Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-992-896/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-26
Bylos Nr.: e2A-992-896/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-01265-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė, Rasa Urbanavičiūtė
Atsakovas: I. R.
Ieškovas: D. A.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Vilmantas Poškus

Kategorijos

2.3.4.4.4Ginčai dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais

Civilinė byla Nr. e2A-992-896/2023Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01265-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.4

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26-301/2023 pagal ieškovės D. A. ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko tikslinimo atsakovei I. R. (buvusi pavardė – A.) dėl vaiko bendravimo su artimuoju giminaičiu tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. A. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti tokią ieškovės bendravimo su atsakovės I. R. dukra (ieškovės anūke) V. E., g. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį V. E. bendrauja su močiute D. A. nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., V. E. pasiimant D. A. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal į jos gyvenamąją vietą;

2) darbo dienos savaitę V. E. bendrauja su močiute D. A. kiekvieną trečiadienį nuo 18 val. iki 19 val. per Messenger, Viber, kurio prisijungimą užtikrinti privalo I. R. (prisijungimas galimas tiek per I. R., tiek per V. E. mesendžerį);

3) vasaros atostogų metu V. E. bendrauja su močiute D. A. nuo liepos 1 dienos iki liepos 10 dienos ir nuo rugpjūčio 1 dienos iki rugpjūčio 10 dienos, vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18 val.;

4) jeigu V. E. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali susitikti su močiute D. A. ar močiutė negali susitikti su V. E. - apie tai kiek įmanoma operatyviau, bent prieš dieną, informuojamos šalys telefonu ar SMS žinute ir numatytas bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią savaitgalį, ar savaitės dieną, arba atostogos perkeliamos į artimiausią laiką po svarbių aplinkybių išnykimo, apie tai informuojant ir suderinant datą ir laiką;

5) V. E. gimtadienio antrą dieną, (duomenys neskelbtini) dieną, D. A. bendrauja su V. E. nuo 12 val. iki 17 val., vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal į jos gyvenamąją vietą, jei ši diena nesutampa su bendravimo savaitgaliu;

6) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko V. E. bendravimo su močiute D. A. tvarkos, D. A. ar I. R. per protingą laiką, bent prieš vieną dieną, praneša SMS žinute ar skambučiu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

7) šalys viena su kita dėl matymosi su V. E. tvarkos bendrauja telefonu (D. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), I. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), SMS žinutėmis, o pasikeitus vienos iš šalių telefono numeriui ar gyvenamosios vietos adresui, nedelsiant informuoją apie tai kitą šalį.

Šalies argumentai

2. Atsakovė I. R. su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko tikslinimo sutiko iš dalies, o būtent: 1) prašė, siekiant atkurti psichologinius emocinius močiutės ir anūkės tarpusavio ryšius, nustatyti 6 (šešių) mėnesių trukmės pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovė D. A. bendrauja su anūke V. E., g. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio antros savaitės pirmadienį nuo 16 val. iki 17 val. socialinės pagalbos centro patalpose, esančiose adresu Marijampolė, Kriaučiūno g. 2, 308 kab. (III aukštas), dalyvaujant Marijampolės socialinės pagalbos centro psichologei M. A., ir nedalyvaujant I. R., įpareigojant motiną I. R. atvežti mergaitę į susitikimą ir pasiimti; sutiko, kad vasaros atostogų metu dukra V. bendrautų su ieškove tik nuo rugpjūčio mėnesio 1 dienos iki 10 dienos, nes dukros mokslo metai baigiasi birželio mėnesio viduryje, todėl tiek liepos mėnesio, tiek rugpjūčio mėnesio dalį atostogaudama su dukra nori praleisti ir ji (atsakovė), nes nuo liepos 15 dienos iki liepos 25 dienos su dukra pagal įsiteisėjusią šio teismo 2022-04-19 nutartimi nustatytą tvarką bendrauja jos tėvas D. E., o, be to, dukrą rugpjūčio mėnesį būtina paruošti naujiems mokslo metams (tam reikalingas laikas); 3)likusioje dalyje su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko tikslinimo sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko tikslinimo tenkino iš dalies, nustatė tokią ieškovės D. A. bendravimo su anūke V. E., g. (duomenys neskelbtini), tvarką:

siekiant atkurti psichologinius emocinius močiutės ieškovės D. A. ir anūkės V. E., g. (duomenys neskelbtini), tarpusavio ryšius, nustatomas 3 (trijų) mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu ieškovė D. A. bendrauja su anūke V. tokia tvarka: kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės pirmadienį susitikimai vyksta nuo 16 val. iki 17 val. socialinės pagalbos centro patalpoje, esančioje adresu Marijampolė, Kriaučiūno g. 2, 308 kab. (III aukštas), dalyvaujant Marijampolės socialinės pagalbos centro psichologei M. A., ir nedalyvaujant vaiko motinai atsakovei I. R., įpareigojant motiną I. R. atvežti mergaitę į susitikimą ir pasiimti;

pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia ieškovės D. A. bendravimo su anūke V. E., g. (duomenys neskelbtini), tvarka :

1) kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį V. E. bendrauja su močiute D. A. nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., anūkę V. E. pasiimant D. A. iš vaiko gyvenamosios vietos (adresas - (duomenys neskelbtini)) ir grąžinant atgal į jos gyvenamąją vietą;

2) darbo dienos savaitę V. E. bendrauja su močiute D. A. kiekvieną trečiadienį nuo 18 val. iki 19 val. per Messenger, Viber, kurio prisijungimą užtikrinti privalo I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), (prisijungimas galimas tiek per I. R., tiek per V. E. mesendžerį ar Viberį);

3) vasaros atostogų metu V. E. bendrauja su močiute D. A. 10 dienų nuo rugpjūčio 1 dienos iki rugpjūčio 10 dienos, vaiką pasiimant D. A. iš jos gyvenamosios vietos (adresas - (duomenys neskelbtini)) pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18 val.;

5) V. E. gimtadienio antrą dieną, (duomenys neskelbtini) dieną, D. A. bendrauja su V. E. nuo 12 val. iki 17 val., vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos (adresas - (duomenys neskelbtini)) ir grąžinant atgal į jos gyvenamąją vietą, jei ši diena nesutampa su bendravimo savaitgaliu;

6) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko V. E. bendravimo su močiute D. A. tvarkos, - D. A. ar I. R. per protingą laiką, bent prieš vieną dieną, praneša SMS žinute ar skambučiu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

Likusioje dalyje ieškinio ir pareiškimo dėl ieškinio dalyko tikslinimo netenkino. Priteisė iš atsakovės I. R. valstybės naudai 1432 Eur antrinės teisinės pagalbos ir 32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, grąžino atsakovei I. R. 3,22 Eur likusio teismo sąskaitoje nepanaudoto avanso už ekspertizę.

4. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė, siekdama bendrauti su anūke, siektų kokių nors asmeninių interesų ir naudos (pvz.: kaip kad teigė atsakovė „ieškovė siekia pasisavinti dukrą“ ir kt.). Iš bylos duomenų teismas konstatavo, kad būtent atsakovė nenori sudaryti sąlygų savo motinai/ieškovei bendrauti su vaikaite. Byloje nėra duomenų, kad vaikui bendraujant su močiute būtų daroma žala vaiko asmenybės raidai. Priešingai, ekspertizės akte nurodoma, kad vaiko emocinę būseną veikia ne tiek bendravimas ir buvimas su močiute, kiek jos (V.) išgyvenamas lojalumo konfliktas, nes bet koks šiltesnis santykis su močiute jos psichikoje reiškia mamos išdavystę ((akto išvadų 8 punktas)); o V. elgesys (kuomet ekspertizės metu nenorą bendrauti su močiute V. E. kartotinai aiškina tais pačiais ir kitur išsakomais argumentais, tačiau ji negali savo žodžių paaiškinti plačiau, nupasakoti konkrečių situacijų nuosekliai, tai sakydama ji siekia užsitikrinti, kad ekspertė visus jos žodžius užsirašė – akto išvadų 4 punktas) atitinka jai nustatytą tiesioginį ir/ar netiesioginį mamos poveikį dėl nuostatų į močiutę. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju vaikui yra daroma žala šalims geranoriškai nesusitariant dėl sąlygų įgyvendinant vaikui priklausančią teisę į šeimos ryšius, jų plėtojimą, nors ši teisė yra reglamentuota ir saugoma tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės normų. Teismo nuomone, šalių nesutarimai neturėtų eliminuoti vaiko teisės išsaugoti šeimos ryšius, teisės į šeimos gyvenimą.

5. Atsakovė prašė skirti 6 mėnesių trukmės pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovė bendrauja su anūke kiekvieno mėnesio antros savaitės pirmadienį nuo 16 val. iki 17 val. socialinės pagalbos centro patalpose, esančiose adresu Marijampolė, Kriaučiūno g. 2, 308 kab. (III aukštas), dalyvaujant Marijampolės socialinės pagalbos centro psichologei M. A.. Ieškovė dėl tokio atsakovės prašymo iš esmės neprieštaravo, prašė nustatyti 2–3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį.

6. Teismas, atsižvelgęs į susidariusią situaciją: kai nepilnametė V. E., g. (duomenys neskelbtini), gyvena su savo įstatymine atstove – motina/atsakove, kuri faktiškai nuo 2021 m. balandžio 1 d. neleidžia dukrai bendrauti su senele ir taip neužtikrina mažametės dukros V. teisės bendrauti su močiute/ieškove iš savo pusės, ko pasekoje nuo 2021 m. balandžio mėn. iki šiol mergaitė faktiškai su senele nebendrauja, o vaiko tėvas D. E. pagal įsiteisėjusią šio teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį su dukra V. bendrauja kiekvieno mėnesio trečio savaitgalio sekmadienį (taikos sutarties 5 punktas) ir vasaros atostogų metu 10 dienų nuo liepos 15 iki liepos 25 dienos (taikos sutarties 6 punktas); į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyrauja stabili konfliktinė situacija, kuri turi būti sprendžiama tik šalių geranoriškumo pagrindu, tačiau nuo bylos iškėlimo iki šiol tai nėra daroma; į V. E. amžių (yra 10 metų ir 10 mėnesių amžiaus); į ilgą laiką, tai yra nuo anūkės V. gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. balandžio 1 d. (atsakovės išvykimo su dukra V.) buvusius itin stiprius V. ir močiutės D. A. tarpusavio emocinius ryšius pagrįstus abipuse jų meile, konstatavo, kad, siekiant atkurti psichologinius emocinius močiutės ir anūkės tarpusavio ryšius, yra pagrindas nustatyti 3 (trijų) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovės/močiutės bendravimas su anūke V. vyks ne vieną kartą per mėnesį, kaip kad šiuo atveju to prašė atsakovė, o du kartus per mėnesį, tai yra tokia tvarka: kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės pirmadienį susitikimai vyksta nuo 16 val. iki 17 val. socialinės pagalbos centro patalpoje, esančioje adresu Marijampolė, Kriaučiūno g. 2, 308 kab. (III aukštas), dalyvaujant Marijampolės socialinės pagalbos centro psichologei M. A., ir nedalyvaujant I. R., įpareigojant motiną I. R. atvežti mergaitę į susitikimą ir pasiimti. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatoma ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko tikslinimo prašoma nustatyti ieškovės bendravimo su anūke tvarka, su atsakovės prašymu patenkinta kaip pagrįsta korekcija dėl bendravimo vasaros atostogų metu laiko, nes dėl likusios jos (ieškovės prašomos nustatyti tvarkos) tarp šalių ginčo, pasikeitus atsakovės pozicijai paskutiniame teismo posėdyje (2023 m. kovo 21 d.), neliko.

7. Teismas nurodė, kad buvo patenkinta 93 proc. ieškinio reikalavimų (buvo prašoma nustatyti bendravimo tvarką pagal 7 punktus, iš kurių 4 punktas dėl bendravimo vasaros atostogų metu patenkintas 50 proc., o kiti – 100 proc.), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 35,34 Eur (38 Eur x 93 proc.) sumokėto žyminio mokesčio atlyginimo. Teismas nustatė, kad ieškovei nuo bylos iškėlimo momento yra teikiama antrinė teisinė pagalba, o atsakovę nuo bylos pradžios iki 2023 m. vasario 6 d. atstovavo privatūs advokatai ( adv. A. Ručienė ir adv. S. Majauskas). Atsakovei antrinė teisinė pagalba paskirta 2023 m. vasario 6 d. sprendimu (DOK-6869 –VGTPT Kauno skyriaus sprendimas; atstovauja adv. V. Kavaliauskienė). Ginčas byloje kilo ir tęsėsi 1 metus ir 9 mėnesius, todėl, kad atsakovė nesutiko su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su anūke tvarka, o savo poziciją atsakovė pakeitė tik paskutinio teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 21 d., metu. Teismas padarė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei, teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atsirado dėl to, kad atsakovė su ieškiniu nesutiko, o ta aplinkybė, kad atsakovė pakeitė savo poziciją (iš dalies sutiko) paskutiniame teismo posėdyje ir jo metu siūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį, anksčiau patirtų valstybės išlaidų atstovaujant ieškovę neanuliavo. Teismas pažymėjo, kad iki 2023 m. vasario 6 d., t. y. iki antrinės teisinės pagalbos atsakovei paskyrimo (DOK-6869; VGTPT Kauno skyriaus sprendimas), atsakovė I. R. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei nėra atleista, todėl nuo šios bylos iškėlimo (2021 m. gegužės 31 d.) iki 2023 m. vasario 6 d. (antrinės teisinės pagalbos atsakovei paskyrimo) susidariusios 1 539,35 Eur dydžio ieškovės atstovavimo išlaidos (pagrindas: DOK-6754; 2022 m. vasario 17 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr.(12.35Mr)PT-1355), teikiant jai antrinę teisinę pagalbą, atsižvelgus į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, yra priteistinos valstybei iš atsakovės taip: 1 539,35 Eur (bendros ieškovės atstovavimo išlaidos konstatuotos pagal 2022 m. vasario 17 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr.(12.35Mr)PT-1355) x 93 proc.= 1 432 Eur. Teismas nustatė, kad byloje iki antrinės teisinės pagalbos paskyrimo atsakovei (t. y. iki 2023 m. vasario 6 d.) susidarė valstybei 33,76 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi atsakovė I. R. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei iki antrinės teisinės pagalbos jai paskyrimo (2023 m. vasario 6 d.) nėra atleista, todėl 32 Eur dydžio (33,76 Eur x 93 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė I. R. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-26-301/2023 panaikinti dalyje dėl 3 (trijų) mėnesių termino, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo pereinamasis laikotarpis, močiutės ir anūkės susitikimams pereinamuoju laikotarpiu, būtų prailgintas iki 6 (šešių) mėnesių termino; Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-26-301/2023 panaikinti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimti naują sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų nepriteisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo imtis visų įmanomų teisinių priemonių teisingai ištirti bylos aplinkybes ir sąžiningai išaiškinti įstatymus, taikytinus šioje byloje. Teismas nenurodė kokiu įstatymu remiantis ir kaip jį aiškinant priėjo išvadą, kad emociniams ryšiams tarp močiutės ir anūkės atstatyti pakaks 3 (trijų) mėnesių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė raštu ir žodžiu nurodė, kad pereinamasis laikotarpis močiutės bendravime su anūke būtinas. Nurodė, kad tokio laikotarpio trukmė turėtų būti ilgesnė kaip 3 (trys) mėnesiai, nes susitikimai socialinės pagalbos centre, dalyvaujant psichologei M. A., galėtų vykti ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Su institucijos argumentais sutiko atsakovė. Ieškovė nesutiko, kad bet koks pereinamasis laikotarpis būtų taikomas. Teismas be pagrindo į Vaiko teisių apsaugos institucijos rekomendacijas neatsižvelgė ir paskyrė aiškiai per trumpą 3 (trijų) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, atnaujinant močiutės pasimatymus su anūke, kurių anūkė visiškai nenori ir pasimatymus ignoruoja, įvairiai bandydama jų išvengti. Labiausia tikėtina, kad to priežastis paauglystė. Teismas turėjo paisyti institucijos rekomendacijų, nes savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą ir nagrinėjant bylą teisme buvo žinoma, kad pagalbos savivaldybė negali užtikrinti dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Todėl sprendimas dalyje keistinas, nustatant, kad pereinamasis laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip 6 (šeši) mėnesiai.

8.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl pereinamojo laikotarpio taikymo bendravimui su anūke, vadinasi 50 proc. teismo sprendimo sudaro būtent pereinamojo laikotarpio taikymas teismo iniciatyva, atsižvelgus į Vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijas ir esant atsakovės sutikimui, 50 proc. apimtyje tenkintas ieškovės ieškinys ir dėl vasaros atostogų termino. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės turėtas 1 539,35 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už darbą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. vasario 6 d. ir 33,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išlaidos nepriteistinos arba jų priteistina žymiai mažiau atsižvelgus į tai, kad ieškovė atsisakė sudaryti taikos sutartį, kurios sąlygos atitiko priimtą teismo sprendimą (sąlygos buvo su pereinamuoju laikotarpiu, ko ieškiniu neprašė ieškovė, bet ką rekomendavo institucija), kad ieškinio reikalavimai patenkinti atsižvelgus ne į ieškovės ieškinio reikalavimus, o į atsakovės I. R. reikalavimą taikyti pereinamąjį laikotarpį bendravimui, taikyti trumpesnes vasaros atostogas pas ieškovę. Ieškovės reikalavimas ir prieštaravimai taikyti pereinamąjį laikotarpį atmesti visiškai.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė D. A., atstovaujama advokato Vilmanto Poškaus, prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-26-301/2023 palikti nepakeistą, o apeliantės (atsakovės) I. R. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimu panaikinti sprendimo dalį dėl nustatyto 3 (trijų) mėnesių pereinamojo laikotarpio, motyvuojant šį skundo reikalavimą, kad ši sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas neatskleidė visos bylos esmės, neaptarė visų aplinkybių ir jų nevertino arba neteisingai vertino, dėl ko byla išnagrinėta pažeidus visapusiškumo, pilnumo, objektyvumo, teisingumo ir protingumo principus. D. A. nuo pat anūkės V. E. gimimo padėjo I. R. (A.) ją auginti ir prižiūrėti. D. A. ir V. E. iki 2021 m. balandžio 1 d. siejo artimi močiutės ir anūkės santykiai. I. R. 2021 m. balandžio 1 d. išsivežus V. E. į Marijampolę neleidžiama V. E. bendrauti ir susitikti su močiute D. A.. D. A. suprantama, kad santykių su anūke V. E. atkūrimui šiuo metu yra reikalingas pereinamasis laikotarpis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo, vadovavosi byloje esamomis teismo psichologų ir teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-233/2022 (DOK-48213) išvadomis. Be to, pati atsakovė I. R. prašė skirti 6 mėnesių trukmės pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovė D. A. bendrauja su anūke V. E. tik vieną kartą kiekvieno mėnesio antros savaitės pirmadienį nuo 16 val. iki 17 val. Sprendime taip pat yra įvertinti Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės A. M. 2023 m. kovo 21 d. teismo posėdyje pateikti paaiškinimai dėl galimo pereinamojo laikotarpio trukmės, kad 3 mėnesių laikotarpis per trumpas susitinkant tik 1 kartą per mėnesį, tačiau susitinkant 2 ar 3 kartus per mėnesį 3 mėnesių laikotarpis gali būti ir pakankamas atkurti psichologinius emocinius močiutės D. A. ir anūkės V. E. tarpusavio ryšius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtą situaciją, sprendime (13 lapas) pagrįstai konstatavo, kad, siekiant atkurti psichologinius emocinius močiutės ir anūkės tarpusavio ryšius, yra pagrindas nustatyti 3 (trijų ) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovės/močiutės bendravimas su anūke V. vyks ne vieną kartą per mėnesį, kaip kad šiuo atveju to prašo atsakovė, o du kartus per mėnesį, tai yra tokia tvarka: kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės pirmadienį susitikimai vyksta nuo 16 val. iki 17 val. socialinės pagalbos centro patalpoje, esančioje adresu Marijampolė, Kriaučiūno g. 2, 308 kab. (III aukštas), dalyvaujant Marijampolės socialinės pagalbos centro psichologei M. A., ir nedalyvaujant I. R., įpareigojant motiną I. R. atvežti mergaitę į susitikimą ir pasiimti.

9.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad byloje ieškinio reikalavimai yra patenkinti 93 proc.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl vaiko bendravimo su artimuoju giminaičiu tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – psichologės atsakymus.

13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

14. Iš ieškovės pateikto įrodymo matyti, kad šiuo įrodymu ji įrodinėja aplinkybes, vykusias po teismo sprendimo priėmimo, todėl spręstina, kad jos niekaip negali įrodyti ar paneigti ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumo ir atsisakytini priimti.

Dėl pereinamojo laikotarpio termino

15. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nustatyto pereinamojo laikotarpio termino bendravimo tvarkoje tarp ieškovės D. A. (močiutės) ir V. E. (anūkės).

16. Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl pereinamojo laikotarpio termino nustatymo.

17. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu prašė nustatyti jos bendravimo tvarką su anūke. Ieškiniu nebuvo prašoma nustatyti bendravimo tvarką su pereinamuoju laikotarpiu, tačiau teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 21 d. ieškovė patikslino reikalavimą, nurodydama, jog sutinka, kad būtų paskirtas 3 mėnesių trukmės pereinamasis laikotarpis. Atsakovė tame pačiame teismo posėdyje išreiškė poziciją ir prašė, jog būtų nustatytas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis.

18. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu konkrečiu įstatymu remiantis ir kaip jį aiškinant priėjo išvadą, kad emociniams ryšiams tarp močiutės ir anūkės atstatyti pakaks 3 (trijų) mėnesių pereinamojo laikotarpio.

19. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad įstatymai nereglamentuoja pereinamojo laikotarpio, nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarką, sąlygų ar trukmės.

20. Vadovaujantis LR CK 3.176 straipsnio 3 dalimi teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Taigi, teismas vadovaujasi vaiko interesais. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (Konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).

21. Kartu pažymėtina, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172, 3.176 straipsniuose. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2009; kt.).

22. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti pasirenkamos priemonės, kurios nesudaro sąlygų uždelsti ir kitaip pasunkinti vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais, nesant tam akivaizdžių ir svarbių vaiko interesams priežasčių.

23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas Marijampolės socialinės pagalbos centro 2023 m. vasario 28 d. raštas Nr. 4-918 (1.11E), kuriame nurodyta, kad nepilnametės susitikimų su močiute metu gali dalyvauti Marijampolės socialinės pagalbos centro psichologė M. A.. Susitikimai galėtų vykti adresu Marijampolė, Kriaučiūno g. 2, 308 kab. Dėl laiko derintis su psichologe ir nurodytas psichologės telefono numeris (DOK – 12957, civ. Gauto 2023 m. kovo 21 d. civ. byloje Nr. e2-26-301/2023). Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 21 d. metu VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. M. paaiškino (garso įrašo 15:40:32 - 15:45:15), kad tuo atveju, jei būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu ieškovė su anūke pas psichologą susitiktų 1 kartą per mėnesį, pereinamojo laikotarpio terminas turėtų būti ilgesnis nei 3 mėnesiai.

24. LR VTAPĮ 34 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ir (ar) kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Savivaldybės institucijos ir įstaigos turi šiuos įgaliojimus vaiko teisių apsaugos srityje – organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikdamos prioritetą paslaugų teikimui bendruomenėje (LR VTAPĮ 52 str. 1 d. 1 p.). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius, bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais (LR VTAPĮ 50 str. 1 d. 5 p.). Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį (Socialinių paslaugų įstatymo 3 str. 2 d.). Socialines paslaugas, jų turinį apibrėžia socialinių paslaugų katalogas, kuris tvirtinamas įstatymo nustatyta tvarka (Socialinių paslaugų įstatymo 6 str. 2 d.). Socialinių paslaugų katalogo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-05 įsakymu Nr. A1-93, 5.3 papunktyje numatytos tarpininkavimo ir atstovavimo socialinės paslaugos. Pagal minėto katalogo 10.3 papunktį, tarpininkavimas ir atstovavimas – pagalbos asmeniui (šeimai) suteikimas sprendžiant įvairias asmens (šeimos) problemas (teisines, sveikatos, ūkines, buitines, tvarkant dokumentus, mokant mokesčius, užrašant pas specialistus, organizuojant ūkinius darbus ir kt.), tarpininkaujant tarp asmens (šeimos) ir jo aplinkos (kitų institucijų, specialistų, asmenų). Minėtos paslaugos gavėjai taip pat – kiti asmenys ir šeimos, teikimo vieta – įvairiose institucijose (socialinių paslaugų švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose, NVO ir kt.), asmens namuose ir kt., teikimo trukmė / dažnumas – iki problemos išsprendimo, paslaugas teikiantys specialistai – įvairių institucijų (socialinių paslaugų švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, NVO ir kt.) socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai, kiti specialistai.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisės aktai numato socialinių paslaugų teikimo trukmę / dažnumą pagal poreikį, t. y. iki problemos išsprendimo. Be to, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad susitikimai su psichologe gali vykti ne daugiau nei 1 kartą per mėnesį. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, įvertino tokius byloje esančius duomenis, ir nustatydamas 3 mėnesių terminą, kartu sprendė, kad pereinamuoju laikotarpiu ieškovė su anūke susitinka ne vieną, o du kartus per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu ryšio atkūrimui skirtas pereinamasis laikotarpis svarbus ne tik jo trukmės, bet ir intensyvumo atžvilgiu, o trumpesnio, bet intensyvesnio pereinamojo laikotarpio nustatymas atitinka tiek kasacinio teismo praktiką, tiek geriausius V. E. interesus.

26. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl pereinamojo laikotarpio termino nustatymo yra pagrįstas ir teisingas, todėl jo keisti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė teigia, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl pereinamojo laikotarpio taikymo bendravimui su anūke, vadinasi 50 proc. teismo sprendimo sudaro būtent pereinamojo laikotarpio taikymas teismo iniciatyva, atsižvelgus į Vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijas ir esant atsakovės sutikimui, 50 proc. apimtyje tenkintas ieškovės ieškinys ir dėl vasaros atostogų termino. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės turėtas 1 539,35 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už darbą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. vasario 6 d. ir 33,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išlaidos nepriteistinos arba jų priteistina žymiai mažiau atsižvelgus į tai, kad ieškovė atsisakė sudaryti taikos sutartį, kurios sąlygos atitiko priimtą teismo sprendimą (sąlygos buvo su pereinamuoju laikotarpiu, ko ieškiniu neprašė ieškovė, bet ką rekomendavo institucija), kad ieškinio reikalavimai patenkinti atsižvelgus ne į ieškovės ieškinio reikalavimus, o į atsakovės I. R. reikalavimą taikyti pereinamąjį laikotarpį bendravimui, taikyti trumpesnes vasaros atostogas pas ieškovę. Ieškovės reikalavimas ir prieštaravimai taikyti pereinamąjį laikotarpį atmesti visiškai.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl pereinamojo laikotarpio taikymo, o pereinamasis laikotarpis taikytas teismo iniciatyva, nereiškia, kad ieškinys tenkintas mažesne apimtimi. Pažymėtina, kad ir atsakovė viso proceso metu nereiškė siūlymo taikyti pereinamąjį laikotarpį. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovė paskutinio teismo posėdžio metu pakeitė savo poziciją ir iš esmės sutiko su ieškiniu bei siūlė sudaryti taikos sutartį, tik ginčijo pereinamojo laikotarpio terminą, niekaip neįtakojo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių viso proceso metu ginčijant ieškinį. Todėl apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Abi proceso šalys yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl bylinėjimosi išlaidos, susidariusios apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėTomas RomeikaRasa Urbanavičiūtė