Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-47-328/2021 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. K. dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir pagal atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl įpareigojimo grąžinti nepilnametį vaiką, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Vaiko teisių apsaugos skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti atsakovei A. K. motinos valdžią į sūnų A. K. (A. K. ), gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke, juos indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų vaiko išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti nepilnamečio vaiko globėją, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas nurodė, kad atsakovė turi keturis nepilnamečius vaikus: M. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini) Atsakovės šeima nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. yra BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centro (toliau – Centras) žinioje dėl socialinių įgūdžių stokos. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimu atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia į sūnų M. V., vaiko globėju paskirtas Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“. Ieškovo žiniomis, atsakovė vaiko poreikiais nesidomi, sūnaus nelanko. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimu buvo nutraukta atsakovės ir A. K. santuoka, nepilnamečių vaikų K. K. ir I. K. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. K. Vaikų tėvo teigimu, atsakovė vaikams išlaikymo geranoriškai neteikia, su vaikais bendrauja epizodiškai, t. y. kartą per du mėnesius. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena pas draugą M. S., adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. atsakovė dirbo, jos pajamos sudarė apie 450 Eur per mėnesį, tačiau atsakovės skoliniai įsipareigojimai sudarė apie 15 000 Eur. Atsakovė, išeidama į darbą, mažametį sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), palikdavo draugės priežiūrai, tačiau atsisakydavo socialiniams darbuotojams nurodyti jos asmens duomenis. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. nepilnamečio A. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvimo vieta buvo nežinoma, atsakovė su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, informacijos apie save neteikė, o pirmą kartą namuose socialinius darbuotojus priėmė tik 2019 m. balandžio 2 d. Įtarus, kad atsakovė nepilnametį sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), palieka bute, adresu (duomenys neskelbtini), socialinės darbuotojos nuvyko į minėtą butą, jame gyvenančios moterys patvirtino, jog atsakovė kartais joms palieka mažametį vaiką. Kilus įtarimui apie bute, adresu (duomenys neskelbtini), be priežiūros paliktą vaiką, minėtame bute apsilankė Vaiko teisių apsaugos specialistai kartu su policijos pareigūnais ir paėmė nepilnametį A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš jam nesaugios aplinkos. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo apgyvendintas Centro Pagalbos vaikams Socialinės priežiūros ir globos skyriuje, jam buvo teikiama krizių įveikimo paslauga, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. įsakymu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa VšĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimas“, globos vieta – budinčio globėjo gyvenamojoje vietoje. 2018 m. birželio 13 d. su atsakove buvo sudarytas susitarimas dėl bendros veiklos, siekiant pokyčių, jame numatyti reikalavimai atsakovei: išlaikyti pastovų darbą, gyvenamąją vietą, prisiteisti išlaikymą vaikui iš vaiko tėvo, matytis su vaikais ir mažinti įsiskolinimus, tačiau atsakovė neįgyvendino nė vieno iš uždavinių. Atsakovė neatvyko į 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. kovo 27 d. atvejo vadybos posėdžius, o socialinėms darbuotojoms apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje nustatyta, jog atsakovė turi tinkamas sąlygas vaiko svečiavimuisi, tačiau nededa pastangų, kad nepilnametis sūnus galėtų svečiuotis pas ją. Atsakovė nevykdo savo kaip motinos pareigų, nesuvokia atsakomybės ir pasekmių dėl savo veiksmų.

2. Atsakovė A. K. pateikė priešieškinį, prašydama įpareigoti ieškovą grąžinti jai sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš laikino globėjo.

2.1. Atsakovė nurodė, kad jos nepilnametis sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 6 d. buvo paimtas ir perduotas socialinei globai iš sūnaus biologinio tėvo motinos R. A., motyvuojant tuo, kad jis buvo nesaugioje aplinkoje. Atsakovė kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydama grąžinti nepilnametį sūnų, tačiau vaiką jai grąžinti atsisakyta, nurodant, kad atsakovė neturi tam sąlygų. Centro specialistų dėka, pastaruoju metu atsakovei pavyko keletą kartų pasimatyti su sūnumi ir pabendrauti su juo. Nurodė, jog šiuo metu yra išnykusios visos aplinkybės, sudarančios pagrindą apriboti atsakovės motinos teises į sūnų. Atsakovė gali tinkamai rūpintis sūnumi, šiuo metu yra nėštumo ir gimdymo atostogose, gyvena kartu su būsimo vaiko tėvu jam nuosavybės teise priklausančiame bute, jos sugyventinis sutinka, kad atsakovės sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyventų kartu su jais ir įsipareigojo padėti išlaikyti vaiką.

3. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, ieškinį tenkinti iš dalies – terminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią į sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kitus ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.

3.1. Nurodė, kad nepilnametis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos. Atsakovė sūnumi nesirūpino, jis buvo apleistas, neprižiūrėtas, jam prireikė krizių įveikimo paslaugos. Skyriaus duomenimis, atsakovė dar nėra pasirengusi savarankiškai auginti sūnų, turintį raidos sutrikimų, jai trūksta socialinių įgūdžių. Be to, socialinis ryšys tarp atsakovės ir vaiko yra nutrūkęs. Vis dėlto, atsižvelgus į atsakovės pastangas keistis, ieškovas prašo atsakovės motinos valdžią apriboti laikinai.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R. atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkino:

5.1. Laikinai apribojo atsakovei A. K. motinos valdžią į nepilnametį vaiką A. K., gim. (duomenys neskelbtini)

5.2. Priteisė iš atsakovės A. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

5.3. Skyrė laikiną globėją R. R. nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

5.4. Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatė nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. R., gyvenamojoje vietoje.

5.5. Priešieškinį atmetė.

6.1. Teismas nurodė, kad byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog 2018 m. balandžio 6 d. nepilnametis vaikas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas iš nesaugios jam aplinkos vaiko teisių apsaugos specialistams nustačius galimą vaiko nepriežiūros faktą. Bylos medžiaga suponuoja išvadą, jog vaikas, paėmus jį iš nesaugios aplinkos, nebuvo tinkamai prižiūrėtas. Objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti vaiko teisių apsaugos specialistų nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo.

6.2. Teismas pažymėjo, kad nepilnametis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), daugiau nei trejus metus yra prižiūrimas laikinųjų globėjų, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų susirasti ir išlaikyti darbą bei būstą, mažinti įsiskolinimus tinkamai nevykdė, t. y. 2018 m. birželio 13 d. susitarimo įvykdžiusi nebuvo, iniciatyvos bendrauti su vaiku nerodė, ir tik 2020 m. rugsėjo 15 d. pagalbos plane nustatyti teigimai pokyčiai, t. y. atsakovės pastangos susigrąžinti vaiką į šeimą. Nors šiuo metu pastebimi teigiami pokyčiai, pasikeitė atsakovės elgesys vaiko atžvilgiu, ji bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, dėjo pastangas keisdama buitį ir gyvenimo sąlygas, šiuo metu su sugyventiniu auginą bendrą vaiką, tačiau, įvertinęs bylos medžiagą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šie pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio. Be to, spręsdamas motinos valdžios ribojimo klausimą teismas atsižvelgia ir į nepilnamečio vaiko interesus. Byloje nustatytos aplinkybės, jog tarp atsakovės ir nepilnamečio vaiko nėra glaudaus emocinio ryšio, nors toks šiuo metu formuojamas, vaikui grįžti į biologinę šeimą reikalingas pereinamasis laikotarpis. Nepilnametis A. K. taip pat turi sveikatos sutrikimų, kurių rimtumo atsakovė iki galo nesuvokia, vaikui reikalingas itin didelis dėmesys ir rūpestis, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, suponuojančių atsakovės gebėjimus tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku ir užtikrinti visas sąlygas, būtinas jam tinkamai vystytis.

6.3. Teismas konstatavo, kad atsakovė tinkamai neįgyvendino savo motinos valdžios į nepilnametį sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. nuo itin mažo amžiaus (trijų mėnesių) paliko nepilnametį sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), trečiųjų asmenų priežiūrai, vaikas buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos neprižiūrėtas, turi sveikatos problemų (tiek įgimtų, tiek įgytų), kurių atsakovė nepastebėjo arba neigė esant, tačiau deda pastangas ir siekia išspręsti šeimos problemas, todėl yra pagrindo vertinti, kad padėtis gali pasikeisti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikinai apribotina atsakovės motinos valdžia į nepilnametį vaiką A. K., gim. (duomenys neskelbtini) Laikinas atsakovės motinos valdžios ribojimas sudarys galimybes atsakovei imtis aktyvių veiksmų elgesiui pakeisti, įgyti reikiamų socialinių įgūdžių, sudarys sąlygas įvertinti atsakovės pastangas sukurti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir šių teigiamų pokyčių pobūdį, sukurs sąlygas užtikrinti motinos interesą vėl būti su vaiku, nepažeidžiant vaiko teisės augti ir vystytis saugioje aplinkoje.

6.4. Teismas nurodė, kad, apribojus tėvų valdžią, atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka. Atsakovė yra veiksni, darbingo amžiaus, privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. liepos 15 d. dirbo, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. gavo nedarbo draudimo išmokas, o laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. sausio 31 d. jai paskirta motinystės išmoka. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nedirba, šiuo metu augina mažametį vaiką, turi dar keturis išlaikytinius, yra materialiai priklausoma nuo sugyventinio. Byloje duomenų apie aplinkybes (be vaiko priežiūros), ribojančias atsakovės galimybes susirasti savo gebėjimus ir išsilavinimą atitinkantį darbą, nėra. Atsakovė turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. gegužės 7 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atmesti, atsakovės A. K. priešieškinį tenkinti ir įpareigoti ieškovą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių grąžinti atsakovei A. K. nepilnametį sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš laikino globėjo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik ieškovo ir trečiojo asmens parodymais, nevertino liudytojų ir specialistų nurodytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju atsakovė po sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo turėjo dirbti, tačiau dėl savo finansinės padėties negalėjo samdyti sūnui auklės, todėl susitarė su drauge A. J., kad pastaroji prižiūrės atsakovės sūnų kartu su savo vaikais. D. O. P. ir R. A., gyvenančioms adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė sūnų buvo palikusi tik keletą kartų, kai neturėjo kitos išeities. Po sūnaus paėmimo ieškovo darbuotojai atsakovei pagalbos nesuteikė, tik vėliau Centras pradėjo rengti atvejo valdybos posėdžius, atsakovei buvo suteikta galimybė dažniau bendrauti su sūnumi, rekomendacijas jai teikė psichologė ir socialinė darbuotoja. Atsakovė pažymi, kad pirmuosius dvejus sūnaus laikinosios globos metus, siekdama pamatyti sūnų, ji turėjo kreiptis į Centrą, kad pastarasis suderintų susitikimų laiką su sūnaus laikinąja globėja, todėl jos galimybė matytis ir bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime buvo apribota. Tik 2020 m. Centro specialistų dėka, atsakovė galėjo dažniau matytis su sūnumi.

7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad nepilnametis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas be priežiūros. Atsakovė rūpinosi sūnumi, pirko jam maistą, rūbus, žaislus, o atsakovei išvykus į darbą, sūnus būdavo perduotas jos draugės A. Jangės priežiūrai.

7.3. Atsakovės padėtis šiuo metu yra pasikeitusi, ji sudarė santuoką su M. S., gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovės sutuoktinis dirba, jo pajamos pakankamos šeimai išlaikyti, sutinka, kad atsakovės sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyventų kartu su jais ir įsipareigojo padėti išlaikyti vaiką. Atsakovė su M. S. taip pat turi sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), pretenzijų iš Vaiko teisių apsaugos specialistų nėra sulaukusi, o socialinė darbuotoja D. B. ir psichologė G. A. V. patvirtino, kad atsakovė yra pasirengusi auginti sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini)

7.4. Motinos valdžios apribojimas sudarė kliūtis atsakovei rūpintis sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, formuoti tarpusavio ryšį. 2020 m. rugsėjo – spalio mėn. atsakovė su sūnumi matydavosi 1–2 kartus per savaitę, tačiau dėl paskelbto karantino jų bendravimas toliau vyko nuotoliniu būdu, o tai apsunkino jų tarpusavio ryšio formavimą. Centro 2021 m. kovo 23 d. raštas patvirtina, kad tarp atsakovės ir sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) yra susiformavęs artimas ryšys.

8. Ieškovas Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į atsakovės A. K. apeliacinį skundą nepateikė.

9. Trečiasis asmuo R. R. atsiliepimo į atsakovės A. K. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

13. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškovės ieškinį ir laikinai apriboti atsakovei A. K. motinos valdžią į nepilnametį vaiką A. K., gim. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.

15. Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

16. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

17. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

18. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

19. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti. Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).

20. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Sutiktina, kad bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

22. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad, atsižvelgiant į vaiko interesą augti stabilioje šeimoje, valstybei visų pirma kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, siekiant, kad ji vėl galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, o esant reikalui, valstybė vaiką nuo netinkamos priežiūros turi apsaugoti. Valstybės prioritetas siekiant vaiko interesų užtikrinimo – visų pirma teikti pagalbą ir paramą šeimai. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus.

23. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

24. Sprendžiant su vaiku susijusius klausimus svarbiausia yra tinkamai nustatyti vaiko interesų turinį, nes priklausomai nuo to gali kisti ginamų teisių pusiausvyra. Sutiktina, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų subjektų – vaiko ir tėvo, motinos galimybių pusiausvyra, jie visi (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai. Vienoje iš bylų kasacinio teismo pažymėta, jog tai, kad atsakovė galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jos elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

27. Iš EŽTT jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135).

28. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti EŽTT ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad valstybės būtinumas įsikišti į šeimos gyvenimą paimant iš jos vaiką, o vėliau ir ribojant tėvams tėvų valdžią, pateisinamas dėl valstybės turimos pareigos garantuoti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis jis galėtų tinkamai augti, vystytis, ugdytis, jei tai esamu momentu nėra įmanoma vaiko tėvų šeimoje, net ir teikiant jiems būtiną pagalbą. Sprendžiant vaiko ir jo tėvų interesų pusiausvyros klausimą, nepaisant vaiko tėvų pirmumo teisės auginti savo vaiką ir vaiko teisės būti ugdomam ir auklėjamam jo tėvų šeimoje, tais atvejais, kai vaiku jo tėvai negali tinkamai pasirūpinti, valstybė skubiai privalo užtikrinti vaiko teisių bei interesų apsaugą, nes vaikas yra lengvai pažeidžiamas teisės subjektas, kuriam parama ir tinkamas suaugusiųjų vedimas reikalingi kasdien. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 35, 36 punktai).

29. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik ieškovo ir trečiojo asmens parodymais, nepagrįstai vertino, kad nepilnametis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas be priežiūros, nevertino liudytojų ir specialistų nurodytų aplinkybių. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės padėtis šiuo metu yra pasikeitusi, ji sudarė santuoką su M. S. , gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, atsakovės sutuoktinis dirba, jo pajamos pakankamos šeimai išlaikyti, sutinka, kad atsakovės sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyventų kartu su jais ir įsipareigojo padėti išlaikyti vaiką.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė turi atsakovė turi keturis nepilnamečius vaikus: M. V. , gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. AD1-2775 atsakovė įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-247-328/2017 nutraukta atsakovės ir A. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečių vaikų I. K., gim. (duomenys neskelbtini), K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. K. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-611-838/2018 neterminuotai apribota atsakovės motinos valdžia į sūnų M. V., vaiko nuolatiniu globėju paskirtas socialinių paslaugų centras „Danė“. 2018 m. balandžio 6 d. Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akto duomenimis nustatyta, kad nepilnametis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo rastas bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas butas apleistas, netvarkingas, jame nėra elektros, sklinda nemalonus kvapas. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo dvi moterys, kurios socialinių darbuotojų į butą neįsileido ir duris atvėrė tik iškvietus policijos pareigūnus. Viena iš moterų, šalia esant nepilnamečiui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), maskatavosi virtuviniu peiliu. Įvertinus minėtas aplinkybes, vaiko tėvų gyvenimo būdą, sąlygas (vaiko motinos atsakovės A. K. gyvenamoji vieta nežinoma, ji neatsiliepia į telefono skambučius, socialinių darbuotojų į butą neįsileidžia) ir nustačius, jog kyla pavojus vaiko saugumui, nutarta paimti A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir laikinai jį apgyvendinti Centre. Centro direktoriaus 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), skirta intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. įsakymu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirta VšĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimas“, vaiko globos vieta nustatyta budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje.

31. Centro 2021 m. kovo 23 d. išvadoje nurodyta, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), turi sveikatos sutrikimų, jam reikalinga ilgalaikė intensyvi specialistų priežiūra ir pagalba, vaiko ir motinos socialinį ryšį kurti ir palaikyti sunkina vaiko sulėtėjusi raida, pastebima, jog atsakovė vykdo tik kai kurias specialistų rekomendacijas; jei bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką į biologinę šeimą, rekomenduojama atsižvelgti į esamą situaciją ir organizuoti pereinamąjį pasirengimą palaipsniui vaikui grįžti į biologinę šeimą, motinai rekomenduojama tėvystės įgūdžių grupė. Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos 2021 m. kovo 8 d. pažymos dėl specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo duomenimis, A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas vidutinis kalbos neišsivystymas (kalbos išraiškos ir suvokimo sutrikimas) ir dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2023 m. balandžio 21 d.

32. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepilnametis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas iš nesaugios aplinkos. Pažymėtina, jog nors atsakovės teigimu liudytojos A. J. ir A. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė tinkamai rūpinosi nepilnamečiu sūnumi, užtikrino jo sveikatos priežiūrą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jų parodymai turi būti vertinami atsižvelgiant į kitus byloje esančius duomenis. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojos A. J. ir A. J. yra atsakovės draugės, A. K., gim. (duomenys neskelbtini), paėmime tiesiogiai nedalyvavo, apie šias aplinkybes sužinojo iš atsakovės.

33. Vertinant atsakovės elgesį po laikinosios globos A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo, pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 27 d. buvo sudarytas vaiko laikinosios globos (rūpybos) planas, juo atsakovė įsipareigojo: užregistruoti sūnų į darželį, kreiptis į teismą dėl tėvystės sūnui nustatymo ir dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, išsinuomoti būstą. 2018 m. birželio 13 d. atsakovė su Centru sudarė susitarimą dėl bendros veiklos siekiant pokyčių, juo įsipareigojo išlaikyti pastovią darbo vietą ir gyvenamąją vietą, matytis su vaikais, mažinti įsiskolinimus, kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. 2018 m. spalio 24 d. atvejo vadybos posėdžio protokolo duomenimis, atsakovė nurodė, kad yra pasiruošusi, jog sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), grįžtų pas ją, tačiau pripažino, kad šiuo metu neali užtikrinti tinkamų buities sąlygų. Centro socialinė darbuotoja L. V. nurodė, kad atsakovė vengia bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. VšĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atvejo vadybininkė J. B. nurodė, kad nuo 2018 m. balandžio 23 d. atsakovė su sūnumi buvo susitikusi šešis kartus, o nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2018 m. spalio 19 d. susitikimų nebuvo. 2018 m. gruodžio 12 d. atvejo vadybos posėdžio protokolo duomenimis, atsakovė į posėdį neatvyko. Centro socialinė darbuotoja L. V. nurodė, kad atsakovė nerodė iniciatyvos bendrauti su sūnumi, nesutiko, kad socialiniai darbuotojai lankytųsi jos namuose. VšĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atvejo vadybininkė J. B. nurodė, kad nuo 2018 m. spalio mėn. pabaigos atsakovė su sūnumi matėsi vieną kartą, atsakovė nesidomi sūnaus ugdymu, nesilanko ugdymo įstaigos organizuojamuose susitikimuose ar šventėse. 2020 m. rugsėjo 15 d. atvejo vadybos posėdžio protokolo duomenimis, atsakovė nurodė, jog nori susigrąžinti sūnų, bendravo su vaiko teisių specialistais, vyko į susitikimus su sūnumi, tačiau tam tikri susitikimai neįvyko dėl jos ar sūnaus ligų ir jos užimtumo darbe. Centro socialinė darbuotoja D. B. nurodė, kad atsakovė rodė iniciatyvą bendrauti ir matytis su sūnumi, iki rugpjūčio mėn. vyko septyni jų susitikimai. 2020 m. spalio 16 d. atvejo vadybos posėdžio protokolo duomenimis, atsakovė nurodė, jog bendrauja ir matosi su sūnumi, prašė, kad sūnui būtų leista svečiuotis jos namuose. Centro socialinė darbuotoja L. T. nurodė, kad bendravimas su atsakove yra sklandus, atsakovė inicijuoja susitikimus su sūnumi, su juo matosi dažnai. 2020 m. lapkričio 6 d. Centro rašte nurodyta, kad pastaruoju metu pastebimas aktyvesnis atsakovės bendravimas su specialistais, ji domisi vaiko sveikata, t. y. jo gydymo įstaiga, sveikatos vertinimo išrašais, klausa ir artėjančia operacija, klausė globėjos, kaip vaikui sekasi pas logopedą, prašė socialinių darbuotojų pateikti užklausą vaiko ugdymo įstaigai dėl darželio lankomumo. 2021 m. sausio 15 d. atvejo vadybos posėdžio protokolo duomenimis, atsakovė nurodė, kad bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, bendrauja su sūnumi, tačiau sunkumų kelia nuotolinis bendravimas. Centro socialinė darbuotoja D. B. nurodė, kad atsakovė bendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos specialistais, rodo iniciatyvą. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta psichologė G. A. V. paaiškino, kad atsakovė deda pastangas atkurti emocinį ryšį su sūnumi, tačiau vaiko raida yra sulėtėjusi, todėl šiam tikslui pasiekti reikalingos papildomos nei įprasta pastangos. Pažymėjo, kad siekiant grąžinti vaiką į atsakovės šeimą yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kuris kiekvienu atveju, ypatingai atsižvelgiant į vaiko raidą, yra skirtingos trukmės.

34. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad po 2018 m. balandžio 6 d. nepilnamečio A. K., gim. (duomenys neskelbtini), paėmimo ir jo laikinosios globos nustatymo (2018 m. balandžio 20 d.) atsakovė daugiau nei dvejus metus nebuvo pakankamai aktyvi, tinkamai nevykdė įsipareigojimų vaiko teisių specialistams, nerodė pakankamai iniciatyvos bendrauti ir matytis su vaiku. Teigiami atsakovės elgesio pokyčiai, t. y. pastangos bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos specialistais, matytis ir bendrauti su sūnumi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), dalyvauti jo auklėjime, ugdyme, rūpintis jo sveikata, nustatyti 2020 m. rugsėjo 15 d. pagalbos plane. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė gyvena kartu su M. S. jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). M. S. turi darbą, gauna nuolatines pajamas, sutinka, kad atsakovės sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyventų kartu su jais ir įsipareigojo padėti išlaikyti vaiką.

35. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad jos padėtis yra pasikeitusi, ji yra aktyvi, siekia matytis ir bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme. Vis dėlto, kaip minėta, tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais ir t. t. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankami duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovės teigiami pokyčiai yra ilgalaikiai, ji gali savarankiškai tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, užtikrinti tinkamą jo sveikatos priežiūrą. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju laikinas atsakovės motinos valdžios apribojimas sudarys galimybę atsakovei imtis aktyvių veiksmų elgesiui pakeisti, reikalingiems socialiniams įgūdžiams įgyti, o taip pat sudarys galimybę įvertinti, ar teigiami atsakovės elgesio pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio, ir parengti nepilnametį A. K., gim. (duomenys neskelbtini), grįžti atgal į atsakovės šeimą, kartu užtikrinant vaiko teisę augti ir vystytis saugioje aplinkoje.

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.