Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. gegužės 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) 2014 m. birželio 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2015 m. sausio 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. birželio 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine subendrinta bausme - 7 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui;

4) 2015 m. rugpjūčio 18 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu bausmė subendrinta su 2015 m. sausio 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2016 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

6) 2017 m. birželio 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinta su 2016 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine subendrinta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2017 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsniais bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutine 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs 2019 m. liepos 31 d.), teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. lapkričio 29 d., apie 01.40 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį “ (duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,86 promilių girtumas;

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorė, kaltinamojo gynėja ir kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo paskelbti bei išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo D. B. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Motyvuojamoji dalis

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 29 d. apie 01.40 val., kelyje (duomenys neskelbtini), D. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 tomas, b. l. 1);

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūno B. N. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 29 d. patruliuojant radijo šaukiniu 4006 kartu su vyriausiąja patrule G. V. apie 01:40 val. kelyje (duomenys neskelbtini) pastebėjo griovyje automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir du asmenis, kurie išlipo iš griovio ir šalinosi nuo automobilio. Sustojus prie asmenų išsiaiškino, jog tai D. B., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,86 prom. girtumas, ir G. K., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,18 prom. girtumas. Abu asmenys paaiškino, jog abu važiavo automobilyje, vairavo D. B., vyko iš draugo, M. V., pas kurį išgėrinėjo (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje nuo (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio dėl girtumo ir nuvažiavo nuo kelio. Apžiūros metu pas G. K. kišenėje rado automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius. Susisiekus mobiliuoju telefonu su M. V. jis paaiškino, jog iš jo kiemo su minėtu (duomenys neskelbtini) automobiliu išvažiavo D. B. už vairo, o G. K. sėdėjo šoninėje priekinėje keleivio vietoje. Už 15 min. po pirmo tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu, vairuotojui D. B. nustatytas 2,22 prom. girtumas. Kaip vairuotojas prisipažįsta vairavęs automobilį nufilmuota automobilio vidaus kamera K4006 nuo 02:40 val. - 02:45 val. (1 tomas, b. l. 8);

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta - kelias (duomenys neskelbtini) sankryža (1 tomas, b. l. 10-15);

Neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo išrašo kopija nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 29 d. 02.03 val. D. B. nustatytas 1,86 promilių girtumas, o 02.18 val. - 2,22 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 26, 27-28);

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 30);

VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija nustatyta, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas R. J. (1 tomas, b. l. 31);

Liudytojo G. K. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad savanoriškai pateikta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopija iš kurios nustatyta, kad 2019 m. spalio 1 d. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš R. J. pirko G. K. (1 tomas, b. l. 37);

VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija nustatyta, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2019 m. gruodžio mėn. yra 2090 eurų (1 tomas, b. l. 32);

Vairuotojų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad D. B. neišduotas vairuotojo pažymėjimas (1 tomas, b. l. 102).

Kaltinimas dėl vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, D. B. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paaiškino, kad nevykdė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo 3 metus vairuoti transporto priemones. Teisė vairuoti transporto priemones jam atimta trims metams, tačiau jis vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jam buvo išaiškinta baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygos, ir atsakomybė už jų nesilaikymą. Buvo įspėtas apie teisines pasekmes vengiant atlikti teismo skirtą įpareigojimą. Gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad D. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams (1 tomas, b. l. 95-97).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus duomenimis nustatyta, kad buvo sudarytas D. B. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės priežiūros planas Nr. 5DN-1416 (kopiją) (1tomas, b. l. 115). Iš bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės priežiūros plano Nr. 5DN-1416 (kopijos) matyti, kad D. B. 2019 m. rugpjūčio 6 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (1 tomas, b. l. 116-120).

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teisės aiškinimo taisyklės dėl BK 243 straipsnio taikymo yra suformuluotos kasacinėse nutartyse Nr. 2K-254-511/2018, 2K-7-59/2012. Siekiant nustatyti konkrečios veikos pavojingumą, pagrindą pripažinti veiksmus nusikalstamais, turi būti vertinamas kaltininko veikos piktybiškumas ir sistemingumas, rodantis aiškų veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą.

Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, D. B. buvo paskirta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2019 m. kovo 31 d. redakcija), nes jis 2017 m. vasario 20 d., apie 00.03 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, (kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), kuriuo jam buvo paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 3 metams.

Tai, kad kaltinamasis žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įrodyta ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateikta informacija iš kurios matyti, kad kaltinamasis 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą ir Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus darbuotojos - liudytojos L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Taigi, pagal nustatytas aplinkybes galima spręsti, kad D. B. veika iš esmės formaliai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kadangi jis vairavo transporto priemonę, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, draudžiančią tai daryti. Visgi, teismas pažymi, kad šiuo atveju vien formalaus vertinimo nepakanka. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo laikomasi pozicijos, jog ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos piktybiškumas, sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-285-843/2020, 1A-180-843/2020, 1A-81-843/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-885/2020, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-594/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-36-468/2019, Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

Nagrinėjamu atveju, teismas D. B. veiksmuose sistemingumo neįžvelgia. Be aptariamo įvykio, dėl kurio ir buvo pradėta ši baudžiamoji byla, nėra užfiksuota, kad D. B. būtų dar kartą (pakartotinai) vairavęs transporto priemones po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įsiteisėjimo. Taigi, jo veiksmai nelaikytini sistemišku baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu, padarytas pažeidimas vertintinas kaip vienkartinis. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo (2 tomas, b. l. 85-89) matyti, kad D. B. 2019 m. gruodžio 15 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 423 straipsnio 1 dalį už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ir turto sugadinimą. Taip pat iš to paties administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. B. 2017 m. gegužės 10 d. bei 2020 m. sausio 27 d. taip pat administracine tvarka baustas už vairavimą neturint teises, o 2017 m. spalio 3 d. teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir vėl 2019 m. lapkričio 29 d. vairavo transporto priemonę, pažeisdamas paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. iki 2017 m. spalio 3 d. padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis vengia atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-36-468/2019).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad aptariama D. B. veika šiuo atveju nepasižymi sistemiškumu ar piktybiškumu ir nėra tiek pavojinga, kad būtų pagrindas už jos padarymą jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Šiame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

Nesant kitų papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika, teismo vertinimu, negali būti vertinama nei kaip sistemingas, nei kaip piktybiškas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokią poziciją patvirtina ir nuosekli aukštesnės instancijos teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-285-843/2020, 1A-180-843/2020, 1A-81-843/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-885/2020).

Atsižvelgiant į išdėstytą, D. B. pagal BK 243 straipsnį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė recidyvistas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, ir norint taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, į kaltinamojo asmenybę, šeimyninę padėtį, amžių – yra pilnametis, nevedęs, nedirbantis, kaltinamojo teigimu, turi 4 mėnesių vaiką, administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį baustas (2 tomas, b. l. 85-89). D. B. praeityje teistas septynis kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Individualizavus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam turi būti paskirta bausmė susijusi su jo izoliavimu, kitos rūšies bausmė būtų aiškiai per švelni. Vertinant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis visiškai pripažino kaltę ir gailėjosi, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, dydį nustatant didesnę, nei bausmės vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis trečiajam asmeniui priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso R. J. (1 tomas b. l. 31). Transporto priemonės 2019 m. spalio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi R. J. pardavė minėtą transporto priemonę G. K. (1 tomas, b. l. 37). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas G. K. (1 tomas, b. l. 40, 41-43). Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti (bylos duomenimis G. K. būdamas neblaivus miegojo automobilyje ant galinės sėdynės) taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), 2003 m. kaina su PVM 2 090 Eur (1tomas, b. l. 32). Iš kaltinamojo D. B. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma - 2 090 Eur.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokio pobūdžio veiką yra padaręs ir anksčiau, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad D. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 29 d. 02.03 val. iki 2019 m. lapkričio 29 d. 10.24 val. (1 para). 2020 m. liepos 24 d. D. B. buvo išduotas Europos arešto orderis, jis užsienio valstybėje – Lenkijoje buvo sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 31 d., suimtas 2020 m. rugsėjo 1 d. (2 tomas, b. l. 46). D. B. Lietuvoje sulaikytas 2020 m. rugsėjo 17 d. 13.00 val (2 tomas, b. l. 17). Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi D. B. nustatytas 14 d. kardomosios priemonės - suėmimo terminas, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. (2 tomas, b. l. 55-57).

Teismas sprendžia, jog suėmimo pratęsimo pagrindai ir sąlygos, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, šiuo metu nėra išnykę. Kaltinamojo D. B. Lietuvoje socialiniai ryšiai silpni, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas D. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime Lietuvoje bei užsienio valstybėje išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 29 d. 02.03 val. iki 2019 m. lapkričio 29 d. 10.24 val. (1 para) ir nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 9.19 val. iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti D. B. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. B. pagal kaltinimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, ir išieškoti valstybės naudai automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 2090 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt eurų 00 ct).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 4 (keturis) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Iki bausmės vykdymo pradžios D. B. pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką, įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime Lietuvoje bei užsienio valstybėje išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 29 d. 02.03 val. iki 2019 m. lapkričio 29 d. 10.24 val. (1 para) ir nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 9.19 val. iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka). Suimtam nuteistajam nuosprendžio apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.