- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2-115-577/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00152-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dissipo“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dissipo“ iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV) pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dissipo“ (toliau – ir Bendrovė). Pareiškime nurodė, kad atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytų privalomųjų mokėjimų, jos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui 2024 m. spalio 16 d. buvo 5 790,24 Eur (5 609,22 Eur įmokų ir 181,02 Eur delspinigių). Nuo 2024 m. liepos 23 d. per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti VSDFV nurašymo nurodymai nėra įvykdyti. Atsakovė paskutinį kartą į Fondo biudžetą 2023 m. rugpjūčio 18 d. sumokėjo 6 317,43 Eur. Atsakovė nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2024 m. birželio mėn. – 2024 m. rugsėjo mėn. UAB „Dissipo“ yra nemoki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Dissipo“ bankroto bylą.
3. Teismas nustatė, kad atsakovei UAB „Dissipo“ yra iškelta viena civilinė byla dėl skolos priteisimo, jos atžvilgiu vykdomos 2 vykdomosios bylos, kuriose išieškoma suma – 1 631,91 Eur; 2024 m. lapkričio 28 d. atsakovė darbuotojų neturėjo, atsakovės skola Fondo biudžetui yra 5 885,19 Eur. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovės vardu yra registruota 15 transporto priemonių, iš kurių dviem yra taikytas areštas, keturioms transporto priemonėms yra taikytas priverstinis įkeitimas. Atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovė valstybės įmonei Registrų centrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 metus. UAB „Dissipo“ į balansą įrašyto bendrovės turto vertė 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 370 302 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 107 472 Eur; po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 39 279 Eur; pardavimo pajamos sudarė – 347 296 Eur, o grynais pelnas – 112 161 Eur. 2021 m. bendrovės turto vertė buvo 193 166 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 81 734 Eur, pardavimo pajamos – 347 296 Eur, grynasis pelnas – 103 937 Eur. Pagal atsakovės pateiktą 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių ataskaitą), 2023 m. pardavimo pajamos sudarė 611 921 Eur, tačiau Bendrovė patyrė 115 348 Eur nuostolio.
4. Teismo vertinimu, šie duomenys įrodo, kad atsakovės pajamos nuo 2021 metų iki 2022 metų didėjo, veikla buvo pelninga. Pažymėjo, kad nors Bendrovė 2023 metais patyrė 115 348 Eur nuostolių, tačiau gavo 611 921 Eur pardavimo pajamų. Iš atsiliepimo į pareiškimą teismas nustatė, kad atsakovės neatsiskaitymą su pareiškėja lemia sumažėjusi apyvarta ir užsitęsęs sutarčių sudarymas su Vokietijos partneriais. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė deda pastangas mažinti įsipareigojimus kreditoriams, o esminė priežastis neleidžianti atsakovei atsiskaityti su pareiškėja ir kitais kreditoriais yra užsitęsęs sutarčių sudarymas su Vokietijos partneriais, sumažėjusi Bendrovės apyvarta.
5. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas bendrovės veiklos išsaugojimui. Nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, ar neegzistuotų jokios perspektyvos atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti bendrovės finansinę būklę. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorės interesui gauti jos finansinio reikalavimo patenkinimą.
6. Atsižvelgdamas į atsakovės turto vertę, turimų skolinių įsipareigojimų dydį, į tai, kad atsakovės skola (5 885,19 Eur) pareiškėjai, lyginant su turimo turto verte (370 302 Eur), yra labai maža, teismas nusprendė, kad atsakovė dėl sumažėjusios apyvartos turi finansinių sunkumų, tačiau yra gyvybinga ir ateityje tikėtinai turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
7. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė neturi nė vieno darbuotojo apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog atsakovė nevykdo ar neketina vykdyti veiklos. Atsakovė veiklą gali vykdyti pasitelkdama asmenis kitų (ne tik darbo) sutarčių pagrindu (pvz., paslaugų teikimo ir pan.).
8. Nesant pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad UAB „Dissipo“ yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, teismas pareiškėjo VSDFV pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dissipo“ netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėjas VSDFV prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti nemokumo bylą UAB „Dissipo“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vykdomą veiklą, informacijos apie turimas sutartis ar užsakymus, gaunamas pajamas, nepateikė įmonės kreditorių ir debitorių sąrašų.
Atsiliepimas
9.2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis iš esmės tik atsakovės pateiktu atsiliepimu, išsamiai neišsiaiškino atsakovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto sudėties ir jo realumo, neprašė atsakovės pateikti papildomų duomenų. Išvados dėl bendrovės turimo turto vertės ir esamos finansinės situacijos padarytos neištyrus ir neįvertinus visų teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Teismas neatsižvelgė, kad daugumos atsakovės turimų transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Tai kelia abejonių šio turto verte. Išrašas apie asmens, įrašyto į įkeitimo lakštus savininku ar skolininku, informaciją (santrauka) patvirtina atsakovės prastą finansinę būklę, atsakovės turtui taikomus apribojimus bei galimybes realizuoti šį turtą.
9.3. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, besąlygiškai patvirtinančių, jog atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais, negalės ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, nesutinka, kad atsakovė deda pastangas, siekdama plėtoti įmonės veiklą. Atsakovė nepateikė įrodymų apie turimus užsakymus ar sutartis.
9.4. Teismas nenustatinėjo ir nevertino atsakovės laiku nevykdomų turtinių prievolių aspektu, t. y. nevertino, kada atsirado atsakovės įsipareigojimai Fondo biudžetui ir kitiems kreditoriams, kada suėjo prievolių įvykdymo terminai, ar atsakovės neįvykdytų prievolių apimtys didėja ar mažėja.
9.5. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė yra gyvybinga ir susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais, kurie gali būti išspręsti. Remiantis suformuota teismų praktika tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. Atsakovė nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, su klientais sudarytas ir vykdomas sutartis, duomenų apie ateityje planuojamas gauti pajamas.
9.6. Atsakovė neatsiskaito su Fondo biudžetu, vykdomųjų bylų skaičius didėja, pradelsimai vykdyti įsipareigojimus yra ilgalaikiai, todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovė turi tęstinių finansinių sunkumų.
9.7. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės tikrosios turtinės padėties, turimų finansinių įsipareigojimų, turto ir finansinių įsipareigojimų santykio, nevertino atsakovės prievolių nevykdymo sistemiškumo, kaip savarankiško nemokumo bylos iškėlimo pagrindo. Dėl to skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad atsakovės UAB „Dissipo“ būsena neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nemokumo apibrėžties, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
10. Atsiliepime atsakovė UAB „Dissipo“ prašo atmesti pareiškėjo VSDFV atskirąjį skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovė laiku neįvykdė turtinių prievolių ir per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti nurodymai nebuvo įvykdyti, nesant kitų pagrindų, savaime nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovė yra nemoki. Juridinio asmens piniginės prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą gali lemti ir kitos aplinkybės.
10.2. Juridinio asmens įsipareigojimai ir jo turto vertė atsispindi juridinio asmens pelno (nuostolių) ataskaitoje. Atsakovė teismui pateikė ilgalaikio turto sąrašą, Pelno (nuostolių) ataskaitas už 2022 bei 2023 metus. Atsakovės pajamos nuo 2021 metų nuosekliai didėjo, jos veikla pastaraisiais finansiniais metais buvo pelninga. Atsakovės neįvykdytas įsipareigojimas pareiškėjui yra sąlyginai nereikšmingas, lyginant su atsakovės valdomu turtu. Atsakovė turi galimybes padengti neįvykdytą įsipareigojimą, realizuodama dalį turimo ilgalaikio turto. Turto ir neįvykdyto įsipareigojimo santykis patvirtina, kad atsakovės nėra pagrindo laikyti nemokia.
10.3. Neatsiskaitymą su pareiškėju lėmė ne atsakovės nemokumas, o nenumatytos aplinkybės. Atsakovė rangovams nuomoja statybinę techniką ir mechanizmus Vokietijoje tiesiant optinį kabelį. Ši rinka perspektyvi, tačiau joje dominuoja itin dideli kontraktai, kuriuos sudaryti ir pradėti vykdyti įprastai užtrunka. Šiuo metu atsakovės rangovai su savo kontrahentais jau yra sudarę naujas rangos sutartis bei pateikę atsakovei paklausimus dėl statybinės technikos ir mechanizmų nuomos. Artimiausiu metu atsakovė atstatys savo apyvartą ir atsiskaitys su pareiškėju. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę komercinę veiklą vykdantis, darbo vietas sukūręs bei mokesčius valstybei mokantis ūkio subjektas. Teismas pagrįstai vadovavosi JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir nutarė atsakovei nekelti bankroto bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Dissipo“, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
13. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
15. Pažymėtina, kad nemokumo samprata atitinka du nemokumo kriterijus: likvidumo ir balanso testus. Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-451-567/2023, 37 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo padaryti išvados, jog UAB „Dissipo“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Apeliantas su tokia išvada nesutinka. Teigia, kad teismas išsamiai neišsiaiškino atsakovės turto sudėties ir jo realumo, neprašė atsakovės pateikti papildomų duomenų, nenustatė atsakovės tikrosios turtinės padėties, turimų finansinių įsipareigojimų, turto ir finansinių įsipareigojimų santykio, nevertino atsakovės prievolių nevykdymo sistemiškumo, kaip savarankiško nemokumo bylos iškėlimo pagrindo. Mano, kad išvados dėl bendrovės finansinės situacijos padarytos neištyrus ir neįvertinus visų teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiems atskirajame skunde išdėstytiems argumentams.
17. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
18. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje aktualūs kreditorių ir skolininkų sąrašai, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkiniai (už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys) į bylą nėra pateikti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės finansinę būklę, analizavo Juridinių asmenų registrui bendrovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 metus, lygindamas juose užfiksuotus rodiklius su 2021 metų duomenimis, nurodė informaciją apie 2023 metais gautų pajamų bei patirto nuostolio dydžius, tačiau neatsižvelgė į tai, kad bendrovės vadovas tinkamai neįvykdė Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartimi jam nustatyto įpareigojimo pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, išvadas dėl atsakovės mokumo padarė remdamasis iš esmės neaktualiais arba bendrovės vadovo pasirinktinai pateiktais duomenimis, kurių nepakanka bendrovės mokumo vertinimui balanso testu.
19. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovės turima skola (5 885,19 Eur) pareiškėjai lyginant su turimo turto mase (370 302 Eur) yra labai maža, nepagrįstai vertino tik skolos pareiškėjai dydį. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022, 2024 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-595-407/2024).
20. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie šiuo metu atsakovės turimus įsipareigojimus (ne tik pradelstus). Pirmosios instancijos teismas nepareikalavo (pakartotinai) šių duomenų iš atsakovės, nepatikrino prieinamų duomenų apie atsakovės mokamus mokesčius (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacijos), neįvertino atsakovės turtui taikomų apribojimų, jų masto, galinčio atskleisti įsipareigojimų dydį ir pan.
21. Pažymėtina, kad nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020, 2024 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-834-934/2024; 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-790/2024).
22. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino atsakovės nemokumo balanso testo aspektu, t. y., nevertino, kokia reali atsakovei priklausančio turto vertė, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apimtis, nepasisakė, ar ieškovės turimo turto pakaktų jos įsipareigojimams padengti.
23. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
24. Nagrinėjamu atveju teismas palygino 2022 metų atsakovės pelningumo duomenis su 2021 metų duomenimis, taip pat nurodė, kad 2023 m. patyrė 115 348 Eur nuostolį, tačiau gavo 611 921 Eur pardavimo pajamų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė vėlesnės, t. y. 2024 metų (laikotarpiu iki pareiškimo pateikimo) pelno (nuostolių) ataskaitos, nevertino, kad šiuo metu atsakovė nesumoka sąlyginai nedidelio įsiskolinimo pareiškėjai ir kitiems kreditoriams, nevertino įsipareigojimų nevykdymo tęstinumo.
25. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė dėl sumažėjusios apyvartos turi finansinių sunkumų, tačiau atsakovei vykdant ūkinę veiklą, laikytina, jog bendrovė yra gyvybinga ir ateityje, tikėtina, turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada taip pat padaryta, neištyrus ir neįvertinus šio klausimo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Teismas nenurodė, kokie įrodymai patvirtina atsakovės vykdomą veiklą, pastangas mažinti įsipareigojimus kreditoriams, aplinkybes apie sutarčių su Vokietijos partneriais sudarymą. Byloje nėra duomenų apie atsakovės su sudarytas ir vykdomas sutartis, apie ateityje planuojamas gauti pajamas (jų šaltinius) ir pan.
27. Apeliantė teisingai nurodė, kad, remiantis suformuota teismų praktika, tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nesumokėjus VSD įmokų, apskaičiuotų už 2024 m. birželio mėnesį. Be to, minėta, kad teismas nenustatė, ar atsakovė turi kitų mokestinių įsipareigojimų.
28. Teismų praktikoje pažymėta, kad, vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti, be kita ko, ir tai, kiek darbuotojų dirba įmonėje, kokia darbuotojų skaičiaus kaita ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-689-407/2024). Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad atsakovė neturi nė vieno darbuotojo apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, tačiau veiklą gali vykdyti pasitelkdama asmenis kitų (ne tik darbo) sutarčių pagrindu (pvz., paslaugų teikimo ir pan.), todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovė neketina vykdyti veiklos ateityje, o atsakovės gaunamas pelnas, rodo jos siekį vykdyti veiklą. Pažymėtina, kad teismo teiginys apie veiklos vykdymą, pasitelkus asmenis kitų sutarčių pagrindu, nepagrįstas objektyviais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl bendrovės veiklos vykdymo, netyrė duomenų apie darbuotojų skaičiaus pokyčius.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrinęs išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, o jų ištyrimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja pakartotinai bylos iš esmės, bet, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Aptarto procesinės teisės pažeidimo apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali ir dėl to, kad nemokumo bylos (bankroto ar restruktūrizavimo) iškėlimo klausimas priskirtas pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021). JANĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą. Apeliacinės instancijos teismas nutaria apskųstą nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos (ne)iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Dissipo“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.