- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-1974-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02192-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- I. R.
- Suinteresuotas asmuo
- D. A.
- Kategorijos
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.12Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos
- 3.5.24Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5503-301/2021 pagal pareiškėjos I. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys D. A., antstolis A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) I. R. kreipėsi į antstolį A. A. su skundu, prašydama panaikinti 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S-21-23‑8214 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad ji negali įvykdyti priimto teismo procesinio sprendimo, kuriuo yra nustatyta laikina išieškotojos D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarka, dėl objektyvių priežasčių, t. y. nepilnametė pareiškėjos dukra pati kategoriškai atsisako bendrauti ir susitikti su savo močiute D. A., todėl priimtas patvarkymas prieštarauja geriausiems ir prioritetiniams vaiko interesams. Pareiškėja neturi jokių galimybių priversti ją bendrauti. Pareiškėja net ir labai norėdama vykdyti priimtą teismo procesinį sprendimą, to padaryti negali, kadangi pažeistų mažametės dukros interesus. Pareiškėja taip pat nesutiko, kad byloje ji yra laikoma skolininke, nes ji neatsisako vykdyti teismo procesinio sprendimo.
3. Antstolis A. A. 2021 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S-21002898 pareiškėjos I. R. skundo netenkino, jį persiuntė teismui. Antstolis nurodė, kad skundžiamas patvarkymas priimtas laikantis Sprendimo vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 51 punkte numatytos tvarkos, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Skolininkė turi dėti visas pastangas mergaitės norui bendrauti su močiute D. A. stiprinti. Ji privalo ieškoti galimybių ir išeičių pačiai ir / ar pasitelkiant trečiuosius asmenis (pvz. psichologus, vaikų teisių specialistus) sukurti tokią aplinką nepilnametei, kuri skatintų ją išsaugoti ryšį su močiute. Skolininkė turi siekti užtikrinti nepilnametės dukros įstatymo saugomus interesus (vengiant tarpusavio konfliktų, skatinant pačią dukrą ugdyti pagarbą artimiesiems, t. y. seneliams). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkė skatino dukros ir močiutės bendravimą. Vien pareiškimas, kad V. E. kategoriškai nesutinka bendrauti su D. A., negali būti pripažįstama objektyvia aplinkybe, kuriai esant skolininkė I. R. negalėtų vykdyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) D. A. prašė atmesti skolininkės I. R. skundą dėl antstolio 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad skolininkė kategoriškai nesutinka nei su teismo nuomone, nei su antstolio nuomone, nei su kitų specialistų nuomonėmis, ir remiasi vaiko nuomone, kuri yra išsakoma dėl kartu gyvenančių suaugusių asmenų įtakos, tame tarpe ir mamos, ir V. E. jau penktas mėnuo nėra suteikiamos galimybės pabendrauti su jai artimu emociškai žmogumi, močiute, nedalyvaujant pačiai skolininkei. Tinkamos aplinkos sudarymu pirmiausia turėtų pasirūpinti vaiką mylinti ir jo poreikiais besirūpinanti mama, kas iki šios dienos nėra padaryta. Skolininkė visiškai atsisako bendradarbiauti su bet kuriomis institucijomis, tokiu būdu neužtikrinant vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, su kuriais sieja labai artimi emociniai ryšiai. Močiutei nėra apribota teisė matytis su vaiku, susitikus gatvėje pasisveikinti, ir tuo labiau, kai yra numatytas bendravimas su vaiku tuo metu. V. E. tėtis D. E. yra įtrauktas ginčo byloje trečiuoju asmeniu, jis neprieštarauja, kad močiutė D. A. matytųsi ir bendrautų su jo dukra, tai patvirtino ir telefoninio pokalbio metu, jis nekliudo matytis ir bendrauti su anūke. Taigi skolininkė byloje yra būtent I. R., kadangi ji yra įpareigota užtikrinti bendravimą su anūke. Skolininkė nesistengia kreiptis ir inicijuoti vaiko pasimatymus per specialistus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjos I. R. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
6. Teismas nurodė, kad antstolis, laikydamasis SVI 51 punkte nustatytos tvarkos, gavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Marijampolės apskrities VTAS) 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštą, kuriame buvo nurodytos rekomendacijos dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties vykdymo, 2021 m. rugpjūčio 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-23-8214 dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuriuo nustatė močiutės su anūke bendravimo tvarką ir kaip reikalauja SVI šio patvarkymo kopiją išsiuntė vykdomosios bylos šalims ir Marijampolės apskrities VTAS.
7. Teismas nustatė, kad santykiai tarp išieškotojos ir skolininkės yra konfliktiški, vaiko močiutė D. A. teigia, kad skolininkė nuteikinėja mergaitę prieš močiutę, todėl anūkė nenori bendrauti su močiute. Mergaitės motina I. R. teigia priešingai, kad mergaitė pati nenori matytis su močiute, nenori bendrauti, susitikti, kalbėtis.
8. Teismas sutiko su pareiškėjos nurodytu argumentu, kad vykdant tokio pobūdžio sprendimą (nutartį), turi būti atsižvelgiama į vaiko nuomonę, todėl pažymėjo, kad užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu gali būti kviečiamas psichologas. Teismo vertinimu, I. R. turi dėti visas pastangas mergaitės norui bendrauti su močiute stiprinti. Ji privalo ieškoti galimybių ir išeičių pačiai ir / ar pasitelkiant trečiuosius asmenis (pvz. psichologus, vaikų teisių specialistus) sukurti tokią aplinką nepilnametei, kuri skatintų ją išsaugoti ryšį su močiute. Mama turi siekti užtikrinti nepilnametės dukros įstatymo saugomus interesus (vengiant tarpusavio konfliktų, skatinant pačią dukrą ugdyti pagarbą artimiesiems, t. y. seneliams).
9. Teismas nurodė, kad visos aplinkybės, susijusios su I. R. ir D. A. veiksmais, pvz., vaistų davimu nepilnametei V. E., bei aplinkybės, susijusios su mergaitės emociniu ryšiu su močiute, buvo išsamiai įvertintos teismo, priėmusio 2021 m. birželio 21 d. nutartį. Pareiškėja, nesutikdama su šia teismo nutartimi, skundė ją atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, tačiau, teismas, remdamasis Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-470-775/2021 Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad vykdymo proceso šalimis yra laikomi išieškotojas ir skolininkas. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Skolininkas vykdymo procese yra tas asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. Išieškotojas – asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas.
11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei antstolio atliktus vykdomuosius veiksmus, padarė išvadą, kad antstolis, priimdamas skundžiamą 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą Nr. S‑21-23-8214 dėl sprendimo vykdymo tvarkos, procesinių vykdymo veiksmų nepažeidė, visus vykdymo veiksmus atliko vadovaudamasis SVI nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) I. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio A. A. 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą Nr. S‑21-23-8214 dėl sprendimo vykdymo tvarkos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Antstolis, priėmęs ginčijamą patvarkymą, neįsigilino į esamą situaciją. Nepilnametė dukra V. E. kategoriškai atsisako bendrauti ir susitikti su D. A., todėl toks patvarkymas prieštarauja geriausiems ir prioritetiniams vaiko interesams ir turėjo būti panaikintas, nes yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nepilnamečio vaiko negalima prievarta versti bendrauti su asmeniu, kuris jam kelia stresą, emocinę įtampą. Šiuo atveju išimtinai atsižvelgiama tik į vienos pusės, t. y. D. A. interesus.
12.2. V. E. kategoriškai atsisako bendrauti su močiute, todėl pareiškėja neturi jokių galimybių ją priversti bendrauti. Pareiškėja, net ir labai norėdama vykdyti teismo procesinį sprendimą, to padaryti negali, nes būtų pažeidžiami mažametės dukros interesai. Šiuo atveju nėra atsižvelgiama į pačios V. E. nuomonę ir poziciją, laikant, kad tai negali būti pagrindu nebendrauti su D. A., ir bet kokiais būdais stengiamasi, jog bendravimas vyktų, nors išreikšta pozicija dėl nenoro bendrauti, o ją patvirtina byloje esantys įrodymai.
12.3. Šiuo atveju ginčo byloje dėl bendravimo su vaiku nustatymo yra sprendžiamas klausimas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pati nepilnametė yra išreiškusi norą su D. A. nebendrauti, t. y., kad ji nenori nei su ja kalbėti, nei susitikti. Dėl to veikti prieš vaiko valią yra neteisėta ir tai prieštarauja geriausiems ir prioritetiniams vaiko interesams.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo D. A. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Antstolis tinkamai įgyvendino įstatymo reikalavimus, prieš priimdamas privalomąjį patvarkymą 2021 m. rugpjūčio 12 d. Nr. S-21-23-8214 dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kreipėsi į Marijampolės apskrities VTAS, bei atsižvelgė į jų rekomendacijas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su močiute, taip pat atsižvelgė į nepilnamečio vaiko prigimtines teises bendrauti su šeimos nariais, kurios išplėstinė sąvoka apima artimuosius giminaičius. Antstolis priėmė teisėtą patvarkymą, kuris iki šios dienos nėra vykdomas skolininkės, kuri nededa jokių pastangų įgyvendinant savo nepilnamečio vaiko teises.
13.2. Skolininkė turi siekti užtikrinti nepilnametės dukros saugomus interesus, vengiant tarpusavio konfliktų, skatinant pačią dukrą ugdyti pagarbą artimiesiems, t. y. seneliams. Antstoliui, nenustačius aplinkybių dėl kurių objektyviai nebūtų galima vykdyti teismo nutarties, to nenustačius ir Marijampolės apskrities VTAS, buvo pagrįstai surašytas aktas.
Šalies argumentai
13.3. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad antstolis nesilaikė įstatymo nuostatų, kad neatsižvelgė į teisėtus mažametės V. E. interesus. Priešingai, antstolis atsižvelgė į nepilnametės interesus, nustatė pereinamąjį laikotarpį ir susitikimus su močiute pačioje Marijampolėje, siekiant vaiko aplinkos saugumo, bei bendravimą per „mesedžerį“, kuris niekaip negali pakenkti vaikui. Buvo numatyta, kad esant reikalui, siūloma naudotis specialistų pagalba. Tačiau įstatyminė nepilnametės atstovė nei vienos iš šių priemonių, neužtikrino. Tik mamos įtakos dėka nepilnametė atsisako bendrauti su močiute, o vaiko žodžiai yra įtakoti suaugusių asmenų.
13.4. Būtent pareiškėja netinkamai įgyvendina savo, kaip įstatyminės atstovės pareigas, t. y. neskatina ir neugdo pagarbos suaugusiems bei privalomiems teismo sprendimams, o, priešingai, neteisėtai naudoja motinos valdžią vaiko atžvilgiu, dėl ko yra pažeidžiamos esminės nepilnamečio vaiko teisės į šeimos ryšius bei teisės būti socialinių santykių su kitais asmenimis, esančiais jo šeimos narių kategorijoje, dalyviu.
13.5. Pati pareiškėja nutraukė absoliučiai visus socialinius ryšius su savo artimaisiais giminaičiais (mama, močiute, tetomis, dėdėmis, pusbroliais ir pusseserėmis), nebendrauja su jais, į telefoninius skambučius neatsiliepia, todėl ir savo nepilnametę dukrą apribojo nuo šių socialinių ryšių. Mažamečio vaiko aplinka liko tik mama, naujas sutuoktinis ir jo sūnus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.).
18. Iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3740-301/2021 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovei I. R. (buvusi pavardė – A.), dėl vaiko bendravimo su artimuoju giminaičiu tvarkos nustatymo, ir ieškovės I. R. ieškinį atsakovui D. E. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius. Bylos nagrinėjimo metu Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje tokią laikiną ieškovės D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarką: 1) kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. V. E. praleidžia su ieškove, vaiką pasiima ir atveža atgal į namus ieškovė; 2) vasaros metu nuo liepos 1 d. iki liepos 10 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 10 d. V. praleidžia su ieškove, vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją dieną paskutinę atostogų dieną 18 val.; 3) darbo savaitę V. E. bendrauja su močiute (ieškove) kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. per V. arba per atsakovės I. R. „Messenger“ programą, kurio prisijungimą privalo užtikrinti atsakovė; 4) jeigu V. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali susitikti su ieškove/močiute D. A. ar ieškovė negali susitikti su anūke, – apie tai kiek įmanoma operatyviau informuojamos šalys telefonų ar SMS žinute ir numatytas bendravimo laikas perkeliamas į kitą savaitgalį ar į kitą savaitės dieną; 4) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko V. E. bendravimo su močiute D. A. tvarkos, D. A. ar I. R. per protingą laiką, bent prieš vieną dieną, praneša SMS žinute ar skambučiu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 5) šalys viena su kita dėl matymosi su V. E. tvarkos bendrauja telefonu, SMS žinutėmis, o pasikeitus vienos iš šalių telefono numeriui, nedelsiant informuoja apie tai kitą šalį. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1470-775/2021 paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartį.
19. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Dalis šių padarinių yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir bendros taisyklės, jog teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išimtis, taikytina šių teismo procesinių sprendimų atžvilgiu, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis).
20. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.
21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos (skolininkės) skundą dėl antstolio veiksmų, nustatė, kad antstolio A. A. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2‑3740‑301/2021 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. E. tvarkos, kurioje skolininkė I. R., išieškotoja D. A.. 2021 m. liepos 2 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S‑21-23-6647 dėl informacijos suteikimo, kuriuo Marijampolės apskrities VTAS informavo apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Taip pat 2021 m. liepos 2 d. raginimu-reikalavimu, išsiųstu I. R., pareikalavo vykdyti teismo nutartyje nustatytą D. A. su anūke V. E. tvarką ir nurodė apie reikalavimo įvykdymą nedelsiant informuoti antstolį. 2021 m. liepos 26 d. patvarkymu dėl informacijos suteikimo, skirtu Marijampolės apskrities VTAS, antstolis įpareigojo skyrių pateikti turimą informaciją apie Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties vykdymą / nevykdymą ir pateikti pasiūlymus dėl sprendimo vykdymo priemonių pobūdžio ir jų vykdymo tvarkos. 2021 m. rugpjūčio 10 d. antstolio kontoroje buvo gautas Marijampolės apskrities VTAS raštas dėl informacijos suteikimo, kuriame buvo pateiktos rekomendacijos dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties vykdymo. Gavęs Marijampolės apskrities VTAS raštą, antstolis 2021 m. rugpjūčio 12 d. priėmė skundžiamą patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S-21-23-8214, kuriuo, atsižvelgdamas į Marijampolės apskrities VTAS pateiktas rekomendacijas, nustatė močiutės su anūke bendravimo tvarką. Byloje ginčas dėl šių teismo nustatytų aplinkybių nekyla.
22. Pareiškėja, nesutikdama su antstolio 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S-21-23-8214, pateikė skundą, kurį iš esmės grindė tuo, kad ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių nėra vykdoma įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta nepilnamečio vaiko ir jo močiutės bendravimo tvarka, o dėl objektyvių priežasčių – nepilnametei V. E. kategoriškai nesutinkant bendrauti su močiute. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad antstolis A. A., priimdamas 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, būtų pažeidęs vykdymo veiksmus reglamentuojančias imperatyvias teisės normas, todėl pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėja (apeliantė) I. R., ginčydama šią teismo nutartį, pateikė atskirąjį skundą, kuris iš esmės yra grindžiamas analogiškais argumentais, pateiktais skunde dėl antstolio veiksmų, susijusiais su nepilnamečio vaiko nenoru bendrauti su močiute. Tačiau apeliantė iš esmės nenurodo ir nepateikia argumentų, kurie jos manymu pagrįstu pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.
23. CPK 763 straipsnyje nustatyta, kad nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (pakeista Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-219 „Dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“) taip pat yra nustatyta, kaip turi būti vykdomi nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
24. Vykdomieji dokumentai, be kita ko, yra ir teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 straipsnio 4 punktas). Aptariamu atveju minėta, kad antstolio kontoroje yra vykdoma įsiteisėjusi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria yra nustatyta laikina močiutės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl vadovaujantis CPK 18 straipsniu, yra privaloma ir turi būti vykdoma. SVI 50 punkte numatyta, kad vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2021 m. liepos 2 d. patvarkymu informavo Marijampolės apskrities VTAS apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą.
25. SVI 51 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to taip pat nėra, kad antstolis 2021 m. liepos 26 d. patvarkymu dėl informacijos suteikimo įpareigojo Marijampolės apskrities VTAS pateikti turimą informaciją apie Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties vykdymą / nevykdymą ir pateikti pasiūlymus dėl sprendimo vykdymo priemonių pobūdžio ir jų vykdymo tvarkos.
26. SVI 51 punktas taip pat numato, kad išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Aptariamu atveju, antstolis, laikydamasis būtent SVI 51 punkte nustatytos tvarkos, gavęs Marijampolės apskrities VTAS 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštą, kuriame buvo nurodytos rekomendacijos dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties vykdymo, 2021 m. rugpjūčio 12 d. priėmė ginčijamą patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S-21-23-8214, kuriuo nustatė močiutės su anūke bendravimo tvarką ir kaip reikalauja SVI šio patvarkymo kopiją išsiuntė vykdomosios bylos šalims ir Marijampolės apskrities VTAS. Tačiau apeliantė, nesutikdama tiek su antstolio atliktais veiksmais, tiek su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nenurodo argumentų kaip ir kokiu būdu, antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą, pažeidė nurodytas imperatyvias įstatymo nuostatas. Priešingai, ginčijamas patvarkymas yra priimtas įsiteisėjusios teismo nutarties dėl laikinos močiutės (išieškotojos) D. A. bendravimo su nepilnamete V. E. tvarkos nustatymo bei Marijampolės apskrities VTAS 2021 m. rugpjūčio 10 d. rašto pagrindu, laikantis imperatyvių SVI 51 punkto nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, būtų pažeidęs imperatyvias įstatymo nuostatas. Tokių pažeidimų nenurodo ir pati apeliantė.
27. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, antstolis, nepavykus išieškotojai ir skolininkei (apeliantei) priimto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdyti geruoju, vadovaudamasis teisės aktais bei laikydamasis juose numatyto sprendimų vykdymo eiliškumo, pagrįstai nustatė sprendimo vykdymo tvarką. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad antstolio ginčijamu patvarkymu nustatyta sprendimo vykdymo tvarka būtų ydinga ar neatitiktų teismo procesiniu sprendimu nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečio vaiko močiute tvarkos, tokių aplinkybių nenurodo ir pati apeliantė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kaip tą teigia apeliantė, jog nepilnametė dukra kategoriškai atsisako bendrauti su savo močiute, nepagrindžia įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagrindu priimto antstolio patvarkymo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Akcentuotina, kad teismo procesiniu sprendimu nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra tęstinis procesas, kurį sudaro periodiški etapai, apibrėžti atitinkamu laikotarpiu. Toks teismo procesinis sprendimas turi būti vykdomas ne vienos, o abiejų šalių pastangomis.
28. Minėta, kad teismo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, vis dar yra galiojančios ir nepanaikintos. Priešingų duomenų byloje nėra, to neginčija ir pati apeliantė. Taigi ir apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog civilinėje byloje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo yra sprendžiamas klausimas dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijamas antstolio patvarkymas, priimtas įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagrindu, yra neteisėtas ar nepagrįstas.
29. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
30. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, ginčijama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės I. R. atskirasis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.