Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinį atsakovams D. B., P. M., tretieji asmenys biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) „Raseinių socialinių paslaugų centras“, D. M., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, laikino tėvo valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo bei priteisto materialinio išlaikymo padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

11. Atsakovė D. B. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas asmeniškai, neatvykimo priežasties nepranešė. Siekiant greito teisminio proceso, kas atitinka visų pirma mažamečio vaiko interesus, posėdyje dalyvaujant atsakovės atstovei advokatei Raimondai Klimienei, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

12. Trečiojo asmens BĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo informuotas tinkamai, 2022 m. vasario 9 d. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti BĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

13. Iš byloje esančių įrodymų bei proceso šalių paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu nustatyta, kad N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra D. B., tėvas – P. M.. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu N. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu P. M., nustatyta D. B. bendravimo tvarka su sūnumi, iš D. B. priteistas išlaikymas N. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 115,00 Eur. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A₁-209, N. M. nuo 2016 m. kovo 10 d. nustatyta laikinoji globa, kuri pasibaigė 2016 m. rugsėjo 19 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. A₁-187, N. M. nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. vasario 22 d., globėja paskirta D. M.. Laikinoji globa pasibaigė 2017 m. birželio 6 d. 2020 m. spalio 24 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2020 m. spalio 23 d. gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą – neblaivūs tėvai neužtikrina saugumo mažamečiui vaikui. Motinai D. B. nustatytas 3,44 prom. girtumas, tėvui P. M. – 3,36 prom. girtumas. Iš 2020 m. gruodžio 28 d. gauto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato pranešimo matyti, jog 2020 m. gruodžio 23 d. pas neblaivų P. M. (nustatytas 2,71 prom. girtumas) yra nepilnametis jo sūnus N. M., jis vaiko neprižiūri. 2021 m. vasario 26 d. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato gauta informacija, jog BĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ socialinė darbuotoja prašė nustatyti girtumą rizikos šeimai, nes namuose abu tėvai stipriai neblaivūs, o greitai reikės pasiimti mažametį vaiką iš darželio. P. M. nustatytas 2,10 prom. girtumas, jo sugyventinei – 2,41 prom. girtumas. 2021 m. lapkričio 23 d. atvykusi į P. M. šeimą socialinė darbuotoja abu tėvus rado neblaivius, P. M. nustatytas 2,95 prom. girtumas, jo sugyventinei – 2,17 prom. girtumas. Tarnybos 2021 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime dėl mobiliosios komandos darbo su D. B. nurodyta, jog motina išsakė neigiamą kategorišką nuomonę vaiko atžvilgiu ir nuo 2021 m. kovo 10 d. su ja nepavyksta susisiekti, intensyvi mobiliosios komandos pagalba D. B. neteikiama. Intensyvi mobiliosios komandos pagalba teikiama tėvui P. M. ir sūnui N. M.. 2021 m. balandžio 6 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktose mobiliosios komandos rekomendacijose atvejo vadybininkui dėl darbo su P. M. šeima organizavimo nurodyta, jog 2021 m. vasario 26 d. P. M. nustatytas 2,1 prom. neblaivumas. Pažymėta, jog P. M. su vaiko motina ryšių nepalaiko, ji berniuko nelanko, išlaikymo neteikia. P. M. šeimai nuo 2018 m. liepos 2 d. taikomas atvejo vadybos procesas, nuo 2019 m. sausio 1 d. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Mobili komanda su P. M. šeima dirbo nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. balandžio 6 d. Pastebėta, jog P. M. nelinkęs analizuoti savo alkoholio vartojimo įpročių, išlieka gynybiškas pagalbos priėmimui, tvirtina galintis savarankiškai kontroliuoti alkoholio vartojimą, nesvarsto problemos sprendimo galimybių ir būdų, vidinė motyvacija žema. Mobiliajai komandai dirbant intensyvų darbą su P. M. šeima, buvo taikytos mobiliosios pagalbos formos – psichologinis konsultavimas ištikus krizei, streso įveikos įgūdžių formavimas, informavimas, konsultavimas priklausomybių, tėvystės įgūdžių, saugios aplinkos vaikui kūrimo klausimais, taikytos motyvavimo technikos. Rekomendacijose taip pat nurodyta, jog P. M. negeba identifikuoti esminių probleminių sričių šeimoje, neigia probleminį alkoholio vartojimą, jo nesieja su šeimą ištikusia krizine situacija. Jis esminę šeimos problemą įvardina artimųjų „kišimąsi“ į jo gyvenimą, norėtų gyventi toliau nuo jų. Tėvas negeba įvardinti konkrečių žingsnių bet kokiam savo tikslui pasiekti, nėra pasirengęs savarankiškai spręsti problemų. 2021 m. gegužės 4 d. vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, jog N. M. pas močiutę gyventi patinka, jis labiau nori gyventi su močiute. Iš 2021 m. gruodžio 22 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos seniūnijos rašto dėl P. M. charakteristikos matyti, jog P. M. gyvena su drauge, kuri seniūnijos žiniomis veda netinkamą gyvenimo būdą. N. M. gyvena su močiute D. M.. P. M. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Iš 2022 m. sausio 12 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Pagojukų seniūnijos rašto dėl D. B. matyti, jog D. B. nuolatinio darbo neturi, Raseinių Užimtumo tarnyboje – registruota. Socialinė pašalpa 2021 m. liepos mėn. buvo nutraukta, nes neatliko visuomenei naudingos veiklos. 2021 m. rugpjūčio mėn. gautas pranešimas iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus, kad D. B. paskirta 4 mėn. viešųjų darbų bausmė, tačiau paskirtos bausmės moteris pilnai neįvykdė. D. B. nelinkusi bendrauti su seniūnijos atstovais, nevykdo įsipareigojimų, neatsakingai atlieka savo pareigas. 2021 m. gegužės 7 d. vaiko laikinojo apgyvendinimo akte nurodyta, jog N. M. paimamas iš jam nesaugios aplinkos – iš jo tėvų P. M. ir D. B. ir laikinai apgyvendinamas pas močiutę D. M., adresu (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi leista paimti mažametį N. M. iš motinos D. B. ir tėvo P. M.. Iš 2021 m. gegužės 10 d. BĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ rašto dėl P. M. šeimos matyti, jog alkoholio vartojimas yra pagrindinė problema, dėl kurios P. M. šeimoje yra kilusi krizinė situacija. 2021 m. balandžio 12 d. paaiškinime P. M. nurodė, kad nemano esantis priklausomas nuo alkoholio, todėl į priklausomybių centrą nesiregistruos. Iš 2021 m. birželio 17 d. BĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ rašto dėl D. B. šeimos matyti, jog moteris gyvena kartu su savo broliu, niekur nedirba, lankosi Užimtumo tarnyboje. D. B. teigė, kad ji dirba pavienius darbus ir jai užtenka pinigų pragyvenimui. N. M. išlaikymo neskiria, nesidomi vaiko sveikata, ugdymusi ar problemomis susijusiomis su vaiku. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato gauta informacija, kad D. B. 2015 m. rugsėjo 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, jai buvo paskirti viešieji darbai 4 mėnesiams. 2021 m. balandžio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, 2021 m. gegužės 14 d. D. B. pripažinta įtariamąja ir jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Be to, į šeimos atvejo vadybos posėdį D. B. neatvyko du kartus iš eilės (2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. birželio 15 d.), todėl atvejo vadyba jos šeimai buvo nutraukta. 2021 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) informavo, jog pacientą N. M. į polikliniką atvesdavo ir rūpindavosi tėvas P. M.. 2021 m. rugsėjo 6 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. ir 2021 m. spalio 8 d. – 2021 m. spalio 15 d. dėl berniuko ligos laikinas nedarbingumas vaiko slaugai buvo išduotas močiutei D. M.. 2021 m. gruodžio 22 d. BĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ rašte dėl P. M. ir D. B. nurodė, kad P. M. neturi motyvacijos sprendžiant priklausomybės alkoholiui problemą. Vaiko motina D. B. nededa jokių pastangų, nekeičia savo elgesio, vengia atlikti savo, kaip motinos, pareigas, auklėti ir išlaikyti vaiką, nesiekia vaiko susigrąžinti. Vaiko tėvui P. M. teikiama socialinių darbuotojų pagalba yra neefektyvi, vyras dėl jam nustatyto riboto darbingumo lygio ir silpnos motyvacijos keisti gyvenimo būdą, nekuria saugios aplinkos mažamečiui vaikui augti ir vystytis, todėl šiuo metu N. M. augti biologinėje šeimoje nei pas tėvą, nei pas motiną nėra galimybės.

14. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.159 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017.) Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

15. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei D. B.. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė D. B. vengia atlikti savo kaip motinos pareigas auklėti ir išlaikyti savo sūnų N. M., nesirūpina jo priežiūra, ugdymu ir išlaikymu, yra iš esmės visiškai nusišalinusi nuo bendravimo su vaiku, paskutinį kartą, bylos duomenimis su sūnumi matėsi prieš beveik metus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog vos tik gimus atsakovų sūnui, šeimai buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir buvo teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovė nebendradarbiavo su socialines paslaugas teikiančiomis institucijomis, nesinaudojo jai teiktomis socialinėmis paslaugomis, nedėjo pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą, nesprendė alkoholio vartojimo problemos. Teikiant pagalbą pastebėtas nenoras bendrauti su socialiniais darbuotojais. Atsakovė buvo išreiškusi norą pati auginti N. M., tačiau į šeimos atvejo vadybos posėdžius neatvyko du kartus iš eilės, todėl atvejo vadyba buvo nutraukta. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, D. B. sūnaus nelanko, jo sveikata ir ugdymu nesidomi, buvo išsakiusi neigiamą kategorišką nuomonę vaiko atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu priteisto materialinio išlaikymo sūnui nemoka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovė nevykdo savo pareigos auginti sūnų, juo nesirūpina, nesiekia jo susigrąžinti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad motina savanoriškai nuo rūpinimosi vaiku nusišalino, nesiekia bendrauti su sūnumi, rūpintis tiek fiziniais, tiek emociniais vaiko poreikiais, nėra tikimybės, jog pakeis savo elgesį ir vaikui bus galima grįžti į šeimą. D. B. tiek teismo pranešimas, tiek šaukimas dėl atvykimo į teismo posėdį įteikti asmeniškai, tačiau atsakovė atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, su jai paskirta atstove nesusisiekė, tai rodo atsakovės abejingumą ir nenorą dėti pastangų sūnaus susigrąžinimui. Vaikas turi teisę į saugią ir stabilią aplinką, o to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių apie vaiko ir atsakovės ryšius, D. B. užtikrinti negali, todėl ieškovės prašymas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei D. B. sūnaus N. M. atžvilgiu tenkintinas. Teismo vertinimu, būtent toks sprendimas atitinka geriausius vaiko interesus, kurie šiuo atveju yra prioritetiniai, o šio reikalavimo netenkinimas neužtikrintų maksimalios ir būtinos bei tinkamos vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.

17. Teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui P. M.. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas P. M. vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas auklėti vaiką, pakankamai nesirūpina sūnaus priežiūra, ugdymu. Atsakovas nededa pakankamai pastangų keisti savo gyvenimo būdo ir nesistengia/nesiekia sūnų susigrąžinti į šeimą. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog neprieštarauja dėl laikino tėvo valdžios apribojimo sūnaus N. M. atžvilgiu. Atsakovo neblaivumai buvo fiksuoti 2020 m. spalio 23 d., 2020 m. gruodžio 23 d., 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. lapkričio 23 d. Atsakovas nekeičia savo gyvenimo būdo, net ir esant priimtai Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarčiai, kuria buvo išduotas leidimas paimti N. M. iš tėvų D. B. ir P. M., o sūnui nuo 2021 m. gegužės 20 d. nustačius laikinąją globą, atsakovas nepadarė išvadų ir toliau vedė netinkamą gyvenimo būdą – vartojo alkoholį, atsisakė gydytis priklausomybės ligų centre ir kt.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo P. M. santykiai su sūnumi nėra galutinai nutrūkę, nes atsakovas su sūnumi bendrauja, jį lanko, teikia materialinį išlaikymą. Be to, jis geria medikamentinius vaistus, apie tris mėnesius nebevartoja alkoholio (tai patvirtino ir N. M. globojanti močiutė D. M.), šiuo metu ieško darbo. Ieškovė taip pat patvirtino, kad P. M. ryšys su sūnumi nėra nutrūkęs. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas daro ypatingą žalą sūnaus N. M. vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis negali pasikeisti. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas mano, kad tėvo valdžia P. M. sūnaus N. M. atžvilgiu turėtų būti apribojama laikinai, todėl ieškovės prašymas laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui P. M. sūnaus N. M. atžvilgiu tenkintinas.

19. Sutinkamai su CK 3.195 straipsniu, atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Ieškovė prašė padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5145-476/2018 iš D. B. priteistą 115,00 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. M. iki 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, bei priteisti iš P. M. materialinį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos N. M. 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

21. Atsakovės D. B. atstovė posėdžio metu nurodė, kad prašoma padidinti išlaikymo suma yra per didelė, atsakovė nemoka priteisto mažesnio 115,00 Eur išlaikymo, kažin, ar pajėgtų mokėti didesnį.

22. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

23. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama pirmiausiai geriausių vaikų interesų principo svarba. Pagal teismo praktiką tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – vertinimu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą, todėl kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 suformuluota taisyklė netaikytina tais atvejais, kai prašoma pakeisti ankstesniu teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

24. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. B. niekur nedirba, skirtas pašalpos mokėjimas jai buvo nutrauktas, nes ji neatliko visuomenei naudingos veiklos. Duomenų apie atsakovės pajamas teismas neturi. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl net ir tas faktas, kad atsakovė yra nedirbanti, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, nes atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju pareiga nevykdoma dėl atsakovės D. B. netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad jai būtų apribotas darbingumas, nustatytas neįgalumas, byloje nėra, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, iš D. B. nepilnamečiui vaikui N. M. priteistinas materialinis išlaikymas didintinas iki 150,00 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. sausio 17 d. – šią dieną teisme gautas ieškinys) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

25. Teismas pažymi, kad sprendžiant priešingai, nepadidinus išlaikymo teismo nurodyta suma, geriausi vaiko interesai nebūtų užtikrinti, juolab, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje pripažino, kad išlaikymą padidinti būtina, kadangi dabartinė suma neatitinka vaiko interesų. Paminėtina, kad priteisto išlaikymo dydis buvo nustatytas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu, t. y. N. M. tuo metu buvo dveji metai. Šiuo metu vaikui yra šeši metai. Vaiko poreikiai iš esmės yra pasikeitę – padidėję (be to, netrukus atsiras papildomos išlaidos vaikui pradėjus lankyti mokyklą bei užklasinę veiklą). Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 metų minimali mėnesinė alga – 730,00 Eur. Taigi, iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteistina suma (150,00 Eur) neviršija šio orientacinio kriterijaus.

26. Sprendžiant dėl iš atsakovo P. M. priteistino materialinio išlaikymo vaikui dydžio, atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendime nurodyta aplinkybė, jog P. M. nuo 2017 m. vasario 15 d. nustatytas neįgalumas dėl epilepsijos, tuo metu jis gavo 110,00 Eur dydžio neįgalumo pašalpą. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2022 m. sausio 13 d. išrašo matyti, jog P. M. nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2022 m. liepos 21 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Atsakovo sveikatos būklė, jo neįgalumas, sveikatos būklės specifika sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovui gali būti sudėtingiau susirasti darbą ir gauti pastovias pajamas. Be to, P. M. geranoriškai moka sūnaus išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog gauna 150,00 Eur dydžio invalidumo pensiją, šiuo metu nedirba, jo mama D. M. pati prisideda prie anūko N. M. išlaikymo (ji teismo posėdžio metu nurodė, kad prie vaiko išlaikymo prisideda ir pati, didesnis išlaikymas nėra būtinas), todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas priteisti mažesnį nei prašoma materialinį išlaikymą, t. y. priteisti 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas pažymi, kad jeigu ateityje P. M. būtų nustatytas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas sūnaus N. M. atžvilgiu, pasikeistų P. M. turtinė padėtis, sūnaus poreikiai, tuomet būtų pagrindas priteistą materialinį išlaikymą vaikui padidinti.

27. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

28. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu, N. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu P. M., jo gyvenamojoje vietoje. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi, mažametį N. M. leista paimti iš motinos D. B. ir tėvo P. M.. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu N. M. nuo 2021 m. gegužės 20 d. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta močiutė D. M., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos šeimoje, vaikas čia gyvena iki šiol. 2021 m. gegužės 4 d. vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, jog N. M. pas močiutę gyventi patinka, jis nori gyventi su močiute. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad vaiko geriausius interesus šiuo metu atitinka N. M. gyvenimas su močiute, vykdant laikinosios globos priežiūrą, pažeidimų nenustatyta. N. M. laikinai pas močiutę D. M. apgyvendintas jau ne pirmą kartą, D. M. rūpinasi vaiko sveikata, jo ugdymu ir vystymusi. (duomenys neskelbtini) lopšelis-darželis informavo, jog neturi jokių pretenzijų D. M.. Be to, D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pati prisideda prie N. M. materialinio išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad močiutė D. M. užtikrina tinkamą ir saugią aplinką N. M. augti ir vystytis, nepilnamečio N. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jam nustatymo įsiteisėjimo nustatytina D. M. šeimoje, globėją paskiriant ir vaiko išlaikymui priteistų lėšų administratore iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

29. Atsakovei D. B. neterminuotai apribojus motinos valdžią, o atsakovui P. M. laikinai apribojus tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Kita vertus pažymėtina, kad atsakovui teismo priimtu sprendimu tėvų valdžia neterminuotai nėra apribojama.

30. Teismas taip pat pažymi, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios neterminuotas ar laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, o pagal šio straipsnio 3 dalį, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Nurodytos įstatymo nuostatos sudaro galimybę atsakovams imtis realių veiksmų keisti savo elgesį, siekti tėvų valdžios apribojimo panaikino, t. y. ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko priežiūros, auklėjimo ir ugdymo procese.

31. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio. Atsakovams 2022 m. vasario 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais suteikta antrinė teisinė pagalba, atstovai paskirti teismo iniciatyva, todėl bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 402 straipsniu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pakeisti 2018 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5145-476/2018 nustatytą išlaikymo iš D. B. sūnui N. M. dydį, ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamą sumą padidinti iki 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 0 ct) per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad ši išlaikymo suma mokama nuo 2022 m. sausio 17 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 0 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti 2018 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5145-476/2018 nustatytą N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimoje, globėją D. M. paskiriant ir vaiko išlaikymui priteistų lėšų administratore.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją ieškovei.