- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- 2-5145-476/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00312-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- D. B.
- Išvadą teikia
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 8 d.
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Jašauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei D. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas P. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko N. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, jo gyvenamojoje vietoje; nustatyti D. B. bendravimo su sūnumi N. M. tvarką: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais 17.00 val. ir grąžinant į sūnaus gyvenamąją vietą sekmadieniais 17.00 val. Priteisti iš D. B., išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eurų, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2018-01-01 iki vaiko pilnametystės; nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti P. M..
Ieškovas P. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį į tenkinti, paaiškino, kad atsakovė D. B. yra N. M. motina. Mano, kad sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo, nes vaikas bus tinkamai prižiūrimas. Sūnus N. M. su atsakove galės bendrauti netrukdomai. Jam nėra žinoma apie atsakovės gaunamas pajamas ar darbovietę, tačiau ji yra sveika ir darbinga, todėl prašo sūnaus iš išlaikymui iš D. B. priteisti po 150 Eur kas mėnesį. Vaiko poreikiams patenkinti jis kiekvieną mėnesį išleidžia po 300 Eur. Šias išlaidas sudaro 170 Eur maistui, 50 Eur higienos prekėms, 30 Eur vaistams, 50, drabužiams. Jo pajamos yra apie 150 Eur per mėnesį, jis šiuo metu nedirba, nes augina sūnų. Atsižvelgiant į tai, kad jis nepasitiki D., norėtų, kad vaikas iš gyvenamosios vietos nebūtų išvežamas iki jam sukaks 5 metai. D. šeimoje uvo apsinuodijimo vaistais atvejų, jos namų aplinka nesaugi. Kai bus vyresnis, N. pats supras kaip elgtis ir grėsmės jo sveikatai nebus. Jis leis atsakovei su sūnumi netrukdomai bendrauti, galės su juo pasivaikščioti.
Atsiliepimas
Atsakovė D. B. su ieškiniu nesutiko. Patvirtino, kad sūnaus nematė nuo 2017 m. gruodžio 27 d. Ji norėjo su sūnumi susitikti, bet kai važiavo pas jį su draugu iš Kelmės, sulaukė skambučio kad P. su sūnumi išvykęs. Jai nieko neliko kaip grįžti į namus. Ji turėjo problemų su alkoholiu, bet jas sprendžia. Jai skirtas medikamentinis gydymas ir ji gyvena normalų gyvenimo būdą. Šiuo metu nedirba, bet ieško darbo ir pradės gauti nuolatines pajamas. Dabar pragyvena iš atsitiktinių uždarbių. Iš šių pajamų sūnaus lėšų neskyrė. Norėjo perduoti pinigus sūnaus išlaikymui per P. M. giminaitį, bet jai nepavyko. Jei žinotų ieškovo sąskaitą, tai pinigus pervestų. (duomenys neskelbtini) jai skirtas socialinis būstas. Jau baigiami remonto darbai. Ji su sūnumi galėtų tame bute gyventi. Sūnui tikrai būtų geresnės buities sąlygos. Dabar jis gyvena dviejų kambarių bute ir savo atskiro kambario neturi. Jai taip pat būtų apsunkintas bendravimas su vaiku. P. mama labai pikta ir jos apsilankymai gali sukelti konfliktus, kurie baigsis policijos iškvietimu.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Lina Jašauskienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-08-25 D. B. ir P. M. šeima Raseinių rajono savivaldybės administracijos įsakymu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. 2017 m. ieškovas su atsakove ir sūnumi N. M. apsigyveno pas P. M. motiną D. M.. Tačiau 2017 m. gruodžio mėn. sugyventiniai galutinai nutraukė santykius. Ieškovas P. M. su sūnumi N. liko gyventi (duomenys neskelbtini), D. M. nuosavybes teise priklausančiame name. Šeima gyvena tvarkingame būste su patogumais, vyras su sūnumi turi apie 20 kv. m. kambarį, kuriame yra visi reikalingiausi baldai. Vaikas miega atskiroje lovytėje. Virtuve dalinasi su tame kambaryje gyvenančia sese A. P.. Namuose N. turi daug žaislų, vaikas nuolat bendrauja ir žaidžia su savo pussesere ir pusbroliu. 2017-02-15 P. M. nustatytas neįgalumas dėl epilepsijos. Dėl to jam sunku įdarbinti. Pastaruoju metu ieškovas dirbo UAB „Linveda“, tačiau už pravaikštas buvo atleistas. Dabartinės P. M. pajamos: neįgalumo pašalpa, kuri yra 110,00 Eur, socialinė pašalpa ir išmoka už vaiką 185,00 Eur. P. M. finansiškai padeda motina D. M. ir sesuo A. P.. Motina D. B. vaiku nesidomi ir jo nelanko. P. M. užregistravo N. į Ariogalos lopšelį darželį, pristatė reikiamus dokumentus socialinei pašalpai gauti bei prasitęsė nedarbingumo lygio nustatymą. Tačiau 2018-03-14 apsilankius P. M. namuose, vyras rastas neblaivus. P. M. pripažino, kad turi alkoholio vartojimo problemų ir sutiko gydytis. 2018-03-23 jis išvyko gydytis. Jo gydymosi laikotarpiu N. M. sutiko pasirūpinti vaiko močiutė D. M.. P. M. stengiasi prižiūrėti savo sūnų, deda pastangas sudaryti sūnui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Atsakovės D. B. šeima skyriui žinoma nuo 2012 m., kada ji buvo įrašyta į dalinės rizikos šeimų sąrašą, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Atsakovė mokėsi Šiluvos gimnazijoje, baigė 10 klasių. Anksti sukūrė šeimą, susilaukė vaikų. D. B. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-12-17 sprendimu apribota motinos valdžia sūnaus G. R. atžvilgiu. VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, kad D. B. gyvena motinos D. B. namuose, (duomenys neskelbtini). Pastebėta, kad jos gyvenamojoje aplinkoje lankosi alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys, moteris nepriima jokių pasiūlymų dėl gydymosi nuo alkoholio vartojimo. Šiuo metu atsakovė niekur nedirba, jokių pajamų negauna. Atsakovė nurodo, kad su savo sūnumi N. nebendrauja ir nelanko jo, teigia, kad sugyventinis neleidžia matytis su sūnumi. (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, kad D. B. yra linkusi valkatauti, yra nepareiginga ir neatsakinga, todėl mano, kad rūpintis mažamečiu vaiku D. B. neturi galimybės. Įvertinus surinktą informaciją darytina išvada, jog P. M. gyvenamojoje vietoje yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos N. M. augti. Tačiau išlieka rizika, kad tėvas P. M. gali vėl pradėti vartoti alkoholį. Todėl būtina P. M. šeimai nuolat teikti socialines paslaugas, ugdant savitvarkos, bendravimo įgūdžius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo
Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.
Ieškovas prašė teismo, nustatyti sūnaus N. M. gyvenamąją vietą kartu su juo, jo gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyti atsakovės D. B. bendravimo su sūnumi tvarką: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais 17.00 val. ir grąžinant į sūnaus gyvenamąją vietą sekmadieniais 17.00 val. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės šeimoje nesaugu, prašė nustatyti, kad iki 5 m. N. iš nuolatinės gyvenamosios vietos neišvežamas. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakove nuo 2017 m. gruodžio mėnesio 27 d. kartu nebegyvena, visą šį laiką šalių nepilnametis sūnus gyveno ir šiuo metu gyvena su savo tėvu P. M. (ieškovu) pas jo motiną D. M.. Šalimis nutraukus santykius atsakovė D. B. sūnumi nesidomi ir jo visiškai nelanko. Per šį laikotarpį ieškovo (tėvo) ir vaiko N. M. ryšys yra stipresnis nei su motina D. B.. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis ieškovas P. M. gyvena su sūnumi N. (duomenys neskelbtini), D. M. nuosavybes teise priklausančiame name. Šeima gyvena tvarkingame būste su patogumais, ieškovas su sūnumi turi apie 20 kv. m. kambarį, kuriame yra visi reikalingiausi baldai. Vaikas miega atskiroje lovytėje. Namuose N. turi daug žaislų, vaikas nuolat bendrauja ir žaidžia su savo pussesere ir pusbroliu. P. M. stengiasi prižiūrėti savo sūnų, deda pastangas sudaryti sūnui tinkamas sąlygas augti ir vystytis (b. l. 16-18, 28). Atsakovės D. B. šeima skyriui žinoma nuo 2012 m., kada ji buvo įrašyta į dalinės rizikos šeimų sąrašą, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. D. B. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-12-17 sprendimu apribota motinos valdžia sūnaus G. R. atžvilgiu. Iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro pateiktos informacijos matyti, kad atsakovė gyvena motinos D. B. namuose, (duomenys neskelbtini). Jos gyvenamojoje aplinkoje lankosi alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys, atsakovė nepriima jokių pasiūlymų dėl gydymosi nuo alkoholio vartojimo (b. l. 23, 24-26). Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos informacijos matyti, D. B. yra linkusi valkatauti, yra nepareiginga ir neatsakinga (b. l. 29). Taigi, akivaizdu, kad ieškovas P. M. yra sudaręs normalias sąlygas sūnui augti ir vystytis. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, bei į tai, kad motina D. B. sūnumi nesidomi, jo nelanko, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko N. M. gyvenamosios vietos nustatymas su jo tėvu (ieškovu) atitiktų vaikų interesus.
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Taigi, nustačius N. M. gyvenamąją vietą su tėvu P. M., nustatytina ieškovo siūloma motinos D. B. bendravimo su sūnumi tvarka: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais 17.00 val. ir grąžinant į sūnaus gyvenamąją vietą sekmadieniais 17.00 val. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dar nėra įsirengusi gyvenamosios vietos ir sūnus bus prižiūrimas Budrevičių namuose, nepilnametis iš tėvo P. M. gyvenamosios vietos iki jam sukaks 5 metai neišvežamas. Tai sąlygoja tai, kad senelių namuose nėra saugu, yra buvę apsinuodijimo vaistais atvejų.
Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.).
Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui.
Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.1 d., 2d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovo prašomą priteisti po 150,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš atsakovės mažintina iki 115,00 Eur. Atsakovei 2015-12-17 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla 2-1693-476/2015) neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus G. R. atžvilgiu ir iš jos priteistas 115,00 Eur išlaikymas. Vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais vaikų išlaikymas, esant toms pačioms sąlygoms, turėtų būti vienodo dydžio.
Ieškovas P. M. skirtinas lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis prašo iš atsakovės D. B. priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018-01-01 iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi atsakovė sūnui išlaikymo neteikė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei pagal jos pajamas taip pat priklausytų antrinė teisinė pagalba, bet dėl jos ji nesikreipė, todėl Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu suteikta antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis (41,40 +100) ir pašto išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti D. B. bendravimo su sūnumi N. M. tokią tvarką: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį pasiimant sūnų N. M. iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais 17.00 val. ir grąžinant į sūnaus gyvenamąją vietą sekmadieniais 17.00 val. Iki N. M. sukaks 5 (penki) metai, bendravimas vykdomas tik tėvo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, į sūnaus N. gyvenamąją vietą atvykstant šeštadienį 10 val. ir bendravimas gali tęstis iki 17 valandos, ir sekmadienį atvykstant 10 val. ir bendravimas gali tęstis iki 17 valandos.
Priteisti iš D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 115 Eurų, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2018-04-01 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 345,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-04-01.
Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimą vykdyti skubiai.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti P. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Iš atsakovės D. B., priteisti 141,40 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą, 40 ct) žyminio mokesčio ir 4,49 Eur (keturis eurus 49 ct) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Iš atsakovės D. B. priteisti 195,00 Eur advokato antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.