Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1470-775/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-21
Bylos Nr.: e2S-1470-775/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-01265-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Šliumpienė
Atsakovas: I. R.
Ieškovas: D. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1470-775/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01265-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.4; 3.1.18.1.1; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovei I. R. dėl vaiko bendravimo su artimuoju giminaičiu tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ir jos atstovas ieškiniu dėl vaiko bendravimo su artimuoju giminaičiu tvarkos nustatymo prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki sprendimo priėmimo nustatyti tokią ieškovės bendravimo su atsakovės I. A. dukra (ieškovės anūke) V. E., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) įpareigoti atsakovę užtikrinti pasimatymą močiutei D. A. su V. E. jos gimtadienio dienos išvakarėse, tai yra (duomenys neskelbtini) dieną nuo 14 val. iki 16.30 val., vaiką pasiimant iš Marijampolės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir grąžinant į Marijampolės Vaiko teisių apsaugos skyrių, o negalint šią dieną, užtikrinti pasimatymą tomis pačiomis sąlygomis (duomenys neskelbtini); 2) kas antrą savaitgalį V. E. bendrauja su močiute D. A. nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo 2021 m. birželio 11 d. penktadienio) V. E. pasiimant D. A. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą; 3) darbo dienos savaitę V. E. bendrauja su močiute D. A. kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. per V. E. ar I. A. Messengerį, kurio prisijungimą užtikrinti privalo I. A.; 4) vasaros atostogų metu V. E. bendrauja su močiute D. A. nuo liepos 1 dienos iki liepos 14 dienos ir nuo rugpjūčio 1 dienos iki rugpjūčio 14 dienos, vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18 val.; 5) kitu laiku V. E. bendrauja su močiute D. A. telefonu neribotai, suteikiant galimybę V. E. skambinti močiutei D. A. ir močiutei skambinti V. E., atsižvelgiant į vaiko užimtumą mokykloje, užklasinę veiklą ir miego bei poilsio režimą. Ryšio priemones privalo užtikrinti vaiko mama I. A. (2021 m. balandžio 1 d. vaiką paimant iš mokyklos V. buvo įduotas telefonas su SIM kortele bei sudaryta galimybė skambinti neribotai, todėl šis telefonas turėtų būti įjungtas); 6) jeigu V. E. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali susitikti su močiute D. A. ar močiutė negali susitikti su V. E. – apie tai kiek įmanoma operatyviau informuojamos šalys telefonu ar SMS žinute ir numatytas bendravimo laikas perkeliamas į kitą savaitgalį ar savaitės dieną; 7) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko V. E. bendravimo su močiute D. A. tvarkos, D. A. ar I. A. per protingą laiką, bent prieš vieną dieną, praneša SMS žinute ar skambučiu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 8) šalys viena su kita dėl matymosi su V. E. tvarkos bendrauja telefonu (D. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), I. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), SMS žinutėmis, o pasikeitus vienos iš šalių telefono numeriui, nedelsiant informuoja apie tai kitą šalį.

2. Teisme ieškovė nurodė, kad labai myli savo anūkę V. E., jų tarpusavio emociniai ryšiai yra stiprūs: nuo anūkės gimimo ji padėjo savo dukrai – atsakovei auginti mergaitę, nes dukra buvo neištekėjusi, tuo metu dukra dar mokėsi (duomenys neskelbtini) ir įgijo pedagoginį išsilavinimą. Nurodė, kad ieškovė dukrai ir anūkei atidavė savo butą, kuriame jos ir gyveno (duomenys neskelbtini), o pati gyveno ir gyvena greta, pas ilgametį savo gyvenimo draugą S. V. (dviejų kambarių bute), kurį anūkė vadina seneliu. Nurodė, kad atsakovė ir toliau piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tai yra mėgsta gerti alkoholinius gėrimus vakarėliuose, švenčių ir įvairių progų metu, todėl gal dukra ir supyko, kad ieškovė neleido dukrai gerti. Taip pat dukra mėgsta vyrus (anūkė skundėsi, kad mama tik kalba telefonu su A., o V. „nulis dėmesio“), tai galbūt supyko dėl vyro, su kuriuo dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovei su dukra per karantiną viešint (duomenys neskelbtini) pas draugą A., t. y. 2021 m. vasario 4 d., anūkė jai atsiuntė žinutę: „Padėk, mane muša ir skriaudžia“, todėl ji kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Šiaulių VTAS) pagalbos dėl anūkės saugumo. Nuo 2021 m. kovo 30 d. V. buvo paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta pas ieškovę. Nurodė, kad visą laiką iki šių metu vasario mėnesio (t. y. kuomet dukra ant jos supyko, nors nežino už ką ir jų tarpusavio santykiai pašlijo) ji kartu su atsakove rūpinosi ir augino anūkę V.: stengėsi rūpintis anūkės ugdymu, turiningu laisvalaikiu, veždavosi kartu į keliones – Turkiją, prie jūros ir kt.). Tačiau nuo 2021 m. balandžio 1 d. atsakovė su anūke išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir apsigyveno (duomenys neskelbtini), o ji liko gyventi (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuo 2021 m. balandžio mėn. visiškai neleidžia (nei gyvai, nei telefonu) ieškovei bendrauti su anūke, todėl ji su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nurodė, kad ji prieš atsakovę anūkės niekada nenuteikinėjo, pati anūkė V. nenorėjo važiuoti su mama namo, kuomet ieškovė dar tebebuvo laikina anūkės globėja. Nurodė, kad ieškovė labai myli savo dukrą I. ir nori su ja susitaikyti, tačiau negali to padaryti, nes dukra ją visiškai ignoruoja – nesusitinka su ja, neatsako skambinant telefonu. Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. birželio 14 d., ieškovė turėjo galimybę išsakyti savo mintis atsakovei, kuri posėdyje taip pat kaip ir ieškovė dalyvavo vaizdo konferencijos būdu (per Zoom programą): ieškovė nurodė, kad atsiprašo atsakovės, jeigu ją kuo nors įžeidė, tačiau ji nemano, kad yra kaip nors įžeidusi savo dukrą. Be to, nurodė, kad ieškovė neturi jokių tikslų, kaip kad teigė atsakovė, atimti iš ieškovės dukrą V..

Žemesnės instancijos teismas

3. Nurodė, kad ji jau 14 metų turi neįgalumą, nes serga, tačiau liga neprogresuoja ir visiškai netrukdė dar nuo mergaitės gimimo ((duomenys neskelbtini)) auginti bei prižiūrėti anūkę, juo labiau, netrukdo tai daryti ir dabar, kai anūkė jau paaugusi. Nurodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, esant reikalui, anūkės priežiūrai, pasiimdavo atostogas. Nurodė, kad jos draugas S. V. taip pat yra labai prisirišęs prie V. nuo jos gimimo, jų tarpusavio emociniai ryšiai taip pat yra glaudūs: V. jį vadina seneliu. Ieškovė patvirtino, kad du kartus, patarus Šiaulių VTAS darbuotojai V. P., davusi anūkei Sedatif tabletę, tačiau dabar žino, kad vaikui negalima jos duoti, todėl, kaip nurodė teisme, daugiau niekada ir neduos.

Atsiliepimas

4. Atsakovė ir jos atstovė su prašymu taikyti nurodytą laikinąją apsaugos priemonę nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pripažino, kad atsakovė nuo 2021 m. balandžio 1 d. neleidžia dukrai V. paskambinti telefonu ieškovei (vaiko močiutei) bei bendrauti su ieškove jokia forma. Nurodė, kad V. turėjo jai duotą ieškovės nupirktą telefoną, tačiau jo nenaudoja, nes naudoja savo seną telefoną. Dukros V. tėvas D. E. atsakovę su dukra paliko, kai dukra V. dar neturėjo dviejų metų amžiaus ir nebendravo su dukra iki šiolei („...jokio bendravimo iki šiolei“). D. E. sukūrė kitą šeimą, kurioje turi vaikų. Nurodė, kad atsakovei auginti ir prižiūrėti dukrą padėjo ieškovė, nes atsakovė mokėsi (duomenys neskelbtini) universitete stacionare, kurį vėliau baigė ir įgijo išsilavinimą. Po to, atsakovei jau dirbant, važinėjant dėl darbo į kitus miestus, ieškovė ir toliau padėjo auginti anūkę V., todėl mergaitė prisirišo prie ieškovės. Nurodė, kad iki 2020 m. spalio mėn. viskas tarp jos ir ieškovės buvo gerai, tačiau supratusi, kad atsakovė su dukra V. išvažiuos gyventi į (duomenys neskelbtini) pas A., ieškovė primokė anūkę sakyti, kad atsakovė mergaitę du kartus tampė už plaukų ir vieną kartą sugriebė už rankos, dėl to Šiauliuose buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (kuris netrukus bus nutrauktas) ir taip ieškovė „suorganizavo“ prieš atsakovę baudžiamąją bylą, turėdama tikslą tokiu būdu pasisavinti V.. V. buvo apgyvendinta pas ieškovę, todėl atsakovė kreipėsi į Šiaulių VTAS dėl atsiėmimo, o ieškovė primokė mergaitę meluoti, kad atsakovė ją mušė. Nurodė, kad iki 2021 m. balandžio 1 d. dukra V. gyveno pas ieškovę, o 2021 m. balandžio 1 d. atsakovė VTAS ir policijos pagalba dukrą su jos daiktais iš ieškovės atsiėmė. Atsakovė su dukra V. gyvena (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių bute pas A., su kuriuo susituokė 2021 m. birželio 4 d. Nurodė, kad ieškovė atsakovės nekentė visą gyvenimą ir tik norėjo pasiimti/pasisavinti V. bei auginti pati (savintis pradėjo nuo 2020 m. gruodžio mėn., todėl dukrą 2021 m. sausio mėn. vežė pas privatų psichologą į Šiaulius), šmeižė ją dukros akivaizdoje dėl alkoholio vartojimo, sakė, kad atsakovės draugas A. yra blogas. Ieškovė norėjo pasisavinti vaiką, ilgą laiką neatidavė jai dukros. Pas ieškovę yra netinkamos gyvenimo sąlygos (aplinkui daug girtaujančių). Nurodė, kad atsakovė alkoholio visiškai nevartoja (nei per šventes) ir jo nemėgsta. Atsižvelgus į teismo psichologės nuomonę apie išklausytą vaiko nuomonę (t. y. kad dukra emociškai dar yra prisirišusi prie ieškovės ir norėtų bendrauti), geriausiu atveju, dukra galėtų bendrauti su ieškove vieną kartą per mėnesį globos centre prižiūrint psichologui tikslu, kad ieškovė nenuteikinėtų dukros prieš ją. Be to, tokiu būdu bus užkirstas kelias galimybei ieškovei negrąžinti vaiko motinai. Nurodė, kad I. A., kuri atsiuntė į teismą 2021 m. birželio 11 d. parašytą laišką šioje byloje, yra jos močiutė (ieškovės motina), ir atsakovė iš dalies sutiko su ta informacija, kurią laiške pateikia močiutė, tačiau tetos (ieškovės sesers) N. R. 2021 m. birželio 11 d. rašytiniame patvirtinime neteisingai nurodyta, kad atsakovės su dukra V. prie jūros nebūdavo, tik vien ieškovė. Nurodė, kad K. S. (ieškovės kaimynė) buvo papirkta, todėl jos rašte yra dėstomas melas, o V. M., kuris yra ieškovės draugės vyras ir kaimynas, taip pat rašė netiesą.

5. Atsakovės atstovė nurodė, kad šiuo atveju ieškovė, kuri yra V. močiutė, susitapatina su vaiko motina. Jeigu teismas nustatytų bendravimo tvarką, tai būtinas pereinamasis laikotarpis, kad susitikimuose dalyvausiantis specialistas/psichologas nustatytų ar ieškovė manipuliuoja mergaite ar ne. Nurodė, kad ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka yra pernelyg intensyvi, nes mergaitė naujoje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) turi susirasti naujų draugų, susikurti naują socialinę aplinką, mokytis stabilioje aplinkoje, o ne kas antrą savaitę važinėti į (duomenys neskelbtini) pas ieškovę.

6. Institucijos teikiančios išvadą atstovė teisme patvirtino pateiktą byloje institucijos išvadą, jog byloje būtų reikalinga pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo iš esmės, nes V. E. išsakė stiprų norą matytis ir bendrauti su močiute. Vaiko motina su vaiku persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir neleido dukrai bendrauti su močiute, o ryšių su artimais giminaičiais palaikymas yra svarbus vaiko emocinei savijautai ir vystymuisi. Pas ieškovę namuose buities sąlygos tinkamos, močiutės ir anūkės ryšys artimas, todėl pereinamasis laikotarpis šiuo atveju nebūtų reikalingas. Juolab, kad konfliktas yra tarp suaugusiųjų – ieškovės ir atsakovės, o vaiko bendravimo su artimais giminaičiais teisė yra savarankiška ir nepriklauso nuo suaugusiųjų tarpusavio santykių. Nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka labai plati, todėl galėtų būti apsunkinta nepilnamečio vaiko adaptacija naujoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė su anūke galėtų bendrauti vasaros metu 2 kartus, tačiau ne po 14 dienų kaip prašyta, o trumpesnį laiko tarpą bei vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje; taip pat bendrauti telefonu, per „Messenger“ programą tiksliai nustatytu laiku.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Nustatė iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje tokią laikiną ieškovės D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarką: 1) kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. V. E. praleidžia su ieškove, vaiką pasiima ir atveža atgal į namus ieškovė; 2) vasaros metu nuo liepos 1 d. iki liepos 10 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 10 d. V. praleidžia su ieškove, vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją dieną paskutinę atostogų dieną 18 val.; 3) darbo savaitę V. E. bendrauja su močiute/ieškove kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. per V. arba per atsakovės I. R. „Messenger“ programą, kurio prisijungimą privalo užtikrinti atsakovė; 4) jeigu V. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali susitikti su ieškove/močiute D. A. ar ieškovė negali susitikti su anūke, – apie tai kiek įmanoma operatyviau informuojamos šalys telefonų ar SMS žinute ir numatytas bendravimo laikas perkeliamas į kitą savaitgalį ar į kitą savaitės dieną; 4) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko V. E. bendravimo su močiute D. A. tvarkos, D. A. ar I. R. per protingą laiką, bent prieš vieną dieną, praneša SMS žinute ar skambučiu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 5) šalys viena su kita dėl matymosi su V. E. tvarkos bendrauja telefonu (D. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), I. R. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), SMS žinutėmis, o pasikeitus vienos iš šalių telefono numeriui, nedelsiant informuoja apie tai kitą šalį.

5. Teismas sprendė, kad vien prieš 14 metų ieškovei nustatytos ligos diagnozavimas bei jos buvimas nesuponavo vaikui nesaugios aplinkos atsiradimo/buvimo ir pagrindo riboti močiutės bendravimą su anūke. Vertino, jog atsakovė byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl ieškovės sveikatos būklės egzistavo ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui. Vien atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė du kartus davė V. po tabletę Sedatif (raminančių), kuomet ieškovė teigė padariusi tai patarus Šiaulių VTAS specialistei, bet daugiau to nedarysianti, tokios grėsmės nepatvirtino.

6. Teismas nurodė, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė, siekdama bendrauti su anūke, siektų kokių nors asmeninių interesų ar naudos (pvz.: kaip kad teigė atsakovė „ieškovė siekia pasisavinti dukrą“ ir kt.). Atsakovės teiginiai, kad ieškovė nuteikinėjo dukrą prieš ją, nebuvo pagrįsti įrodymais.

7. Teismas atsižvelgęs į institucijos duodančios išvadą teisme pateiktą išvadą, teismo psichologo išvadą, atstovės paaiškinimus teismo posėdyje, į vaiko V. E. išsakytus norus, sprendė, kad V. E. noras bendrauti su močiute atitiko geriausius vaiko interesus, nes mergaitė džiaugėsi bendravimu ir ryšiu su močiute, bendravimo metu nejautė psichologinės įtampos ir baimės.

IV. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė I. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės D. A. prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teigia, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas neatsižvelgė į geriausius nepilnamečio vaiko V. E. interesus, neįvertino aplinkybių, kad vaiko močiutė, t. y. ieškovė D. A., elgiasi neteisėtai nepilnamečio vaiko atžvilgiu, be to serga sunkia liga – išsėtine skleroze. Kaip byloje patvirtina rašytiniai įrodymai, t. y. 2021 m. balandžio 1 d. VTAS Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), VTAS pranešimas, kurio II skyriuje aprašyta išklausyta vaiko nuomonė, kad nepilnametė V. E. močiutės, t. y. D. A., buvo girdoma tabletėmis, pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino šias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, nekreipdamas dėmesio į tai, ar vaikui būnant su močiute tai nekenkia jo interesams, sveikatos būklei, ar yra saugu būti su asmeniu, kuris serga sunkia liga ir nors teigia, kad liga neprogresuoja (nors ja serga nuo 17-kos metų), tačiau jokie ieškovės teiginius patvirtinantys rašytiniai įrodymai teismui nebuvo pateikti.

7.2. Skundžiama nutartimi nustačius bendravimo tvarką su ieškove, apeliantė, būdama nepilnametės V. E. mama, praranda galimybę bendrauti su savo dukterimi savaitgaliais, kadangi kas antrą mėnesio savaitgalį dukra bendraus su ieškove, mergaitės tėvas taip pat buvo išreiškęs norą bendrauti su savo nepilnamete dukterimi kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, taigi mergaitės mamai liks galimybė bendrauti su dukterimi tik darbo dienomis ir tik tuomet, kuomet ji nebendraus nuotolinėmis ryšio priemonėmis su ieškove, bei vieną mėnesio savaitgalį. Būtina įvertinti tą faktą, kad V. E. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o ieškovės – (duomenys neskelbtini), atstumas tarp šių miestų daugiau nei 200 km, kas neginčijamai išvargintų ir išsekintų mergaitę tiek penktadienio, tiek sekmadienio popietėmis ir mergaitės gyvenamoji vieta per mėnesį keistųsi du kartus. Toks gyvenimo ritmas, koks nustatytas skundžiama nutartimi, yra pernelyg dinamiškas, nesuderinamas su stabilumo sąvoka ir kenkia nepilnamečio vaiko raidai ir sveikam vystymuisi.

7.3. Ieškovė patvirtino, kad šiai dienai jos ir atsakovės tarpusavio santykiai yra blogi. Ieškovė yra priešiškai nusiteikusi prieš atsakovę ir be jokios abejonės D. A. ir toliau nuteikinės atsakovės dukrą prieš pačią jos motiną I. R.. Atkreiptinas dėmesys, kad konfliktai tarp ieškovės ir atsakovės prasidėjo, kuomet atsakovė pradėjo planuoti išvažiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovė visuomet kišosi į atsakovės gyvenimą, siekė atsakovę kontroliuoti. Vėliau inicijavo ikiteisminį tyrimą apeliantės atžvilgiu. Iš susiklosčiusios faktinės situacijos akivaizdu, kad ieškovės siekis yra pasisavinti atsakovės dukterį V. E., maksimalizuojant ieškovės bendravimą su anūke. Tokia teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas, suteikia jai galimybę ir toliau manipuliuoti nepilnamečiu vaiku.

7.4. Šiuo atveju įvertinus esamą situaciją pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad susitikimai vyktų vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikimams skirtose patalpose, susitikimuose dalyvautų specialistas/psichologas, kuris nustatytų ar ieškovė manipuliuoja mergaite ar ne. Akivaizdu, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka yra pernelyg intensyvi, nes mergaitė naujoje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) turi susirasti naujų draugų, susikurti naują socialinę aplinką, mokytis stabilioje aplinkoje, o ne kas antrą savaitę važinėti į (duomenys neskelbtini) pas ieškovę.

Atsiliepimas

8. Ieškovė D. A. atsiliepime į atsakovės I. R. atskirąjį skundą prašė atsakovės atskirojo skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Atsakovės argumentai dėl ieškovės ligos nepagrįsti, kadangi 2021 m. birželio 28 d. VĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų komisija išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) su mediko išvada, kad šiuo metu ieškovei D. A. asmenybės ir mąstymo pakitimų nestebima, priklausomybės ligų pacientų registre nėra. Ši pažyma įrodo, kad ieškovės liga netrukdo jai matytis, bendrauti ir pasiimti nepilnametę anūkę V.. Pažymėtina, kad atsakovei I. R. duodant notarinį sutikimą 2019 metais (duomenys pateikti byloje) išsivežti močiutei V. E. į Turkiją, dešimčiai dienų, kur buvo vykstama su seneliu (byloje atsakovės nurodomas kaip ilgametis ieškovės sugyventinis), jokių abejonių dėl ieškovės sveikatos būklės nebuvo kilę, niekada jų ir nekildavo.

8.2. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad V. E. tėtis D. E. yra išreiškęs norą bendrauti su V. E., nes ne jis išreiškė tokį norą, o tokie pareiškimai byloje atsirado atsakovės iniciatyva ir siekiant riboti vaiko teises matytis su močiute. Tiek VTAS specialistams išreikšta D. E. pozicija, kad jis nesiekia matytis ir nepageidauja matytis su savo dukra, tiek faktinių aplinkybių protokolas, iš kurio matyti, kad D. E. ir pasirašęs bet kokį susitarimą dėl matymosi su dukra tvarkos, realiai nesieks jo įgyvendinti, patvirtina, kad nebus pažeistos jokios atsakovės I. R. teisės pakankamai laiko leisti su savo dukra V. E..

8.3. Atsakovė atskiruoju skundu visiškai iškreipia faktus ir juos neteisingai traktuoja, nurodydama, kad ieškovė siekia, jog V. E. nuolat gyventų su ja, kad girdo vaistais, kad apkalbinėja vaiko motiną. Dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo pažymėtina, kad baudžiamoji byla buvo iškelta atvykus pareigūnams į ieškovės namus, pačiai atsakovei išsikvietus policijos pareigūnus ir apklausus vaiką, buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai buvo pareigūnų sprendimas, o ieškovė tik davė paaiškinimus. Dėl Sedatif (hemeopatinis vaistas) tablečių davimo po vaiko teisių specialistų ir policijos apsilankymų ieškovė davė aiškius paaiškinimus, todėl teismui pagrįstai nesukėlė abejonių dėl vaiko saugumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

12. Ieškovė ir atsakovė apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, pateikti įrodymai buvo išsiųsti šalims susipažinti, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, ieškovės ir atsakovės pateiktus įrodymus priima ir prijungia prie bylos.

Dėl nutarties (ne) pagrįstumo

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

15. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

16. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat lemti tam tikras pozityvias pareigas, neatskiriamai susijusias su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokius ryšius normaliai plėtoti (žr. cituotą sprendimą Marckx v. Belgium, § 45; Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 July 2000). Europos žmogaus teisių komisija savo veiklos metu taip pat yra pažymėjusi, kad šeimos gyvenimas tarp senelių ir vaikaičių gali būti ir tada, kai jie negyvena kartu, bet yra susiformavę glaudūs šeiminiai ryšiai, ypač kai dažnai bendraujama (žr. Fidler v. Austria, no. 24759/94, report of 3 December 1997, § 46).

17. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, yra šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas „šeimos gyvenimu“, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį (inter alia, pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su konkrečiu asmeniu), išskyrus atvejus, jei tokio ryšio užtikrinimas neatitiktų vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).

18. Atsakovė I. R. atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog vaiko močiutė, t. y. ieškovė D. A., serga sunkia liga – išsėtine skleroze, todėl vaikui nesaugu su ja būti. Ieškovė elgėsi neteisėtai nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir girdė vaiką vaistais. Taip pat nustačius laikiną bendravimo tvarką su ieškove, apeliantė, būdama nepilnametės V. E. mama, praranda galimybę bendrauti su savo dukterimi savaitgaliais, kadangi kas antrą mėnesio savaitgalį dukra bendraus su ieškove, o mergaitės tėvas taip pat buvo išreiškęs norą bendrauti su savo nepilnamete dukterimi kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodytų motyvų.

19. Jei bendravimo siekiantis artimas giminaitis serga kokia nors liga, ši aplinkybė savaime neturėtų būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas riboti tokio asmens ir vaiko teisę bendrauti. Jei vaiką su siekiančiu nustatyti bendravimą asmeniu sieja šeimos ryšys, kurį valstybė yra įsipareigojusi gerbti pagal Konvencijos 8 straipsnį, bet kokios tokio asmens sveikatos problemos turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes ir įvertinant jų galimą grėsmę vaiko interesams. Tik tuo atveju, jei nustatyta asmens sveikatos būklė kelia grėsmę vaiko interesams, jo bendravimas su vaiku gali būti ribojamas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors ieškovei buvo nustatytas sveikatos sutrikimas, tačiau jis netrukdė jai savarankiškai vaikščioti, dirbti, rūpintis namų ruoša, turiningai leisti laisvalaikį (pavyzdžiui, keliauti, taip pat ir su anūke) ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Iš pateiktos 2021 m. birželio 28 d. VĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų komisijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiuo metu ieškovei D. A. asmenybės ir mąstymo pakitimų nestebima, priklausomybės ligų pacientų registre nėra. Kitų įrodymų, kad ieškovė dėl savo sveikatos būklės negalėtų rūpintis vaiku ar tai keltų grėsmę vaiko saugumui, byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei nustatyta liga nesuponuoja vaikui nesaugios aplinkos buvimo ir pagrindo riboti ieškovės bendravimą su anūke.

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. E. du kartus davė po tabletę vaisto Sedatif. Ieškovė byloje buvo paaiškinusi, jog po vaiko teisių specialistų ir policijos apsilankymų, patarta Šiaulių VTAS specialistės V. P., ji davė anūkei vaistų, tačiau daugiau to nedarysianti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sedatif yra homeopatinis vaistinis preparatas, skirtas nervinio neramumo lengvinimui. Tai nėra stipriai nervų sistemą veikiantis vaistas. Vaistas buvo duotas du kartus, susiklosčius įtemptai situacijai ir ieškovei manant, kad tai padės vaikui nusiraminti. Ieškovė pripažino tą kartą suklydusi, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė piktnaudžiautų savo teisėmis sistemingai duodama nepilnametei raminančius vaistus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ši aplinkybė nagrinėjamu atveju taip pat nepatvirtina grėsmės nepilnamečio vaiko saugumui.

21. Apeliantės argumentą dėl pareikšto vaiko tėvo D. E. noro bendrauti su dukra apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Šiaulių VTAS 2021 m. balandžio 1 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, jog D. E. su dukra nebendrauja ir tokio noro nereiškė. Po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovė su atskiruoju skundu pateikė tėvo pasirašytą pareiškimą dėl pageidavimo bendrauti su dukra nustatytu laiku, tačiau 2021 m. liepos 2 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog nepilnamečio vaiko V. E. tėvas šį sutikimą pasirašė, kad „jį paliktų ramybėje“. Iš 2021 m. liepos 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad tėvas D. E. su dukra pradėjo bendrauti birželio mėnesį, po įvykusio teismo posėdžio. Bendravo per programą „Messenger“, nurodė, kad mergaitė pokalbio metu jautėsi nedrąsiai. Tėvas teigė, kad yra pasiryžęs sukurti santykius su dukra V.. Apeliacinės instancijos teismas pritaria VTAT išvadai, kad tėvo šiuo metu pareikštas noras bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, negali riboti vaiko teisės bendrauti ir su artimaisiais giminaičiais, nes teismų praktikoje yra suformuota, kad vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais teisė yra savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu susitarimu ar teismo tvarka.

22. 2021 m. rugsėjo 9 d. apeliantės atstovė prašyme nurodė, kad nepilnametė V. pakeitė savo nuomonę ir nenori susitikti su močiute D. A.. Šias aplinkybes įrodinėjo 2021 m. liepos 1 d. ir 2021 m. liepos 9 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais. Pažymėtina, kad toks nepilnamečio vaiko nuomonės išreiškimas neatitinka civilinio proceso įstatymo reikalavimų, t. y. gautas nesilaikant CPK 194 straipsnyje nustatytos nepilnamečio apklausos tvarkos (nedalyvaujant pedagogui, psichologui ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui), todėl remiantis šiais rašytiniais įrodymais, nėra pagrindo konstatuoti, kad vaikas yra išreiškęs aiškią ir neabejotiną nuomonę dėl bendravimo su močiute D. A. (KAT civilinė byla Nr. 2A-1545-273/2017).

23. 2021 m. rugsėjo 8 d. Vaiko teisių apsaugos tarnyba (toliau – VTAT) šioje civilinėje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog specialistai nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nepilnametės V. E. bendravimas su močiute D. A. prieštarautų jos interesams. Skyriaus nuomone, vien ta aplinkybė, kad nepilnametės E. E. nuomonė pasikeitė po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikinos D. A. bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, priėmimo, t .y. nepilnametė išreiškė nenorą bendrauti su močiute, nurodydama baimes, jog močiutė nori padaryti ją „durna“ ir/ar pagrobti, negali būti pagrindas riboti vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Iš bylos duomenų matyti, kad močiutė nuo pat anūkės gimimo padėjo atsakovei ją auginti, iki 2021 m. vasario mėnesio kartu rūpinosi anūke. 2021 m. birželio 10 d. mergaitė apklausos metu išreiškė norą bendrauti su močiute, tačiau 2021 m. liepos 9 d. jau nurodė, kad su močiute bendrauti nenorinti. Toks staigus nuomonės pasikeitimas galimai įvyko dėl suaugusiųjų įtakos ir I. R. bei D. A. tarpusavio konfliktinių santykių, kuriuos tenka stebėti ir nepilnametei. Įvertinęs situaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo vertinimu, vien konfliktiški atsakovės ir ieškovės santykiai negali būti pakankamas pagrindas visiškai apriboti močiutės ir vaikaitės bendravimą. Nenustačius, kad bendravimas su močiute kenktų V. E. interesams, konstatuotina, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka padės nepilnamečiam vaikui išlaikyti ryšį su močiute, kas yra svarbu visapusiškai ir harmoningai vaiko raidai bei vaiko tapatybės jausmui. Bendravimas su močiute jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – yra įprasta V. E. aplinka, todėl tai užtikrins vaikui saugų psichoemocinį mikroklimatą. Nustatyta bendravimo tvarka nėra intensyvi, ieškovė kontaktiniu būdu su anūke bendrauja tik vieną mėnesio savaitgalį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vežiojimas į (duomenys neskelbtini) išvargintų mergaitę ir tai kenktų vaiko interesams.

24. Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovės ir atsakovės), kylančių dėl ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys, saugodamos vaiko interesus, turėtų labiau koncentruotis į tarpusavio konfliktinių santykių stabilizavimą. Laikinas ieškovės su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos nustatymas neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, šalims teikti prašymą dėl šių priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis) arba panaikinimo (CPK 149 straipsnis).

25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė