Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eidvilei Jokubauskaitei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui L. D. dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo ir susitikinėjimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti instirucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, yra nepilnametės dukros L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; nustatyti, kad nepilnamečio vaiko L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra jos mamos A. B. gyvenamoji vieta; nuo 2023 m. lapkričio 1 d. priteisti iš atsakovo L. D. išlaikymą nepilnametei dukrai L. B., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur per mėnesį iki L. pilnametystės, išlaikymas nepilnamečiui vaikui, atsižvelgiant į infliaciją, indeksuojamas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka; skirti A. B. nepilnamečiui vaikui išlaikyti skiriamų lėšų tvarkytoja; iš atsakovo L. D. priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai L. B., gimusiai, (duomenys neskelbtini), susidaręs už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., bendra suma 5500 eurų; nustatyti ieškinyje nurodytą L. D. bendravimo su nepilnamete dukra L. B. tvarką; priteisti valstybės naudai iš atsakovo L. D. visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas, kurių detalizavimas bus pateiktas civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė kreipiasi į teismą su prašymu dėl tėvystės nustatymo, nes atsakovas atsisakė nuvykti pas notarą ir patvirtinti tėvystę. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5234-867/2022 patvirtina, kad E. B., nėra nepilnamečio vaiko L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir nuginčyta jo tėvystė L. B. atžvilgiu. Ieškovė nurodo, kad atsakovas ją apgavo, savo žodžio nesilaikė ir neatvyko į notaro biurą, todėl šiuo metu nėra nustatyta nepilnametės dukros L. B. tėvystė. Su atsakovu santuokos sudariusi nebuvo, gyveno neregistruotoje partnerystėje, todėl bendro gyvenimo su atsakovu metu jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. B.. Šiuo metu ieškovė su atsakovu gyvena skyrium, todėl teismo prašo nustatyti, kad nepilnamečio vaiko L. B. gyvenamoji vieta yra jos mamos A. B. gyvenamoji vieta. Ieškovė nurodo, kad nėra gavusi iš atsakovo išlaikymo nuo pat dukros gimimo (duomenys neskelbtini), todėl prašo priteisti iš atsakovo L. D. išlaikymą nepilnametei dukrai L. B. mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį iki L. pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo 2023 m. lapkričio 1 d. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui, atsižvelgiant į infliaciją, indeksuojamas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo metu jos gaunamos pajamos per 12 kalendorinių mėnesių nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. sudarė vidutiniškai apie 4783 eurų, per mėnesį sudaro apie 400 eurų. Ieškovės skaičiavimu, nepilnamečiui vaikui išlaikyti per mėnesį reikia skirti ne mažiau nei 750 eurų, kadangi yra išaugusios išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai susidarė nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. per mėnesį skaičiuojant po 250 eurų, viso nemokėta 22 mėnesiai – 5500 eurų. Ieškovė supranta, kad privalo sudaryti galimybę atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, o atsakovas savo ruožtu turi teisę su nepilnamete dukra bendrauti atsižvelgdamas į savo galimybes ir nepilnamečio vaiko interesus bei iš anksto nustatytu laiku. Siekdama išvengti, kad ateityje nekiltų ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ieškovė prašo, kad įvertinus, tai, kad atsakovas nėra bendravęs su dukra, emocinio ryšio tarp atsakovo ir dukros nėra, teismo sprendimu būtų nustatyta bendravimo tvarka.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinyje pateiktą medžiagą, sutinka su ieškinio reikalavimais dėl tėvystės nustatymo, nes šiais reikalavimais siekiama nustatyti vaiko L. B. tikrąją kilmę. Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimai atitinka vaiko interesus ir užtikrins jo teisę žinoti savo biologinius tėvus. Per visą socialinių paslaugų teikimo šeimai laikotarpį, A. B. šeimai organizuoti septyniolika atvejo vadybos posėdžių. Ieškovė gyvena dviejų atskirų kambarių, kurio vienas kambarys pereinamas, nuomojamame bute. Būsto nuomos kaina 280 Eur/mėn. + komunaliniai mokesčiai. Pasak ieškovės, praėjusį mėnesį už nuomą bei komunalinius mokesčius ji iš viso sumokėjo 400 eurų. Tai apie 45 kv. m. tvarkingas, kosmetiškai suremontuotas būstas, namuose yra visi patogumai. Sanitarinės ir buities sąlygos atitinka higienos normoms keliamus reikalavimus. Namuose pakankamai tvarkinga, šilta, jauku, nors kai kur mėtėsi vaiko žaislai, kai kurie daiktai nesudėti ir nesaugomi savo vietose. Namuose L. dalinasi vienu kambariu kartu su broliu Jokūbu. Kambarys apie 14 kv. m., kuriame yra L. skirta lovelė, J. lova, komoda, televizorius, rūbų spinta stumdomomis durimis, vaikų žaislai ir lavinimo priemonės. Kambarys tvarkingas, viena kambario siena dekoruota lempučių girlianda, o svetainėje stovi papuošta Kalėdų eglutė. Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiams vaikams augti, ilsėtis, lavintis, žaisti. Visus reikalingus daiktus, buitinę techniką vaikų poreikiams tenkinti šeima turi. Vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo.

Ieškovės atstovas advokatas Laimonas Strauka teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad po parengiamojo teismo posėdžio buvo susisiekęs su atsakovu, bandė kalbėtis ir derinti klausimus dėl taikaus sprendimo. Atsakovas paaiškino, kad išvykęs į Olandiją, jam reikia laiko pagalvoti, bet daugiau susisiekti nepavyko. Atsakovas atsiliepimo neteikė, pozicijos neišreiškė. Įsiteisėjusiame teismo sprendime atsakovas yra pripažinęs tėvystę, bet neatvyko pas notarą patvirtinti. Atsakovui kilus klausimų dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, jis dingsta. Kitų ginčo klausimų byloje nenustatyta, atsakovas pripažino reikalavimą dėl tėvystės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama ieškove A. B. bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. B. paaiškino, kad su atsakovu pradėjo 2021 m. vasaros pradžioje draugauti, gegužės ar birželio mėnesį kartu gyveno, paskui jis pradėjo tarnauti, bet dar prieš jam išeinant tarnauti ji jam pranešė apie nėštumą. Kai buvo grįžęs rugsėjį, ji jau buvo su pilvu. Kai ji buvo aštuntą mėnesį nėščia, bendravimas su atsakovu nutrūko. Dukra gimė dviem savaitėmis anksčiau. Kai sužinojo, jam parašė, jis iš pradžių džiaugėsi, bet paskui susirado kitą draugę, pas ją negrįždavo. Tiek ji, tiek jos mama jam siūlė pasidaryti DNR tyrimą, tačiau jis nesutiko. Po vaiko gimimo atsakovas atvažiavo pažiūrėti vaiko, po to vėl dingo. Kai vyko teismas dėl skyrybų, jis vėl atvyko. Teisme pripažino tėvystę, ji buvo rezervavusi vietą pas notarą, tačiau jis likus dviem dienoms dingo ir tik po mėnesio parašė, kad negalėjo atvykti, nieko nepaaiškino. Paskutinį kartą buvo atvykęs, kai vaikui buvo 1 metai 4 mėnesiai. Vaiko tėvas nesidomi vaiku, nesiteirauja, kaip jam sekasi, kai buvo atvykęs vaikas jo neprisileido. Jis siūlė kartu gyventi, tačiau ji nesutiko, todėl atsakovas prašė į Vaiko Prie išlaikymo neprisidėjo, kai paskutinį kartą buvo aplankyti davė 10 Eur. Šeimos pajamas sudaro gaunamos išmokos ir sužadėtinio pajamos. Šiuo metu ji nedirba, gauna apie 480 Eur iš Darbo biržos, gauna išmokas vaikams, abu gauna po 160-170 Eur, gauna išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Prieš gimdymą dirbo (duomenys neskelbtini), kai vaikas galės pradėti lankyti darželį, grįš dirbti. Dabar darželio negavo. Būstą nuomojasi, transporto priemonių neturi.

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas L. D. nurodė, kad sutinka su reikalavimu, kad yra nepilnamečio vaiko L. B. tėvas, sutinka, kad nepilnamečio vaiko L. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama A. B.. Pas notarą neatvyko, nes buvo paradęs asmens dokumentus, jie buvo sustabdyti karo policijos. Iš dalies nesutiko su reikalavimu dėl išlaikymo nepilnametei dukrai L. B. bei įsiskolinimo nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., nori pasitarti su ieškove, kadangi nebuvo bendravę tuo klausimu. Sutiko su prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Nurodo, kad šiuo metu yra užsienyje, dirba per agentūrą. Jo išsilavinimas yra vidurinis, specialybės neturi, šiuo metu yra Olandijoje, turi darbo sutartį. Atlyginimas priklauso nuo išdirbtų valandų, valandinis atlyginimas apie 13,40 Eur. Dirba žuvies perdirbimo fabrike, yra atlikęs karinę privalomąją tarnybą, dirbo profesinėje karo tarnyboje. Gyvenamąją vietą jam suteikia darbovietė, moka 104 Eur už savaitę. Lietuvoje savo būsto neturi, yra kilęs iš Utenos, gyveno globėjų šeimoje. Nurodė, kad yra darbingas, nėra nustatyta jokių sveikatos problemų.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą rašytinę išvadą. Skyriui šeima žinoma, buvo nustatyta nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų. Gyvenamosios vietos nustatymas su mama neprieštarautų vaiko interesams. Dėl išlaikymo ieškinio reikalavimai atitinka vaiko interesus. Tarp vaiko ir atsakovo nėra susiformavusio ryšio, todėl esama tvarka atitinka vaiko poreikius, o ateityje susiformavus tėvo ir vaiko ryšiui tvarka galėtų būti keičiama. Sutinka su reikalavimais dėl tėvystės nustatymo, atsakovas su reikalavimu sutiko, bus užtikrinta vaiko teisė žinoti jo kilmę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. B. gimė dukra L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vaiko gimimo liudijime duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti.

Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu. Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas nustatyti tėvystę gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Be to, šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriuos kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 straipsnio 1 dalis)

Nagrinėjamu atveju 2024 m. sausio 29 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas L. D. sutiko su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, abejonių ar prašymų dėl tėvystės įrodymų nepateikė. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. pradžioje su ieškovu palaikė nuolatinius santykius, kurie iš esmės pasibaigė pranešus jam apie nėštumą. Teismas pažymi, kad šioje byloje nei viena iš šalių neprašė skirti ekspertizės tėvystei nustatyti.

Teismas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5234-867/2022 nurodyta, kad L. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis ir ieškovė turėjo intymius santykius ir jis yra įsitikinęs, kad jis yra ieškovės dukters tėvas, pripažįsta tėvystę, todėl neprašo skirti DNR ekspertizės. Nurodė, kad nuginčijus tėvystę jis su ieškove kreiptis pas notarą dėl tėvystės pripažinimo, nes jis yra įsitikinęs, kad jis yra ieškovės dukters tėvas ir tarp jų nėra ginčo, todėl jie nori išspręsti tai taikiu būdu ir dėl kitų reikalavimų. Nenori, kad tėvystė būtų nustatyta teismo sprendimu, nes ginčo tarp jo ir ieškovės nėra. Teismo sprendime nurodyta, kad vaiko motina žino tikrąjį jo tėvą, atsakovas L. D. nurodė, kad jis pripažįsta savo tėvystę L. B. atžvilgiu, tačiau nenori, kad tėvystė būtų nustatyta teismo sprendimu, nes ketina kreiptis pas notarą dėl tėvystės pripažinimo ir neprašo skirti DNR ekspertizės.

Taip pat byloje pateikti duomenys, kad atsakovas L. D. 2023 m. rugsėjo 11 d. elektoriniu paštu kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl bendravimo su dukra, kuri gyvena su A. B..

Teismas, įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad L. D. yra nepilnamečio vaiko L. B. tėvas.

Teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo iki šiol gyvena kartu su ieškove. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl nepilnamečio vaiko L. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. B.. Pagal byloje pateiktus išvadą teikiančios institucijos duomenis, darytina išvada, kad tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsnis, 11-14 straipsnis, 18 straipsnis). Pareigos rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį, iki jiems sulaukiant pilnametystės.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar

atskirai. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas ir šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro apie 709 Eur. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Sutiktina, jog šalių dukrai gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienai ir pan. Šalių dukrai vasario mėnesį sukaks du metai. Teismas, įvertinęs vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, ugdymo išlaidas, konstatuoja, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 700 Eur ir ši suma šiuo metu pakankama šalių vaiko poreikiams tenkinti, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje pateiktus duomenis ir paaiškinimus iš valstybės vaikui skirta apie 160 Eur išmoka ir į tai atsižvegtina sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio.

Bylos duomenimis ir pagal atsakovo patektą informaciją nustatyta, kad atsakovas nors ir neturi specialybės, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba Olandijoje. Atsakovas nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių Lietuvoje neturi. Nėra duomenų, jog jis turėtų sveikatos problemų, dėl kurių būtų ribojamos jo galimybės dirbti ir gauti pajamas iš darbinės veiklos, nėra pateikta. Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovė neturi nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių, gyvena nuomojame būste, turi dar vieną nepilnametį vaiką, šiuo metu jos pajamos susideda iš gaunamų išmokų, kurių suma apie 800 Eur, vaikus padeda išlaikyti sugyventinis ir mama, nurodė, kad kol vaikui nebus suteikta teisė lankyti darželį, negalės pradėti vėl dirbti.

Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Nagrinėjamu atveju šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, ji užtikrina vaiko gyvenamąjį būstą, sumoka jo išlaikymo išlaidas, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, užtikrinant gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius jų poreikius. Teismo vertinimu, į tai atsižvelgtina nustatant priteistino išlaikymo dydį iš skyrium gyvenančio vieno iš tėvų.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vaikui skirtas išmokas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš ieškovo nepilnamečio vaiko L. B. išlaikymui priteistinas 300,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė R. S. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba vaikų poreikiams teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. per mėnesį mokamas po 250 eurų, viso nemokėta 22 mėnesiai – 5500 eurų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 konstatuota, kad vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnio 3 dalis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad šalių nepilnametis vaikas per išlaikymo įsiskolinimo terminą kartu su atsakovu negyveno, faktiškai iki šiol vaikas gyvena su motina (ieškove). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie išlaikymo teikimą ieškovei. Ieškovė pateikė paaiškinimus ir savo skaičiavimus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl darytina išvada, kad faktiškai susidarė 22 mėn. išlaikymo įsiskolinimas. Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovė nepilnamečiui vaikui išlaikymą teikė viena iš savo lėšų, vadinasi ji vykdė savo ir atsakovo prievolę išlaikyti vaiką (CK 6.50 straipsnis), todėl laikytina, kad ji savo pažeistus interesus pagrįstai gina pareikšdama šioje byloje reikalavimą nepilnamečio vaiko prievolėje, t. y. atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovė iš atsakovo turi teisę į savo dalies prievolės atlyginimą už prašomą laikotarpį (t. y. už 22 mėn. iki ieškinio padavimo ir 8 dienos (nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujagimio poreikiai yra minimalūs, vaiko specialių ar padidintų poreikių nebuvo nustatyta, sprendžia, kad priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydis mažintinas iki 200 Eur per mėnesį, tokiu būdu tenkindamas iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kurio dydis yra 200 Eur x 22 mėn. + 54 Eur, bendra suma 4454 Eur.

Ieškovė ieškiniu nurodo, kad mato poreikį nustatyti konkrečią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, todėl siekdama išvengti, kad ateityje nekiltų ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ieškovė prašo, kad teismo sprendimu būtų nustatyta jos nurodyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kad nepilnamečio vaiko tėvai bendraujant klausimais, susijusiais su nepilnamete dukra, privalo laikytis neutralumo vienas kito atžvilgiu, tarpusavyje bendrauti pagarbiai, taktiškai ir dalykiškai, siekdami išvengti arba sumažinti stresinių situacijų, susijusių su tėvų gyvenimu skyrium, poveikiu nepilnametei dukrai. L. D., gali bendrauti su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis – mobiliu telefonu, internetu, „Viber", „Skype" ir kitomis elektorinio ryšio priemonėmis.

Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir tėvų pareiga.

Ieškovė pateikė ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką. Atsakovas savo siūlymo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra tinkama, atitinka vaiko interesus bendrauti su skyrium gyvenančiu atsakovu pagal esamą situaciją, tačiau teismas sprendžia, kad bendravimas negali būti apribojamas tik nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl tvarka papildytina nuostata, kad atsakovas turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra ieškovei ir atsakovui iš anksto suderinus laiką, vietą ir bendravimo trukmę, taip sudarant galimybę atsakovui palaipsniui sukurti ryšį su vaikų, jį nuolat palaikyti.

Teismas pažymi, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

Ieškovė pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi jai buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad suteikiant ieškovei teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 305,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies (apie 85 proc.), todėl iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 259,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Be to, pagal CPK 83 straipsnį ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kaip minėta ieškovė nemokėjo žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą nustatyti tėvystę. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog kituose ginčuose mokamas 100 Eur žyminis mokestis. CPK 82 straipsnio 2 dalis nustato, jog žyminis mokestis indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. CPK 80 straipsnio 7 dalis nustato, kad procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis (mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur). Taigi įvertinus tai iš atsakovo (pritaikius vartotojų kainų indeksą 144,90) priteistinas vieno šimto devynių eurų žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą nustatyti tėvystę. Be to, CPK 85 straipsnis nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Kaip minėta ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovo priteista po 300,00 Eur kas mėnesinės periodinės išmokos ir 200,00 Eur kas mėnesinio įsiskolinimo. Todėl šioje dalyje ieškinio suma laikoma 3600,00 Eur (300 Eur x 12 mėn. = 3600 Eur.) + 4400 Eur (200 Eur x 22 mėn. = 4400 Eur). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį turtiniuose ginčuose žyminis mokestis sudaro 3 procentus nuo ieškinio sumos (8000 Eur x 3 proc. = 240 Eur). Įvertinus tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 349 Eur žyminio mokesčio (109 + 240 = 349 Eur.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 541 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)), dukra.

Nustatyti nepilnametės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 9 d., iki jos pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymo įsiskolinimą – 4454 Eur (keturi tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt keturi eurai).

Nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė A. B..

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. Nepilnamečio vaiko tėvai bendraujant klausimais, susijusiais su nepilnamečiu sūnumi, privalo laikytis neutralumo vienas kito atžvilgiu, tarpusavyje bendrauti pagarbiai, taktiškai ir dalykiškai, siekdami išvengti arba sumažinti stresinių situacijų, susijusių su tėvų gyvenimu skyrium, poveikiu nepilnametei dukrai.

2. Atsakovas L. D. gali bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis (mobiliu telefonu, internetu, bet kuriomis programomis).

3. Atsakovas L. D. turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra ieškovei A. B. ir atsakovui L. D. iš anksto suderinus laiką, vietą ir bendravimo trukmę.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 259,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 349 Eur žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti jį vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės nustatymui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.