Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime Lietuvoje bei užsienio valstybėje išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 29 d. 2.03 val. iki 2019 m. lapkričio 29 d. 10.24 val. (1 para) ir nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir išieškota valstybės naudai automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2090 Eur (du tūkstančiai devyniasdešimt eurų 00 ct).

BK 68 straipsnio pagrindu D. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 4 (ketverius) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

D. B. pagal kaltinimą dėl BK 243 straipsnio išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. B. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. lapkričio 29 d. apie 1.40 val. kelyje (duomenys neskelbtini), 23-ajame kilometre, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,86 promilių girtumas.

2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog D. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teismas, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, nusprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

6. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. B. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

8. D. B. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą). Vertindamas asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. B. nusikaltimus daro sistemingai. Nors yra pakankamai jauno amžiaus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau aštuntą kartą. Be to, yra teistas ir užsienyje. Dabartinis nusikaltimas padarytas praėjus beveik keturiems mėnesiams po to, kai jis grįžo iš pataisos namų atlikęs jam skirtą keliais nuosprendžiais subendrintą laisvės atėmimo bausmę už ankstesnius nusikaltimus, vienas kurių buvo analogiško pobūdžio (2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį). Anksčiau jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos D. B. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Be to, jis ne kartą už įvairius nusižengimus baustas ir administracine tvarka. Baustas ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, kai šios teisės nėra įsijęs. 2016 m. spalio 7 d. nutarimu buvo baustas už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas 1,92 promilių girtumas, kas rodo, kad jis ignoruoja ir Kelių eismo taisykles, daro net ir labai šiurkščius pažeidimus, taip keldamas realų pavojų eismo saugumui, eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio, jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Pastebėtina, kad net ir šioje byloje nuteistasis ignoravo jam skirtos kardomosios priemonės reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo metu po laikinojo sulaikymo jį paleidus į laisvę, buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, D. B. buvo įspėtas, kad pažeidus šios kardomosios priemonės sąlygas, jam gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Nežiūrint to, po bylos perdavimo su kaltinamuoju aktu teismui, jis išvyko į Vokietiją, kur buvo sulaikytas dėl automobilių vagysčių. Jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Toks nuteistojo elgesys ir jo apeliaciniame skunde dėstomi pasiteisinimai rodo visišką asmens neatsakingumą, atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo skirtus įpareigojimus bei jam nustatytų elgesio taisyklių nepaisymą. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. B. už jo padarytą nusikaltimą skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydį nustatė šiek tiek didesnį nei sankcijos vidurkis, kadangi švelnesnėmis su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Paskirta bausmė, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, sumažinta vienu trečdaliu, todėl galutinę D. B. paskirtą bausmę laikyti aiškiai per griežta, nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Visos paminėtos aplinkybės neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaip ir minėta, D. B. jau anksčiau buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo. Paminėtos aplinkybės eliminuoja galimybę nuteistajam dar kartą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apelianto teiginiai apie kūdikio turėjimą ir norą juo rūpintis, sistemingų ir nuolat daromų pažeidimų ir nusikaltimų kontekste, teismo išvadų nekeičia.

10. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pabrėžia, kad bausmė yra paties nusikaltimą padariusio asmens netinkamų veiksmų rezultatas. Būtų nesuprantama, jei padaręs nusikaltimą asmuo galėtų pasirinkti jam patogią bausmės rūšį ir jos dydį, toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusikaltimo pasekmių. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

11. Tačiau, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 50 straipsnio redakcija, reglamentuojanti terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimą, nenumato teismui galimybės parinkti nuteistajam pataisos įstaigos rūšies. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Pagal BVK 21 straipsnį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos. To paties kodekso 65 straipsnyje įtvirtinta, jog į konkrečią pataisos įstaigą, pagal Kalėjimų departamento nustatytą tvarką, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Tad šiuo atveju nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmės vietą ir sąlygas turi teisę ir pareigą parinkti ir nustatyti tik pataisos įstaiga. Tuo tarpu teismas tokių įgaliojimų ir kompetencijos neturi. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. B. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.