- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-906-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11180-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai
- Ieškovas
- S. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismas su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 26 213,36 Eur turtinės žalos (26 054,07 Eur negautų pajamų, 159,29 Eur antstolio išlaidų), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų tuo pagrindu, jog Panevėžio apygardos teismo buvo nuteistas už korupcinio pobūdžio nusikaltimą, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą. Vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovą išteisino reabilituojančiais pagrindais – pripažino, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teisme buvo padaryta tiek procesinės, tiek materialinės teisės normų šiurkščių pažeidimų. Ieškovo teigimu, jis dėl neteisėto nuteisimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pažymi, kad buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai paėmė kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus. Iki ikiteisminio tyrimo pradžios ieškovo atžvilgiu beveik 9 mėnesius buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės. 2022 m. kovo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė nuosprendį ieškovo baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-957/2022, kuriuo ieškovą išteisino dėl nusikalstamos veikos jam jos nepadarius. 2022 m. birželio 27 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė nuosprendį ieškovo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-768/2022, kuriuo tenkino Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį dėl ieškovo išteisinimo panaikino, šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, kuriuo ieškovą pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 120 MGL dydžio, t. y. 6 000 Eur dydžio, baudą, nustatant 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą (į bausmę įsiskaitė laikiname sulaikyme išbūtą 1 paros laiką, kas prilygsta 2 MGL (100 Eur dydžio) baudai). Taip pat ieškovui buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 metams bei išieškota konfiskuoto turto vertę atitinkanti 186,19 Eur pinigų suma. Vykdant Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį ieškovas buvo atleistas iš Š(duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2022 m. rugsėjo 4 d. Atleidimo dieną ieškovui iki senatvės pensijos amžiaus buvo likę mažiau nei 2 metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.
3. Nurodo, jog dėl neteisėto nuteisimo ieškovas patyrė 26 054,07 Eur turtinę žalą, kurią ieškovas apskaičiuoja kaip negautas darbo užmokesčio pajamas, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvęs nušalintas nuo pareigų (2020 m. vasario 6 d. – 2020 m. kovo 3 d.), kuomet susidarė 1 651,35 Eur, o už laikotarpį nuo atleidimo (2022 m. rugsėjo 4 d.) iki senatvės pensijos amžiaus (2024 m. gegužės 16 d.) susidarė 33 935,25 Eur negautų pinigų suma, viso 35 586,60 Eur. Nuo atleidimo dienos iki 2022 m. gruodžio 2 d. jis negavo visiškai jokių pajamų, o nedarbo socialinio draudimo išmoka jam paskirta buvo tik nuo 2022 m. gruodžio 2 d. ir mokėta iki 2023 m. lapkričio 1 d. Per šį laikotarpį ieškovui buvo išmokėta 9 532,53 Eur, todėl dėl neteisėto nuteisimo negautų pajamų suma, jo teigimu, yra 26 054,07 Eur (35 586,60 Eur – 9 532,53 Eur). Turtinę 159,29 Eur dydžio žalą ieškovas kildina ir iš antstolio paslaugų jam vykdant konfiskuotos sumos išieškojimą. Dėl teismo padarytų neteisėtų procesinių veiksmų ieškovas prarado darbą ir galimybes dirbti pagal savo gebėjimus, prarado pajamas, prestižą, reputaciją, o dėl artėjančio senatvės pensijos amžiaus persikvalifikavimas buvo beprasmis. Neturtinę 30 000 Eur žalą ieškovas kildina iš nepataisomai pažeistos garbės, orumo ir reputacijos, dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, įtakos savivertei bei galimybės save realizuoti sumažėjimo.
4. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (toliau – Ministerija) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių neteisėtus teismo (teisėjų) veiksmus, žalos faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl valstybei nekyla pareiga ją atlyginti. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindu civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Kasacinės instancijos teismas nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų vertinimu, bet nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų, neteisėtų teisėjo (teisėjų) veiksmų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant svarbiausius teisės principus. Ministerija nesutinka ir su ieškovo prašomu priteisti turtinės žalos atlyginimu, kuris apskaičiuotas kaip ieškovo negautos pajamos už laikotarpį nuo atleidimo iki senatvės pensijos amžiaus. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis, tuo tarpu 2023 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini)pažyma, kuria ieškovas įrodinėja šią žalos atlyginimo poziciją, savaime neįrodo, jog jis realiai būtų gavęs būtent tokio dydžio pajamas.
5. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Prokuratūra), atstovaudama atsakovę, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad prokuroro veiksmai nagrinėjamu atveju buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, grindžiami atitinkamais procesiniais sprendimais, todėl negali būti laikomi neteisėtais, vertinant tai kaip būtinąją valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Mano, kad prokuroras nagrinėjamu atveju nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat nepadarė klaidų, turėjusių esminės ir lemiamos reikšmės ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, atliktas bei byla perduota teismui atlikus visus veiksmus, kuriuos pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo, todėl baudžiamasis procesas buvo organizuotas rūpestingai ir atsakingai. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma leido prokurorui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas, būdamas valstybės tarnautoju, atliko nusikalstamą veiką – savo ir kito asmens naudai pareikalavo ir priėmė 186,19 Eur vertės kyšį – dyzelinį kurą už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir palankumą, t. y. atliko veiksmus, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad teismai, baudžiamojoje byloje spręsdami dėl kyšio dalyko, taip pat kyšio davimo už palankumą, padarė skirtingas išvadas, savaime nesudaro pagrindo vertinti prokuroro veiksmų kaip neteisėtų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš Lietuvos Respublikos 26 213,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 808 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, savo ir kito asmens A. Ž. naudai paprašė UAB „L&O kompanija“ statybos darbų vadovo K. A. neteisėtos ir nepagrįstos finansinės paramos ir, jam sutikus, tokiu būdu su juo susitarė, kad K. A. duos, o S. D. priims kyšį – dyzelinį kurą, kurį degalinėje įpylus į S. D. ir (duomenys neskelbtini)vyriausiojo specialisto A. Ž. nuosavus automobilius, už jį bus apmokėta UAB „L&O kompanija“ lėšomis, t. y. S. D. ir K. A. suvokiant, kad kyšis bus duotas už pageidaujamą S. D. teisėtą veikimą ir palankumą UAB „L&O kompanija“ atžvilgiu, jam vykdant savo įgaliojimus, kontroliuojant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) organizuotus viešuosius pirkimus laimėjusios UAB „L&O kompanija“ atliekamus melioracijos statinių remonto – rekonstrukcijos darbus bei juos aktuojant. Po ko, vykdant susitarimą, 2019 m. rugsėjo 6 d. degalinėje „Circle K Lietuva“, adresu Dubijos g. 20A, Šiauliai, K. A., pasinaudodamas UAB „L&O kompanija“ vardu išduota „Circle K“ degalų kortele, apmokėjo 120,60 Eur už į A. Ž. automobilį „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilyje buvusias talpas įpiltą dyzelinį kurą, o 2019 m. rugsėjo 18 d. degalinėje „Circle K Lietuva“, adresu Dubijos g. 20A, Šiauliai, K. A., pasinaudodamas UAB „L&O kompanija“ vardu išduota „Circle K“ degalų kortele, apmokėjo 65,59 Eur už į S. D. automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įpiltą dyzelinį kurą. Tokiu būdu S. D. iš K. A. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir palankumą UAB „L&O kompanija“ atžvilgiu, savo ir kito asmens naudai priėmė 186,19 Eur bendros vertės kyšį – dyzelinį kurą.
8. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, jog jo atžvilgiu naudotos kriminalinės žvalgybos priemonės (jų mastas ir trukmė) iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai padarytą nusikalstamą veiką, ją išsiaiškinti ir detalizuoti, tačiau ir kaip būdas ,,surasti“ kaltinamojo veiksmuose papildomų nusikalstamų veikų požymių. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2020 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. IBPS-V-321607-20 tenkino prokuroro prašymą, laikinai nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 4 d. nušalino ieškovą nuo užimamų pareigų. Šiuo požiūriu svarbu pastebėti tai, kad toks sprendimas priimtas taipogi praėjus penkiems mėnesiams nuo ieškovui inkriminuotos vienepizodės veikos padarymo. Nors ikiteisminio tyrimo atlikimo metu ieškovas neginčijo kuro įsipylimo nurodytomis aplinkybėmis fakto, t. y. veikos, kuri jam buvo inkriminuojama, kiek kitaip aiškindamas kuro įsipylimo poreikį (viso proceso metu kaltinamasis tvirtino, kad įpiltą kurą jis priėmė kaip paramą šventei, nesiejo jos su jokiais jo atliekamais tarnybiniais veiksmais ir pan.), duodamas paaiškinimus buvo nuoseklus, parodymų nekeitė, jo darbo vietose 2020 m. vasario 4 d. – 2020 m. vasario 14 d. buvo atliekamos kratos, imama informacija iš stacionaraus kompiuterio sisteminio bloko, vertinami 2018 – 2019 metais vykdytų ir nevykdytų rangos darbų turinys ir su tuo turimą rašytinė informacija, ieškovo susirašinėjimas elektroniniais laiškais su įvairiais adresatais, atliekama įvairių dokumentų apžiūra.
9. Kaltinamasis aktas ieškovo atžvilgiu surašytas 2020 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 3 d. priėmė nuosprendį ieškovo baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-951/2022, kuriuo S. D. išteisino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, teismas, be kita ko, pasisakė ir dėl ieškovo atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių bei sankcijų neproporcingumo. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-768/2022 tenkino prokuroro apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį dėl S. D. išteisinimo panaikino, priėmė naują nuosprendį – pripažino ieškovą kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam 120 MGL dydžio (6 000 Eur) baudą; į bausmę įskaitė laikiname sulaikyme išbūtą laiką 2020 m. vasario 4 d. (1 para), kas prilygsta dviejų MGL (100 Eur) dydžio baudai; skyrė S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 metams; išieškojo iš S. D. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 186,19 Eur valstybei. (duomenys neskelbtini) direktorius 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AK-455(4.1E) „Dėl S. D. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų“, vykdydamas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį, atleido ieškovą iš užimamų pareigų nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Atleidimo iš valstybės tarnybos dieną ieškovo darbo stažas valstybei sudarė 23 metus ir 5 mėnesius, iki senatvės pensijos ieškovui buvo likę mažiau nei 2 metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 ieškovo kasacinį skundą tenkino, panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį be pakeitimų.
10. Teismas, vertindamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus argumentus, sutiko su ieškovo išsakytais teiginiais, kad kasacinės instancijos teismas, konstatuodamas in dubio pro reo principo pažeidimą, akcentavo grubius ir esminius apeliacinės instancijos teismo padarytus pažeidimus atliekant ieškovo baudžiamąjį persekiojimą bei nagrinėjant jo baudžiamąją bylą. Kaip matyti iš kasacinio teismo priimtos nutarties turinio, Panevėžio apygardos teismas nenustatė visų būtinųjų nusikalstamos veikos požymių, nepaisant to, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu. Ieškovo atžvilgiu buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės: nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. liepos 10 d.: techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, t. y. slapta S. D. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų kontrolė ir fiksavimas; S. D. sekimas, kurio metu galėjo būti panaudotos techninės priemonės bendra ir (ar) specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti S. D. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus; slaptas patekimas į (duomenys neskelbtini) patalpas, nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini), esančias adresu: (duomenys neskelbtini), slaptas patekimas į S. D. darbo kabinetą ir prie jo esančias poilsio patalpas, šių patalpų ir jose esančių daiktų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų (jų pavyzdžių) apžiūrą, paėmimas tirti, neskelbiant apie jų paėmimą, bei techninių priemonių - vaizdo, garso fiksavimo įrenginių - jų sumontavimas ir panaudojimas specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti S. D. ir jo bendrininkų pokalbius, kitoks susižinojimas ar veiksmai; slaptas patekimas į S. D. naudojamą transporto priemonę automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį S. D., šios transporto priemonės ir joje esančių daiktų, dokumentų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų (jų pavyzdžių) apžiūra, pažymėjimas, paėmimas tirti, neskelbiant apie jų paėmimą, ir techninių priemonių - vaizdo, garso, judėjimo fiksavimo įrenginių - panaudojimas specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti S. D. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus. Sankcijos terminas atitinkamai pratęstas nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. spalio 10 d. ir nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. sausio 10 d.
11. Šioje byloje, taikant kriminalinės žvalgybos priemones, buvo išaiškinta, jog neva S. D. įvykdė nusikalstamą veiką, tačiau tai savaime nepateisina kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo trukmės ir intensyvumo. Iš bylos medžiagos matyti, jog S. D. atžvilgiu priemonės buvo taikytos beveik devynis mėnesius, buvo fiksuojami šio asmens privatūs pokalbiai, daromi garso bei vaizdo įrašai. Įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės ir intensyvumo, atsižvelgdamas į S. D. bei kitų asmenų galimai daromų nusikalstamų veikų (LR BK 225 str. 1 d., 2 d., 227 str. 1 d., 2 d., 228 str. 2 d.) pavojingumo laipsnį ir pobūdį, teismas darė išvadą, kad S. D. teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nors buvo įtariama S. D. nusikalstamus veiksmus esant sisteminiais, vienintelė veika, už kurios padarymą S. D. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, buvo padaryta 2019 m. rugsėjo 6 d., 2019 m. rugsėjo 18 d. Taigi, kriminalinės žvalgybos priemonės kaltinamojo atžvilgiu jau buvo taikomos beveik penkis mėnesius ir tik po šio laiko gauta duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Itin svarbu atkreipti dėmesį ir į kriminalinės žvalgybos veiksmų proporcingumą, t. y. nors kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami dėl galimai S. D. ir kitų įmonių atstovų galimai susiklosčiusių sisteminio korupcinio pobūdžio ryšių, kurie pagrįsti valstybės tarnautojų neteisėtu veikimu šių įmonių interesams už turtinę naudą, ir kriminalinės žvalgybos veiksmai truko beveik devynis mėnesius, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2020 m. sausio 14 d., t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams po A. Ž. ir S. D. įvykdyto kuro užpylimo. Kaltinamasis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai priimto sąlyginai nedidelės vertės (186,19 Eur) kyšio.
12. Teismas, įvertinęs nurodytas kasacinio teismo išvadas, bylos šalių paaiškinimus, sprendė, kad kasacinio teismo išvados apie tai, kad žemesnės grandies teismas (atitinkamai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras) netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (t. y. faktiškai netinkamai vertino įrodymų turinį ir nevertino konkrečių aplinkybių, aiškiai nenustatė ieškovo kaltės), dėl ko netinkamai vertino jo padarytos veikos pobūdį nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių aspektu (o tokių, kasacinio teismo vertinimu, nebuvo), kad ieškovo atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos priemonių apimtis ir trukmė buvo neproporcingi, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, duoda pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai ir teismai atliko neteisėtus veiksmus, nes padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, ėmėsi akivaizdžiai neproporcingų priemonių, nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), ir dėl to valstybei kyla pareiga atlyginti asmens patirtą žalą, jeigu tokia atsirado.
13. Dėl valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų (akivaizdžiai neproporcingų priemonių jo atžvilgiu taikymo, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo) ieškovas prarado darbą ir galimybes dirbti pagal savo gebėjimus, prarado pajamas pragyvenimui, prestižą ir reputaciją. Ieškovas ilgą eilę metų ėjo vadovaujančias pareigas, regione buvo žinomas ir gerbiamas asmuo. Minėta, atleidimo iš valstybės tarnybos dieną ieškovo darbo stažas valstybei sudarė 23 metus ir 5 mėnesius, iki senatvės pensijos ieškovui buvo likę mažiau nei 2 metai, šiuo metu jis jau yra jos sulaukęs. Šiuo metu „Google“ paieškos sistemoje įvedus ieškovo vardą ir pavardę paieškos rezultatuose pasirodo straipsniai vien apie tai, jog ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo. Akivaizdu, jog yra negrįžtamai pakenkta ieškovo garbei, orumui, reputacijai, padaryta didelė žala jo asmenybei, reputacijai, akivaizdžiai sumenko jo bendravimo galimybės, buvo pakenkta ir jo šeimos gerovei, šeimos narių, kurie taipogi regione žinomi asmenys, užima svarbias pareigas, prestižui, ši nemaloni situacija sukėlė akivaizdžių nepatogumų tiek ieškovui, tiek jo šeimos nariams (sutuoktinei, dukroms (viena jų – (duomenys neskelbtini) darbuotoja), akivaizdu, jog visuomenėje tiek ieškovas, tiek jo šeimos nariai, artimi žmonės sulaukė pasmerkimo. Ieškovui padaryta žala yra ne tik reali, bet ir neatitaisoma. Ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos padarymo faktą, kuris, akivaizdu, yra priežastiniame ryšyje su šiuo sprendimu konstatuotais valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais ir yra to pasekmė. Turtinę žalą ieškovas kildina iš negautų pajamų, nurodo, kad patyrė 26 213,36 Eur turtinės žalos (26 054,07 Eur negautų pajamų, 159,29 Eur antstolio išlaidų). Teismas neturėjo pagrindo ir procesinių teisinių prielaidų nesutikti su ieškovo pateiktais skaičiavimais, manė, jog ieškovo argumentai bei pateikti paskaičiavimai yra objektyviai pagrįsti ir teisingi, atsakovės atstovai jokių įtikinamų argumentų, tai paneigiančių, nepateikė. Byloje nekilo ginčo dėl 159,29 Eur antstolio išlaidų sumos – nei dėl dydžio, nei dėl šios sumos antstoliui sumokėjimo, faktiškai jokių nesutikimo su šia suma argumentų atsakovės atstovai teismui nepateikė. Šios civilinės ir ieškovo baudžiamosios bylos medžiaga bei išteisinamojo nuosprendžio argumentai rodo, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu priteistą sumą - 186,19 Eur, ieškovas jau buvo sumokėjęs STT nurodymu. Nepaisant to, dėl šių lėšų priverstinio išieškojimo buvo kreiptasi į antstolę (kas vėlgi laikytina valstybės atsakingų asmenų neapsižiūrėjimu), kuri iš ieškovo išieškojo 345,48 Eur sumą, o paaiškėjus, jog lėšos išieškotos nepagrįstai, ieškovui buvo grąžinta tik 186,19 Eur suma, negrąžinus jam likusios 159,29 Eur sumos.
Šalies argumentai
14. Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų teismo veiksmų jis negrįžtamai prarado galimybę realizuoti save darbinėje veikloje, nepataisomai buvo pažeista jo garbė, orumas ir reputacija, kuriai įtakos turėjo ir žiniasklaidoje pateikti vieši įrašai, neigiamai apibūdinantys ieškovą, dėl ko jis patyrė neigiamus išgyvenimus, sumenko savivertė, bendravimo galimybės, pablogėjo sveikata. Iš esmės šias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurių paaiškinimais netikėti pagrindo nėra. Atsižvelgdamas į negrįžtamai prarastą galimybę ieškovui realizuoti save darbinėje veikloje iki įstatymo numatyto pensinio amžiaus, į nepataisomai pažeistą garbę, orumą ir reputaciją, dėl to patirtus itin neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, sumenkintą savivertę, sumažėjusias bendravimo galimybes, taip pat sumažėjusias galimybes save realizuoti visuomenėje, pakankamai tikėtina, jog ir atsiradus sveikatos problemoms, ieškovo patirta neturtinė žala vertintina 10 000 Eur suma. Pakenkimo sveikatai faktas byloje neįrodytas – jokių duomenų iš medicininių įstaigų į bylą nepateikta, todėl šiuo aspektu teismas plačiau nepasisako.
III. Apeliacinių skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė generalinė prokuratūra pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti.
16. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos priemonių, taikytų ieškovo atžvilgiu, taikymo teisėtumo, išėjo už ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovas jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildino išimtinai iš neteisėto nuteisimo. Ši byla pagal savo pobūdį nėra susijusi su viešojo intereso apsauga, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, kuriose teismas turi būti aktyvus ir disponuoja platesnėmis teisėmis. Prie civilinės bylos nebuvo prijungta baudžiamoji byla, nei ieškovas, nei atsakovės atstovės teismui taip pat neteikė įrodymų, susijusių su kriminalinės žvalgybos priemonių taikymu ieškovo atžvilgiu. Teismas, spręsdamas dėl kriminalinės žvalgybos priemonių, taikytų ieškovo atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo, padarė išvadą, jog neteisėtus veiksmus atliko ne tik prokurorai bei teismas, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tačiau šioje byloje atsakovės - Lietuvos Respublikos atstovu nebuvo įtraukta kriminalinės žvalgybos veiksmus vykdžiusi ir ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija. Taigi, teismas sprendė dėl teisių ir pareigų asmens, kuris nedalyvavo byloje. Prokuroras, perduodamas bylą teismui, turėjo pagrįstą įsitikinimą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia kaltinimus ieškovui dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje. Prokuroro ir baudžiamąją bylą išnagrinėjusių teismų vertinimas nesutapo tik dėl vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių - tiesioginės tyčios, tačiau kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje pripažino, kad kaltinamajame akte nurodyti ieškovo veiksmai gali būti vertinami kaip etikos ar drausminiai pažeidimai.
17. Ieškovo pateikta pažyma apie jo vidutinį darbo užmokestį nepatvirtina ir neįrodo, jog iki senatvės pensijos jis būtų dirbęs valstybės tarnyboje būtent tokiose pareigose ir gavęs tokio dydžio darbo užmokestį. Tai, kad ieškovo veiksmai nebuvo kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, negalima daryti išvados, jog jie atitiko Valstybės tarnybos įstatymo valstybės tarnautojams keliamiems reikalavimams, kas sudaro pagrįstas prielaidas manyti, jog ieškovas galėjo būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ir jam būtų pritaikytos įstatyme numatytos nuobaudos, tarp kurių - atleidimas iš tarnybos. Teismas taip pat priteisė ieškovui 1 651,35 Eur už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, nors ieškovas neįrodinėjo nušalinimo nuo pareigų neteisėtumo, o teismas nekonstatavo, jog sprendimas nušalinti ieškovą nuo pareigų buvo priimtas nepagrįstai. Ieškovo nurodyta situacija dėl jam neatlygintų antstolio išlaidų išieškojimo nesusijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neteisėtu nuteisimu, kaip ieškinio pagrindu, ieškovo reikalavimas šioje byloje atlyginti jam 159, 29 Eur turtinės žalos negalėjo būti tenkinamas. Teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl neteisėtų teismo veiksmų ieškovas negrįžtamai prarado galimybę realizuoti save darbinėje veikloje, nepataisomai buvo pažeista jo garbė, orumas ir reputacija. Net ir netekus teisės dirbti valstybės tarnyboje nepilnai vienerius metus, ieškovui niekaip nebuvo užkirstas kelias įsidarbinti ne valstybės tarnyboje, jam nebuvo atimta teisė dirbti pagal turimą kvalifikaciją. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog po apkaltinamojo teismo nuosprendžio jis dėjo pastangas įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją, tačiau jo galimybės dirbti buvo apribotos būtent dėl nepagrįsto nuteisimo. Ieškovui priteista 10 000 eurų dydžio neturtinė žala yra neadekvati įrodinėjamam asmens teisių pažeidimui ir jo pobūdžiui. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su baudžiamuoju procesu, iš dalies yra atsakingas ir pats ieškovas, t. y. jis, būdamas valstybės tarnautoju, priėmė paramą iš UAB „L&O kompanija“, kas užfiksuota baudžiamojoje byloje ir priimtuose nuosprendžiuose. Tai, kad šie veiksmai teismo nebuvo įvertinti kaip nusikalstama veika, nereiškia, jog jie pateisinami ir toleruotini ieškovo, kaip valstybės tarnautojo, veikloje.
Atsiliepimas
18. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad kadangi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai analogiški apeliacinio skundo argumentams, jie nekartojami.
Šalies argumentai
19. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad faktinis pagrindas žalos atlyginimui - jam taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių neteisėtumas ir nušalinimas nuo pareigų. Teismas pažeidė ir bylos šalių lygiateisiškumo principą, nes atsakovės atstovės atsikirtimus formulavo pagal ieškinio pagrindą, kuriame nebuvo nurodyta jokių argumentų dėl kriminalinės žvalgybos priemonių neteisėtumo ir nušalinimo nuo pareigų, ieškovas tokių klausimų byloje apskritai nekėlė. Teismas sprendė klausimą dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmų, kuri net nebuvo įtraukta atsakovės atstove. Kasacinės instancijos teismas nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų vertinimu, bet nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Ieškovas reikalavimo dėl žalos atlyginimo nekildino iš ieškovo nušalinimo nuo pareigų, todėl negali būti priteista turtinė žala dėl šio laikotarpio. Ieškovas nurodė, kad nušalinimo laikotarpiu darbo užmokesčio negavo, tačiau ieškovo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad darbo užmokestis gautas. Ieškovas būtų atleistas iš pareigų dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, todėl ieškovo nurodyta žala dėl negautų pajamų yra tik tikėtina ir hipotetinė, bet jokiais būdais nėra reali ir įrodyta. Ieškovas nurodė teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 27 d. metu, kad jam Užimtumo tarnyba teikė darbo pasiūlymus, tačiau pats ieškovas nesutiko dirbti. Visos bylos nagrinėjimo metu teisėja dažnai klausimus užduodavo taip, kad juos galima buvo laikyti atsakymą menančiais klausimais. Teismas sprendimą priėmė vien tik ieškovo paaiškinimų ir kelių su ieškovu artimais ryšiais susijusių liudytojų duotų parodymų pagrindu, kuriems teisėja uždavinėjo menamus klausimus ir akivaizdžiai buvo šališka. Dėl žiniasklaidoje pateiktų viešų įrašų nėra jokių valstybės neteisėtų veiksmų, kadangi informaciją apie ieškovą paskelbė žiniasklaida, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teisėjai. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo teiginius apie sveikatos pablogėjimą, nėra jokių duomenų iš medicinos įstaigos.
Atsiliepimas
20. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad kadangi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai analogiški apeliacinio skundo argumentams, jie nekartojami.
21. Ieškovas S. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašė apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovas grindė keliais aspektais: nurodė visas faktines aplinkybes, susijusias ne tik su neteisėtu nuteisimu, tačiau ir atliktais kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo veiksmais, kas ir sudarė ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovo darbdaviui buvo žinomas ikiteisminio tyrimo faktas, tačiau tuo metu ieškovo atžvilgiu nebuvo taikyta ar pradėta tarnybinė atsakomybė. Ieškovas neįrodinėjo, jog žala pasireiškė išimtinai sveikatos sutrikimais, todėl medicininės pažymos į bylą teikiamos nebuvo. Ieškovo veiksmai nebuvo įvertinti kaip turintys tarnybinio nusižengimo požymių, kadangi ieškovo darbdavys nei ikiteisminio tyrimo metu ir po jo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme, ieškovui netaikė tarnybinės atsakomybės. Ieškovas dėl teismo šiurkščios klaidos buvo atleistas iš valstybės tarnybos, kurioje išdirbo daugiau nei 23 metus, ir taip negrįžtamai prarado nuosekliai ir nuolatinėmis pastangomis pasiektą karjeros poziciją, kuri ieškovui teikė savirealizacijos pasitenkinimą, pasididžiavimą savo tarnyba, buvo stabilių pajamų šaltinis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkinami.
22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
23. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagal požymius nusikaltimo numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. sausio 22 d. Š(duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. AK-59 patvirtinto (duomenys neskelbtini)vedėjo pareigybės aprašymo 2 p. organizuodamas Žemės ūkio skyriaus darbą ir kontroliuodamas užduočių vykdymą, 5.4 p. vadovaudamas komisijų darbui sprendžiant su žemės ūkio ir melioracijos veikla susijusius klausimus, 5.9 p. organizuodamas melioracijos statinių projektavimo, ekspertizės, statybos techninės priežiūros, projekto vykdymo priežiūros darbus, organizuodamas statinio pripažinimą tinkamu naudoti, 5.20 p. inicijuodamas prekių, paslaugų ir darbų pirkimą pagal Žemės ūkio skyriaus kompetenciją, 5.22 p. kontroliuodamas sutarčių ir susitarimų, kuriuos įgyvendina Žemės ūkio skyrius, vykdymą, 2019 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, savo ir kito asmens A. Ž. naudai paprašė UAB „L&O kompanija“ statybos darbų vadovo K. A. neteisėtos ir nepagrįstos finansinės paramos ir, jam sutikus, tokiu būdu su juo susitarė, kad K. A. duos, o S. D. priims kyšį – dyzelinį kurą, kurį degalinėje įpylus į S. D. ir (duomenys neskelbtini)vyriausiojo specialisto A. Ž. nuosavus automobilius, už jį bus apmokėta UAB „L&O kompanija“ lėšomis, t. y. S. D. ir K. A. suvokiant, kad kyšis bus duotas už pageidaujamą S. D. teisėtą veikimą ir palankumą UAB „L&O kompanija“ atžvilgiu, jam vykdant savo įgaliojimus, kontroliuojant (duomenys neskelbtini) ir Š(duomenys neskelbtini)skyriaus organizuotus viešuosius pirkimus laimėjusios UAB „L&O kompanija“ atliekamus melioracijos statinių remonto – rekonstrukcijos darbus bei juos aktuojant. Po ko, vykdant susitarimą, 2019 m. rugsėjo 6 d. degalinėje „Circle K Lietuva“, adresu Dubijos g. 20A, Šiauliai, K. A., pasinaudodamas UAB „L&O kompanija“ vardu išduota „Circle K“ degalų kortele, apmokėjo 120,60 Eur už į A. Ž. automobilį „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilyje buvusias talpas įpiltą dyzelinį kurą, o 2019 m. rugsėjo 18 d. degalinėje „Circle K Lietuva“, adresu Dubijos g. 20A, Šiauliai, K. A., pasinaudodamas UAB „L&O kompanija“ vardu išduota „Circle K“ degalų kortele, apmokėjo 65,59 Eur už į S. D. automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įpiltą dyzelinį kurą. Tokiu būdu S. D. iš K. A. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir palankumą UAB „L&O kompanija“ atžvilgiu, savo ir kito asmens naudai priėmė 186,19 Eur bendros vertės kyšį – dyzelinį kurą.
24. Byloje nustatyta, kad iki ikiteisminio tyrimo pradžios ieškovo atžvilgiu buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės ir kad tai truko beveik devynis mėnesius: 2019 m. balandžio 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. S6-144 nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. liepos 10 d. buvo nutarta sankcionuoti: techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, t. y. slaptą S. D. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų kontrolę ir fiksavimą; S. D. sekimą, kurio metu gali būti panaudotos techninės priemonės bendra ir (ar) specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti S. D. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus; slaptą patekimą į (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini)slaptą patekimą į S. D. darbo kabinetą ir prie jo esančias poilsio patalpas, šių patalpų ir jose esančių daiktų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų apžiūrą, paėmimą tirti, neskelbiant apie jų paėmimą bei techninių priemonių - vaizdo, garso fiksavimo įrenginių - jų sumontavimą ir panaudojimą specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti S. D. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus; slaptą patekimą, į S. D. naudojamą transporto priemonę, automobilį, nuosavybes teise priklausantį S. D., šios transporto priemonės ir joje esančių daiktų, dokumentų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų apžiūrą, pažymėjimą, paėmimą tirti, neskelbiant apie jų paėmimą, ir techninių priemonių - vaizdo, garso, judėjimo fiksavimo įrenginių panaudojimą specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti, fiksuoti S. D. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. ir 2019 m. spalio 10 d. nutartimis dėl sekimo, slapto patekimo į patalpas, transporto priemonių ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sankcijos terminas pratęstas nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. spalio 10 d. ir nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. sausio 10 d.
25. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2020 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. IBPS-V-321607-20 tenkino prokuroro prašymą, laikinai nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 4 d. nušalino ieškovą nuo užimamų pareigų. (duomenys neskelbtini)direktorius 2020 m. vasario 6 d. priėmė įsakymą Nr. AK-58(4.1E) „Dėl žemės ūkio skyriaus vedėjo S. D. nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo nušalino ieškovą nuo darbo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 3 d. priėmė nuosprendį ieškovo baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-951/2022, kuriuo S. D. išteisino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-768/2022 tenkino prokuroro apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį dėl S. D. išteisinimo panaikino, priėmė naują nuosprendį – pripažino ieškovą kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam 120 MGL dydžio (6 000 Eur) baudą; į bausmę įskaitė laikiname sulaikyme išbūtą laiką 2020 m. vasario 4 d. (1 para), kas prilygsta dviejų MGL (100 Eur) dydžio baudai; skyrė S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 metams; išieškojo iš S. D. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 186,19 Eur valstybei. (duomenys neskelbtini) direktorius 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AK-455(4.1E) „Dėl S. D. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų“, vykdydamas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį, atleido ieškovą iš užimamų pareigų nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 ieškovo kasacinį skundą tenkino, panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį be pakeitimų.
26. Apeliantai apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį dėl žalos priteisimo. Apeliantai nurodo, kad teismas sprendė dėl teisių ir pareigų asmens, kuris nedalyvavo byloje, kadangi šioje byloje atsakovės - Lietuvos Respublikos atstovu nebuvo įtraukta kriminalinės žvalgybos veiksmus vykdžiusi ir ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Šis punktas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo įtrauktas teisinį suinteresuotumą turintis asmuo (asmenys); 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto (-ų) asmens (-ų) materialiųjų teisių ir pareigų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, sprendimas laikomas absoliučiai negaliojančiu ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo, turi būti nustatytos dvi būtinosios sąlygos: turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – kaip minėta, sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Šiuo atveju apeliantai teigia, kad teismas, spręsdamas dėl kriminalinės žvalgybos priemonių, taikytų ieškovo atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo, padarė išvadą, jog neteisėtus veiksmus atliko ne tik prokurorai bei teismas, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinių skundų argumentu nesutinka. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus remdamasis tuo, kas yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais (pirmosios instancijos teismas citavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 nurodytus motyvus). Taigi negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pats savo iniciatyva vertinęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir nesudaręs galimybės kriminalinės žvalgybos veiksmus vykdžiusiai ir ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai pateikti savo pozicijos dėl tokių veiksmų teisėtumo. Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti teismo, teismai įvertino jų būtinumą ir pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų nustatytomis aplinkybėmis dėl kriminalinės žvalgybos priemonių pagrįstumo, todėl daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas būtų pasisakęs dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų nėra pagrindo.
28. Apeliantai apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį dėl žalos priteisimo. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos priemonių, taikytų ieškovo atžvilgiu, taikymo teisėtumo, išėjo už ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų. Pasisakydamas dėl ieškinio ribų (ne)peržengimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas. Dėl to būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis reikalavimas susijęs ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismai negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 47–48 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi teismas, atlikdamas šalių susiklosčiusių santykių ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų). Priešingu atveju būtų priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo.
29. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos priemonių, peržengė ieškinio ribas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas savo teisių pažeidimą kildino iš neteisėto nuteisimo ir rėmėsi įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 konstatavo, kad S. D. atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių apimtis ir trukmė buvo neproporcinga jo galimai vykdytiems nusikalstamiems veiksmams, kas galėtų būti vertinama ir kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Taigi ši aplinkybė dėl kriminalinės žvalgybos priemonių apimties ir proporcingumo byloje yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ji yra žinoma, teismas nagrinėdamas šią bylą ja rėmėsi pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje vertino ieškovo ir atstovių nurodomas aplinkybes, rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, peržengė ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
30. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 26 213,36 Eur turtinės žalos (26 054,07 Eur negautų pajamų, 159,29 Eur antstolio išlaidų) ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
31. Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiškai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius (ar administracinių teisės pažeidimų) ir civilinės teisės įstatymus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2012 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas neteisėtus veiksmus, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023, kuria teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį be pakeitimų bei konstatavo, kad S. D. atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių apimtis ir trukmė buvo neproporcinga jo galimai vykdytiems nusikalstamiems veiksmams, kas galėtų būti vertinama ir kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad valstybė ėmėsi neproporcingų ir neadekvačių priemonių ieškovo atžvilgiu taikydama baudžiamąjį persekiojimą bei kriminalinės žvalgybos priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 nurodė, kad „šioje byloje, taikant kriminalinės žvalgybos priemones, buvo išaiškinta, jog neva S. D. įvykdė nusikalstamą veiką, tačiau tai savaime nepateisina kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo trukmės ir intensyvumo. Iš bylos medžiagos matyti, jog S. D. atžvilgiu priemonės buvo taikytos beveik devynis mėnesius“; „S. D. teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi“; „Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių“; „beveik devynis mėnesius trukusių kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo metu šioje byloje buvo galimai užfiksuotas tik sąlyginai nedidelės vertės kyšio paėmimas, kuris tapo ikiteisminio tyrimo vada“; „S. D. atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių apimtis ir trukmė buvo neproporcinga jo galimai vykdytiems nusikalstamiems veiksmams, kas galėtų būti vertinama ir kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas“. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėsiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas ir tai sukėlė žalą ieškovui. Taip pat byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo padaryti materialinės ir procesinės teisės normų ir principų pažeidimai (neteisėtas nuteisimas) lėmė esminius ieškovo teisių pažeidimus – ieškovas prarado darbą, galimybes dirbti pagal savo gebėjimus, prestižą ir reputaciją.
33. Apeliantai apeliaciniuose skunduose nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu. Apeliantai teigia, kad ieškovo pateikta pažyma apie jo vidutinį darbo užmokestį nepatvirtina ir neįrodo, jog iki senatvės pensijos jis būtų dirbęs valstybės tarnyboje būtent tokiose pareigose ir gavęs tokio dydžio darbo užmokestį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
34. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas buvo nušalintas nuo tarnybos ir vėliau atleistas, dėl ko neteko pajamų šaltinio, ieškovo vidutinis darbo užmokestis sudarė 1 651,35 Eur per mėnesį, todėl jeigu jis nebūtų neteisėtai kaltintas ir dėl to nušalintas, o vėliau neteisėtai nuteistas ir dėl to atleistas iš tarnybos, dirbtų iki jam sukaktų pensinis amžius, ir gautų 35 586,60 Eur su valstybės tarnybos santykiais susijusių pajamų: už nušalinimo laikotarpį 1 651,35 Eur (nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 4 d., ir už laikotarpį nuo atleidimo iki senatvės pensijos amžiaus – 33 935,25 Eur (20x1 651,35+ 908,25). Kadangi per ši laikotarpį ieškovui buvo išmokėta 9 532,53 Eur, todėl dėl neteisėto nuteisimo ieškovas negavo 26 054,07 Eur (35 586,60 - 9532,53). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovo pateikti duomenys ir skaičiavimai yra pagrįsti, apeliantės nesutinka su priteistos žalos dydžiu, tačiau nepateikia į bylą skaičiavimus paneigiančių duomenų. Apeliančių teigimu, pažyma apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį nepatvirtina ir neįrodo, jog iki senatvės pensijos jis būtų dirbęs valstybės tarnyboje būtent tokiose pareigose, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atleidimo iš valstybės tarnybos dieną ieškovo darbo stažas valstybei sudarė 23 metus ir 5 mėnesius, iki senatvės pensijos ieškovui buvo likę mažiau nei 2 metai, tikėtina, jog ieškovas būtų toliau dirbęs užimamose pareigose iki pat pensijos. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovo reikalavimas atlyginti jam 159, 29 Eur turtinės žalos nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neteisėtu nuteisimu, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu priteistą sumą - 186,19 Eur ieškovas jau buvo sumokėjęs, nepaisant to dėl šių lėšų priverstinio išieškojimo buvo kreiptasi į antstolę, kuri iš ieškovo išieškojo 345,48 Eur sumą, o paaiškėjus, jog lėšos išieškotos nepagrįstai, ieškovui buvo grąžinta tik 186,19 Eur suma, negrąžinus jam likusios 159,29 Eur sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios sumos negrąžinimas ieškovui yra tiesiogiai susijęs neteisėtu nuteisimu ir iš to kilusiomis pasekmėmis.
35. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovui priteista 10 000 Eur dydžio neturtinė žala yra neadekvati įrodinėjamam asmens teisių pažeidimui ir jo pobūdžiui. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).
36. Šiuo atveju byloje ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės 30 000 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į negrįžtamai prarastą galimybę ieškovui realizuoti save darbinėje veikloje iki įstatymo numatyto pensinio amžiaus, į nepataisomai pažeistą garbę, orumą ir reputaciją, dėl to patirtus itin neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, sumenkintą savivertę, sumažėjusias bendravimo galimybes, taip pat sumažėjusias galimybes save realizuoti visuomenėje ir sprendė, kad ieškovo patirta neturtinė žala vertintina 10 000 Eur suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pagrįstai nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, kad jis dėl teismo šiurkščios klaidos buvo atleistas iš valstybės tarnybos, kurioje išdirbo daugiau nei 23 metus, ir taip negrįžtamai prarado nuosekliai ir nuolatinėmis pastangomis pasiektą karjeros poziciją, kuri ieškovui teikė savirealizacijos pasitenkinimą, pasididžiavimą savo tarnyba, buvo stabilių pajamų šaltinis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas daug metų ėjo vadovaujančias pareigas, regione buvo žinomas ir gerbiamas asmuo, neteisėtas nuteisimas lėmė ne tik darbo (pajamų) netekimą, tačiau ir pakenkimą ieškovo reputacijai, orumui. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad akivaizdžiai sumenko ieškovo bendravimo galimybės, buvo pakenkta ir jo šeimos gerovei, ieškovas ir jo šeimos nariai sulaukė pasmerkimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma yra atitinkanti ieškovo patirtus išgyvenimus.
37. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi atsakovių apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantės iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliančių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės patirtą žalą, teismo nebuvo įvertinti.
38. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovių apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
40. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovui iš atsakovės priteisiant 1 815 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, į. k.111105555, ieškovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.