Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2021-10-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-5503-301/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-08
Bylos Nr.
2YT-5503-301/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Teresė Klimienė
Pareiškėjas
I. R.
Suinteresuotas asmuo
D. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5503-301/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02192-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2.; 3.4.5.11. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 8 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. R. skundą suinteresuotiems asmenims D. A., antstoliui A. A. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. R. skundu prašo panaikinti antstolio A. A. (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gavo antstolio A. A. raginimą-reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis reikalavo vykdyti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarką ir išaiškino atsakomybę už sprendimo nevykdymą.

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pateikė antstoliui paaiškinimus į (duomenys neskelbtini) raginimą - reikalavimą ir paprašė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol bus priimtas procesinis sprendimas Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir neskirti baudos, kadangi ji teismo nutarties vykdyti neatsisako – tai mažametė V. E. kategoriškai atsisako bendrauti su išieškotoja D. A..

(duomenys neskelbtini) gavo antstolio patvarkymą dėl skolininkės paaiškinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jos prašymas buvo netenkintas, nurodant, kad įstatymas nenumato tokio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl nutarties, kurios pagrindu yra užvesta vykdomoji byla.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gavo antstolio patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis patvarkė: nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) D. A. susitikimai su anūke vyksta Marijampolės mieste, nedalyvaujant I. R.. I. R. įpareigota nustatytu laiku perduoti vaiką D. A., po išvardintų susitikimų D. A. bendravimo su anūke tvarka turi būti vykdoma taip, kaip nurodyta teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini); jeigu būtina nukrypti nuo teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos bendravimo tvarkos, tuomet D. A. ir V. E. susitikimai gali būti organizuojami Marijampolės apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus patalpose, D. A. ir I. R. iš anksto aptarus susitikimo laiką ir susiderinus su Marijampolės apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus atsakingais darbuotojais; nuotolinis bendravimas per Messenger programą turi būti vykdomas Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punkte nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su tokiu patvarkymu, kadangi nepilnametė dukra kategoriškai atsisako bendrauti ir susitikti su D. A., todėl toks patvarkymas prieštarauja geriausiems ir prioritetiniams vaiko interesams. Nepilnamečio vaiko negalima prievarta versti bendrauti su asmeniu, kuris jam kelia stresą, emocinę įtampą. Šiuo atveju išimtinai atsižvelgiama tik į D. A. interesus.

Be to, nurodė, kad nesutinka, jog ji yra laikoma skolininke vykdomojoje byloje, nes ji neatsisako vykdyti teismo procesinio sprendimo, tačiau dukra jau geba išreikšti savo nuomonę ir poziciją ir motina negali jos priversti vykdyti teismo sprendimą, todėl piniginė bauda pareiškėjai už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną negali būti skiriama, nes nutartis nevykdoma ne jos iniciatyva ar interesais, todėl ir skolininke vykdomojoje byloje ji nurodyta nepagrįstai. Pareiškėja vykdytų teismo procesinį sprendimą, tačiau jis negali būti vykdytinas dėl objektyvių priežasčių - dėl nepilnamečio vaiko nenoro bendrauti su D. A., o toks faktas užfiksuotas antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių protokoluose.

Nurodė, kad skundžiamame patvarkyme nurodyta, kad Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išsiųstas raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo. Iš pateikto atsakymo matyti, kad jame yra aiškiai nurodyta, kad nepilnametės nuomonė dėl bendravimo su D. A. yra pasikeitusi. Tarnybos pateiktame atsakyme nurodyta, kad visos aplinkybės, susijusios su I. R. ir D. A. veiksmais, pavyzdžiui vaistų davimu nepilnametei V. E., šioje situacijoje bei aplinkybės, susijusios su V. E. emociniu ryšiu su D. A., buvo išsamiai įvertintos teismo, priėmusio (duomenys neskelbtini) nutartį, tačiau pareiškėja kategoriškai nesutinka su tokiomis tarnybos išvadomis, į kurias atsižvelgė antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą, kadangi šios aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos, todėl dėl minėtos nutarties buvo kreiptasi į Kauno apygardos teismą su skundu, kurio nagrinėjimas paskirtas 2021-09-14 (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nurodė, kad Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius yra informuotas, kad nepilnametė kategoriškai atsisako bendrauti ir matytis su D. A.. Skyriaus darbuotojai lankėsi V. E. gyvenamojoje vietoje ir apklausė mergaitę, pokalbio metu ji kategoriškai atsisakė bendrauti su D. A.. Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketa antstoliui yra pateikta. Anketoje yra aiškiai nurodyta, kaip nepilnametė V. E. kalbėdama su specialistais nurodė, kad nenori su močiute bendrauti ir kalbėti, nenori važiuoti pas ją, nes ji girdė jai vaistus, davė valerijonų, kad ramesnė būtų. Taip pat ji nenorinti su močiute kalbėtis ir jos matyti. Nesupranta, kodėl šiuo atveju nevertinami vaiko interesai. Taigi ir nuotolinis bendravimas per Messenger programą negalimas dėl nepilnametės V. E. atsisakymo kalbėtis. Anketoje aiškiai konstatuotas mergaitės nenoras bendrauti su močiute, ji šią poziciją išreiškė pati, be to, aplinkybės, dėl kurių neįvyko ankstesni susitikimai su D. A. užfiksuotos anketoje, mergaitei buvo atsiradusi ant kojos pūliuojanti žaizda, dėl ko kasdien reikėdavo vykti į perrišimus.

Nurodė, kad mergaitės atsisakymą bendrauti su močiute patvirtina rašytiniai įrodymai - (duomenys neskelbtini) antstolės S. Ž. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) antstolės S. Ž. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 (trys) video siužetai. Šie įrodymai randasi vykdomojoje byloje ir civilinėje byloje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) antstolės S. Ž. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad susitikimo metu nepilnametė V. E. sakė savo mamai, kad nenori susitikti su močiute D. A., nenori važiuoti pas ją atostogauti, nenori bendrauti socialiniuose tinkluose ir pan. Mergaitė nurodė, kad močiutė jai girdydavo vaistus, nuo kurių jai būdavo negera. Sakė, kad nori gyventi ir būti su mama savo namuose, savo kambaryje. Vėliau pradėjo labai verkti, sakydama, kad bijo, jog močiutė ją vis tiek pasiims. Faktinių aplinkybių konstatavimas yra užfiksuotas dvejuose video siužetuose. Antstolės S. Ž. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) susitikimo metu nepilnametė V. E. sakė savo mamai I. R., kad nenori susitikti su savo močiute D. A. ir praleisti su ja savaitgalio, nenori važiuoti pas ją atostogauti, nenori bendrauti socialiniuose tinkluose ir pan. Mergaitė nurodė, kad labai išsigando, kai praeitą kartą, po faktinių aplinkybių filmavimo, išėjusios su mama iš antstolės kontoros, pamatė močiutę D. A.. Nuo močiutės bėgo. Faktinių aplinkybių konstatavimas yra užfiksuotas video siužete. Šie įrodymai patvirtina faktą, kad mergaitė nenori bendrauti su D. A., kalbėdama apie ją ji bijo, jaučia įtampą ir stresą, akivaizdu, kad bendravimas su D. A. yra negalimas dėl objektyvių priežasčių, pačios nepilnametės V. E. nenoro su ja bendrauti. I. R. negali savo nepilnametės dukters priversti bendrauti su D. A., be to pati nepilnametė kalbėdama su D. A. mobilaus ryšio telefonu jai pasakė, kad D. A. nesikištų į jų šeimos gyvenimą, be to mergaitė turi biologinį tėvą (D. E.), su kuriuo taip pat yra nustatyta bendravimo tvarka, kadangi jis gyvena skyrium (bendravimas kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, taip pat praleidžiamos kartu vasaros atostogos nuo liepos mėnesio 1 d. iki 10 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki 10 d.) ir šie rašytiniai įrodymai yra pateikti Marijampolės apylinkės teismui kartu su atskiruoju skundu. D. E. turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku. Teismui pateiktos SMS žinutes D. A., kuriose ji nurodo išieškotojai, kad prašo jos nevažiuoti į V. E. namus, kad nenori jos matyti, kad ji vaikšto į perrišimus. I. R. visuomet informuoja D. A., kad nepilnametė V. E., serga, kad ji nevažiuotų į susitikimus, nes mergaitė su ja bendrauti nenori, tačiau D. A. tai ignoruoja ir visiškai nepaiso nepilnamečio vaiko interesų. I. R. niekada nevengė vykdyti procesinio teismo sprendimo, tačiau priversti dukrą jį vykdyti, net ir su Vaiko teisių institucijos pagalba, negali.

Mano, kad net ir labai norėdama vykdyti teismo procesinį sprendimą, to padaryti negali, nes kitu atveju bus laikoma, kad ji pažeidžia mažametės dukros interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis A. A. (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos I. R. skundo netenkino, jį persiuntė Marijampolės apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurioje skolininkė I. R., išieškotoja D. A.. Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatyta laikina išieškotojos D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarka:

kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. V. E. praleidžia su ieškove, vaiką pasiima ir atveža atgal į namus ieškovė;

vasaros metu nuo liepos 1 d. iki liepos 10 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 10 d. V. praleidžia su ieškove, vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją dieną paskutinę atostogų dieną 18 val.;

darbo savaitę V. E. bendrauja su močiute/ieškove kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. per V. arba per atsakovės I. R. Messenger, kurio prisijungimą privalo užtikrinti atsakovė;

jeigu V. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali susitikti su ieškove/močiute D. A., ar ieškovė negali susitikti su anūke, – apie tai kiek įmanoma operatyviau informuojamos šalys telefonų ar SMS žinute ir numatytas bendravimo laikas perkeliamas į kitą savaitgalį ar į kitą savaitės dieną;

visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko V. E. bendravimo su močiute D. A. tvarkos, - D. A. ar I. R. per protingą laiką, bent prieš vieną dieną, praneša SMS žinute ar skambučiu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

šalys viena su kita dėl matymosi su V. E. tvarkos bendrauja telefonu (D. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), I. R. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), SMS žinutėmis, o pasikeitus vienos iš šalių telefono numeriui, nedelsiant informuoją apie tai kitą šalį.

Antstolis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) I. R. įteikė raginimą - reikalavimą, kuriuo skolininkę paragino vykdyti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarką. (duomenys neskelbtini) gavo išieškotojos D. A. pareiškimą, kuriame nurodoma, jog teismo nutartis nevykdoma, taip pažeidžiant vaiko teisę matytis ir bendrauti su artimaisiais giminaičiais.

Atsižvelgdamas į Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą rekomendaciją bei vadovaudamasis SVI 51 punktu, (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuriuo nustatė tokią bendravimo su vaiku tvarką:

nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. 17 val. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. 17 val., nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. 17 val. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. 17 val. ir nuo 2021 m. spalio 8 d. 17 val. iki 2021 m. spalio 10 d. 17 val. D. A. susitikimai su anūke vyksta Marijampolės mieste, nedalyvaujant I. R.. I. R. įpareigojama nustatytu laiku perduoti vaiką D. A.;

po pirmajame punkte išvardintų susitikimų D. A. bendravimo su anūke V. E. bendravimo tvarka turi būti vykdoma taip kaip nurodyta Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini);

jeigu būtina nukrypti nuo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos bendravimo tvarkos, tuomet D. A. ir V. E. susitikimai gali būti organizuojami Marijampolės apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus patalpose, D. A. ir I. R. iš anksto aptarus susitikimo laiką ir susiderinus su Marijampolės apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus atsakingais darbuotojais;

nuotolinis bendravimas per Messenger programą turi būti vykdomas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punkte nustatyta tvarka.

Antstolis nurodė, kad teismo sprendimas ir toliau nebuvo vykdomas ((duomenys neskelbtini) D. A. pareiškimas), todėl (duomenys neskelbtini) surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) perdavė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

(duomenys neskelbtini) gavo skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). I. R. nurodo, kad mažametė mergaitė kategoriškai atsisako bendrauti su močiute, todėl skolininkė neturi jokių galimybių ją priversti bendrauti. Todėl laikytina, kad ji net ir labai norėdama vykdyti teismo procesinį sprendimą, to padaryti negali, nes kitu atveju bus laikytina, kad ji pažeidžia mažametės dukros interesus.

Antstolis nurodo, kad skundžiamas patvarkymas priimtas laikantis sprendimo vykdymo instrukcijos 51 punkte numatytos tvarkos, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. I. R. turi dėti visas pastangas mergaitės norui bendrauti su močiute D. A. stiprinti. Ji privalo ieškoti galimybių ir išeičių pačiai ir/ar pasitelkiant trečiuosius asmenis (pvz. psichologus, vaikų teisių specialistus) sukurti tokią aplinką nepilnametei, kuri skatintų ją išsaugoti ryšį su senele D. A.. Skolininkė turi siekti užtikrinti nepilnametės dukros įstatymo saugomus interesus (vengiant tarpusavio konfliktų, skatinant pačią dukrą ugdyti pagarbą artimiesiems, t. y. seneliams). Tačiau, vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkė skatino dukros ir senelės bendravimą. Vien pareiškimas, jog V. E. kategoriškai nesutinka bendrauti su D. A., negali būti pripažįstama objektyvia aplinkybe, kuriai esant skolininkė I. R. negalėtų vykdyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. A. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti skolininkės I. R. skundą dėl antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymo.

Nurodė, kad antstolis A. A., (duomenys neskelbtini) dieną surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, bei (duomenys neskelbtini) dienos patvarkymą dėl skolininkės skundo, kuriuose teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad I. R. turi dėti visas pastangas mergaitės norui bendrauti su močiute D. A.. Skolininkė privalo ieškoti galimybių ir išeičių ir/ar pasitelkiant trečiuosius asmenis (pvz. psichologus, vaikų teisių specialistus) sukurti tokią aplinką nepilnametei, kuri skatintu ją išsaugoti ryšį su senele D. A.. Skolininkė turi siekti užtikrinti nepilnametės dukros saugomus interesus (vengiant tarpusavio konfliktų, skatinant pačia dukrą ugdyti pagarbą artimiesiems, t. y. seneliams). Antstoliui nenustačius aplinkybių, dėl kurių objektyviai nebūtų galima vykdyti teismo nutarties, buvo pagrįstai surašytas aktas.

Nurodo, kad visiškai nesutinka su skolininkės skundo motyvais, jie yra nepagrįsti, neteisėti ir neatitinkantys tiesos, bei neįrodyti, todėl prašo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Nors I. R., nurodė, kad kategoriškai nesutinka su Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos specialistų išvadomis, kuriomis antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, nes yra pasikeitusi mažametės V. nuomonė ir mergaitė šiuo metu kategoriškai atsisako bendrauti su močiute, tačiau suinteresuoto asmens manymu, skolininkė kategoriškai nesutinka nei su teismo nuomone, nei su antstolio nuomone, nei su kitų specialistų nuomonėmis, ir remiasi vaiko nuomone, kuri yra išsakoma dėl kartu gyvenančių suaugusių asmenų įtakos, tame tarpe ir mamos, ir V. jau penktas mėnuo nėra suteikiamos galimybės pabendrauti su jai artimu emociškai žmogumi, močiute, nedalyvaujant skolininkei I. R.. Tinkamos aplinkos sudarymu pirmiausia turėtų pasirūpinti vaiką mylinti ir jo poreikiais besirūpinanti mama, kas iki šios dienos nėra padaryta. Visiškai atsisakoma bendradarbiauti su bet kuriomis institucijomis ir neužtikrinamos vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, su kuriais sieja labai artimi emociniai ryšiai. Nurodė, kad vaikas iš vis su jokiais giminaičiais negali pabendrauti, nes skolininkė I. R. su niekuo nekalba, nei su močiute, nei su tetom, nei su V. krikšto tėvais. Skambinant po gimtadienio V. krikšto tėvams, norint ją aplankyti, nes atostogavo Birštone ir buvo netoli Marijampolės, atsiliepė vyriškis, kuris nurodė, kad I. nėra namuose, o V. visai nepažįsta. D. A. nuomone, V. yra atstumta ir nutolinta nuo visų jai iki šiol buvusių ir žinomų artimų žmonių, su kuriais ją siejo labai artimi ir šilti ryšiai, su kuriais praleisdavo ne tik savo šventes bet ir laisvalaikį, atostogas, todėl vaiko nenoras bendrauti akivaizdžiai yra įtakotas, o vaiko teisių specialistų išvados yra pagrįstos ir teisėtos.

Šalies argumentai

I. R. teigdama, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dienos nebuvo galima su V. matytis, nes V. buvo atsiradusi pūliuojanti žaizda ir kiekvieną dieną reikėdavo vykti į perrišimus, nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, vienintelė gydytojo (duomenys neskelbtini) pažyma (pūlinys atsiradęs prieš savaitę), kurioje nurodytos rekomendacijos dėl perrišimų, tačiau duomenų apie perrišimus vykusius gydymo įstaigoje, skolininkė nepateikė, kiek jie buvo tęsiami, ir ar buvo perrišama žaizda gydymo įstaigoje, niekam nėra žinoma. Močiutė per devynerius metus ne kartą gulėjo ir slaugė V. ligoninėje, jai susirgus visada ją slaugydavo namuose per visą ligos laikotarpį, o mama I. R. eidavo į darbą. D. A. V. ligos nebūtų naujiena ir perrišimus buvo galima atlikti ir močiutės namuose kreipiantis į specialistus, juolab, kad V. su pūliuojančia žaizda (kaip nurodoma skunde) lankėsi pas antstolius, vaikščiojo po miestą, todėl akivaizdu, kad visa tai nėra ir nebuvo objektyvi priežastis nevykdyti teismo nutarties. Be to, ir sugijus žaizdai, atostogų laikas nebuvo kompensuotas, savaitgaliai nebuvo kompensuojami, kas iš esmės pažeidė V. teisę bendrauti su artimaisiais per visą 2021 metų vasarą, kai iki tol visą V. gyvenimą, vasaros buvo leidžiamos su močiute ir seneliu.

Nurodė, kad močiutei niekaip nėra apribota teisė matytis su vaiku, susitikus gatvėje pasisveikinti, ir tuo labiau, kai yra numatytas bendravimas su vaiku tuo metu. I. R. visur akcentuoja, kad išėjusi iš antstolės ir močiutei per stebuklą jas susitikus gatvėje, ji turėjo nuo močiutės bėgti. Koks rodomas pavyzdys vaikui ir kas skiepijama vaikui močiutės atžvilgiu, juolab kai močiutė buvo nurodžiusi (duomenys neskelbtini) dienos žinutėse, kad jei jau negali vežtis dėl kokių tai priežasčių V., ji tiesiog norės su ja pabendrauti, pasivaikščioti mieste. Kodėl reikia bėgti nuo močiutės, kodėl skolininkės sutuoktinis turi teisę šaukti ant suaugusio žmogaus, močiutės, kad ji dingtų nuo anūkės, matant dviem nepilnamečiams vaikams. Toks elgesys visiškai nepateisinamas ir neatitinka V. teisių ir interesų.

Suinteresuoto asmens manymu, antstolės fiksuotos aplinkybės dėl vaiko išreikštos nuomonės jos mamai, negali būti vertinama kaip objektyvi tiesa, nes išreikšta prie mamos, kuri turi tiesioginę įtaką vaikui ir specialistų konstatuota, kad būtent ji ir formuoja vaiko neigiamą nuomonę ir nenorą susitikti su močiute. Be to, neaiški pozicija neleisti bendrauti socialiniuose tinkluose, neužtikrinant prisijungimo, neleisti pasimatyti nuotoliniu būdu, bei tiesiogiai išgirsti vaiko nuomonę ir pabendrauti su vaiku.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens manymu, visiškai atmesti skolininkės motyvai, kad ji skolininke šioje byloje nurodoma nepagrįstai ir kad jokie vykdymo veiksmai ir vykdymo priemonės I. R. atžvilgiu negalimi, kadangi nepaneigtos aplinkybės, jog ji teismo procesinį sprendimą vykdo, tačiau jis negali būti vykdytinas dėl objektyvių priežasčių - dėl nepilnamečio vaiko nenoro, kuris užfiksuotas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Nurodė, kad tik tėvai I. R. ir D. E. privalo užtikrinti V. E. teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimą, šių ryšių puoselėjimą ir gerbimą, jei to nedaroma, kaip teisingai sprendė ir Vaiko teisių skyriaus specialistai išvadoje, yra pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės.

Nurodė, kad šiuo metu V. E. tėtis D. E. yra įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu, jis neprieštarauja, kad močiutė, D. A. matytųsi ir bendrautų su jo dukra, tai patvirtino ir telefoninio pokalbio metu, jis nekliudo matytis ir bendrauti su anūke. Todėl skolininkė byloje yra I. R., kadangi remiantis Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, ji yra įpareigota užtikrinti prisijungimą per mesendžerį V. ir močiutės pokalbiams, antstolio patvarkymu ji yra įpareigota užtikrinti V. perdavimą močiutei, tačiau šių įpareigojimų nevykdo dėl visiškai nepateisinamų priežasčių. Jei tikrai V. nenoras bendrauti su močiute yra toks stiprus, skolininkė vis tiek nesistengia kreiptis ir inicijuoti vaiko pasimatymus per specialistus, ir tai negali būti pateisinama ir vertinama taip, kad skolininkė teismo ir antstolio įpareigojimus vykdo.

Nurodė, kad dėl vaistų davimo papildomai nepasisako, kadangi šios aplinkybės teismo prieš priimant laikinųjų apsaugos priemonių nutartį buvo įvertintos, ir šiuo metu pasirengimo stadijoje prašys teismo prijungti vaizdo įrašą, kaip V., gyvendama pas močiutę pačios skolininkės iniciatyva, buvo prašoma bendrauti su mama, susitikti, ruošiama tam, verkdavo, nors iš ryto vaikas turėdavo jungtis į pamokas, rašyti kontrolinius darbus, dėl ko ir Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė rekomendavo (duomenys neskelbtini) homeopatinius vaistus, nes V. skaudžiai verkdavo. Taigi visi šie motyvai atmestini, nes jau buvo teismo įvertinti ir tai negali būti priežastis nevykdyti privalomojo antstolio nurodymo. Be to, kaltindama močiutę dėl vaistų davimo, I. R. nekomentuoja savo elgesio su V., kaip nurodė byloje liudytoja, kad ji pati girdydavo V. valerijonais, kai parsivesdavo draugų. Viso to nenorėta kelti į viešumą, tačiau dėl I. R. nebendradarbiavimo ir melo, tenka gintis močiutei, kuri visą savo meilę, laiką atidavė pačiai I. R. ir anūkei V. E..

Nurodo, kad siekia taikos, bandė dar kartą susitarti gražiai su I. R. dėl V. gerovės ir (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką tuo adresu, kuriuo skolininkė jai siuntė V. medicininę pažymą. Mano, kad laišką skolininkė gavo, tačiau į jį neatsakė. Pareiškėjos skunde nurodoma, kad V. atsisako bendrauti su močiute (nuo (duomenys neskelbtini) dienos niekas iš kitų artimųjų šeimos narių, tetų mergaitės nematė, nebuvo galimybės pabendrauti, vaikas išskirtinai yra prie mamos, neturi galimybių su niekuo susisiekti, paskambinti, pakalbėti) jaučia didelį stresą, jaučia baimę, kad D. A. ją pasiims prievarta – iš kur pas nepilnametį vaiką tokios baimės, kai tokie faktai nebuvo niekada nustatyti ir konstatuoti. D. A. V. padėjo auginti devynerius metus, vaikas šeimos sąvoką suprato kaip mama, močiutė, senelis ir niekada nebuvo skriaudžiama, todėl taip staigiai atskyrus vaiką nuo visų jai įprastų, artimų žmonių, kategoriškai neleidžiant paskambinti, pakalbėti, natūralu, kad vaikas šiuo metu tokioje situacijoje gali jausti nerimą, tačiau tikrai ne dėl skolininkės nurodytų priežasčių. Skolininkė tik vienintelį kartą, (duomenys neskelbtini) dieną informavo apie negalimumą susitikti su V., ir tai ne dėl pateisinamų priežasčių, daugiau niekada to nedarė ir nesiekė vykdyti teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl jos skunde nurodytos aplinkybės, kurios nepagrįstos leistinais įrodymais, yra visiškai atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos A. T. praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Vykdymo procese antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. <...> Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas (Lietuvos A. T. 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 19 punktas).

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolis A. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurioje skolininkė I. R. išieškotoja D. A.. Minėta teismo nutartimi nustatyta laikina išieškotojos D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarka:

kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. V. E. praleidžia su ieškove, vaiką pasiima ir atveža atgal į namus ieškovė;

vasaros metu nuo liepos 1 d. iki liepos 10 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 10 d. V. praleidžia su ieškove, vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją dieną paskutinę atostogų dieną 18 val.;

darbo savaitę V. E. bendrauja su močiute/ieškove kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. per V. arba per atsakovės I. R. Messenger, kurio prisijungimą privalo užtikrinti atsakovė;

jeigu V. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali susitikti su ieškove/močiute D. A., ar ieškovė negali susitikti su anūke, - apie tai kiek įmanoma operatyviau informuojamos šalys telefonų ar SMS žinute ir numatytas bendravimo laikas perkeliamas į kitą savaitgalį ar į kitą savaitės dieną;

visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko V. E. bendravimo su močiute D. A. tvarkos, - D. A. ar I. R. per protingą laiką, bent prieš vieną dieną, praneša SMS žinute ar skambučiu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

šalys viena su kita dėl matymosi su V. E. tvarkos bendrauja telefonu (D. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), I. R. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), SMS žinutėmis, o pasikeitus vienos iš šalių telefono numeriui, nedelsiant informuoją apie tai kitą šalį.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) sukuria CPK 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi būti privalomai vykdomas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministeriją, suderinus su Finansų ministerija, parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją. Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (pakeista Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-219 „Dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“) (toliau – SVI) yra nustatyta, kaip turi būti vykdomi nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

SVI 47 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

SVI 49 punkte numatyta, kad sprendimai dėl vaikų perdavimo vykdomi CPK 764 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų (šiuo atveju senelės) bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas (SVI 50 punktas).

Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka (SVI 51 punktas).

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos – antstolio kontoroje buvo gauta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) patvarkymu vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti.

(duomenys neskelbtini) antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos suteikimo, kuriuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Marijampolės AVTAS) informavo apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Taip pat (duomenys neskelbtini) raginimu-reikalavimu, išsiųstu I. R., pareikalavo vykdyti teismo nutartyje nustatytą D. A. su anūke V. E. tvarką ir nurodė apie reikalavimo įvykdymą nedelsiant informuoti antstolį.

(duomenys neskelbtini) antstolis gavo išieškotojos D. A. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog teismo nutartis nevykdoma.

(duomenys neskelbtini) antstolio kontoroje buvo gautas I. R. (duomenys neskelbtini) paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad niekada neatsisakė vykdyti teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, tačiau dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl V. kategoriško atsisakymo bendrauti ir susitikti su D. A., ji negali būti vykdoma, nes motina negali priversti savo nepilnametės dukters bendrauti su močiute. Be to, mergaitė turi biologinį tėvą, su kuriuo taip pat yra nustatyta bendravimo tvarka, kadangi jis gyvena skyrium (bendravimas kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, taip pat praleidžiamos kartu vasaros atostogos nuo liepos 1 d. iki 10 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 10 d.). Be to, nurodė, kad mergaitei reikia vaikščioti į perrišimus. Paaiškinimuose taip pat nurodė, kad prašo sustabdyti vykdomąją bylą, kol bus priimtas procesinis sprendimas Kauno apygardos teisme pagal pateiktą atskirąjį skundą dėl vykdomos teismo nutarties ir neskirti baudos I. R..

(duomenys neskelbtini) patvarkymu dėl informacijos suteikimo, skirtu Marijampolės VTAS, antstolis įpareigojo skyrių pateikti turimą informaciją apie Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties vykdymą/nevykdymą ir pateikti pasiūlymus dėl sprendimo vykdymo priemonių pobūdžio ir jų vykdymo tvarkos.

(duomenys neskelbtini) antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininkės (duomenys neskelbtini) paaiškinimo, kuriuo patvarkė (duomenys neskelbtini) prašymo netenkinti.

(duomenys neskelbtini) I. R. pateikė antstoliui skundą dėl (duomenys neskelbtini) patvarkymo, kuriuo prašė konstatuoti, kad I. R. neatsisako vykdyti teismo nutarties ir netaikyti jos atžvilgiu jokių poveikio priemonių.

(duomenys neskelbtini) pareiškimu D. A. informavo antstolį, kad I. R. nevykdo teismo nutarties. (duomenys neskelbtini) pareiškimu D. A. vėl informavo antstolį, kad I. R. nevykdo teismo nutarties.

(duomenys neskelbtini) antstolio kontoroje buvo gautas Marijampolės AVTAS raštas dėl informacijos suteikimo, kuriame buvo pateiktos rekomendacijos dėl (duomenys neskelbtini) teismo nutarties vykdymo.

G. M. AVTAS raštą, antstolis (duomenys neskelbtini) priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuriuo, atsižvelgdamas į Marijampolės AVTAS pateiktas rekomendacijas, nustatė močiutės su anūke bendravimo tvarką.

(duomenys neskelbtini) antstolis gavo D. A. pareiškimus, kuriuose nurodyta, kad nėra vykdoma nei teismo nutartis, nei antstolio patvarkymas.

Antstolis (duomenys neskelbtini) surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja skundu prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Kaip jau buvo minėta, vykdant teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, (duomenys neskelbtini) patvarkymu informavo Marijampolės AVTAS apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Pagal SVI vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Antstolis vykdomojoje byloje taip pat įvykdė šią nuostatą – (duomenys neskelbtini) patvarkymu dėl informacijos suteikimo įpareigojo Marijampolės AVTAS pateikti turimą informaciją apie Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties vykdymą/nevykdymą ir pateikti pasiūlymus dėl sprendimo vykdymo priemonių pobūdžio ir jų vykdymo tvarkos.

Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai (SVI 51 punktas). Laikydamasis SVI 51 punkte nustatytos tvarkos, gavęs Marijampolės AVTAS (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame buvo nurodytos rekomendacijos dėl Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties vykdymo, antstolis (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuriuo nustatė močiutės su anūke bendravimo tvarką ir kaip reikalauja SVI šio patvarkymo kopiją išsiuntė vykdomosios bylos šalims ir Marijampolės AVTAS.

Bylos duomenys patvirtina, jog santykiai tarp išieškotojos ir skolininkės yra konfliktiški, vaiko močiutė D. A. teigia, kad skolininkė nuteikinėja mergaitę prieš močiutę, todėl anūkė nenori bendrauti su močiute. Mergaitės motina I. R. teigia priešingai, kad mergaitė pati nenori matytis su močiute, nenori bendrauti, susitikti, kalbėtis.

Teismas sutinka su pareiškėjos nurodytu argumentu, kad vykdant tokio pobūdžio sprendimą (nutartį), turi būti atsižvelgiama į vaiko nuomonę, todėl pažymi, kad užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu gali būti kviečiamas psichologas.

Teismas sutinka su antstolio argumentu, kad I. R. turi dėti visas pastangas mergaitės norui bendrauti su močiute stiprinti. Ji privalo ieškoti galimybių ir išeičių pačiai ir/ar pasitelkiant trečiuosius asmenis (pvz. psichologus, vaikų teisių specialistus) sukurti tokią aplinką nepilnametei, kuri skatintų ją išsaugoti ryšį su močiute. Mama turi siekti užtikrinti nepilnametės dukros įstatymo saugomus interesus (vengiant tarpusavio konfliktų, skatinant pačią dukrą ugdyti pagarbą artimiesiems, t. y. seneliams).

Teismas nepagrįstu laiko pareiškėjos skunde nurodytą argumentą, jog kategoriškai nesutinka su Marijampolės AVTAS rašte padarytomis išvadomis (į jas atsižvelgė antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą), jog visos aplinkybės, susijusios su I. R. ir D. A. veiksmais, pavyzdžiui vaistų davimu nepilnametei V. E., bei aplinkybės, susijusios su mergaitės emociniu ryšiu su močiute, buvo išsamiai įvertintos teismo, priėmusio (duomenys neskelbtini) nutartį, kadangi, kaip nurodė pati pareiškėja, nesutiko su tokia teismo nutartimi ir skundė ją atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, tačiau vieningos teismų sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėja savo skunde nurodo, kad ji nepagrįstai vykdomojoje byloje laikoma skolininke. Teismas atkreipia dėmesį, kad vykdymo proceso šalimis yra laikomi išieškotojas ir skolininkas. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Skolininkas vykdymo procese yra tas asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. Išieškotojas – asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas.

Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų. Įvertinus nustatytas bylos aplinkybes bei antstolio atliktus vykdomuosius veiksmus, darytina išvada, kad antstolis priimdamas skundžiamą (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo vykdymo tvarkos, procesinių vykdymo veiksmų nepažeidė, visus vykdymo veiksmus atliko vadovaudamasis SVI nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų (priimto patvarkymo) yra nepagrįstas ir dėl to netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos I. R. skundo suinteresuotiems asmenims D. A., antstoliui A. A. dėl antstolio veiksmų.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Teresė Klimienė