindo nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai ir iš esmės nenurodė, dėl kokių priežasčių baudžiamasis persekiojimas turėtų būti laikomas nepateisinamai ilgu. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad, formaliai vertinant, galima susidaryti nuomonę, jog byloje nuolat atliekami kokie nors procesiniai veiksmai, tačiau iš tikrųjų joks tyrimas nebuvo vykdomas. Teismas su tokiais argumentai nesutinka, nes jie yra nekonkretūs ir prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad inkriminuojamos veikos aplinkybės buvo neaiškios, byloje buvo tiriamos net kelios skirtingos versijos: versija dėl turtinės žalos padarymo apgaule (baudž. bylos 1 tomo, b.l. 38), versija dėl sukčiavimo (baudž. bylos t. 1, b.l. 189), versija dėl kontrabandos (baudž. bylos 2 tomas, b.l. 3), dėl turto pasisavinimo (baudž. bylos 3 tomas, b.l. 95). Baudžiamojoje byloje buvo vykdoma nuolatinė ikiteisminio tyrimo kontrolė, esminių klaidų vykdant tyrimą ar terminų kontrolę nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje buvo kreiptasi į Rusijos Federaciją su teisinės pagalbos prašymu apklausti liudytojus ir surinkti kitus įrodymus. Teisinės pagalbos vykdymas pagal tyrimo apimtį buvo būtinas, o tokio pavedimo vykdymo trukmė laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 22 d. iki 2012 m. vasario 20 d. nėra neįprastai didelė. Iš Rusijos Federacijos buvo gauti duomenys iš valstybinių registrų, buvo apklausti liudytojai. Byloje taip pat nustatyta, kad bendrai ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo reikšmę ir paties ieškovo elgesys, t.y. jo išvykimas į užsienį laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 17 d. iki 2008 m. kovo 17 d. bei nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. vasario 3 d. ir neatvykimas pas tyrėją pagal šaukimus (baudž. bylos 1 tomo b.l. 32 ir 3 tomo, b.l. 57).
Baudžiamojoje byloje E. V. buvo taikytos kardomosios priemonės:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008 m. kovo 19 nutarimais buvo skirtas dokumento (piliečio paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (baudž. bylos 1 tomas, b.l. 62-66).
Kardomųjų priemonių teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka – Kauno miesto paylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi kardomosios priemonės paliktos galioti (baudž. bylos 1 tomo, b.l. 78). Taip pat nustatyta, kad 2009 m. kovo 16 d. nutarimu kardomoji priemonė – dokumento paėmimas panaikinta, kitų kardomųjų priemonių vykdymo sąlygos pakeistos pagal ieškovo prašymą.
Atnaujinus ikiteisminį tyrimą, Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. vasario 3 d. nutarimu ieškovui skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (baudž. bylos 3 tomas, b.l. 100-101), o 2011 m. vasario 4 d. ir 2011 m. kovo 2 d. nutarimais – dokumento (asmens tapatybės kortelės ir piliečio paso) paėmimas (baudž. bylos. 3 tomo, b.l. 103-104, 106-107).
Atsižvelgiant į tai, kad E. V. darbo ir gyvenamąją vietą nurodė užsienyje, taip pat į tai, kad jis net du kartus neatvyko pas tyrėją paskirtą datą, nėra pagrindo pripažinti, kad tokių kardomųjų priemonių taikymas buvo perteklinis ir neatitiko jų tikslų, numatytų BPK 119 str., t.y. siekio užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme. Todėl teismas konstatuoja, kad kardomųjų priemonių paskyrimas nėra tyrimą vykdžiusių institucijų ar pareigūnų klaida, kuri galėtų sukelti valstybės civilinę atsakomybę.
Ieškovui neįrodžius ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų valstybės civilinė atsakomybė nekyla. Nepaisant to teismas pasisako ir dėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos.
Ieškovas prašo priteisti 508680,36 EUR turtinės žalos ir 508680,36 EUR neturtinės žalos.
Ieškovas, teigė, kad dėl paskirtos kardomosios priemonės, jis negalėjo išvykti iš Lietuvos ir negalėjo dalyvauti jam priklausančių įmonių OOO „Juveliroptorg“ ir OOO „Astera“ veikloje, dėl to negavo 389121 EUR dividentų, kuriuos būtų gavęs per penkerius nepagrįsto ikiteisminio persekiojimo metus. Bet ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad iš šių įmonių iki ikiteisminio tyrimo pradžios gaudavo kokias nors pajamas, t.y. dividentus kaip akcininkas, ar darbo užmokestį kaip darbuotojas. Ieškovas teisme patvirtino, kad šiose įmonėse pagal darbo sutartį nedirbo, įrodymų apie dividentus nepateikė. Kitokio pajamų iš šių įmonių pagrindo byloje nenustatyta: ieškovas teigė, kad dirbo juvelyru, bet nei sutarties, nei tokią kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų nepateikė. Rašytiniai įrodymai rodo, kad ieškovas teismui teikia tikrovės neatitinkančius paaiškinimus apie pajamas iš juridinių asmenų – iš Rusijos Federacijos Federalinės mokesčių tarnybos 2015-08-20 rašto matyti, kad ieškovas E. V. nuo 2007 m. balandžio 27 d., t.y. iki baudžiamosios bylos iškėlimo ir įtarimų jam pareiškimo, nebebuvo OOO „Juveliroptorg“ akcininku (t. 1, b.l. 99). Taip pat nustatyta, kad ieškovas E. V. dar 2008 m. kovo 17 d. duodamas paaiškinimus ikiteisminiame tyrime nurodė, kad yra OOO „Astera“ savininkas ir patvirtino, kad firma pelno neneša, kad iš šios firmos dividentų negauna ir kad tai gali patvirtinti dokumentais (baudž. bylos 1 tomas, b.l. 41). Baudžiamojoje byloje ieškovas ne sykį nurodė, jo ir įmonių turtinė padėtis buvo bloga ir kad pardavęs auksines grandinėles, jis dengė savo ir įmonės skolas. Liudytojas P. B. baudžiamojoje byloje taip pat nurodė, kad ieškovui verslas nesisekė, Todėl teismas konstatuoja, kad negautos pajamos iš juridinių asmenų OOO „Juveliroptorg“ ir OOO „Astera“ veiklos yra neįrodytos. Be to, iš pateiktų įrodymų matyti, kad E. V. nebuvo juridinių asmenų administracijos vadovu ir įmonių valdyme tiesiogiai nedalyvavo, todėl priežastinis ryšys tarp ieškovo negalėjimo išvykti į užsienį ir ieškovo nurodytos juridinių asmenų finansinės padėties pablogėjimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio, be kurio valstybės civilinė atsakomybė taip pat negalima.
Ieškovas ir jo atstovė teisme negalėjo paaiškinti kaip ieškovas patyrė 54259,36 EUR žalos dėl automobilio J. W., 2007 metų laidos padavimo. Šis automobilis neidentifikuotas, o iš ieškovo paaiškinimų teisme nustatyta, kad jis ieškovui niekada nepriklausė, bet buvo įsigytas įmonės OOO „Juveliroptorg“ lizingo būdu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ieškovas turėjo automobilį Daimler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė įrodymų nei apie automobilio J. W. savininką, nei apie lizingo įmokas.
Ieškovo nurodyta 130000 EUR dydžio žala, patirta dėl priverstinai pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą parduoto buto ((duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) taip pat neįrodyta. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas buvo įsigytas 2007-01-11 po ½ dalį kartu su G. M. už 370000 Lt, bendrai su G. M. paimant 450000 Lt kreditą iš AB „Swedbank“ (t. 1, b.l. 134-136). Kaip matyti iš šių dokumentų ir kredito mokėjimo informacijos, ieškovas iki priverstinio daikto pardavimo faktiškai nebuvo įgijęs šio buto vertės (būsto vertė nedengė kredito sumos), todėl dėl buto vertės praradimo jį priverstinai realizuojant pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, ieškovas nepatyrė jokios žalos. Tai, kad ieškovas netinkamai vykdė kredito sutartį, nėra susijęs su valstybės neteisėtais veiksmais priežastiniu ryšiu.
Neturtinę žalą ieškovas nurodo patyręs dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, dėl iširusių santykių su sugyventine G. M., dėl prarastų pajamų, dėl negalėjimo išlaikyti savo vaikų, taip pat dėl to, jog paskyrus kardomąją priemonę, negalėjo dalyvauti savo tėvo V. S. laidotuvėse Rusijos Federacijos teritorijoje.
Teismas konstatuoja, kad dalis aplinkybių yra neįrodyta (dėl negautų pajamų) ir neturi pakankamo priežastinio ryšio su baudžiamuoju persekiojimu. Teismas kritiškai vertina ieškovo ir liudytojos G. M. paaiškinimus, kad jų bendras gyvenimas iširo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ieškovui. Pažymėtina, kad ieškovas E. V. dar 2008 m. kovo 17 d. pirmą kartą baudžiamojoje byloje duodamas paaiškinimus nurodė, kad su G. M. kartu negyvena, faktiškai yra išsiskyrę (baudž. bylos 1 tomas, b.l. 41). Ieškovas teigė, kad buvo įvaikintas, o V. S. buvo jo biologinis tėvas. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų apie giminystės ryšį su V. S. ir neįrodė, kad su juo palaikė glaudžius ryšius, bendravo kaip su tėvu. G. M. patvirtino, kad jį matė tik vieną kartą. Ieškovas nežino, kur V. S. yra palaidotas, tuo nesidomėjo ir po baudžiamosios bylos nutraukimo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas ketino vykti į laidotuves ar prašė pakeisti kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) tuo pagrindu.
Teismas sutinka su ieškovu, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas sukėlė jam nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų. Tačiau atsižvelgiant į visas aplinkybes, nėra pagrindo šiuos dvasinius išgyvenimus įvertinti pinigais kaip patirtą neturtinę žalą. Išteisinamasis nuosprendis ieškovui yra pakankama satisfakcija.
Ieškovui šiame procese buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, t.y. kad žalą turi įrodyti ieškovas ir kad žalos dydis ieškovo paaiškinimais neįrodinėjamas. Ieškovui, šiame procese atstovaujamam advokatės, taip pat buvo sudaryta galimybė pateikti žalą patvirtinančius įrodymus.
Teismas vertina, kad ieškovas įrodymų nepateikė dėl priežasčių, priklausančių nuo paties ieškovo, t.y. netiksliai suformulavo paklausimus užsienio valstybės mokesčių administratoriui apie užsienio juridinių asmenų sumokėtus mokesčius ir jų veiklą (t. 2, b.l. 13). Ieškovas, kaip akcininkas, taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad juridiniai asmenys yra bankrutavę ar kad nevykdo veiklos (finansinės atskaitomybės dokumentų ir kt.). Neteikė įrodymų apie automobilio lizingo sutartis, automobilio nuomą ar panaudą. Ieškovas neteikė įrodymų apie giminystės ryšį įvaikinimo byloje. Visus šiuos įrodymus ieškovas ne tik galėjo pateikti teismui, bet ir turėjo pareigą jais grįsti ieškinį, t.y. turėjo turėti šiuos įrodymus prieš kreipdamasis į teismą, - jų pagrindu skaičiuoti žalą.
3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų
Teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.): ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas; atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Ieškovui iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinamas nepanaudotas 100,76 EUR užstatas, sumokėtas siekiant užtikrinti liudytojos galimas išlaidas procese (t. 2, b.l. 6).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo E. V. ieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš teismo depozitinės sąskaitos 100,76 EUR nepanaudoto užstato (ieškovo sąskaita SEB banke Nr. LT89 7044 0600 0420 2573).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.