- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2-6079-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00453-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- G. D.
- Advokatai
- Andrejus Mokšinas, Konstantinas Mironovas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui G. D. dėl skolos ir netesybų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 478,09 Eur skolos (290,40 Eur transporto priemonės vertė, 987,66 Eur nesumokėtas transporto priemonės nuomos likutis, 85 Eur papildomos išlaidos, susijusios su transporto priemonės atgavimu/pargabenimu/pardavimu, ir 115,03 Eur - netesybos), 33 Eur žyminio mokesčio bei 340 Eur už atstovo teisinę pagalbą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš teismui pateikto ieškinio nustatyta, kad atsakovas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Pradinis kreditorius) 2017 m. rugsėjo 2 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT02092017/0038 (toliau –Sutartis), pagal kurią Pradinis kreditorius įsipareigojo suteikti už užmokestį atsakovui Transporto priemonę laikinai valdyti ir naudotis pagal Sutarties sąlygas, su galimybe įsigyti, o atsakovas priėmė Transporto priemonę iš Pradinio kreditoriaus bei įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinio atsiskaitymo pagal Sutartį terminas buvo 2021 m. rugsėjo 2 d. Atsakovui nevykdant mokėjimų, Sutartis buvo nutraukta 2021 m. spalio 14 d.
Pagal 2021 m. gruodžio 20 d. sutartį dėl skolų portfelio pardavimo ieškovas (duomenys neskelbtini) įsigijo iš pradinio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) (kuriam anksčiau reikalavimo teisę į Skolininką perleido ankstesnis Pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“), reikalavimo teisę į atsakovą, kylančią iš Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNT02092017/0038.
Ikiteisminiam išieškojimui nedavus rezultatų, ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo. Teismas 2022 m. kovo 24 d. buvo priėmė teismo įsakymą, tačiau 2022 m. kovo 31 d. atsakovas pareiškė prieštaravimus (t. 1., el. b. l. 43-46).
Žemesnės instancijos teismas
Teisme 2022 m. birželio 6 d. gautas ieškovo prašymas dėl reikalavimo sumažinimo, kuriame prašo iš atsakovo priteisti 420,45 Eur skolos, kurią sudaro 290,40 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidos, 85 Eur papildomos išlaidos, susijusios su transporto priemonės gabenimu / tralavimu, 45,05 Eur netesybų; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1., el. b. l. 7-8).
Atsiliepimas
Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 4 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT02092017/0038, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė už užmokestį atsakovui transporto priemonę VOLKSWAGEN TOURAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vin numeris: (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis pagal Sutarties sąlygas, su galimybe Transporto priemonę įsigyti bei išpirkti. Atsakovas 2017 m. gruodžio 20 d. el. laišku pateikė pradiniam kreditoriui skundą, kuriame nurodė, kad prašo imtis veiksmų pašalinant atsiradusius trūkumus (WW TAURAN galinis automobilio dangtis visiškai susidėvėjęs). Šio trūkumo atsakovas negalėjo pastebėti, nes buvo užmaskuotas, kad būtų aiškiau, prie prašymo pridėjo fotonuotraukas. Atsakovas 2017 m. spalio 17 d. kreipėsi į pardavėją UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie neatsisakė bendradarbiauti ir nurodė, kad galinį dangtį pakeis į kitą. Pažadėjo perskambinti. Nesulaukęs skambučio, atsakovas 2017 m. spalio 20 d. kreipėsi antrą kartą, tačiau atsakovui pasakė, kad neturėjo laiko ir, kad paieškos, bei perskambins, tačiau skambučio vėl nesulaukė. Todėl 2017 m. spalio 23 d. atsakovas kreipėsi pakartotinai į pradinį kreditorių, kad padėtų išspręsti ginčą. Buvo pažadėta, kad pradinis kreditorius imsis veiksmų ir, kad pardavėjas su atsakovu susieks. Kiek suprato atsakovas, kažkokie veiksmai buvo daromi. Pardavėjui nesusiekus ir toliau, 2017 m. spalio 26 d. atsakovas kreipėsi į pradinį kreditorių trečią kartą su pretenzija, kuo skubiau pašalinti trūkumą, kuris atsakovui sukėlė diskomfortą (bagažinės dangtis ne visada atsidarė, numerio apšvietimas taip pat kartais neveikė, todėl Transporto priemonė faktiškai neatitiko techninių reikalavimų, todėl jos iš esmės negalima buvo naudoti pagal paskirtį. Pradinio kreditoriaus buvo vėl atsakyta, kad neturėjo laiko ir, kad kolega perskambins, tačiau su atsakovu nebuvo susiekta ir trūkumai nebuvo pašalinti, todėl atsakovas paprašė dar kartą imtis kuo skubesnių veiksmų, nes ne dėl atsakovo kaltės atsirado esminių kliūčių naudotis ir prižiūrėti transporto priemonės techninę būklę, kurios atsakovas negalėjo pastebėti Transporto priemonės priėmimo-perdavimo metu, nes ji buvo maskuojama (slepiama) ir dėl šios priežasties pastebėta tik praėjus maždaug 2-3 savaitėms. Šios aplinkybės patvirtina, kad jau Transporto priemonės priėmimo-perdavimo metu automobilis buvo perduotas techniškai netvarkingas, o pradinis kreditorius nesiėmė tinkamų veiksmų šiems trūkumams ištaisyti ir bendradarbiauti vykdant Sutartį.
Transporto priemonė sutarties nutraukimo dieną (2021 m. spalio 14 d.) buvo natūraliai nusidėvėjusi, nes buvo naudojama visą sutarties laikotarpį, todėl reikalavimai atlyginti patirtas išlaidas (dėl salono cheminio valymo, pakabos remonto bei radiatoriaus grotelių keitimo) yra nepagrįsti Sutarties nuostatomis, nėra pateikta šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, taip pat įrodymų, kad už šiuos trūkumus yra atsakingas atsakovas. Atsakovas pradiniam kreditoriui reiškė pretenzijas (el. laiško išrašai ir Transporto priemonės informacijos apie ridą išrašai pridedami) dėl suklastotos Transporto priemonės ridos, tačiau pradinis kreditorius į šias pretenzijas taip pat motyvuotai neatsakė, dėl kurios automobilio vertė pardavimo metu turėjo būti ženkliai mažesnė, todėl reikalauti padengti Transporto priemonės būklės atstatymo išlaidas ir taikyti Sutarties 12.7 punktą nėra teisinio pagrindo.
Atsakovas yra ėmęs paskolą (2019 m. birželio 5 d. vartojimo kredito sutartis pridedama) automobilio remontui (1000,00 Eur), nes Transporto priemonė būtų net nepraėjusi techninės apžiūros (per labai trumpą laiką supuvo automobilio slenksčiai ir pakeisti priekiniai sparnai, nes buvo užpusti puta ir tokiu būdu padaryta priekinė išvaizda).
Kad automobilio rida buvo suklastota, sutarties pasirašymo metu automobilio atsakovas netikrino ir neturėjo galimybės patikrinti, nes pasitikėjo pradiniu kreditoriumi (kaip šiuo verslu profesionaliai užsiimančia įmone) ir automobilis buvo imamas iš pradinio kreditoriaus partnerio. Dėl suklastotos ridos atsirado sutarties metu gedimai, kurių pagal automobilio ridą net neturėjo būti (turbinos remontas, variklio pagrindinio diržo keitimas). Vien šių mazgų remontas atsakovui kainavo apie 820 eurų. Atsakovas turėjo ir daugiau išlaidų, kurios susijusios su automobilio rida. Atsakovas mano, kad šios išlaidos jam turėjo būti kompensuotos (arba mažintina galutinė mokėtina suma), nes Atsakovo nuomone, jis buvo apgautas, ir pradinis kreditorius turėjo atsižvelgti į šiuos akivaizdžius faktus.
Visos įmokos pagal Sutartį buvo atliktos ir vienintelis susitarimas su pradiniu kreditoriumi buvo tas, kad atsakovas turėjo sumokėti 85,00 Eur už automobilio transportavimą.
Pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 1 d. el. laiške nurodė, kad „Jūsų atveju, esate atlikęs visus 48 mokėjimas pagal sutartį“, t. y. po 160,26 Eur / mėnesį (viso 7692,48 Eur), kas patvirtina, kad atsakovas 2021 m. rugsėjo 2 d. (paskutinės įmokos pagal Sutartį dienai) yra pilnai atsiskaitęs pirminiam kreditoriui, todėl pradiniam kreditoriui neturint reikalavimo teisės, tokios reikalavimo teisės neturi ir naujas kreditorius, Ieškinio reikalavimai dėl 987,66 Eur transporto priemonės nesumokėtos nuomos skolos (nesant nei faktinio, nei teisinio reikalavimo pagrindo), įskaitant ir ieškinyje nurodytas 115,03 Eur netesybas, yra aiškiai nepagrįstas.
Pradinis kreditorius 2021 m. rugsėjo 1 d. el. laišku informavo atsakovą, kad „likutinės vertės mokėti neprivalote, jeigu nepageidaujate transporto priemonės įsigyti. Tokiu atveju transporto priemonę turėtumėte grąžinti mums“, kas iš esmės reiškia, kad pradinis kreditorius 2021 m. rugsėjo 1 d. pripažino (deklaravo) atsakovui, kad atsakovas neturi pareigos mokėti pradiniam kreditoriui jokios likutinės vertės už Transporto priemonę (tokios pareigos nenumato ir Sutartis), kas dar kartą patvirtina apie Ieškinyje nurodyto reikalavimo dėl negrąžinto 290,40 Eur „transporto priemonės vertės likučio“, įskaitant ir ieškinyje nurodytas 115,03 Eur netesybas, neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Pradinis kreditorius 2021 m. spalio 14 d. el. laišku informavo atsakovą, kad „Transporto priemonė valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pristatyta į „UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausančią aikštelę 2021 m. spalio 11 d. ir nuo šios dienos Sutartis laikoma nutraukta, informuojame, kad nutraukimo dienai Jūsų įsiskolinimas sudaro 1074,81 Eur iš čia: 987,66 Eur nepadengtos nuomos įmokos; 0, 00 Eur priskaičiuotos netesybos iki sutarties nutraukimo; 2,15 Eur priskaičiuotos netesybos po sutarties nutraukimo; 85,00 Eur traliavimo išlaidos“.
Atsakovas 2021 m. lapkričio 20 d. el. laišku informavo Pradinį kreditorių, kad Sutartis yra pasibaigusi ir automobilis neeksploatuojamas nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. Automobilis neturi galiojančios techninės apžiūros, todėl atsakovui automobilis už likutinę vertę nereikalingas, nes vertė neatitinka realybės, nebuvo pašalinti trūkumai nuo pat automobilio pirkimo, bagažinės dangtis, priekinio stiklo išrūdijimas (pardavėjas atsisakė bendradarbiauti ir nepašalino šių trūkumu, pradiniam kreditoriui taip pat buvo išsiųstas laiškas su skundu iškart po automobilio nupirkimo). Automobilis buvo remontuotas visapusiškai važiuoklė pakeista pilnai (išlaidos 1000 Eur), turbinos remontas (išlaidos 350 eurų), automobilis buvo perdažytas pilnai prieš techninę apžiūrą (išlaidos 1000 Eur), pakeisti visi diržai, filtrai ir tepalai (išlaidos 660 Eur), šildymo ventiliatorius pirktas 2 kartus (išlaidos 160 Eur). Taip pat išaiškėjo ir netikros ridos faktas, kuris pagal kompiuterinę diagnostiką matosi, pirkimo metu spidometras rodė 250 000 km, nors pagal kompiuterinę diagnostiką buvo net 440 000 km. Automobilis stovi (duomenys neskelbtini), Atsakovas galimybių pristatyti jo neturi, nes transporto priemonė negali dalyvauti eisme, ir pagal „netikrą“ rida jis turėjo atitarnauti ne su tiek gedimų.
Pradinis kreditorius 2021 m. lapkričio 22 d. el. laišku informavo atsakovą, kad „Jūsų pateikti argumentai dėl Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNT02092017/0038 (toliau – Sutartis), buvo svarstomi skundų komitete, kuriame 2021 m. lapkričio 22 d. priimtas galutinis sprendimas, reikalaujantis Jums padengti priskaičiuotas tralavimo išlaidas, kurios sudaro 85 Eur. Atlikus mokėjimą, laikysime, kad esate pilnai atsiskaitęs ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jums pretenzijų nereikš. Kas iš esmės reiškia, kad pradinis kreditorius deklaravo atsakovui, kad neturi jam jokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo (reiškia pretenzijas tik dėl 85 Eur išlaidų dėl tralavimo išlaidų), todėl šie pradinio kreditoriaus rašytiniai pareiškimai vertintini kaip sudėtinė Sutarties dalis ir įrodymai, kad pradinis kreditorius neturėjo pretenzijų atsakovui šioje dalyje dėl Sutarties vykdymo. Taigi, iš esmės buvo sudarytas susitarimas tarp Pradinio kreditoriaus ir atsakovo, kad Pradinis kreditorius neturi jokių pretenzijų (išskyrus pretenzijas tik dėl 85 Eur išlaidų dėl tralavimo išlaidų), todėl ikeškovas Ieškinyje neturi teisės reikšti reikalavimų, kurių pradinis kreditorius raštu yra atsisakęs atsakovo atžvilgiu, kas dar kartą patvirtina, kad Ieškinio reikalavimai dėl 987,66 Eur transporto priemonės nesumokėtos nuomos skolos (nesant nei faktinio, nei teisinio reikalavimo pagrindo), įskaitant ir ieškinyje nurodytas 115,03 Eur netesybas ir bylinėjimosi išlaidas, yra aiškiai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismo prašoma įpareigoti Ieškovą pateikti į bylą rašytinius įrodymus – visus pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT02092017/0038aAtsakovo atliktų mokėjimo dokumentų kopijas; Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose ieškovo (duomenys neskelbtini) nagrinėjamą 2022 m. balandžio 14 d. ieškinį c. b. Nr. e2-11120-490/2022 atsakovui G. D. atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi (t. 1., el. b. l. 83-86).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad palaiko pareikštus reikalavimus. Papildomai nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl ko Pradinis kreditorius nutraukė sutartį. Po to, pagal skolų perleidimo sutartį Pradinis kreditorius atsiradusią skolą į skolininką perleido ieškovui, dėl ko ieškovas įgijo teisę į minėtos skolos išieškojimą iš atsakovo. Ieškovo atstovas nurodo, kad atsakovas netinkamai prižiūrėjo automobilį, tai patvirtina byloje esančios nuotraukos. Be to, Pradinis kreditorius iš atsakovo automobilį turėjo pasiimti, pasinaudodamas nutralavimo paslauga, kadangi automobilis negalėjo dalyvauti eisme, kadangi buvo techniškai netvarkingas. Pažymima, kad dėl neatsakingo atsakovo elgesio prižiūrint automobilį ir atsirado sąmatoje nurodyta 290,40 eurų suma, kuri turėjo būti išleista automobilio sutvarkymui. Sąmatoje detaliai nurodyti darbai, kurie turėjo būti atlikti, siekiant pagerinti automobilio būklę. Pradinis kreditorius priėmė sprendimą neremontuoti automobilio, o jį parduoti už mažesnę nei rinkos kainą. Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti tik atstatymo išlaidas pagal sąmatą, o ne visų patirtų nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teismo prašoma priteisti 420,45 eurų skolą, kurią sudaro 290,40 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidos, 85 Eur papildomos išlaidos, susijusios su transporto priemonės pargabenimu / tralavimu ir 45,52 Eur netesybų, taip pat prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareikšto ieškinio reikalavimais. Taip pat nurodė, kad nesijaučia skolingas ieškovui, kadangi pats į aptariamą automobilį yra investavęs nemažai lėšų. Nurodo, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas, su paslėptais defektais. Atsakovas nurodo, kad pagal sudarytą sutartį mokėjo visas įmokas, vadovaudamasis nustatytu grafiku. Pastebėjęs automobilio defektus, automobilio pardavėjui negrąžino, nes nuolat bendravo su pardavėju dėl automobilio būklės pagerinimo, laikas ėjo, pasitikėjo pradinio kreditoriaus rekomendacijomis, o ir pats buvo vis daugiau asmeninių lėšų investavęs į automobilį, tiesiog pasidarė gaila jį grąžinti. Nesutinka su ieškinio argumentais, kad automobilį grąžino techniškai netvarkingą, kadangi pats ne kartą automobilį remontavo, todėl už jį yra jau permokėjęs. Atsakovas abejoja, ar automobilis tikrai parduotas už tokią sumą, kokia nurodyta ieškinyje, nes nėra tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas taip pat nurodo, kad Pradinis kreditorius netinkamai išaiškino sutarties sąlygas, dėl ko jis buvo suklaidintas ir paaiškėjus, kad sumokėjus įmokas pagal nustatytą grafiką dar papildomai turi sumokėti automobilio likutinę vertę, nusprendė, kad minėtas automobilis tiesiog nevertas tokios sumos. Automobilio techninė būklė paėmus automobilį ir jį grąžinus, iš esmės nesiskyrė, nes dėl jo trūkumų buvo kreiptasi į pardavėją. Aplinkybė, kad automobilis Pradiniam kreditoriui buvo negrąžintas paties atsakovo, o pasitelkiant tralavimo paslaugą, buvo aptarta su Pradiniu kreditoriumi, todėl atsakovas neginčija ieškinyje pareikšto 85 Eur reikalavimo dėl patirtų nutralavimo išlaidų. Teismo prašo bylos aplinkybes įvertinti teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad nesutinka su pareikštu 290,40 Eur reikalavimu dėl transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų, kadangi į bylą yra pateikta sąmata, tačiau nėra jokių įrodymų dėl jos apmokėjimo, kas laikoma neįrodytomis išlaidomis. Prašo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl skolos priteisimo
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas ir Pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 2 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT02092017/0038), pagal kurią Pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti už užmokestį atsakovui transporto priemonę automobilį Volkswagen Touran, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis pagal Sutarties sąlygas, su galimybe įsigyti, o atsakovas priėmė Transporto priemonę iš Pradinio kreditoriaus bei įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinio atsiskaitymo pagal Sutartį terminas – 2021 m. rugsėjo 2 d. (t. 1., el. b. l. 43-46, 59-61, 62-63, 65-71, 72). Atsakovui nevykdant mokėjimų, Sutartis buvo nutraukta 2021 m. spalio 14 d. (t. 1., el. b. l. 119).
Pagal 2021 m. gruodžio 20 d. Sutartį dėl skolų portfelio pardavimo Ieškovas (duomenys neskelbtini) įsigijo iš pradinio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) (kuriam anksčiau reikalavimo teisę į Skolininką perleido ankstesnis Pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini)), reikalavimo teisę į Atsakovą, kylančią iš Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNT02092017/0038 (t. 1., el. b. l. 54-58). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas tinkamai raštu 2021 m. gruodžio 22 d. (t. 1., el. b. l. 64).
Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Remiantis CK 6.101 straipsnio 3 dalimi galima perleisti ir būsimą reikalavimą. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl paties reikalavimo perleidimo byloje nėra.
Teisme 2022 m. birželio 13 d. gautas ieškovo prašymas dėl reikalavimo sumažinimo, kuriame nurodoma, kad sutikslinęs sumas su Pradiniu kreditoriumi, ieškovas atsisako reikalavimo dėl 987,66Eur transporto priemonės nuomos likučio ir iš atsakovo reikalauja tik 290,40 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų pagal remonto sąmatą, 85,00 Eur papildomų išlaidų, susijusių su transporto priemonės pargabenimu / tralavimu bei 45,05 Eur netesybos už 240 dienų laikotarpį (nuo sutarties nutraukimo 2021 m. spalio 141 d. iki 2022 m. birželio 13 d.) (t. 2., el. b. l. 7-8).
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kategoriškai nesutinka su prašoma ieškovo priteisti 290,40 Eur suma.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.522 straipsnio 1 dalį, pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato kita ( CK 6.524 straipsnis ). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės ( CK 6.500 straipsnis ). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ( CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas ( CK 6.256 straipsnio 2 dalis ). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Pradinis kreditorius 2017 m. rugsėjo 2 d. sudarydamas Sutartį su atsakovu įsipareigojo suteikti už užmokestį atsakovui Transporto priemonę laikinai valdyti ir naudotis pagal Sutartie sąlygas, numatant galimybę Transporto priemonę įsigyti, kai tuo tarpu atsakovas perimdamas Transporto priemonę iš Pradinio kreditoriaus įsipareigojo mokėti sutartyje nurodytas įmokas be jokių išimčių ir vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas pagal Sutarties 1 dalyje nustatytą grafiką sumokėjo visas 48 įmokas po 160,26 Eur, tačiau likus sumokėti pagal paskutinę įmoką pagal Transporto priemonės vertės kitimo grafiką numatytą 990,00 Eur likutinę vertę, atsakovas pasiliko teisę minėtos įmokos nemokėti ir Transporto priemonę grąžinti Pradiniam kreditoriui (t. 1., b. l. 87-151). Vadovaujantis Sutarties Bendrųjų nuostatų 6.2 punktu, atsakovas įsipareigojo sumokėti visus mokesčius, sietinus su Transporto priemonės gabenimu ir perdavimu. Byloje pareikštas reikalavimas 85,00 Eur sumai dėl patirtų gabenimo / tralavimo išlaidų, kadangi atsakovas Pradiniam kreditoriui Transporto priemonės į sutartą vietą negrąžino, dėl ko ji turėjo būti traluojama (t. 2., el. b. l. 11). Byloje pateikta 2021 m. spalio 7 d. sąskaita – faktūra Nr. 1R296 dėl Transporto priemonės VW ((duomenys neskelbtini)) tralavimo Ukmergės r. – Vilnius paslaugų suteikimo (t. 1., b. l. 74). Pažymima, kad atsakovas neginčija nurodytos sumos, ją pripažįsta, todėl ieškovo reikalavimas dėl 85,00 Eur patirtų Transporto priemonės gabenimo / tralavimo išlaidų priteistinas iš atsakovo.
Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 290,40 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų. Pagal byloje pateiktą 2021 m. spalio 20 d. remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Transporto priemonės vertės atstatymui turėjo būti atliktas cheminis salono valymas, pakabos remontas, radiatoriaus grotelių, smagračio keitimas, bagažinės keitimas, tepalų nuotėkio remontas, dažymo darbai (t. 2., el. b. l. 10). Sutarties 12.7 punkte nustatyta, kad grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo nei ji buvo Sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą per transporto priemonės valdymo ir naudojimo laikotarpį; gavėjui nesilaikant šių reikalavimų, davėjas turi teisę reikalauti gavėjo padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę. Atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, atsakovas atsako tik už tuos transporto priemonės trūkumus, kurie atsirado atsakovui valdant ir naudojant transporto priemonę. Procesinė pareiga įrodyti faktines aplinkybes dėl būtinybės atlikti remonto darbus, įgyti medžiagas ir patirti kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę, tenka reikalavimą dėl šių išlaidų priteisimo pareiškusiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – ieškovui (CPK 178 straipsnis).
Ieškovas nurodo, kad minėta 290,40 Eur suma pagal nurodytą sąmatą apmokėta nebuvo, nes Pradinis kreditorius, įvertinęs Transporto priemonės būklę po grąžinimo, priėmė sprendimą Transporto priemonę parduoti už 500 Eur, nors pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis Transporto priemonės kaina yra 2290 Eur (su PVM) (t. 2., el. b. l. 9, 26).
Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimo dėl 290,40 Eur pagrįstumą, pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Nagrinėjamoje byloje, esant šalių ginčui dėl skolos susidarymo, ieškovas turėjo procesinę pareigą pilnai įrodyti skolos realumą, pagrįstumą bei teisėtumą. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą dėl 290,40 Eur pateiktos sąmatos, kurioje nurodyti reikalingi atlikti darbai, siekiant pagerinti Transporto priemonės vertę, nagrinėjamu atveju nėra įrodyti, kadangi teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad sąmatoje nurodyti darbai atlikt nebuvo, Pradinis kreditorius nusprendė jų neatlikti, nes jam tai neapsimokėjo. Taigi, šiuo atveju nei Pradinis kreditorius, nei ieškovas realiai 290,40 Eur išlaidų nepatyrė, nes 2021 m. spalio 20 d. remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėta nebuvo. Aplinkybė, jog Transporto priemonė buvo parduota už mažesnę nei rinkos kaina, nes atsakovas ją grąžino prastos būklės (el. b. Nr. e2-6079-517/2022, garso įrašo 18.00-18.04 sek.), taip pat nėra įrodyta, nes šias aplinkybes lėmė Pradinio kreditoriaus asmeninis vertinimas, kadangi byloje nėra pateiktas Transporto priemonės vertės vertinimo aktas ar kitas dokumentas, kuris pagrįstų realią Transporto priemonės vertę pardavimo metu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. Liepos 3 d. Nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. Kovo 15 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017 m. Kovo 8 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. E3k-3-119-421/2017, 19 punktas). Bylos duomenimis atsakovas įvykdė visas sutarties sąlygas, Transporto priemonę grąžino, Pradinis kreditorius ją priėmė (t. 2., el. b. l. 11), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 290,40 Eur Transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų pagal remonto sąmatą yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Dėl netesybų priteisimo
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 45,05 Eur netesybas, už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. spalio 14 d.) iki 2022 m. birželio 13 d., t. y. už 240 dienų laikotarpį. Ieškovas netesybas paskaičiavo po 0,05 proc. per dieną nuo 375,340 Eur sumos.
Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).
Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).
Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, formuojamai praktikai bei nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius laikytinas pagrįstas, tačiau įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti bendrą skolą tenkintinas iš dalies (tenkintas reikalavimas priteisti 85 Eur Transporto priemonės gabenimo / tralavimo išlaidos), dalis laikotarpio, už kurį paskaičiuotos netesybos, sutampa, (iki 2022 m. birželio 13 d. ne daugiau kaip už 180 dienų) taip pat vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais, mažintinas prašomų priteisti netesybų (delspinigių) dydis ir iš atsakovo priteistina 7,64 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies – proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 24 Eur žyminio mokesčio bei turėjo 590 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų, viso – 614 Eur (t. 1., b. l. 50-53). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas 2022 m. birželio 13 d. teismui pateikė prašymą dėl reikalavimo sumažinimo ir iš atsakovo prašė priteisti 19 Eur sumokėto žyminio mokesčio, todėl ieškovui grąžintina 5 Eur (CPK 87 straipsnio 5 dalis).
Kitos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškiniu ir prašymu dėl reikalavimo sumažinimo ieškovas prašė priteisti 420,45 Eur. Ieškovui priteista 92,65 Eur ir tai sudaro 22,04 proc. patenkintų reikalavimų dalį (atmesta 77,96 proc. reikalavimų).
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Pagal šalių pateiktus bylinėjimosi išlaidas ir jų dydžius patvirtinančius įrodymus, atskaičius grąžintiną žyminio mokesčio dalį, ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 19 Eur žyminis mokestis ir 590 Eur advokato padėjėjo pagalbos išalidų, o atsakovo bylinėjimosi išlaidos –250 Eur (t. 2., el. b. l. 69) už teisinę pagalbą.
Proporcingai patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 134,22 Eur (609 Eur x 22,04 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteistina 194,90 Eur (250 Eur x 77,96 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius atsakovo ieškovui mokėtiną sumą, atsakovui iš ieškovo priteistina 60,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (194,90 Eur – 134,22 Eur).
Iš atsakovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) skolos, 7,65 Eur (septynis eurus 65 centus) netesybų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (92,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,68 Eur (šešiasdešimt eurų 68 centai) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,00 Eur (penkių eurų) žyminio mokesčio permoką, kurią 2022 m. balandžio 16 d. sumokėjo ieškovo atstovas, įmokos kodas ZK50299.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.