- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2-2672-1177/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Ieškovas
- D. Ž., A. Ž., L. L.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Tauragės savivaldybėje
- Advokatai
- Enrika Maksimavičienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovų D. Ž. ir A. Ž. įstatyminei atstovei ir ieškovei L. L., jos atstovei advokatei Enrikai Maksimavičienei,
institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Ž., A. Ž. atstovaujamų įstatyminės atstovės ir ieškovės L. L. atstovaujamos advokatės Enrikos Maksimavičienės ieškinį atsakovui A. Ž., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Tauragės savivaldybėje, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai ieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų mama L. L., pagal jos gyvenamąją vietą; 2) nustatyti sekančią atsakovo A. Ž., ir nepilnamečių D. Ž. ir A. Ž. bendravimo tvarką: 2.1. A. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir A. Ž.: 2.1 kas antros savaitės savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 15 val., su teise dukrą ir sūnų pasiimti su savimi per naktį, jei to pageidautų vaikai. Vaikus pasiimant ir grąžinant į/iš jų gyvenamosios vietos. 2.3. nepilnamečių vaikų tėvas turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi visomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui bei vaikai patys to nori; 2.4. nepilnamečių vaikų tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą ir galimybes, bei susitikimus suderinęs su vaikų mama L. L.; 3) priteisti iš atsakovo A. Ž. materialinį išlaikymą D. Ž. ir A. Ž. poreikiams tenkinti po 297 Eur kiekvienam, per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. birželio 1 d. iki dukters ir sūnaus pilnametystės, lėšas pervedant iki einamo mėnesio 20 d. į AB Swedbank banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šių lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę L. L.. Priteistos lėšos indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo A. Ž. 21384 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu faktiškai kartu, vesdami bendrą ūkį, pragyveno apie trejus metus. 2010 metais, ieškovei besilaukiant atsakovo pirmagimio sūnaus, būnant septintame nėštumo mėnesyje, atsakovas buvo patalpintas į įkalinimo įstaigą, kurioje praleido apie du metus. Sūnus D. Ž. gimė (duomenys neskelbtini). Po atliktos bausmės atsakovas grįžo į ieškovės šeimą ir jie gyveno toliau. (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukters A. Ž.. Kai dukra buvo vienerių metų amžiaus, atsakovas vėl buvo keliems metams įkalintas. Dar kurį laiką palaikę minimalius santykius, 2018 metais juos galutinai ieškovė ir atsakovas nutraukė. Ji suprato, kad atsakovas tikrai yra ne šeimos žmogus, jis nevertina šeimyninio gyvenimo, visiškai nesistengia patenkinti jų bendrų bei elementarių savo vaikų poreikių.
3. Faktiškai nuo to laiko, tai yra nuo 2018 metų, apie atsakovą nieko ir nežino. Jis iki šiol nėra vaikais pasidomėjęs, su jais bendravęs, taip pat neteikė ir jokios materialinės pagalbos. Tikėdamasi geranoriško, iki teisminio susitarimo vaikus liečiančiais klausimais, kreipėsi į mediatorių. Vienokio ar kitokio atsakymo iš atsakovo nesulaukė. Informacijos apie atsakovą ieškojo kreipdamasi į jo Šiauliuose gyvenančią mamą, kuri taip pat ieškovei negalėjo atsakyti, kur yra jos sūnus. Ji neatmetė galimybės, kad jis galėtų vėl būti patalpintas į įkalinimo įstaigą. Mano, jog akivaizdu, kad atsakovas geranoriškai savo kaip tėvo pareigų nevykdys.
Šalies argumentai
4. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikų poreikiai išaugo, maisto ir paslaugų kainos taip pat išaugo. Ji pati šiuo metu gyvena su sugyventiniu nuomojamame bute. Iš viso turi 5 vaikus. 2 vaikai yra jos ir atsakovo bendri vaikai, o kiti 3 vaikai yra jos ir dabartinio jos sugyventinio. Nuoma siekia 150 Eur/mėn. Komunalinius mokesčius dažniausiai moka sugyventinis. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamos pajamos sudaro 1000 Eur/mėn. Tai taip vadinami vaiko pinigai - po 120 Eur/mėn. už kiekvieną vaiką, ir socialinės pašalpos. Nekilnojamo turto neturi. Sugyventinis dirba, gauna darbo užmokestį, padeda išlaikyti ne tik bendrus vaikus, tačiau ir ieškovės bei atsakovo bendrus vaikus. Su atsakovu, kol nebuvo patalpintas į įkalinimo įstaigą, vedė kartu bendrą ūkį, susilaukė kartu sūnaus. Po kiek laiko atsakovas vėl buvo patalpintas į įkalinimo įstaigą. Jam grįžus iš įkalinimo įstaigos, susilaukė kartu dukros. Dar kažkurį laiką pagyveno kartu ir atsakovas vėl atsidūrė įkalinimo įstaigoje. Nuo 2018 metų jie kartu nebegyvena, kadangi nebematė prasmės su atsakovu gyventi kartu. Su atsakovu ne kartą buvo bendrauta dėl išlaikymo vaikams, tačiau atsakovas išlaikymo neteikė. Atsakovo gyvenamieji adresai vis keisdavosi, jį būdavo sunku surasti. Nuo 2018 m. atsakovas visiškai neteikia išlaikymo vaikams, nerodo noro bendrauti su vaikais. Kartais paskambindavo arba ateidavo, tačiau būdamas neblaivus, vaikai jo bijodavo, nenorėjo su atsakovu bendrauti. Sūnus su atsakovu bendrauti šiuo metu nenori. Pasakė, kad galbūt, kai užaugs, bendraus su tėvu. Išlaikymo sumą, ieškovė apskaičiavo su advokatės pagalba. Sutiktų išlaikymo sumą sumažinti iki 250 Eur/mėn. Kai išsiskyrė su atsakovu buvo sutarę, kad atsakovas mokės bent po 100 Eur kiekvieną mėnesį, tačiau net ir šių sumų atsakovas nemokėjo.
5. Dėl bendravimo tvarkos ieškovė nurodė, kad, jei atsakovas pageidautų bendrauti su vaikais, ji nesutiktų jų vežti į įkalinimo įstaigą. Sutiktų, kad su vaikais atsakovas galėtų bendrauti jam grįžus iš įkalinimo įstaigos. Iš pradžių manytų, kad tikslinga būtų, jog atsakovas su vaikais galėtų bendrauti dienomis, galbūt juos kažkur išsivežant, kol vaikai priprastų ir atkurtų tarpusavio socialinį ryšį, tada jau galėtų vaikai pasilikti su atsakovu per visą naktį.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka abiem vaikams teikti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį, kadangi šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė 3 metai. Pats yra išlaikomas šiuo metu valstybės. Darbo įkalinimo įstaigoje nėra, todėl neturi galimybės net dalimis mokėti išlaikymą. Jei ateityje įsidarbintų galėtų bent dalimis teikti išlaikymą. Atlikus bausmę, jam pačiam reiks pradėti gyvenimą nuo pradžių. Jis turi sveikatos problemų, kurias šiuo metu laikinai yra apsigydęs, serga (duomenys neskelbtini). Jei ateityje uždirbtų daugiau už minimalų darbo užmokestį, galėtų vaikams skirti po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam.
7. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Neprieštarauja ieškovės reikalavimui nustatyti jos nurodytą bendravimo tvarką ir gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove. Paaiškino, kad su ieškove susipažino 2008 m. Kai jiems gimė sūnus, atsakovas buvo laisvėje, jis dalyvavo gimdyme. Po vaiko gimimo jie pagyveno apie 2 mėnesius ir jis tada išvyko atlikti bausmę į pataisos įstaigą. Kol buvo laisvėje, sūnumi rūpinosi, atiduodavo pašalpą. Kol atlikinėjo bausmę, jis bendravo su ieškove ir sūnumi, ieškovė atvažiuodavo į ilgalaikius pasimatymus, prie sūnaus išlaikymo prisidėdavo atsakovo močiutė. Įkalinimo įstaigoje nedirbo, nes yra eilės norinčių dirbti, o darbo nėra. Išėjus iš įkalinimo įstaigos toliau gyveno kartu su ieškove, jiems gimė dukra. Kol gyveno kartu, jis dirbo, buvo išvažiavęs į užsienį, tačiau ten sėkmingai darbuotis nepavyko. Užsienyje buvo sulaikytas ir atliko bausmę. Su ieškove kartu gyveno iki 2018 metų rugpjūčio mėnesio. Išėjo gyventi atskirai, išsikraustė į Kauną. Lankydavo vaikus, atveždavo jiems saldainių, tačiau išlaikymo jiems neteikė, neturėjo iš ko išlaikyti, nes nuomos kaina Kaune buvo didelė. Žinojo, kad netrukus gali atsidurti įkalinimo įstaigoje, todėl taupė pinigus pragyvenimui įkalinimo įstaigoje. Ieškovė jį buvo sutikusi gatvėje, jis jai sakė kreiptis į teismą, kad prisiteistų išlaikymą vaikams. Nuo šių metų kovo 12 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė - 3 metai. Išlaikymo vaikams neteikė, nes uždirbdavo nedaug. Dirbdavo per draugus pagal verslo liudijimą. Su vaikais nebendrauja apie 5-6 mėnesius. Paskutinį kartą bendravo per sūnaus gimtadienį, tačiau po to sūnui kažkas pasidarė, sūnus nebenori bendrauti. Girdėjo, kad sūnaus santykiai geri su patėviu, gal dėl to sūnus nebebendrauja, taip pat girdėjo iš kitų žmonių, kad vaikai yra nuteikinėjami prieš atsakovą. Tinkamai bendrauti su sūnumi trukdė ir tai, kad žinojo, kad bet kada gali tekti atlikti laisvės atėmimo bausmes, todėl nenori traumuoti vaiko. Mano, kad su vaiku galėtų bendrauti, kai pats vaikas to norės. Atlikęs bausmę, norėtų bendrauti su vaikais, tačiau jei vaikai nenorės, jis jų nespaus. Taip pat paaiškino, kad jis neturi jokio nekilnojamo turto, jo vardu yra registruotas automobilis, tačiau faktiškai jo neturi ir nežino kur tas automobilis šiuo metu yra, jis tik užsirašė jį savo vardu, nes paprašė pažįstamas iš Šilutės. Jokių kitų pajamų negauna, šiuo metu laukia įkalinimo įstaigoje darbo pasiūlymo pagal specialybę. Įsidarbinęs, neketina dalį pajamų skirti vaikams, kadangi pačiam reikia pragyventi, jam taip pat reikalinga nusipirkti higienos priemonių ir cigarečių. Atlikęs bausmę ketina vykti į užsienį dirbti, nes Lietuvoje nemato perspektyvų. Šiuo metu atliekant bausmę jis neturi galimybių teikti išlaikymą. Jis sutiktų teikti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, kai atliks bausmę ir pradės dirbti. Turi sveikatos problemų. Jam yra diagnozuota(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini),Parkinsono liga, astma ir epilepsija, tačiau tai jam netrukdo kol kas dirbti. Nurodė, kad vykstant mediacijai jis pats sutiko mokėti vaikams po 150 Eur per mėnesį. Pati ieškovė iš pradžių sutiko su 100 Eur/mėn. išlaikymo suma kiekvienam vaikui.
8. Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius ir pateikė išvadą dėl ieškovės ieškinio, kuriame nurodė, kad neprieštarauja ieškovės ieškinio reikalavimams, kadangi ieškinio reikalavimai neprieštarauja šalių nepilnamečių vaikų interesams. Institucijos atstovė L. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškovės ieškinį Institucijos išvadoje nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
9. Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini),tėvai.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. ieškovė prašė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Atsakovas neprieštarauja, kad vaikai liktų gyventi su ieškove.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Savo išvadoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini),ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini),gyvenamąją vietą su ieškove L. L. (CK 3.59 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
12. Ieškovė prašo teismo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) A. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir A. Ž.: 2.1 kas antros savaitės savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 15 val., su teise dukrą ir sūnų pasiimti su savimi per naktį, jei to pageidautų vaikai. Vaikus pasiimant ir grąžinant į/iš jų gyvenamosios vietos; 2) nepilnamečių vaikų tėvas turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi visomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui bei vaikai patys to nori; 3) nepilnamečių vaikų tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą ir galimybes, bei susitikimus suderinęs su vaikų mama L. L..
13. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas ar motina gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
14. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepateikė, teismas vertina, kad ieškovės ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus, todėl nustatytina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė neturi teisės kliudyti atsakovui bendrauti su vaikais, jei tik jie to panorės, bei dalyvauti vaikus auklėjant, jei tai nekenkia vaikų interesams ir atsižvelgiant į vaikų norus. Tėvo bendravimo tvarka su vaikais gali būti pakeista tiek abiejų tėvų susitarimu, tiek nesusitarus – kreipiantis į teismą.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
15. CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
16. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).
17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su vaikų išlaikymu ir jų kasdienių poreikių tenkinimu.
18. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.
19. Vertinant nepilnamečių vaikų poreikius, nustatyta, kad D. Ž. yra 11 metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini),lankys 6 klasę. A. Ž. yra 7 metų, mokosi (duomenys neskelbtini), lankys 3 klasę. Akivaizdu, kad vaikams nuolatos reikalingos lėšos maistui, aprangai, avalynei, mokymo ir ugdymo priemonėms, higienai, sveikatai, laisvalaikiui, būstui. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lenteles, kuriose nurodė, kad nepilnamečiams vaikams būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga po 710 Eur suma kiekvienam, kurią sudaro po 150 Eur per mėnesį skiriama maistui, po 100 Eur – higienos reikmenims, po 70 Eur – drabužiams, avalynei, 70 Eur – vaikų lavinimui, po 70 Eur – medikamentams vaistams, kitos išlaidos (kelionės išlaidos) sudaro 50 Eur/mėn., komunaliniai mokesčiai (nuoma, elektra, vanduo, kuras) – 200 Eur/mėn.
20. Teismas sutinka, kad mokyklinio amžiaus, greitai augančiam vaikui yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui, lavinimui, laisvalaikiui, sveikatos apsaugai ir pan. Visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos vertinamos kaip nevisiškai pagrįstos. Ieškovė nurodo, kad komunaliniams mokesčiams (nuoma, elektra, vanduo, kuras) kiekvienam vaikui skiria po 200 Eur/mėn., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktoje nuomos sutartyje buto nuomos kaina nurodyta 160 Eur/mėn. Minėtame bute ieškovė gyvena kartu su 5 vaikais ir sugyventiniu, todėl vienam asmeniui tenkanti nuomos mokesčio dalis siekia beveik 23 Eur/mėn. Likusią dalį ieškovė nurodo skirianti komunaliniams mokesčiams ir kurui. Teismas pažymi, kad nors ir visuotinai žinoma, jog komunalinių paslaugų ir kuro kainos dėl infliacijos, energetikos krizės yra išaugusios, tačiau abejoja, kad kiekvienam vaikui šioms paslaugoms padengti ieškovė skiria po 177 Eur/mėn., kas sudarytų 2124 Eur per metus. Taip pat teismas abejoja, kad ieškovė medikamentams kiekvieną mėnesį skiria po 70 Eur/mėn., kadangi pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikai sveiki, jokiomis sunkiomis ligomis neserga. Be to, dalį vaistų, jei tokių prireikia, valstybė kompensuoja vaikams. Ieškovė taip pat neteikė duomenų apie išlaidas vaikų kelionėms, kurios kaip ji nurodė siekia po 50 Eur/mėn. Ieškovės vaikai gyvena ir mokosi mieste, vienas iš vaikų į mokyklą vežiojamas mokykliniu autobusu, kitą nuveža sugyventinis, atsižvelgiant į nurodyta bei vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, nenustačius, kad yra būtinybė kas mėnesį tenkinant vaikų poreikius išleisti ieškovės nurodytas sumas už komunalinius mokesčius, medikamentus ir kelionės išlaidas yra pagrindas mažinti bendrą vaikams reikalingą išlaikymo sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pačios ieškovės pajamos sudaro apie 1000 Eur/mėn., todėl net ir padedant vaikus išlaikyti jos sugyventiniui, abejotina, kad ji vien dviem jos ir atsakovo bendriems vaikams skiria kiek didesnę nei 1400 Eur sumą per mėnesį.
21. Teismas sutinka, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių, kurių ieškovė nenurodė. Atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovų vaikų amžių, į jų sveikatos būklę, į aplinkybę, kad jie lanko ugdymo įstaigą – mokyklą, į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas pripažįsta, kad šiuo metu šalių vaikų būtiniems poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokymui, ugdymui patenkinti reikalinga vidutiniškai 550 Eur suma per mėnesį kiekvienam. Likusi ieškovės nurodyta suma, jos manymu, reikalinga vaiko poreikiams tenkinti, nėra priskirtina būtinųjų poreikių tenkinimui ir yra skiriama priklausomai nuo tėvų finansinių galimybių.
22. Ieškovei valstybė kas mėnesį teikia po 127,50 Eur dydžio vaiko išmokas kiekvienam vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas, skirtas vaikų poreikiams tenkinti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
23. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, vaikų būtiniems poreikiams užtikrinti reikia apie 550 Eur per mėnesį kiekvienam, ir nustačius, jog vaikai per mėnesį gauna po 127,50 Eur dydžio išmoką, darytina išvada, jog abu tėvai vaiko išlaikymui turi skirti apie 420 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
24. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
25. Vertinant šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad vaikai gyvena kartu su ieškove L. L.. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna socialines pašalpas, išmokas vaikams, kurių dydis bendrai sudaro apie 1000 Eur per mėnesį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, ji kartu su sugyventiniu nuomojasi būstą. Be bendrų dviejų vaikų su atsakovu, ieškovė turi dar tris vaikus, kurie gyvena kartu su ieškove ir yra išlaikomi jos kartu ja gyvenančiu sugyventiniu.
26. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba. Jis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje neturi. Savo vardu turi transporto priemonę – automobilį Citroen X. P., VIN kodas (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, jis nežino kur yra šis automobilis ir jis jam nepriklauso, jis tiesiog sutiko su pažįstamo pasiūlymu užsirašyti automobilį savo vardu. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iš Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovas 2022 m. gegužės 24 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-269-850/2022 nuteistas galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžią skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos 2022 m. kovo 12 d.
27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovo materialinė padėtis panaši, kadangi ieškovės pajamos iš esmės sudaro už nepilnamečius vaikus gaunamos išmokos. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nedirba, nekilnojamo ir kilnojamo turto neturi. Ieškovė gauna socialines išmokas, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jai neišvengiamai tenka visa vaikų auginimo ir priežiūros našta. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jokių pajamų negauna, jam padeda mama. Šalys neturi sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turi sveikatos problemų, kad įkalinimo įstaigoje šiuo metu nėra darbo, tačiau jis byloje nepateikė jo teiginius grindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
28. Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
29. Atsakovas nurodė, kad galėtų mokėti po 100-150 Eur/mėn. Kaip pats nurodė, jis šiuo metu pats yra išlaikomas valstybės. Visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis teismų praktika, tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-469/2006), todėl aplinkybė, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo mažinti prašomą priteisti išlaikymą iki jo prašomos sumos dydžio. Be to, tai visiškai neatitiktų nepilnamečių atsakovo vaikų poreikių, kuriuos teismas nustatė šio sprendimo 23 punkte.
30. Vadovaujantis išdėstytu, vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų teismas paskirsto lygiomis dalimis. Iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistina po 210 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo 2022 m. birželio 1 d. iki jų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).
31. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
32. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
33. Byloje ieškovės ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu negyvena nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio, tai yra beveik ketverius metus. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių vaikų teisė į išlaikymą atsirado nuo jų gimimo, o tėvams kilo pareiga šį išlaikymą teikti.
34. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už trejus metus (36 mėnesius), skaičiuojamus iki ieškinio padavimo teismui dienos t. y. iki 2022 m. birželio 1 d. Vadovaujantis išdėstytu, išlaikymo įsiskolinimo pradžia skaičiuotina nuo 2019 m. birželio 1 d.
35. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką pareiga įrodyti, kad ginčo laikotarpiu vaikui buvo teikiamas išlaikymas, tenka būtent atsakovui. Pastarasis įrodymų, kurie pagrįstų aukščiau išdėstytas aplinkybes, nepateikė, pats pripažindamas, kad tokių įrodymų neturi. Tačiau anksčiau išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuo šalių gyvenimo skyrium, tai yra nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio, atsakovas visiškai yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šią aplinkybę patvirtino tiek ieškovė, tiek pats atsakovas teismo posėdžio metu. Kaip pasiteisinimą atsakovas nurodė, kad jam pačiam reikėjo pragyventi, jis turėjo problemų su teisėsauga, neva taupė pinigus pragyvenimui įkalinimo įstaigoje, tačiau tokie atsakovo pasiteisinimai teismo vertinami kaip lengvabūdiški ir kaip siekis vengti teikti išlaikymą savo biologiniams vaikams sugalvojant bet kokią mažareikšmę priežastį. Atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis visiškai neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams (CPK 178, 185 straipsniai).
36. Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už tris paskutinius metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą 21384 Eur sumai, tai yra po 297 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad teismas šio sprendimo 23 punkte nustatė, kad realūs dabartiniai vaikų poreikiai yra mažesni. Be to, atsižvelgtina į tai, kad prieš tris metus vaikų poreikiai buvo mažesni palyginus su dabartiniais poreikiais, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais, mažina išlaikymo įsiskolinimo sumą tenkančią vienam mėnesiui iki 180 Eur kiekvienam vaikui.
37. Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovo priteistinas bendras 12960 Eur išlaikymo įsiskolinimas (36 mėn. x 180 Eur x 2). Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
38. Teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, iki kol bus priimtas sprendimas. Kadangi išlaikymas yra priteistinas nuo nutarties priėmimo dienos, tai jeigu išlaikymas po 200 Eur/mėn. kiekvienam vaikui buvo iš atsakovo išieškomas, tai jis įskaičiuojamas į priteisto išlaikymo dydį (210 Eur/mėn. kiekvienam vaikui) ir laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos šio sprendimo priėmimo dieną, nes sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 149-150 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
40. Patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistinas 405 Eur (210 Eur x 2 x 12 x 3% x 75% + 94 Eur už neturtinį reikalavimą + 12960 Eur išlaikymo įsiskolinimas x 3% x 75%) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). 2022 m. vasario 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu L. L. buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl, remiantis 2022 m. liepos 15 d. pažyma Nr. (12.34Mr) PT-5497 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 300 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ieškovei (CPK 93, 96, 99 straipsniai).
Tesimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini),asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
1) A. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. Ž. ir A. Ž.: 2.1 kas antros savaitės savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 15 val., su teise dukrą ir sūnų pasiimti su savimi per naktį, jei to pageidautų vaikai. Vaikus pasiimant ir grąžinant į/iš jų gyvenamosios vietos; 2) nepilnamečių vaikų tėvas turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi visomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaiko ugdymui, sveikatai ir poilsiui bei vaikai patys to nori; 3) nepilnamečių vaikų tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą ir galimybes, bei susitikimus suderinęs su vaikų mama L. L..
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini),asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim.(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant iki einamo mėnesio 20 d. į ieškovės L. L. AB Swedbank banke esančią sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini),asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienam atskirai po 6480 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d.
Nepilnamečiams vaikams D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini),asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisimą.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus, 00 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), ir 300 Eur (tris šimtus eurų) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą (įmokos kodas 5630) ieškovei. Šias sumas A. Ž. turi sumokėti pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.