- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-07
- Bylos Nr.
- e2-317-1025/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01062-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė (pirm.)
- Ieškovas
- Sigitui Šamanskui
- Atsakovas
- Cedas, K. L.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Karolis Ušinskas
- Kategorijos
- 3.4.3.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cedas“ ir atsakovo K. L. atstovui advokatui Karoliui Ušinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo nemokumo administratoriaus Sigito Šamansko patiklsintą ieškinį atsakovams K. L. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Cedas“ dėl įmonės administravimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, juo prašo solidariai priteisti iš atsakovų 3 210,00 Eur administratoriaus bazinį atlygį, 47,07 Eur bankroto proceso išlaidų bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2021-02-25 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje eB2-910-896/2021 iškėlė bankroto bylą UAB „Cedas“, ieškovą paskyrė UAB „Cedas“ administratoriumi. 2021-04-23 nutartimi nustatė 3 210,00 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą bei patvirtino bankroto byloje 1000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata pirmajame kreditorių susirinkime. Būdamas atsakovės nemokumo administratoriumi, atliko įstatyme numatytas pareigas ir įmonės administravimo darbus. Bankroto proceso metu savo lėšomis apmokėjo BUAB „Cedas“ bendrovės administravimo proceso išlaidas 633,07 Eur. BUAB „Cedas“ pateikus finansinės deklaracijas už 2019, 2020, 2021 metus buvo panaikinta - 17 683,33 Eur mokestinė nepriemoka VMI. 2021-05-21 Kauno apygardos teismas nutartimi nutraukė BUAB „Cedas“ bankroto bylą, nekeitė teismo 2021-03-23 nutartimi nustatyto bazinio atlygio (5 MMA), patvirtino administratoriaus lėšomis apmokėtas 513,07 Eur UAB „Cedas” administravimo procesų išlaidas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl BUAB „Cedas“ bankroto bylos nutraukimo ir įstatyme nustatyto termino dėl administravimo išlaidų apmokėjimo, 2021-06-02 bendrovė kreditorių sąskaitoje turėjo 466,71 Eur (trumpalaikis turtas) ir lengvąjį automobilį v. n. (duomenys neskelbtini), kaip bendrovės ilgalaikį turtą. Automobilis buvo paruoštas pardavimui, bet neparduotas, o bendrovės direktoriaus prašymu buvo perduotas bendrovės tolimesnei veiklai, todėl tik iš dalies, 466,00 Eur apmokėjo, administratoriaus asmeninėmis lėšomis apmokėtas ir teismo patvirtintas 513,07 Eur bendrovės administravimo išlaidas. Bankroto byla UAB „Cedas” buvo iškelta dėl UAB „Cedas“ kaip teisinių santykių subjekto ir bendrovės vienasmenio valdymo organo - įmonės direktoriaus K. L. neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl bankrutuojanti įmonė patyrė bankroto administravimo išlaidas, kurias savo asmeninėmis lėšomis apmokėjo ieškovas, be to administratoriui nebuvo sumokėtas 3210,00 Eur teismo nustatytas bazinis atlygis, kurį jam turėtų sumokėti bankrutuojanti įmonė. Kreipėsi į bendrovės vadovą K. L., jog iki 2021-06-21 apmokėtų 3257,07 Eur, tačiau atsakovas jų nesumokėjo. Nuo 2019 metų atsakovai nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.66 straipsnio 4 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 straipsnio 1-2 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 28 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatų, o taip pat juridinių asmenų registrui nepateikė UAB „Cedas“ finansinių atskaitomybės rinkinių už 2019, 2020 metus. Kadangi nebuvo pateiktos laiku pelno mokesčio deklaracijos už 2019 metus, tai 2020-10-13 VMI sprendimu nustatė prievolę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104¹ straipsnio pagrindu. VMI atliko nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau nepriemokos nebuvo išieškotos, todėl VMI kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Cedas“ ir įmonei buvo iškelta bankroto byla. Tiek VMI, tiek Kauno apygardos teismas ne kartą siuntė pranešimus UAB „Cedas“ registracijos adresu ir el. pranešimus „Mano VMI“ sistemoje, tačiau UAB „Cedas“ neatsiliepė į siunčiamus pranešimus, taigi bendrovė neteisėtai veikė, o bendrovės vadovas K. L. pažeidė pareigą organizuoti bendrovės veiklą ir įgyvendinti įmonės tikslus, be kita ko bendradarbiauti bei užtikrinti komunikaciją tarp bendrovės ir viešojo valstybės administravimo institucijų, teismų. Atsakovų pareigos nevykdymas pateikti deklaracijos formą PLN204 už 2019 metus, VMI siunčiamų pranešimų ignoravimas, metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas VĮ „Registrų Centras“, atsiliepimo dėl bankroto bylos ir teismo prašomų pateikti duomenų - neteikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu sąlygojo bankroto bylos iškėlimą UAB „Cedas“.
Atsiliepimas
3. Atsakovas K. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą, nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų; susidariusią bankroto administravimo išlaidų sumą laikyti asmenine UAB „Cedas“ prievole; atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo. Atskirsdamas į ieškinio reikalavimus nurodė, jog apie įmonei iškeltą bankroto bylą sužinojo, kai nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo jau buvo įsiteisėjusi ir nemokumo administratoriui pradėjus realius veiksmus. Visi pranešimai įmonei, įskaitant ir pranešimus apie sprendimą nurašyti mokėtinus mokesčius nuo įmonės banko sąskaitų, buvo siunčiami per MANO VMI sistemą ir jie nebuvo peržiūrėti, jie buvo peržiūrėti tik 2021 m. gegužės mėnesį. VMI, turėdama galimybę, nesusiekė su juo, nors matė, jog MANO VMI sistema yra neperskaityta. Jei VMI būtų buvusi pakankamai aktyvi ir sąžininga, o ne formalus kreditorius, būtų buvę galima išvengti žalos. Bankroto byla įmonei buvo iškelta neteisėtai ir nepagrįstai. 2019 m. pagal įmonės 2019-08-12 prašymą kreditorius VMI įregistravo laikiną UAB „Cedas“ veiklos nevykdymą nuo 2019-08-01 iki 2020-08-01, todėl metinių finansinių ataskaitų pateikimo laikotarpiu įmonės veikla buvo sustabdyta. UAB „Cedas“ ir jos vadovas, neturėjo pareigos pateikti metinių finansinių ataskaitų nurodytu laikotarpiu arba bent jau turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį, jog galima to nedaryti. UAB „Cedas“ buvo įpareigota apmokėti administravimo išlaidas teismo sprendimu, priimtu remiantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymu, todėl ji turi jas atlyginti.
4. Atsakovė UAB „Cedas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą, nes klausimas tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra išspręstas; atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimo išlaidų. Atskirsdama į reikalavimus nurodė, jog administratorius jokių išskirtinių ir ypatingų veiksmų nesiėmė, realiai įmonės finansinė nepriemoka dingo dėl formalių procedūrų, kurias atliko pačios įmonės įgalioti asmenys, teikiantys paslaugas įmonei dar nuo 2017 metų. Įmonė turi turto, todėl yra pajėgi atlyginti didžiąją dalį ar net visas administravimo išlaidas, todėl ieškinys dėl K. L. atsakomybės apskritai turėtų būti atmestas. UAB „Cedas“ atžvilgiu bankroto administravimo išlaidos jau buvo priteistos, sprendimas yra įsiteisėjęs, o dalis šių išlaidų jau yra atlyginta.
5. Trečiasis asmuo VMI pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, jog, būdama įmonės kreditorė, 2021-01-19 pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Cedas“. Pareiškimo pateikimo dieną bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 17 683,33 Eur. Nepriemoką sudarė 16 548,00 Eur pelno mokestis už 2019 m. pagal VMI suformuotą pakaitinę deklaraciją, 994,24 Eur šio mokesčio delspinigių ir 141,09 Eur avansinis pelno mokestis už 2019 m. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019-09-17 pagal pateiktas deklaracijas (141,09 Eur avansinio pelno mokesčio nepriemoka) ir nuo 2020-10-13 VMI sprendimu nustačius prievolę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 1041 straipsnio pagrindu, kadangi bendrovė laiku nepateikė 2019 m. pelno mokesčio deklaracijos. Už tinkamą bendrovės pareigos laiku pateikti pelno mokesčio deklaracijas iki bankroto bylos iškėlimo yra atsakingas bendrovės vadovas atsakovas K. L.. Bendrovei 2021-05-08 pateikus deklaraciją, buvo nustatyta, jog bendrovė nebeskolinga, todėl teismo 2021-05-21 nutartimi bendrovės bankroto byla nutraukta. Administratorius jam pavestas pareigas, susijusias su bendrovės valdymu ir buhalterinės apskaitos tvarkymu, kiek tai susiję su prievolių VMI vykdymu, atliko tinkamai, o už buvusios mokestinės nepriemokos susidarymą yra atsakingas bendrovės vadovas K. L..
Šalies argumentai
6. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, jog atsakovas K. L. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei, kaip įmonės vadovas, veikė priešingai atstovaujamojo juridinio asmens interesams, kas lėmė bankroto bylos iškėlimą. Atsakovas K. L. visiškai nesidomėjo VMI teikiamų deklaracijų, VĮ „Registrų centras“ teikiamų metinių ataskaitų pateikimo ir kitais valdomo juridinio asmens valdymo reikalais. Bankroto bylos iškėlimą ir administravimo išlaidų atsiradimą lėmė abiejų atsakovų teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas, dėl ko BUAB „Cedas“ patyrė įmonės administravimo išlaidų. Kauno apygardos teismas 2021-05-21 nutartimi tik nustatė bendrovės administravimo išlaidų dydžius, bet jų nepriteisė. Šios nutarties pagrindu administratorius, iš turimų BUAB „Cedas“ piniginių lėšų, apmokėjo 466,00 Eur administravimo išlaidų, todėl reiškiamas ieškinys atsakovams dėl likusių neapmokėtų 3257,07 Eur administravimo išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas K. L. pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog įmonės bankroto byloje nedalyvavo kaip bylos šalis, apie reikalingų dokumentų pateikimą nieko nežinojo. Kaip vadovas veikė įmonės interesais, įmonės veikla buvo pelninga. Jam, kaip fiziniam asmeniui, nekyla pareiga atlyginti įmonės administravimo išlaidų, ieškovas pranešimo įmonei dėl administravimo išlaidų atlyginimo nesiuntė, nors įmonė jau buvo sumokėjusi dalį administravimo išlaidų. Įmonė turi turto - transporto priemonę AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė nuo 1200 iki 2200 Eur ir pardavus transporto priemonę galima padengti dalį administravimo išlaidų.
8. Atsakovė UAB „Cedas“ pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog K. L. vadovavimo laikotarpiu įmonė veikė pelningai, akcininkams buvo išmokami dividendai. K. L. iš esmės buvo atsakingas įmonės vadovas ir įmonė savo veiklos tikslus įvykdė. UAB „Cedas“ sutiko su priteistomis administravimo išlaidomis, tokių sprendimų neskundė ir netgi sprendimą pripažino, dalį jo įvykdydama. Administravimo išlaidas atlyginti įpareigoja įstatymas ir teismo sprendimas, o ne K. L. veikimas ar neveikimas.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovės UAB „Cedas“ bankroto metu buvo patirtos administravimo išlaidos, kadangi ieškovas, kaip bankroto administratorius, atliko įstatyme ir teismo nutartimi pavestas pareigas. Po 2020 m. rugpjūčio 1 d. VMI pradėjo aktyvius veiksmus – siuntė pranešimus dėl nesumokėtos prievolės atsakovei, o 2020 m. rudenį kreipėsi į antstolį dėl išieškojimo, tačiau antstoliui atsakovės turto neradus, kreipėsi pranešimu į atsakovę, tačiau jokio atsakymo gauta nebuvo. Atsakovė ar jos vadovas nepateikė Registrų centrui metinių pajamų rinkinių nei už 2019, nei už 2020 m., todėl VMI, negaudama informacijos apie atsakovės finansinius duomenis, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2021 m. balandžio mėn. antstolis rado atsakovės atstovą - atsakovą, informavo apie iškeltą bankroto bylą, įmonės vadovas nesiėmė aktyvių veiksmų ginčyti bankroto bylos iškėlimą atsakovei. 2021-03-07 Kauno apygardos teismas nustatė atlyginimą administratoriui – 3 310 Eur, bei sąmatą, kurią administratorius gali naudoti administravimo išlaidoms padengti iki kreditorių susirinkimo. Atsakovui apmokėjus įsiskolinimą VMI, Kauno apygardos teismas 2021-05-21 nutartimi nutraukė bankroto bylą bei nustatė patirtas administravimo išlaidas, tačiau jų nepriteisė. Žalą patyrė atsakovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl jo neveikimo buvo pradėtas bankroto procesas ir atsakovė turėjo sumokėti 466 Eur administravimo išlaidų. Kauno apygardos nutartimi nustatytas bazinis atlyginimas yra nustatytas už visą bankroto procesą. Atliko visus reikiamus veiksmus bankroto procese – teikė deklaracijas (teikiamos 2021 m. PVM nulinės deklaracijos, pelno ataskaitos, vertinamas turtas), bendradarbiavimas su buhalteriu, kad būtų pateiktos deklaracijos už 2019-2020 m.; atliko įmonės turto įvertinimą – automobilio paruošimas pardavimui (valymas, dokumentų parengimas); analizavo įmonės sudarytus sandorius per trejus metus, buvo ruošiamas ieškinys, tam kad būtų įmanoma patenkinti bent dalį kreditorės VMI reikalavimo, kadangi administratoriui kilo klausimų dėl išmokėtų dividendų; ieškomas direktorius; teikiami prašymai teismui – dėl administravimo sąmatos sudarymo, dėl kreditorių reikalavimų, prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo; todėl remiantis šiais administratoriaus atliktais veiksmais byloje Kauno apygardos teismas paliko galioti nustatytą bazinį atlygį administratoriui – 3 210 Eur. Kiti galimi atlikti veiksmai bankroto byloje, jei ji nebūtų buvusi nutraukta: įmonės automobilio pardavimas, kurio vertė nedidelė, gautos lėšos būtų padalintos ir bankroto procesas būtų nutrauktas įmonei toliau neturint jokio likvidaus turto, sušaukti kreditorių susirinkimą, nurodyti, kad įmonė daugiau turto neturi, nurodyti, kad bankroto procesas nebeturi prasmės, būtų prašoma kreipti į Registrų centrą dėl įmonės pabaigos. Su šia įmone bankroto administravimo veiksmai užtruko nuo 2021-03-07 iki 2021-06-01. Atsakovė be VMI turėjo dar kelis kreditorius, tačiau jie reikalavimų nepateikė. Atsakovė neturi turto, iš ko sumokėti administravimo išlaidas. Jo vienos valandos įkainis yra 8,45 Eur. Ieškinys dėl neteisėtų dividendų išmokėjimo buvo paruoštas, kreipėsi į advokatų kontorą dėl teisinių paslaugų suteikimo, tačiau bankroto byla buvo nutraukta, todėl jie prarado aktualumą, o į šią bylą jų nepateikė, nes jie nesusiję su šia byla. Kreditorių susirinkimas nebuvo sušauktas. Dėl automobilio valymo ne tik kreipėsi į specialistus, bet ir pats valė automobilį. Pateikdamas finansines ataskaitas ir deklaracijas VĮ „Registrų centrui“ ir „Mano VMI“ turėjo atlikti jų analizę ir patvirtini parašu, prieš pateikdamas. Nuvykęs į UAB „Cedas“ buveinę konstatavo faktines aplinkybes pats – buveinė registruota garažų masyve, turėjo daryti nuotrauką. Darbas susijęs su UAB „Cedas“ su sudarytų sandorių už 36 mėn. analize, teigė, kad buvo 12 tomų po 200 lapų, reikėjo aiškintis visus įmonės sudarytus pirkimo pardavimo sandorius, kurių buvo šimtai, reikėjo analizuoti tiek pirminius (sutartis), tiek antrinius dokumentus (priėmimo perdavimo aktus ir pan.) ir kt.
Atsiliepimas
10. Atsakovų atstovas advokatas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovas nežinojo, kad atsakovė nebus atleista nuo mokesčių deklaracijų teikimo, pateikus prašymą dėl įmonės veiklos sustabdymo. Atsakovas nežinojo apie pateiktą pakaitinę mokesčių deklaraciją. Mano, kad atsakovu byloje turėtų būti tik UAB „Cedas“, kadangi administravimo išlaidas patyrė ir jas apmokėti turi UAB „Cedas“. Bankroto procedūra nebuvo pradėta, kadangi bankroto byla buvo nutraukta atsakovei atsiskaičius su kreditore. Bazinį atlyginimą kreditoriui nustato kreditorių susirinkimas, tačiau šiuo atveju kreditorių susirinkimas nebuvo sušauktas, nebuvo Kauno apygardos nutartimi priimtas sprendimas dėl įmonės likvidavimo. Bankroto administravimo veiksmai buvo atlikti tik pačioje bankroto procedūros pradžioje. Bankroto administratorius nepateikė įrodymų, koks atlyginimas jam turi būti išmokėtas šioje bankroto byloje. Įmonė turi turto, yra veikiantis juridinis asmuo, iš kurio gali būti atliktas išieškojimas, tačiau negalėjo nurodyti, ar įmonė generuoja pajamas, turi kitų finansinių įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios bylai svarbios faktinės aplinkybės. Juridinių asmenų registro 2021-04-21 duomenimis atsakovė UAB „Cedas“ registruota 2016-04-12, jos buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Kaunas, telefonas - (duomenys neskelbtini). Teisinis statusas neįregistruotas. Juridinio asmens vardu veikia vadovas. Bendrovės organai: visuotinis akcininkų susirinkimas nuo 2016-04-12; bendrovės vadovas atsakovas K. L. nuo 2017-08-18, registruotas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Atsakovas K. L. bendrovės vadovu buvo paskirtas 2017-08-07 Vienintelio akcininko sprendimu „Dėl UAB „Cedas“ direktoriaus pakeitimo“ Nr. 4. Bendrovės finansinių metų pradžia – sausio 1 d., pabaiga – gruodžio 31 d.
12. Iš pateiktų atsakovės finansinių duomenų matyti, kad 2022-01-10 jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Luminor bank“, likutis yra 0,71 Eur, o 2022-01-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis įmonėje apdraustųjų nebuvo. Remiantis rekvizitai.lt išrašu, įmonėje darbuotojų nėra nuo 2019-06-19. Atsakovės vardu registruota transporto priemonė – lengvasis automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminta 2002 m. Teismui pateiktuose nuotraukose užfiksuota atsakovei priklausančio automobilio būklė. Iš pateikto skelbimo interneto portale autoplius.lt matyti, kad 2002 m. pagaminto analogiško automobilio kaina siekia 1200-2200 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
13. 2020-10-20 VMI atsakovės buveinės adresu išsiuntė pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą.
14. Kreditorė VMI pateikė pareiškimą Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Cedas“, nurodė, jog mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021-01-15 duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 17 683,33 Eur.
15. 2021-02-25 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-910-896/2021 iškėlė atsakovei UAB „Cedas“ bankroto bylą. 2021-03-07 Kauno apygardos teismas paskyrė BUAB „Cedas“ administratoriumi ieškovą Sigitą Šamanską. 2021-04-23 nutartimi paskirtam nemokumo administratoriui Sigitui Šamanskui nustatė 3 210,00 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą, o tos pačios dienos nutartimi patvirtino BUAB „Cedas“ bankroto byloje 1 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata pirmajame kreditorių susirinkime, paliekant nemokumo administratoriui teisę perskirstyti ją pagal poreikį.
Žemesnės instancijos teismas
22. 2021-05-21 Kauno apygardos teismas nutartimi nutraukė atsakovės bankroto bylą. Teismas patvirtino administratoriaus lėšomis apmokėtas 513,07 Eur atsakovės UAB „Cedas“ administravimo išlaidas bei nekeitė Kauno apygardos teismo 2021-03-23 nutartimi nustatyto bazinio atlygio nemokumo administratoriui.
23. 2021-06-02 atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškovu, pervesdama 466,00 Eur administravimo išlaidų pagal 2021-07-21 Kauno apygardos teismo nutartį. Šią suma atsakovė pervedė už VMI grąžintą 466,71 Eur mokesčius. Ieškovas papildomai informavo atsakovės vadovą (atsakovą) elektroniniu laišku iki 2021-06-21 apmokėti 3 210 Eur administratoriaus bazinį atlygį ir 47,04 bendrovės administravimo išlaidų.
24. Ieškovo nuo 2017 m. vykdytų bankroto procedūrų sąraše nurodyti bankroto proceso laikotarpiai nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo iki jos išregistravimo datos.
Dėl teisinio reglamentavimo
25. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos judrinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmokų bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi JANĮ 153 straipsnyje nurodyti įstatymai, t. y. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-701-796/2021). Nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Cedas“ bankroto byla buvo iškelta 2021-03-07, todėl šioje byloje taikytinas 2020-01-01 įsigaliojęs JANĮ, nesant teisinio pagrindo taikyti išimtis.
Dėl tinkamo atsakovo
26. Ieškovas prašo priteisti administravimo išlaidas (bazinį atlygį ir administravimo išlaidas) solidariai iš įmonės UAB „Cedas“ (atsakovės) ir įmonės vadovo K. L. (atsakovo), tačiau atsakovas K. L. nesutinka, kad bankroto išlaidos turi būti priteisiamos solidariai iš įmonės ir jos vadovo, kadangi pagal įstatymą administravimo išlaidas apmoka bankrutuojanti įmonė, o ne jos vadovas. Be to atsakovė neprieštarauja atlyginti teismo priteistas administravimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas pažymi, kad solidarioji atsakomybė atsiranda įstatymo numatytu atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Prisiėmęs riziką administratorius, kuris administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo dėl to, kad šis, įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (JANĮ 13 straipsnis). Administravimo išlaidos (įskaitant administratoriaus atlyginimą) mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (JANĮ 76 straipsnis).
28. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato pareigas mokesčių mokėtojui, o viena iš jų - laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (5 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019-09-17 pagal pateiktas deklaracijas (141,09 Eur avansinio pelno mokesčio nepriemoka) ir nuo 2020-10-13 VMI sprendimu nustačius prievolę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104¹ straipsnio pagrindu, kadangi bendrovė laiku nepateikė 2019 m. pelno mokesčio deklaracijos. Atsakovės vadovas ir savininkas K. L. neginčijo, kad būtent jis atsakingas už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą. K. L. savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad buvo pateikęs prašymą sustabdyti įmonės veiklą, nes įmonė jokios veiklos nevykdė, be to buvo įsitikinęs, kad šio prašymo pakanka ir dėl leidimo neteikti metinių pajamų deklaracijų, todėl netikrino VMI paskyros ir neteikė jokių deklaracijų. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos, taip pat kai mokesčių administratorius teisės aktuose nustatytą mokesčių administratoriui pateiktiną informaciją gauna iš trečiųjų šaltinių ir kitais atvejais, kai mokesčio deklaraciją ir (arba) kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus pateikti netikslinga, mokesčių mokėtojai gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčio deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo tvarką, terminus ir atvejus nustato centrinis mokesčių administratorius (Mokesčių administravimo įstatymo 77 str. 1 d.). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju veiklos nevykdymas ir privalomųjų įmokų nemokėjimas galėjo būti pateisintas tik įmonei/atsakovei deklaravus veiklos nevykdymą mokesčių administratoriui įstatyme nustatyta tvarka. Įmonės /atsakovės vadovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis, kaip įmonės/atsakovės vadovas, įstatymų nustatyta tvarka iki bankroto bylos iškėlimo pateikęs prašymą dėl leidimo nepildyti metinės pajamų deklaracijos nors prašymą dėl veiklos sustabdymo ir nevykdymo yra pateikęs ir jis buvo patvirtintas. Atsakovo, kaip įmonės vadovo, neveikimas lėmė tai, kad už aukščiau nurodytą laikotarpį VMI priskaičiavo 17 683,33 Eur įsiskolinimą, kurio išieškoti nepavyko priverstine tvarka per antstolį ir duodant privalomus nurodymus kredito įstaigoms. Skolos neišieškojimas priverstine tvarka lėmė bankroto bylos inicijavimą ir iškėlimą įmonei/atsakovei. Pažymėtina, kad atsakovas K. L., kaip įmonės/atsakovės vadovas, buvo tinkamai įspėtas tiek apie VMI ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą teisme bei bankroto bylos iškėlimą, tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau jokių veiksmų, siekiant užkirsti kelią bankroto bylos įmonei/atsakovei iškėlimui, nesiėmė. Įmonės/atsakovės vadovas K. L. neginčijo nei ieškovo, nei trečiojo asmens VMI atsiliepime išdėstytų aplinkybių dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų bei neskundė apeliacine tvarka nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus nutarčiai, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, paskirtajam bankroto administratoriui kilo pareiga atlikti JANĮ nustatytus privalomus veiksmus, už kurių atlikimą administratoriui privalo būti atlyginta (JANĮ 73 straipsnis). Taigi akivaizdu, kad būtent dėl atsakovo K. L., kaip įmonės vadovo, netinkamo pareigų vykdymo (deklaracijų neteikimo), įmonei buvo paskaičiuota nepriemoka, kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir iškelta bankroto byla. Atitinkamai iš bankroto bylos iškėlimo kylančios pasekmės, t. y. bankroto proceso administravimo išlaidų atsiradimas, tiesiogiai priklausė nuo įmonės vadovo pareigų nevykdymo. Teismas pažymi, kad tam, kad atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės, turėjo būti įrodyta bankroto administratoriaus kaltė dėl administravimo išlaidų atsiradimo arba, kad administratoriaus netinkami veiksmai lėmė jų atsiradimą (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Tokių aplinkybių atsakovas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atsakovo argumentai dėl atleidimo nuo atsakomybės laikytini nepagrįstais. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą K. L. nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
29. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog bankroto bylos iškėlimą ir administravimo išlaidų atsiradimą lėmė atsakovo K. L., kaip atsakovės vadovo, teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administravimo paslaugos buvo teikiamos įmonei, o tų paslaugų suteikimo poreikį lėmė įmonės vadovo K. L. neveikimas, darytina išvada, kad yra teisinga ir protinga priteisti administravimo išlaidas administratoriui iš įmonės ir jos vadovo solidariai, nes tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Kaip pasekmė dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra patirtos įmonės administravimo išlaidos. Akivaizdu, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir patirtų įmonės administravimo išlaidų. Atsakovui elgiantis apdairiai ir rūpestingai būtų buvę galima išvengti įmonės administravimo išlaidų, jei atsakovas būtų atlikęs anksčiau minėtuose įstatymuose nurodytus veiksmus. Atsakovo kaltė yra preziumuojama ir jos įrodinėti bankroto administratoriui/ieškovui nereikia. Taigi įvertinus tai, kad atsakovė yra atsakinga už bankroto proceso išlaidų atlyginimą JANĮ 76 straipsnio pagrindu, o atsakovas JANĮ 13 straipsnio ir CK 6.245 straipsnio pagrindu, teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti administravimo išlaidas solidariai iš atsakovų.
Dėl administravimo išlaidų atlyginimo
30. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma. Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.
31. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus.
32. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma.
33. Kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui (JANĮ 77 straipsnio dalis).
34. Ieškovas – bankroto administratorius, administravęs atsakovės UAB „Cedas“ bankroto bylą, iškeltą Kauno apygardos teismo 2021-03-01 nutartimi, prašo solidariai iš atsakovų – UAB „Cedas“ ir jos vadovo K. L., priteisti Kauno apygardos teismo 2021-05-21 nutartimi nustatytą bazinį atlygį nemokumo administratoriui – 3 210,00 Eur, ir 47,07 Eur bankroto proceso išlaidų.
35. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021-03-23 nutartimi nustatė bazinį atlygį nemokumo administratoriui, t. y. 3 210,00 Eur (5 MMA), o nutraukdamas bankroto bylą atsakovei, Kauno apygardos teismas 2021-05-21 nutartimi šį bazinį atlygį paliko nepakeistą. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad bazinis atlygis nemokumo administratoriui nustatytas imant minimalųjį bazinio atlyginimo dydį – 5 MMA, be kita ko administratorius nenurodė, o teismas nenustatė jokių naujų aplinkybių dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų. Tačiau teismas, taip pat pažymėjo, jog tai, kad įmonės (atsakovės) vadovas nedalyvaus sprendžiant klausimo dėl bankroto bylos nutraukimo ir administravimo išlaidų patvirtinimo, nereiškia, kad jis (K. L.) negalės ginčyti žalos dydžio ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų administratoriui pareiškus ieškinį dėl žalos iš vadovo priteisimo, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos atlyginimo nėra saistomas nemokumo byloje nustatyto administravimo išlaidų dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
36. Taigi šiuo atveju teismas, nagrinėdamas ieškovo bankroto administratoriaus pateiktą ieškinį dėl administravimo išlaidų priteisimo iš atsakovų – UAB „Cedas“ ir jos vadovo K. L., atsakovams išreiškus prieštaravimą dėl ieškovo prašomų priteisti bankroto administravimo išlaidų dydžio, turi pareigą spręsti dėl ieškovo bankroto administratoriaus prašomo administravimo išlaidų dydžio.
37. JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad bankroto administratoriui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl prašomos patvirtinti administravimo išlaidos yra būtinos ir būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).
38. Teismų praktikoje akcentuojama, jog administratoriaus atlyginimas turi būti protingas, nepažeidžiantis kreditorių interesų. Administratoriaus atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010) (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-617-613/2021).
39. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusias klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).
40. Šioje byloje Kauno apygardos teismo 2021-03-23 ir 2021-05-21 nutartimis administratoriui nustatytas 3 210,00 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, t. y. už darbą. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas. Teismo vertinimu šios bylos kontekste visų pirma svarbu paminėti, kad bankroto byla buvo nutraukta skolininkei (atsakovei) atsiskaičius su kreditore, o tai reiškia, kad bankroto administratorius neatliko visų įstatyme numatytų bankroto administravimo veiksmų, kurio pagrindu turėtų būti išmokamas visas bazinis atlygis, dėl to svarbu peržiūrėti ir įvertinti ieškovo atliktus darbus bankroto administravimo byloje ir jų atlikimui sugaištą laiką. Antra, iš ieškovo paaiškinimų teisme, procesiniuose dokumentuose bei pateikto Atliktų darbų sąrašo matyti, kad administratorius kai kuriuos darbus pavedė atlikti kitiems subjektams, t. y. administravimo veiksmų, už kuriuos administratoriui (ieškovui) yra paskirtas atlyginimas, pats iš esmės neatliko, o kreipėsi į buhalterines paslaugas ir teisines paslaugas teikiančius asmenis. Tai reiškia, jog teismui pateiktame Atliktų darbų sąraše, kuriame yra nurodytas išdirbtų valandų skaičius, neatitinka tikrovės, kadangi darbai, kaip minėta, buvo pavesti atlikti kitiems subjektams. Tokios praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas, kuris 2021 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-732-513/2021. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą peržiūrėti administratoriaus prašomo priteisti bazinio atlygio dydį.
41. Ieškovas, siekdamas įrodyti atliktus atsakovės bankroto administravimo darbus, teismui pateikė Atliktų darbų bankroto procese sąrašą, kuriame nurodyti ieškovo atlikti darbai nuo 2021-04-07 iki 2021-06-15 ir šiems darbams atlikti ieškovas skyrė 349 val., o teismo posėdžio metu nurodė, kad jei būtų pavykę įvykdyti bankroto procesą iki galo, būtų užtrukęs 380 val. Ieškovas šiuos darbus vertino valandomis bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog 1 val. įkainis siekia 8,45 Eur. Taigi teismas šioje byloje, siekdamas objektyviai įvertinti ieškovo atliktus administravimo veiksmus atsakovei iškeltoje (ir jau nutrauktoje) bankroto byloje, ir jų atlikimui laiką, remiasi ieškovo į bylą pateiktu Atliktų darbų sąrašu bei atliktus darbus pagrindžiančiais įrodymais bei teiktais paaiškinimais.
Žemesnės instancijos teismas
42. Teismas be kita ko pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58- 611/2018) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3057-779/2021). Taigi teismas, vertindamas bankroto administratoriaus atliktus administravimo veiksmus atsakovės bankroto procese, atsižvelgia, kad ieškovas yra bankroto administratorius, todėl jam taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai.
43. Teismas nekvestionuoja ieškovo atliktų darbų bankroto administravimo byloje, kuriuos jam yra pavesta atlikti pagal įstatymą – JANĮ 27 straipsnio 3 dalis, 59 straipsnis, 60 straipsnis ir kt., bei Kauno apygardos teismo nutartimis pavestus įpareigojimus. Taigi ieškovo atliktų darbų sąraše nurodyti atlikti darbai – susipažinimas su UAB „Cedas“ bankroto bylos iškėlimo dokumentais ir priedais (5 val.); pranešimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai paruošimas dėl bankroto bylos iškėlimo (1 val.); pranešimų paruošimas, išsiuntimas VMI, VSDFV, antstoliams, bankams dėl bankroto bylos iškėlimo (3 val.) atitinka JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytą įpareigojimą nemokumo administratoriui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti įstatyme nurodytiems subjektams bei Kauno apygardos teismo 2021-02-25 ir 2021-03-07 nutartimis pavestą įpareigojimą apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus, todėl teismas šiuos administravimo darbus pripažįsta pagrįstais ir būtinais ir jų tinkamam atlikimui administratorius pagrįstai galėjo skirti viso 9 valandas.
44. Ieškovas nurodo, kad 2021-04-22 parengė skelbimą spaudai ir jį paskelbė, šiam darbui skyrė 2 val. (Eil. Nr. 11), šiems darbams įrodyti ieškovas pateikė UAB „Lietuvos rytas“ parengtą sąskaitą, kuri patvirtina, kad ieškovas parengė užsakymą Nr. VIL218-613, kuris buvo išspausdintas 2021-04-27, tačiau teismas kritiškai vertina ieškovo nurodytą skirtą darbo laiką skelbimo parengimui ir pateikimui, kadangi įvertinus tai, kad bankroto administratorius yra ne vienerius metus veikiantis bankroto proceso specialistas, skelbimų rengimas ir skelbimas laikytinas jo įprasta darbo dalimi, be kita ko, minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad skelbimo simbolių skaičius yra 307, t. y. itin trumpas, todėl objektyviai įvertinus šias aplinkybes ieškovo nurodytas 2 darbo valandų skaičius trumpintinas iki 1 val.
45. 2021-04-26 Duomenų kreditoriams pateikimas ir užklausų formavimas (Eil. Nr. 15), truko 6 val.; vėliau 2021-05-10 atliko kreditorių reikalavimų analizę, parengė prašymą patvirtinti kreditorių reikalavimus ir pateikė juos, šiam darbui atlikti skyrė 8 darbo valandas (Eil. Nr. 27); o 2021-05-14 išsiuntė kreditoriams patvirtinimą apie kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimą, užtruko 1 val. (Eil. Nr. 30). Iš viso, ieškovas nurodė, kad bendravimui su kreditoriais ir jų reikalavimų sprendimui skyrė 15 val. Teismas pripažįsta, jog bendradarbiavimas su kreditoriais yra viena pagrindinių JANĮ nustatytų bankroto administratoriaus pareigų, tačiau teismas, objektyviai įvertinęs atsakovės bankroto bylos eigą, jos kreditorių skaičių, daro išvadą, kad ieškovo nurodytas 15 val. darbo valandų skaičius bendradarbiavimui su kreditoriais yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Visų pirma, tiek remiantis LITEKO sistemos duomenimis, tiek paties ieškovo pateiktais rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė UAB „Cedas“ faktiškai turėjo tik du kreditorius – trečiąjį asmenį VMI ir UAB „Telia“. Antra, trečiasis asmuo VMI, prieš teikdama prašymą teismui iškelti bankroto bylą atsakovei, pateikė ir detalizavo savo finansinį reikalavimą, todėl ieškovas jau prieš pateikdamas užklausą VMI žinojo tiek kreditinio reikalavimo dydį, tiek ir jo susidarymo aplinkybes. Trečia, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė turėjo ir kitą kreditorę – UAB „Telia“, susisiekęs su ja, buvo informuotas apie susidariusį atsakovės įsiskolinimą, tačiau kreditorė savo kreditinio reikalavimo teismui nereiškė. Taigi įvertinus šias aplinkybes, t. y., jog iš esmės vienintelė aktyvi kreditorė atsakovės bankroto byloje buvo VMI, tai jog pastaroji nurodė teismui savo kreditinio reikalavimo dydį ir jo susidarymo aplinkybes dar iki ieškovui pasikreipiant, o antrosios kreditorės finansinis reikalavimo buvo mažareikšmis dėl kurio kreditorė atsisakė pateikti savo kreditinį reikalavimą, darytina išvada, kad ieškovui, kaip patyrusiam bankroto administratoriui, sprendžiant nekomplikuotus kreditorių finansinių reikalavimų klausimus, turėjo pakakti vienos darbo dienos šiems darbams atlikti, todėl yra pagrindas mažinti ieškovo nurodytas 15 darbo valandų iki 8 val.
46. 2021-04-17 – 2021-04-27 laikotarpiu ieškovas teigia vykdęs atsakovės vadovo paiešką, teikė su tuo susijusius prašymus ir atliko gautų duomenų analizę, šiems bankroto administravimo darbams ieškovas nurodo, kad skyrė 10 darbo valandų (Eil. Nr. 5). Teismas pripažįsta, kad šioje byloje buvo reikalinga atlikti atsakovės vadovo paiešką, o įvertinus byloje pateiktus ieškovo ir atsakovo (UAB „Cedas“ vadovo) susirašinėjimus (11 siųstų ieškovo elektroninių laiškų atsakovui), pripažintina, kad susirašinėjimas tiesiogiai susijęs su bankroto proceso administravimu, tačiau objektyviai įvertinus elektroninių laiškų turinį, formuluotes, tai jog laiškai buvo laisvos formos, nereikalaujantys išskirtinių įgūdžių, kritiškai vertinamas ieškovo išdirbtų darbo valandų skaičius – 10 val., kadangi bankroto administratoriui, kaip bankroto administravimo specialistui, tokių elektroninių laiškų rašymas yra kasdienio darbo dalis, todėl ieškovo nurodytų 10 val. darbo laikas trumpintinas iki 5 val., laikant, kad atsakovo paieškai ieškovas skyrė 1 val., kadangi jokių objektyvių duomenų, kaip ieškovas vykdė paiešką, į bylą nepateikta, o 11 elektorinių laiškų rašymui ir išsiuntimui – 4 val.
47. Ieškovas 2021-04-21 rengė pranešimą atsakovui bei vyko jį išsiųsti registruotu laišku (Atliktų darbų sąrašo Eil. Nr. 8, 2 val.), tai patvirtina į bylą pateiktas 2021-04-21 Lietuvos pašto mokėjimo kvitas (1,17 Eur), todėl šis darbas laikytinas susijusiu su bankroto administravimo procesu, todėl pagrįstas, tačiau laikytina, kad šiam darbui atlikti ieškovas truko 1 val., kadangi byloje nėra duomenų koks pranešimas buvo siųstas atsakovui, kita vertus pranešimų siuntimas yra patyrusio bankroto administratoriaus kasdienio darbo dalis, nereikalaujantis išskirtinių žinių ir įgūdžių.
48. Remiantis LITEKO sistemos duomenimis, bankroto administratorius 2021-04-08 pateikė prašymą Kauno apygardos teismui atstatydinti jį iš atsakovės bankroto proceso administratoriaus pareigų ir Atliktų darbų sąraše (Eil. Nr. 4) ieškovas nurodo, kad jo parengimui ieškovas užtruko 3 val., o 2021-04-22 pateikė prašymus Kauno apygardos teismui nustatyti bazinį atlyginimą už bankroto proceso administravimą (2 val.) bei prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (3 val.), todėl atliktų darbų sąraše Eil. Nr. 4, 12, 13 prašymų teismui parengimas, laikytinas susijusiu su bankroto administravimo procesu, tačiau teismas kritiškai vertina ieškovo nurodytą laiką – 8 val., šių procesinių dokumentų paruošimui, kadangi dokumentai yra įprasti ir šabloniški, kurių parengimui nereikia specialių žinių, procesiniuose dokumentuose nesprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, jų apimtis trumpa, todėl šis laikas trumpintinas iki 5 val.
49. Paskyrus ieškovą atsakovės bankroto administratoriumi, ieškovas nurodo, kad 2021-04-27 perėmė atsakovės turtą ir dokumentaciją, ją tvarkė, todėl užtruko 6 val. (Eil. Nr. 17), o 2021-04-21 ieškovas vyko į atsakovės UAB „Cedas“ buveinę atlikti duomenų ir faktinių aplinkybių konstatavimą, šis darbas taip pat užtruko 6 val. (Eil. Nr. 9). Viso – 12 val. Sutiktina, paskyrus bankroto administratorių bankroto proceso administravimo byloje, administratorius turi susipažinti su gauta byla, todėl sutiktina, kad ieškovas su siekiu susipažinti su atsakovės bankroto bylą galėjo trukti 6 val., tačiau teismas kritiškai vertina administratoriaus faktinį aplinkybių konstatavimo procesą atsakovės bankroto byloje. Nors teismo posėdžio metu ieškovas detalizavo, jog UAB „Cedas“ buveinės vieta yra garažų masyve, todėl atvykęs atliko faktinių aplinkybių konstatavimą fotografuodamas, tačiau iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas pateikė tik dvi fotografijas – automobilio salono, o tiek ieškovo, tiek atsakovės buveinės yra Kauno mieste, todėl kelionės laiko sąnaudos nėra didelės. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad susipažinimui su bankroto byla ieškovas pagrįstai skyrė 6 val., o vykimui iki atsakovės buveinės ir aplinkybių konstatavimui – 4 val., viso – 10 val., kurias ieškovas skyrė susipažinimui su atsakovės bankroto byla.
50. Ieškovas nurodo, kad 2021-04-27 (Atliktų darbų sąrašo eil. Nr. 18) sudarė automobilio draudimo sutartį, ją parengė, taip pat pateikė duomenis draudimo įmonei, tai truko 2 val.; 2021-05-04 atliko atsakovės automobilio Audi A4 pardavimo kainos analizę, kuri truko 3 val.; 2021-05-05 atliko minėto automobilio tvarkymo darbus, kurie truko 8 val. Viso – 13 val. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į draudimo bendrovę UADBB „Edrauda“, kuri laikotarpiu nuo 2021-04-27 iki 2021-05-26 apdraudė minėtą transporto priemonę, priklausančią atsakovei, civilinės atsakomybės draudimu už 9,03 Eur. Dėl pardavimo kainos analizės, ieškovas nurodė, kad rinkos kainą nustatė, remdamasis Lietuvoje veikiančių internetinių automobilių pirkimo pardavimo svetainėse nurodytų rinkoje esančių analogiškų automobilių kainomis, todėl šis darbo laikas skirtas atsakovės ilgalaikio turto rinkos kainai nustatyti laikytinas pagrįstu. Taip pat ieškovas nurodo, kad pats asmeniškai tvarkė automobilį – jį valė, todėl jo tvarkymui sugaišo 8 val., tačiau teismas šiuos ieškovo argumentus vertina kritiškai, kadangi iš į bylą pateikto G. Š., užsiimančio individualia veikla, 2021-05-03 išrašyto Pinigų priėmimo kvito Serija 56, Nr. 0100, nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiam automobiliui buvo pakeistos dvi detalės už 120,00 Eur, bei išvalytas salonas – 80,00 Eur, todėl laikytina, kad automobilio salono valymo darbus atliko kitas subjektas – G. Š., kuriam už šį darbą buvo atlyginta. Tačiau teismas vertina tai, kad ieškovas turėjo susisiekti ir galimai nuvežti automobilį Audi A4 G. Š., laikytina, kad šiam darbui ieškovas skyrė 2 val. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas, spręsdamas klausimus susijusius su atsakovės ilgalaikio turto realizavimu užtruko 7 val. (2 val. – apdrausti automobilį; 3 val. – nustatyti rinkos kainą; 2 val. – automobilio tvarkymui).
51. Ieškovas, remiantis Atliktų darbų sąrašo Eil. Nr. 10, 2021-04-21 vyko į buhalterinės apskaitos įmonę, joje analizavo įmonės buhalterinius duomenis (2 val.); Eil. Nr. 14 nurodyta, kad ieškovas 2021-04-23 teikė duomenis ir juos gavo iš buhalterinių paslaugų įmonės „Pelningi sprendimai“ (8 val.); Eil. Nr. 16, ieškovas 2021-04-26 vyko į buhalterinės apskaitos įmonę analizuoti buhalterinės veiklos duomenis (2 val.); Eil. Nr. 31, 2021-05-14 ieškovas vyko į buhalterinės apskaitos įmonę analizuoti atsakovės buhalterinius duomenis (6 val.), iš viso – 18 val. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Sąskaitos faktūros Serija Nr. PRN Nr. 0255 ir 2021-05-14 Pinigų priėmimo kvito Serija PRP Nr. 013, nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į buhalterinę apskaitą vykdančią įmonę UAB „Prenota“, kuri atliko BUAB „Cedas“ buhalterinės apskaitos vedimą laikotarpiu nuo 2021-04-20 iki 2021-05-14 ir finansinių ataskaitų formavimą, taip pat saugojo BUAB „Cedas“ buhalterinius dokumentus. Už šį darbą įmonei buvo apmokėta – 180,00 Eur. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad visas su buhalterine apskaita susijusius klausimus laikotarpiu nuo 2021-04-21 iki 2021-05-14 sprendė buhalterinę apskaitą vykdantį įmonė, o ne ieškovas, todėl bankroto administratorius nepagrįstai dubliuoja savo atliktą darbą su byloje atliktais buhalteriniais veiksmais bankroto administravimo procese. Taigi laikytina, kad ieškovas skyrė 3 val. darbo laiko darbui su atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentais.
Žemesnės instancijos teismas
52. Laikotarpiu nuo 2021-04-07 iki 2021-05-10 ieškovas analizavo atsakovės sudarytus sandorius per paskutinius 36 mėn. ir praleido 120 darbo valandų. Teismas pripažįsta, jog šis darbas susijęs su bankroto administravimo proceso, tokią administratoriaus pareigą numato į JANĮ, nurodytas darbo laikas, susijęs su sudarytų sandorių analize taip pat neviršija JANĮ nustatyto laiko tarpo (JANĮ 65 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas įvertinęs, tai jog ieškovas nurodė skyręs 120 val. analizuoti atsakovės sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėn., t. y. 15 darbo dienų, o atsakovė yra maža įmonė, kuri jau nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo sustabdžiusi savo veiklą, konstatuoja, kad 120 val. yra nepagrįstai ilgas laiko tarpas patyrusiam bankroto administratoriui įvertinti atsakovės sudarytus sandorius, todėl laikytina, kad ieškovas sandorių analizei objektyviai galėjo skirti 104 val. (13 darbo dienų x 8 val.).
53. Ieškovas Atliktų darbų sąraše nurodo, kad atliko Finansinių ataskaitų ir deklaracijų analizę už 2019, 2020, 2021 metus pateikimą VĮ „Registrų centrui“ ir „Mano VMI“ (Eil. Nr. 28, 29), ir užtruko 16 val. Teismas laiko pagrįstais šiuos atliktus ieškovo veiksmus atsakovės bankroto procese, kadangi tai numato įstatymas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip jau konstatuota anksčiau, finansines ataskaitas rengė buhalterinė įmonė, todėl ieškovas nepagrįstai dubliuoja savo ne atliktus veiksmus bankroto procese. Be to trečiasis asmuo VMI atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė laiku nepateikė tik 2019 m. pelno mokesčio deklaracijos, o už 2020 m. mokestinį laikotarpį atsakovė deklaraciją pateikė per įstatyme nustatytą terminą (iki 2021-06-15), taigi laikytina, kad už 2020 m. ieškovas deklaracijos negalėjo pateikti, kadangi ji jau buvo pateikta atsakovės. Atsižvelgus į tai, kad ne ieškovas, o buhalterinė įmonė rengė finansines ataskaitas bei tai, kad ieškovas metinę pajamų deklaraciją pateikė tik už 2019 m., laikytina, kad ieškovas objektyviai už deklaracijos pateikimą galėjo skirti apie 2 val. savo darbo laiko.
54. Ieškovas 2021-04-30 parengė prašymus dėl juridinio asmens duomenų gavimo ir pateikė juos VĮ „Registrų centrui“, 4 val. (Eil. Nr. 23). Teismas sutinka, kad duomenys apie juridinį asmenį yra itin reikšmingi vykdant bankroto administratoriaus funkcijas bankroto byloje, tai, kad ieškovas teikė prašymus gauti šiuos duomenis įrodo ir VĮ „Registrų centras“ paruošta PVM sąskaitą faktūra Serija RC Nr. 10529866, tačiau teismas objektyviai įvertinęs, jog duomenis iš VĮ „Registrų centro“ yra gaunami elektroniniu būdu, duomenys apie juridinius asmenis yra skaitmenizuoti ir centralizuoti, prašymas pateikti duomenis yra šabloniškas, o duomenų pateikimo trukmė yra minimali. Be to atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorius yra specialistas, ne vienerius metus dirbantis šioje srityje, todėl prašymų Registrų centrui teikimas laikytinas kasdienio darbo dalimi, nereikalaujančiu ypatingų įgūdžių ir laiko sąnaudų, todėl laikytina, kad ieškovas galėjo užtrukti maksimaliai 1 val.
55. Ieškovas teigia, kad 2021-04-20 parengė juridinio asmens registro ataskaitas ir vyko į Kaišiadoris jas pateikti VĮ „Registrų centrui“, užtruko 5 val. (Eil. Nr. 7); 2021-05-04 parengė prašymą dėl gyventojų registro duomenų gavimo ir vyko į Kaišiadoris, užtruko 5 val. (Eil. Nr. 25); 2021-06-07 parengė prašymą dėl gyventojų registro duomenų gavimo ir pateikė jį Kaišiadoryse, užtruko 6 val. (eil. Nr. 34), iš viso – 16 val. Kaip minėta anksčiau, duomenys apie juridinį asmenį yra reikalingi bankroto proceso metu, tai jog ieškovas teikė prašymus VĮ „Registrų centrui“ patvirtina ir 2021-04-20 Išankstinė sąskaita faktūra Nr. 2675 bei 2021-05-04 Išankstinė sąskaita faktūra Nr. 2689823, tačiau remiantis anksčiau šioje byloje nurodytais motyvais, objektyviai vertinant ieškovas negalėjo trukti 16 val. vien prašymų VĮ „Registrų centrui“ teikimui, kadangi prašymai yra šabloniniai ir skaitmenizuoti, laikytina, kad visų prašymų parengimui ieškovas galėjo skirti apie 2 val. Tuo tarpu dėl kelionės iš Kauno į Kaišiadoris, teismas atkreipia dėmesį, kad nėra aišku, dėl kokių priežasčių ieškovas vyko į Kaišiadoris, kita vertus atstumas tarp Kauno ir Kaišiadorių yra apie 42 km., todėl laikytina, kad ieškovas užtruko 4 val. savo darbo laiko kelionėje.
56. Ieškovas teigia, kad laikotarpiu nuo 2021-04-19 iki 2021-05-07 užtruko 16 val. su siekiu gauti ir išanalizuoti duomenis dėl ieškinio dėl neteisėtai išmokėtų dividendų (eil. Nr. 6), taip pat laikotarpiu nuo 2021-04-07 iki 2021-05-10 užtruko 24 val. paruošti ieškinį dėl neteisėtai išmokėtų dividendų (eil. Nr. 20) bei laikotarpiu nuo 2021-04-28 iki 2021-05-10 užtruko 16 val. parengti actio pauliana ieškinį dėl automobilio įsigijimo didesne kaina, o išvyka į Vilnių dėl teisinių konsultacijų truko 8 val., iš viso – 64 val., tačiau teismas neturi teisinio pagrindo laikyti šiuos atliktus darbus pagrįstais, kadangi ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad tokie ieškiniai buvo parengti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), kitu atveju visos abejonės dėl įrodymų pakankamumo turi būti aiškinamos tokios šalies nenaudai. Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių tokį darbą patvirtinančių duomenų – nei pačių ieškinių projektų, nei apmokėtų sąskaitų už advokato suteiktas teisines paslaugas ir pan., todėl ieškovo nurodytos aplinkybės dėl ieškinių rengimo atmestinos kaip nepagrįstos.
57. Ieškovas Atliktų darbų sąraše nurodo, kad 2021-05-17 paruošė bankroto proceso ataskaitą, prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo, užtruko 8 val.; 2021-05-24 pateikė ataskaitas Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl atsakovės bankroto proceso, užtruko 8 val. viso – 16 val. Teismas sutinka, kad šie administratoriaus veiksmai yra būtini užbaigti bankroto bylos procesą teismui jį nutraukus, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, jog ieškovas yra ne vienerius metus dirbantis bankroto proceso administravimo specialistas, tai kad administruota įmonė yra maža, tai jog vienintelis turtas, kurį turėjo įmonė buvo automobilis, įmonėje darbuotojų nebuvo, įmonė veiklos nevykdė nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., buvo tik vienas kreditorius, pateikęs finansinį reikalavimą, laikytina, kad dviejų darbo dienų laikotarpis užbaigti nesudėtingos įmonės bankroto procesą parengiant įprastos formos dokumentus yra nepagrįstai ilgas, todėl jis trumpintinas iki vienos darbo dienos – 8 val.
58. Nutraukus bankroto bylą 2021-06-09 ieškovas sutvarkė atsakovės dokumentaciją bei paruošė dokumentacijos ir turto perdavimą (8 val.; Eil. Nr. 35); 2021-06-14 – 2021-06-15 pateikė ataskaitas Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl atsakovės bankroto proceso pabaigos (16 val.; eil. Nr. 36), iš viso 24 val. Teismas pripažįsta, kad teismui nutraukus atsakovės bankroto bylą, ieškovas turėjo sutvarkyti atsakovės dokumentaciją ir ją perduoti atsakovei bei parengti ataskaitą Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai, tačiau teismo vertinimu anksčiau nurodytų motyvų pagrindu, 24 darbo valandos nesudėtingos bankroto bylos dokumentacijos tvarkymui ir grąžinimui bei ataskaitos parengimui yra nepagrįstai ilgas laiko tarpas, todėl trumpintinas iki 14 val.
59. Taigi atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas reziumuoja, kad nors ieškovas pateikė Atliktų darbų sąrašą, kuriame teigia skyręs 349 val. atsakovės bankroto administravimo procesui, tačiau teismas įvertino administruotos įmonės (atsakovės) dydį; bankroto bylos sudėtingumą, t.y. jog byloje buvo tik vienas aktyvus kreditorius, nebuvo debitorių, bankrutuojančioje įmonėje nebuvo nė vieno darbuotojo, tai jog įmonė nuo 2020 m. nevykdė veiklos; įmonės turimo turtą – vienas automobilis, kurio vertė itin maža, o ir pačio automobilio nereikėjo parduoti; tai, jog ieškovas net nebuvo sušaukęs pirmojo kreditorių susirinkimo, todėl ieškovui neprireikė jo organizuoti ir vesti; nors ieškovas nurodė, jog rengėsi teikti actio pauliana ieškinį į teismą dėl sandorių nuginčijimo, tačiau to neprireikė ir jokių rengimosi bylai duomenų ieškovas teismui nepateikė; galiausiai bankroto bylą buvo nutraukta atsakovei atsiskaičius su kreditore ir to pasekoje ieškovui nereikėjo atlikti kitų bankroto proceso administravimo veiksmui iki įmonės likvidavo ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Be to iš teismui pateikto ieškovo administruotų kitų įmonių bankroto bylų sąrašo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2022 m. sausio mėn., matyti, kad dauguma ieškovo administruotų įmonių bankroto procesai truko ilgesnį laikotarpį, nei šiuo atveju atsakovės bankroto byla, kurioje ieškovas bankroto veiksmus vykdė apie 3 mėn. Taigi teismas konstatuoja, kad nors administratoriui už JANĮ įtvirtintų pareigų atlikimą nustatytas atlyginimas, tačiau šioje atsakovės bankroto byloje nebuvo aplinkybių, kurios komplikavo bankroto procesą ir kurios objektyviai galėjo apsunkinti ieškovo, kaip kvalifikuoto bankroto administratoriaus darbą, kuris truko tik apie 3 mėn., kurio atlikimui ieškovas turėjo skirti Atliktų darbų akte nurodytą 349 darbo valandų skaičių, todėl jos trumpintinos iki 184 val. Ieškovas nurodė, jog jo vienos darbo valandos įkainis – 8,45 Eur, todėl pripažintina, jog 1554,80 Eur atlyginimas ieškovui už atliktus bankroto administravimo darbus atsakovės bankroto procese yra pakankamas, teisingas, protingas bei pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinas 1 554,80 Eur atlyginimas.
60. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 47,07 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų.
61. Kaip minėta anksčiau, nemokumo administratoriaus užmokestį sudaro bazinis ir kintamasis atlygiai. Kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui. Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti būtent kintamąjį atlygį.
62. Iš Lietuvos tesimų sistemos LITEKO duomenų ir ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021-05-21 priėmė nutartį, ja patvirtino administratoriaus lėšomis apmokėtas 513,07 Eur atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cedas“ administravimo išlaidas. Nutartis įsiteisėjusi. Atsakovė iš dalies atlygino ieškovo patirtas bankroto administravimo išlaidas 2021-06-02 pervesdama ieškovui 466,00 Eur, tai patvirtina tiek atsakovės banko sąskaitos, esančios Luminor, AS, išrašas, to neginčija ir ieškovas. Be kita ko ir pati atsakovė neginčija Kauno apygardos teismo nutartimi priteistų bankroto proceso išlaidų, o atsakovas ginčija ieškovo reikalavimą šią suma priteisti iš atsakovų solidariai. Teismas dėl atsakovų solidarios atsakomybės yra pasisakęs anksčiau šioje byloje, todėl šiuo klausimu nesikartoja, ir pripažįsta, jog ieškovo reikalavimas priteisti bankroto proceso išlaidas iš atsakovų solidariai yra teisėtas ir pagrįstas.
63. Įvertinus tai, jog bankroto administravimo išlaidos buvo apskaičiuotos ir priteistos Kauno apygardos teismo 2021-05-21 nutartimi (JANĮ 77 straipsnio 8 dalis), nutartis įsiteisėjusi, nei ieškovas, nei atsakovai priteistos sumos neginčijo, o atsakovė iš dalies yra atsiskaičiusi su ieškovu (466,00 Eur), yra pagrindas tenkinti šį ieškovo reikalavimą ir priteisti 47,07 Eur bankroto proceso metu patirtų administravimo išlaidų solidariai iš atsakovų.
64. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina bendra 1 601,87 Eur suma (CK 6.245 straipsnis, JANĮ 76 ir 13 straipsniai, CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
65. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
66. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas).
67. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 2 dalis, ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė.
68. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pripažinus, jog ieškovo ieškinys iš dalies pagrįstas ir jį tenkinus iš dalies, iš atsakovų solidariai priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 1 601,87 Eur (1 554,80 + 47,07 Eur) sumos nuo 2021-06-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
69. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos išmokėtos vertėjams, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).
70. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.
71. Tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
72. Bylos duomenimis ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 3 717,99 Eur bylinėjimosi išlaidų (73,00 Eur žyminis mokestis, ieškinio, dubliko, patikslinto ieškinio, patikslinto dubliko parengimas, susipažinimas su byla, 44,99 Eur kelionės išlaidos į teismo posėdį). Šias iešovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2021-06-23 mokėjimo nurodymas Nr. 1289 už žyminio mokesčio sumokėjimą; 2021-06-23 advokato parengta sąskaita faktūra Nr. A21-021 už teisines paslaugas pagal sutartį (situacijos analizė, teisinės konsultacijos ir ieškinio paruošimas - 1 200,00 Eur) ir kasos pajamų orderio kvitas Serija ADV Nr. 21-06-02; 2021-07-22 advokato paruošta sąskaita faktūra Nr. A21-025 už suteiktas teisines paslaugas (susipažinimas su atsiliepimu, situacijos analizė, teisinės konsultacijos ir dubliko paruošimas – 800,00 Eur) ir kasos pajamų orderio kvitas Serija ADV Nr. 21-07-02; 2021-08-05 advokato parengta sąskaita faktūra Nr. A21-026 už suteiktas teisines paslaugas pagal sutartį (susipažinimas su atsiliepimu, situacijos analizė, teisinės konsultacijos ir patikslinto ieškinio paruošimas – 800,00 Eur), ir kasos pajamų orderio kvitas Serija ADV Nr. 21-08-01; 2021-09-01 advokato paruošta sąskaita faktūra Nr. A21-027 už teisines paslaugas (susipažinimas su atsiliepimais, situacijos analizė, teisinės konsultacijos ir dubliko paruošimas – 800,00 Eur) ir kasos pajamų orderio kvitas Serija ADV Nr. 21-09-01. Taip pat kelionei Kaunas-Klaipėda-Kaunas ieškovas pateikė šiuo rašytinius įrodymus: automobilio VW Passat, valstybinis Nr. GUT735, techninį pasą; kelionės kilometražą; 2021-12-03 kuro pirkimo pardavimo kvitą bei kuro sąnaudų apskaičiavimą – 44,99 Eur.
73. Atsakovas teismo prašo priteisti 960,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas – pasirengimą civilinei bylai ir atstovavimą teisme. Šias išlaidas už suteiktas teisines paslaugas patvirtina į bylą pateikta 2021-12-01 sąskaita už teisines paslaugas Serija KAR Nr., kurios suma 600,00 Eur ir 2021-12-02 mokėjimo pavedimas į advokato banko sąskaitą, esančią AS „Luminor“ banke, bei 2022-01-12 sąskaita už teisines paslaugas serija KAR Nr. 2022-01-12 360,00 Eur sumai ir 2022-01-12 mokėjimo pavedimo į advokato banko sąskaitą, esančią AS „Luminor“ banke.
74. Atsakovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
75. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovo atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, ieškovo ir atsakovo K. L. atstovų suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.
76. Teismui tenkinus ieškinį iš dalies (50 proc.) ieškovui iš atsakovų priteistina po 929,50 (3 717,99/2) Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui K. L. iš ieškovo priteistina 480,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Cedas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 554,80 Eur administratoriaus atlygį, 47,07 Eur bankroto proceso išlaidų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 1 601,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo bankroto administratoriaus Sigito Šamansko, asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cedas“ ir atsakovo K.L. po 929,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo bankroto administratoriaus Sigito Šamansko naudai.
Priteisti iš bankroto administratoriaus Sigito Šamansko 480,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo K.L. naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.