Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. K. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R., ir atsakovės priešieškinį ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui į ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – ieškovas, Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas neterminuotai apriboti atsakovei A. K. motinos valdžią į sūnų A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės A. K. išlaikymą sūnui A. K. nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke, juos indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas vaiko išlaikymui įpareigoti tvarkyti uzufrukto teise nuolatinį globėją, iš atsakovės priteisti teismo išlaidas valstybei.

Ieškinyje nurodė, jog atsakovės šeima biudžetinės įstaigos (toliau ir – BĮ) Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centro (toliau – Centras) žinioje yra nuo (duomenys neskelbtini) dėl socialinių įgūdžių stokos. Atsakovė turi keturis nepilnamečius vaikus: M. V., I. K., K. K. ir A. K.. Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovei neterminuotai riboja motinos valdžia į sūnų M. V., vaikui nustatyta institucinė globa. Skyriaus žiniomis, atsakovė vaiko poreikiais nesidomi, vaikas pats skambina motinai, prašo jį aplankyti, atsakovė prižada, tačiau pažadų nevykdo. Nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta atsakovės ir A. K. santuoka, atsakovės vaikų K. K. ir I. K. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Vaikų tėvo teigimu, atsakovė geranoriškai vaikams išlaikymo neteikia, išlaikymą išieško antstoliai. Su vaikais atsakovė bendrauja epizodiškai, kartą per du mėnesius, susitikimų metu elgiasi šaltai, telefoninių pokalbių taip pat neinicijuoja. Buvęs atsakovės sutuoktinis nėra A. K. tėvas, vaiko tėvas yra L. A., kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teigė, jog atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, aiškino, jog nuo (duomenys neskelbtini) gyvena pas draugę, nors vėliau paaiškėjo, jog pas draugą M. S.; atsakovė pripažino, jog gyvenimo sąlygos netinkamos vaikui augti, todėl nenorinti įsiteisi socialinių darbuotojų. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė dirbo, tačiau pajamos buvo minimalios, o skoliniai įsipareigojimai kreditoriams siekai apie 15 000 Eur. Atsakovė, išeidama į darbą mažametį sūnų A. K. palikdavo draugės priežiūrai, kurios asmens duomenis socialiniams darbuotojams nurodyti atsisakydavo. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vaiko buvimo vieta buvo nežinoma, A. K. su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, informacijos apie save neteikė. Pirmą kartą vizito namuose socialines darbuotojas įsileido tik (duomenys neskelbtini). Nurodė ir tai, kad socialinės darbuotojos vyko buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), adresu įtarus, kad atsakovė šiuo adresus palieka sūnų. Bute gyvenančios moterys patvirtino, jog atsakovė kartais joms palieka mažametį vaiką. Vėliau tuo pačiu adresu socialiniams darbuotojams niekas durų nedarė. Socialinėms darbuotojoms (duomenys neskelbtini) pakartotinai nuvykus nurodyto buto adresu, durų niekas nedarė, tačiau buvo girdimas vaiko verksmas. Kilus įtarimui apie galimai be priežiūros paliktą vaiką, buvo informuotas Skyrius. Skyriaus specialistai atvykę nurodytu adresu, kartu su policijos pareigūnais paėmė vaiką iš jam nesaugios aplinkos, paėmimo metu duris atidarė abi bute buvusios moterys, vyresnioji visą laiką mojavo virtuviniu peiliu, nepaisant to, jog šalia buvo mažametis vaikas. Vaiką, A. K., paėmus iš nesaugios jam aplinkos, jis buvo apgyvendintas Centro Pagalbos vaikams Socialinės priežiūros ir globos skyriuje. Abi moterys, atidariusios buto duris, Skyriui yra žinomos dėl savo nestabilios psichinės sveikatos ir negebėjimo pasirūpinti vaikais. Centro direktoriaus įsakymu vaikui buvo teikiama krizių įveikimo paslauga, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vaikui A. K. nustatyta laikinoji globa VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ globos vieta budinčio globėjo gyvenamojoje vietoje. Su atsakove A. K. 2018 m. birželio 13 d. pasirašytas susitarimas dėl bendros veiklos, siekiant pokyčių, kuriame buvo numatyti vykdytini reikalavimai: išlaikyti pastovų darbą, gyvenamąją vietą, prisiteisti išlaikymą vaikui iš vaiko tėvo, matytis su vaikais ir mažinti įsiskolinimus. Nei vieno iš uždavinių atsakovė A. K. neįgyvendino. Į atvejo vadybos posėdžius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neatvyko. Socialinėms darbuotojoms lankantis atsakovės gyvenamojoje vietoje nustatyta, jog sąlygas vaiko svečiavimuisi atsakovė turi, tačiau pastangų, kad vaikas galėtų svečiuotis, nerodo. Ieškovas daro išvadą, jog A. K. nevykdo savo kaip motinos pareigų, nesuvokia atsakomybės ir pasekmių dėl savo veiksmų. Vertinant minėtų aplinkybių visumą yra pagrindas neterminuotai riboti motinos valdžią į sūnų A. K..

Atsakovė A. K. su ieškiniu nesutiko, byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo įpareigoti ieškovą grąžinti jai sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš laikino globėjo.

Priešieškinyje atsakovė nurodė, jog atsakovės sūnus A. K. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas ir perduotas socialinei globai iš sūnaus biologinio tėvo motinos R. A.. Vaikas paimtas ir perduotas socialinei globai motyvuojant tuo, kad jis buvo nesaugioje aplinkoje. Po vaiko paėmimo kreipėsi į Skyrių, bet vaiką jai grąžinti atsisakyta. Atsisakymą Skyriaus specialistai motyvavo tuo, kad atsakovė neturi tam sąlygų. Sūnus jai negrąžintas iki šiol, nors ne vieną kartą kreipėsi į ieškovą. Motyvuojant tuo, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla, buvo atsakyta net paimti vaiką pasisvečiuoti. Vien tik Centro specialistų dėka paskutiniu metu, nepaisant trukdymų iš sūnaus laikinosios globėjos pusės, pavyko keletą kartų pamatyti sūnų ir pabendrauti su juo. Nurodė, jog šiai dienai išnyko visos aplinkybės, leidžiančios teisės aktų nustatyta tvarka apriboti atsakovės motinos teises į sūnų ir trukdančios jai pačiai tinkamai rūpintis sūnumi. Papildomai nurodė, jog yra nėštumo ir gimdymo atostogose, gyvena kartu su būsimo vaiko tėvu jam nuosavybės teise priklausančiame bute, jos sugyventinis sutinka, kad atsakovės sūnus A. K. gyventų kartu su jais, įsipareigojo padėti išlaikyti vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra nepilnamečio vaiko A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vaiko A. K. gimimo įraše vaiko tėvu nurodytas A. K.. Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta, jog A. K. nėra A. K. biologinis tėvas ir jo tėvystė A. K. atžvilgiu nuginčyta, panaikinti A. K. gimimo įraše duomenys apie tėvą A. K..

Iš (duomenys neskelbtini) Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akto turtinio matyti, jog vaiko teisių apsaugos specialistai įvertinę A. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvimo (radimo) sąlygas (vaikas rastas adresu (duomenys neskelbtini). Paliktas abejotinos psichinės sveikatos 2 moterims. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, iš jų yra paimti visi vaikai. Butas apleistas, netvarkingas, nėra elektros, sklinda nemalonus kvapas. Moterys agresyvios, į butą neįsileidžia. Duris atvėrė tik pasikvietus į pagalbą policijos pareigūnus. Moterys įžeidinėjo vaiko teisių apsaugos darbuotojus, pareigūnus. Vyresnioji moteris nuolat maskatavosi virtuviniu peiliu, nors visai šalia buvo vaikas. Buto vidaus apžiūrėti nepavyko, kadangi agresyvios moterys neįsileido.) pavojus vaiko saugumui (vaikui kyla pavojus, dėl nepriežiūros galimo sužalojimo, nežinoma ar namuose yra maisto, saugu) vaiko tėvų gyvenimo būdą, sąlygas (vaiko motinos A. K. gyvenamoji vieta nežinoma, slepia, paskutiniu žinomu adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) į butą socialiniams darbuotojams nepavyksta patekti, motina neatsiliepia į telefono skambučius) nusprendė paimti vaiką iš (duomenys neskelbtini), ir jį laikinai apgyvendinti BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre (toliau ir – Centras). (duomenys neskelbtini) Centro direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) A. K. skirta intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu be tėvų globos likusiam A. K. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirta VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, vaiko globos vieta nustatyta budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu (duomenys neskelbtini) įsakymas pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, nurodant, jog vaikui A. K. nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini) šeimoje, laikinąja globėja skiriant R. R., laikinosios globos vietą nustatant globėjos gyvenamojoje vietoje.

2018 m. birželio 13 d. atsakovė su Centru buvo sudariusi susitarimą dėl bendros veiklos siekiant pokyčių, tačiau susitarime numatytų priemonių (išlaikyti pastovią darbo vietą, gyvenamąją vietą, matytis su vaikais, mažinti įsiskolinimus, susitvarkyti teisinius dokumentus) neįvykdė.

Iš 2019 m. kovo 27 d. Centro Pagalbos plano nustatyta, jog atvejo vadybos posėdyje buvo nuspręsta tęsti laikinąją globą bei kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo, nurodoma, jog A. K. nebendrauja ir nebendradarbiauja, yra visiškai nusišalinusi nuo savo sūnaus gyvenimo; A. K. prie motinos neprisirišęs, reaguoja kaip į svetimą žmogų.

Iš 2019 m. balandžio 17 d. Centro rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, jog Centro žinioje atsakovės šeima dėl socialinių žinių stokos yra nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi keturis vaikus: M. V., gim. (duomenys neskelbtini), I. K., gim. (duomenys neskelbtini), K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini). A. K. deklaruotos gyvenamosios vietos neturi. Teikiant paslaugas A. K. pastebėta, jog moteris nuolatos meluoja, mėgindama situaciją koreguoti sau palankia linkme, pateikia klaidingą informaciją, neatitinkančią faktų; klientė su Centro socialinėmis darbuotojomis nebendradarbiauja, iniciatyvos susigrąžinti vaiką nerodo; formuojasi prielaida dėl abejotino A. K. suvokimo apie savo atsakomybes ir veiksmų pasekmes.

(duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota A. K. motinos valdžia į sūnų M. V., vaikui nustatyta nuolatinė institucinė globa.

2019 m. balandžio 11 d. Klaipėdos lopšelio – darželio ,, (duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodoma, jog A. K. nesidomi A. K. ugdymo pasiekimais ir neįsitraukia į ugdymo procesą, berniuku rūpinasi globėja R. R..

2020 m. rugsėjo 23 d. prašymu atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama grąžinti jai sūnų A. K., kurį grindė aplinkybėmis, jog deda visas pastangas jį susigrąžinti, yra pasiruošusi auginti savo vaiką ir juo rūpintis, taip pat nurodė, jog yra pasikeitusi jos gyvenamoji vieta ir sąlygos, ji yra pasiruošusi auginti vaiką savarankiškai. Kartu atsakovė teikė prašymą dėl vaiko laikino svečiavimosi. Skyrius atsakovės prašymo grąžinti vaiką netenkino nesant tam pagrindo, kadangi teisme nagrinėjama civilinė byla dėl atsakovės motinos valdžios ribojimo, atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, be to, vaiko ir jos ryšys yra nutrūkęs.

Iš byloje pateikto 2020 m. rugsėjo 29 d. VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ rašto dėl A. K. turinio matyti, jog laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. sausio 22 d. atsakovė su vaiku matėsi 17 kartų, susitikimai truko nuo 30 min. iki 2 val., paskutinis bendravimas buvo 2019 m. gruodžio 23 d., nurodoma, jog susitikimai su vaiku būdavo nereguliarūs, neretai motina ilgą laiką nesimatydavo su sūnumi, apie A. K. nesidomėjimą vaiku, turimą mažą kontaktą ir ryšį su juo visada būdavo informuojamas Centras.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) nepilnametis vaikas A. K. buvo paimtas iš nesaugios jam aplinkos vaiko teisių apsaugos specialistams nustačius galimą vaiko nepriežiūros faktą. Bylos medžiaga suponuoja išvadą, jog vaikas, paėmus jį iš nesaugios aplinkos nebuvo tinkamai prižiūrėtas. Objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti vaiko teisių apsaugos specialistų nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Tokių duomenų nepateikė ir atsakovė (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio smurto prieš vaikus formas, 4 dalyje kaip viena iš smurto formų įtvirtinta vaiko nepriežiūra – tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Skurdas dėl objektyvių priežasčių nelaikomas nepriežiūra. Nagrinėjamu atveju duomenų, paneigiančių nepilnamečio vaiko nepriežiūros faktą, byloje nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad atsakovė vaiku rūpinosi, liudytojų A. J. ir A. J. parodymais įrodinėjo, jog tinkamai įgyvendino motinos pareigas vaikui, vaikas augo sveikas ir be sveikatos sutrikimų, teismas, vertindamas šiuos duomenis kartu su kita bylos medžiaga, atsižvelgia į atsakovės ir liudytojų tarpusavio santykius (liudytojos yra atsakovės draugės) bei galimybes objektyviai paaiškinti joms žinomas aplinkybes (reikšmingų duomenų apie vaiko paėmimo iš šeimos aplinkybes paaiškinti negalėjo, apie vaiko paėmimą sužinojo iš atsakovės, su vaiku bendravo epizodiškai) (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Visumos byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste, liudytojų paaiškinimai nepaneigia byloje pateiktų specialistų išvadų dėl vaiko būklės paimant jį iš nesaugios aplinkos (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog per daugiau nei trejus metus, kai atsakovės vaikas A. K. yra laikinoje globoje, daugiau nei dvejus metus atsakovė savo įsipareigojimų vaiko teisių specialistams (susirasti ir išlaikyti darbą bei būstą, mažinti įsiskolinimus) tinkamai nevykdė, t. y. 2018 m. birželio 13 d. susitarimo įvykdžiusi nebuvo, iniciatyvos bendrauti su vaiku nerodė, ką patvirtina byloje pateikti VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ raštai, tik 2020 m. rugsėjo 15 d. pagalbos plane fiksuojama, jog vyksta teigiami pokyčiai atsakovei dedant pastangas susigrąžinti vaiką į šeimą. Byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovė vaikui yra pirkusi dovanėlių ir lauktuvių, į susitikimus su vaiku atsinešdavo užkandžių (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis). Tačiau vien šios aplinkybės nesuponuoja išvados apie pakankamus atsakovės gebėjimus užtikrinti vaiko poreikius (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Vien tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunku, pati savaime nesuponuoja išvadų, jog ji negalėtų tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Tačiau visuma byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė gali savarankiškai tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku ir neegzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas atsakovei riboti motinos valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Byloje buvo nustatytas vaiko nepriežiūros faktas, kas patenka į CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimo sritį. Nors šiuo metu yra fiksuojami teigiami pokyčiai, pasikeitė atsakovės elgesys vaiko atžvilgiu, atsakovė bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, dėjo pastangas keičiant buitį bei gyvenimo sąlygas, šiuo metu su sugyventiniu auginą bendrą vaiką (kūdikį), iš bylos medžiagos teismas neturi pagrindo išvadai, jog šie pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Be to, spręsdamas motinos valdžios ribojimo klausimą šioje byloje teismas atsižvelgia ir į nepilnamečio vaiko A. K. interesus. Byloje nustatytos aplinkybės, jog tarp atsakovės ir nepilnamečio vaiko nėra glaudaus emocinio ryšio, nors toks šiuo metu formuojamas, vaikui grįžti į biologinę šeimą reikalingas pereinamasis laikotarpis, ką byloje patvirtino liudytoja apklausta Centro psichologė G. A. –V. Atsakovės nepilnametis vaikas A. K. turi sveikatos sutrikimų, kurių rimtumo atsakovė iki galo nesuvokia, vaikui reikalingas itin didelis dėmesys ir rūpestis, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, suponuojančių atsakovės gebėjimus tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bei užtikrinti visas sąlygas, būtinas jam tinkamai vystytis (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė savo motinos valdžios nepilnamečio vaiko A. K. atžvilgiu tinkamai neįgyvendino (nuo itin mažo amžiaus (trijų mėnesių) paliko jį trečiųjų asmenų priežiūrai, vaikas paimtas iš jam nesaugios aplinkos neprižiūrėtas, vaikas turi sveikatos problemų (tiek įgimtų, tiek įgytų), kurių atsakovė nepastebėjo arba neigė esant), tačiau deda pastangas ir siekia šeimos problemas išspręsti, dėl ko teismas turi pagrindo išdavai, kad padėtis gali pasikeisti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovo ieškinys tenkintinas ir laikinai apribotina motinos valdžia į nepilnametį vaiką A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis). Priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas sukurtų prielaidas pažeisti nepilnamečio vaiko A. K. teises ir geriausius interesus įvertinus vaiko raidos ypatumus, sveikatos būklę, būtinybę atkurti vaiko ir motinos emocinį ryšį (CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Teismo vertinimu, laikinas atsakovės motinos valdžios ribojimas sudarys galimybes atsakovei imtis aktyvių veiksmų elgesiui pakeisti, įgyti trūkstančius socialinius įgūdžius, sudarys sąlygas įvertinti atsakovės pastangas sukurti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas bei šių teigiamų pokyčių pobūdį, sukurs sąlygas užtikrinti motinos interesą vėl būti su vaiku, nepažeidžiant vaiko teisių augti ir vystytis saugioje aplinkoje.

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Byloje nustačius pagrindą laikinai riboti atsakovės motinos vadžią nepilnamečio vaiko A. K. atžvilgiu, atsakovės priešieškinis dėl vaiko grąžinimo negali būti tenkinamas (Civilinio proceso kodekso 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 185 straipsnis). Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teismas neturi pagrindo išvadai, jog egzistuoja CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos ir vaiko grąžinimas atsakovei neprieštarautų vaiko interesams (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei ieškinyje nurodytus duomenis apie laikiną nepilnamečio vaiko apgyvendinimą, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatytina su trečiuoju asmeniu R. R., kuri (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirta laikinąja nepilnamečio vaiko globėja.

Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui A. K. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovė yra veiksni, darbingo amžiaus, privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Byloje pateikti duomenys suponuoja išvadą, jog atsakovė savo nepilnamečio vaiko A. K. neišlaiko. Teismo posėdyje laikinoji vaiko globėja paaiškino, jog vaiko išlaikymui atsakovė sumokėjo iš viso 400 Eur.

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus pažymų apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, jog atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gavo nedarbo draudimo išmokas. SODRA duomenų banko išrašo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirta motinystės išmoka. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nedirba, šiuo metu augina mažametį vaiką, yra materialiai priklausoma nuo sugyventinio. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, jog oficialiai nedirba, tačiau gauna pajamų iš kitos veiklos, vidutinės pajamos siekia apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. Atsakovė turi dar keturis išlaikytinius. Byloje objektyvių duomenų apie aplinkybes (be vaiko priežiūros), ribojančias atsakovės galimybes susirasti savo gebėjimus ir išsilavinimą atitinkantį darbą, nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovė turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovas byloje prašo priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, atsakovė duomenų, patvirtinančių, jog negali ir/ar negalės vaikui teikti tokio dydžio išlaikymo, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė nedirba, turi kitų išlaikytinių, negali paneigti nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, mažesnio, nei ieškovas prašo priteisti išlaikymo, priteisimas, įvertinus bylos medžiagą, pateiktus duomenis apie vaiko sveikatos būklę, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės A. K. nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 7 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju skirtina laikinoji globėja R. R. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos. Pagal Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktą, už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo priteisimo byloje mokėtinas 15 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 2 punktas).

Bylos duomenimis, atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, dėl teisinės pagalbos teikimo yra patirtos 612,25 Eur išlaidos.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Laikinai apriboti atsakovei A. K., gim. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į nepilnametį vaiką A. K. (A. K.), gimusį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Skirti laikiną globėją R. R. nepilnamečio vaiko A. K. (A. K.) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui A. K. (A. K.) nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.