Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui S. S., tretiesiems asmenims AB bankas „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Mogo LT“ dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto ir prievolių padalinimo, ir atsakovo S. S. priešieškinį ieškovei D. S., dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto ir prievolių padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tarp šalių sudaryta santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovė D. S. ir atsakovas S. S. santuoką įregistravo 2005 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.908. 2006 m. sausio 21 d. santuokoje gimė vienas vaikas – dukra A. S.. Santuokos metu, šalys, bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgijo nekilnojamąjį daiktą, t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 38 230,00 Eur. Taip pat šalys įgijo transporto priemones: automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 700,00 Eur. Santuokos metu šalys įsteigė mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima krovinių pervežimu. Taip pat santuokos metu, atsakovas paveldėjo bei asmeninės nuosavybės teisėmis įregistravo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0495 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 176,00 Eur. Taip pat nustatyta, kad šalys įgijo namų apyvokos daiktus: odinį baldų komplektą su staliuku 200,00 Eur vertės; sietyną 300,00 Eur vertės; keturių durų komodą 100,00 Eur vertės; dviejų durų komodą 80,00 Eur vertės; 400,00 Eur vertės užuolaidas; televizorių GRUNDING 100,00 Eur vertės; priedėlį 50,00 Eur vertės; nešiojamąjį kompiuterį SAMSUNG 50,00 Eur vertės; video kamerą 200,00 Eur vertės; prieškambario sieninę spintą 400,00 Eur vertės; skalbimo mašiną GORENJE 150,00 Eur vertės; vonios (tualeto) baldus 100,00 Eur vertės; virtuvinį stalą su 4 kėdėmis 60,00 Eur vertės; šaldytuvą SAMSUNG 50,00 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą su įmontuota buitine technika JANCOBLE 3000,00 Eur vertės; mikserį BAMIX 200,00 Eur vertės; skrudintuvę 20,00 Eur vertės; lygintuvą 100,00 Eur vertės; miegamojo baldų komplektą (lova, spinta, 2 spintelės, spintelė su veidrodžiu) 200,00 Eur vertės; dvigulė lova su 2 stikliniais staliukais 300,00 Eur vertės; šaldiklį MIELE 200,00 Eur vertės, viso namų apyvokos daiktų už 6 260,00 Eur. Ieškovui nustatytas darbingumo lygio sumažėjimas likęs darbingumo lygis yra 90 procentų. Gyvenamojo namo statybos darbų užbaigimui 2007 m. rugsėjo 20 d. šalys sudarė kredito sutartį Nr. 07‑104469 su AB „Hansabankas“ (dabar AB bankas „Swedbank“). 2016 m. lapkričio 8 d. ieškovė sudarė lizingo sutartį Nr. L08112016/0007.

Dėl santuokos nutraukimo

11. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

12. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudaryta santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nuo 2016 metų spalio mėnesio apsigyveno su kita moterimi, paliko savo šeimą bei nepilnametį vaiką, todėl darė išvadą, jog atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

13. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog santuoka nutrūko dėl jo kaltės nurodė, kad santuokinis gyvenimas su ieškove nenusisekė, todėl atsakovas nusprendė skirtis, kadangi buvo skirtingas požiūris į gyvenimą, skirtingi pomėgiai, charakteriai, ieškovė visiškai neskirdavo dėmesio atsakovui, nesirūpindavo juo, nenorėdavo praleisti laisvalaikį kartu, todėl mano, jog santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl ieškovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog ieškovė jau kreipdamasi į teismą nurodė aplinkybes, jog atsakovas jai buvo neištikimas, internetinėse svetainėse ieškojo bei bendravo su kitomis moterimis, paliko savo šeimą bei apsigyveno su kita moterimi, tačiau atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Atsakovas tiek teikdamas atsiliepimą į ieškinį, tiek teikdamas priešieškinį, nebandė paneigti ieškovės nurodytų aplinkybių apie neištikimybę bei tai, kad jis apsigyveno su kita moterimi, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovas nesutikdamas su skundžiamame teismo sprendime išdėstytais argumentais dėl jo kaltės nurodo priežastis (skirtingas požiūris į gyvenimą, skirtingi pomėgiai, charakteriai, ieškovė visiškai neskirdavo dėmesio atsakovui, nesirūpindavo juo, nenorėdavo praleisti laisvalaikį kartu), kurios pastūmėjo atsakovą pažeisti jo kaip sutuoktinio pareigas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo nesilaikyti jo kaip sutuoktinio pareigų (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog atsakovas nematydamas galimybės toliau gyventi santuokoje, turėjo kreiptis dėl santuokos nutraukimo, tačiau to nepadarė, o pradėdamas gyventi su kita moterimi bei palikdamas savo šeimą pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, laikytini nepagrįstais.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo

15. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

16. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

17. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo dydžio teigia, jog dėl sunkios materialinės padėties bei dėl nustatyto neįgalumo, neišgali teikti savo dukrai išlaikymo kas mėnesį po 200,00 Eur. Mano, kad dukrai pakankamas išlaikymas būtų kas mėnesį mokant po 150,00 Eur išlaikymą iki jos pilnametystės. Pažymėtina, jog teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga suma ne mažesnė nei vienas mėnesinis atlyginimas (šiuo metu 400,00 Eur), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3-286/2004).

18. Atsakovo vertinimu, 300,00 Eur suma jo nepilnametės dukros išlaikymui būtų pakankama ir nepažeistų jos teisių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ne tik tai, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors proceso šalys nurodydamos konkrečias pinigų sumas, kurios užtikrintų galimybes tinkamam vaiko vystymuisi bei lavinimui, nedetalizavo sumų išdėstymo (pvz. kokia pinigų suma skiriama būtiniesiems poreikiams tenkinti, ar kokia suma skiriama saviraiškos pomėgiams tenkinti), tačiau atsižvelgiant į formuojamą praktiką, jog visapusiškam vaiko vystymuisi būtina tenkinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius, bet turi būti rūpinamasi ir vaiko laisvalaikiu, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 200,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui.

19. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniu skundu, atsakovas teigia, jog teismo nustatyto išlaikymo negali teikti, kadangi pablogėjo jo finansinė padėtis bei jis neteko dalies darbingumo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo argumentus laiko nepagrįstais. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteko darbo akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovui buvo nustatytas 10 procentų netekto darbingumo. Šios nutarties 18 punkte nustatyta, jog atsakovo nepilnametei dukrai A. S. reikalinga išlaikymo suma yra 400,00 Eur (abu tėvai teikia išlaikymą lygiomis dalimis po 200,00 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl finansinės padėties pablogėjimo, nesudaro pagrindo mažinti nepilnamečiui vaikui būtino išlaikymo sumos, kadangi atsakovo finansinės padėties pablogėjimas laikytinas laikinojo pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad 10 procentų darbingumo netekimas iš esmės sumažino atsakovo galimybę dirbti, ar susirasti darbą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas valdo MB „(duomenys neskelbtini)“ iš kurios veiklos gauna pajamas, todėl atsižvelgiant į tai kas nustatyta, į formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas gali teikti 200,00 Eur dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai A. S..

Dėl kilnojamojo turto padalinimo

20. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo padalintas santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas. Atsakovo vertinimu ieškovė savo ieškinyje nebuvo pareiškusi reikalavimų padalinti kilnojamojo turto, t. y. baldų, buitinės technikos. Pažymėjo, jog ji savo reikalavimų ieškinyje netikslino, todėl teismas neturėjo teisės dalinti šio turto. Taip pat atsakovas nesutinka su padalinto kilnojamojo turto verte. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė pateikdama teismui atsiliepdama į priešieškinį, be kita ko prašė teismo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą. Tai reiškia, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu pareiškė naujus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktu atsiliepimu į priešieškinį bei nustatęs, jog atsiliepimu yra reiškiami nauji reikalavimai, turėjo teisę pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau to nedarė, dėl ko buvo pažeistos procesinės teisės normos bei atsakovo teisė tinkamai gintis nuo pareikšto reikalavimo. Iš apeliacinio skundo akivaizdu, jog atsakovas nesutinka su kilnojamojo turto padalinimo tvarka, taip pat nesutinka su nustatyta kilnojamojo turto verte, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino rungimosi principo, t. y. atsikirsti į priešingos šalies prašymus, teikti rašytinius paaiškinimus, todėl darytina išvada, jog atsakovo teisė į gynybą buvo pažeista (CPK 12, 42, 142 straipsniai). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės naujai pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl už jį turi būti sumokamas žyminis mokestis.

21. Konstatavus šios nutarties 20 punkte aptartus procesinių teisės normų pažeidimus, darytina išvada, jog šių pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje padalintas šalių kilnojamasis turtas, naikintina ir šioje dalyje byla gražintina Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ vertės

22. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys, santuokos metu įkūrė MB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo prašė pripažinti MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo S. S. asmenine nuosavybe, todėl laikytina, jog šioje dalyje ginčo tarp šalių nėra. Šiuo atveju, byloje kilo ginčas dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ vertės. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vertė yra 10 000,00 Eur. Teigia, jog įmonė jokio turto, įstatyminio kapitalo neturi. Mano, kad ieškovė suklaidino teismą nurodydama, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra 10 000,00 Eur vertės, kadangi kai atsakovas kūrė šią mažąją bendriją laikinai buvo pasiskolinęs iš kreditoriaus pinigų, kuriuos įnešė į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, kuriuos sekančią dieną išėmė ir gražino kreditoriui.

23. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016).

24. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2008).

26. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl minėtos įmonės vertės konstatavo, jog sutinkamai su reglamento (EB Nr. 1071/2009) 7 straipsnio 1 dalimi, kiekvienais metais vežėjai turi disponuoti nuosavu kapitalu, kurio vertė ne mažesnė nei 9 000,00 Eur, kai naudojama tik viena kelių transporto priemonė. Teismas konstatavo, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ naudoja vieną transporto priemonę, todėl privalo disponuoti ne mažiau nei reglamentu nustatyto dydžio lėšomis, todėl įmonės vertė yra 10 000,00 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, jog dalinant santuokoje įgytą turtą yra svarbu nustatyti tikslią turto vertę. Tai, kad reglamentas EB Nr. 1071/2009 numato, jog vežėjai turi disponuoti nuosavu kapitalu, kurio vertė ne mažesnė nei 9 000,00 Eur, dar nereiškia, kad įmonės vertė yra 9 000,00 Eur, juo labiau, tokios išvados nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog įmonės vertė yra 10 000,00 Eur.

27. Pažymėtina, jog į bylą yra pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašai, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę nustatyti tikrąją MB „(duomenys neskelbtini)“ vertę, tačiau šių įrodymų neįvertinęs neatskleidė bylos esmės dalyje dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ tikrosios vertės, todėl remiantis teisiniu reglamentavimu bei formuojama teismų praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje dalyje sprendimas naikintinas bei klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl žemės sklypo padalinimo

28. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Neretai asmenys jau sudarydami santuoką būna įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

29. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, jog asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, jog asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kito sutuoktinio lėšomis padaryti kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantys teismai.

30. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0495 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 176,00 Eur) buvo iš esmės pagerintas, kadangi minėtame žemės sklype buvo pastatytas gyvenamasis namas, kurio statybai buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, todėl minėtą žemės sklypą pirmosios instancijos teismas pripažino sutuoktinių bendrąja nuosavybe. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Šiuo atveju nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog gyvenamojo namo pastatymas iš esmės pagerina atsakovui priklausantį žemės sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien nustatant faktą, kad ant žemės sklypo yra pastatytas gyvenamasis namas, savaime nereiškia, kad buvo iš esmės pagerintas žemės sklypas. Priešingai, ant žemės sklypo pastačius statinį iš esmės yra sumažinamas naudingas žemės sklypo plotas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Tai reiškia, jog padalindamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei nenurodydamas vertinimo kriterijų, pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo argumentų, kadangi nesiaiškino, kokios būklės žemės sklypas buvo jį įgyjant atsakovui bei kokie pagerinimai ir kieno lėšomis, ar darbu buvo padaryti. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo klausimu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai neatskleidė bylos esmės, todėl šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas naikintinas bei perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl ieškovės įsiskolinimo už paskolą ir komunalinius patarnavimus

31. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo reikalavimo dėl 603,13 Eur skolos priteisimo už komunalinius mokesčius, bei paskolos sutartį, o atmetė jį kaip nepagrįstą, nes neva atsakovas nepateikė įrodymų, kad name ieškovė naudojosi televizija „Viasat“ bei internetu, nesigilino kiek bankui įmokų sumokėjo atsakovas už bendrą paskolą, nesigilino į pateiktus paskaičiavimus ir įrodymus, juos atmetė kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog į bylą yra pateiktas ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimas, kuriame nurodyta jog: „Aš D. S., įsipareigoju mokėti pusę banko paskolos sumos (pilna 130 Eur), t. y. 65 Eur. Taip pat įsipareigoja mokėti: „Viasat“ – 14; internetas 13,03 (Balticum); Tele 2 – 20; Šiūkšlės 10; Viso 123“. Susitarime taip pat nurodyta, jog pinigai bus pervedami į S. S. asmeninę sąskaitą Swedbanke. Šis susitarimas pasirašytas abiejų šalių 2016 m. lapkričio 8 d.. Taip pat į bylą yra pateiktas atsakovo S. S. Swedbank sąskaitos išrašas iš kurio matyti, jog 2016 m. lapkričio 10 d. ieškovė D. S. pervedė atsakovui S. S. 246,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog mokama už banko paskolą, internetą, televiziją, telefoną už š. m. 10, 11 mėn., komunaliniai, tačiau vėlesniuose išrašuose daugiau mokėjimų neatlikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog ieškovė iš pradžių laikėsi šalių pasirašyto tarpusavio susitarimo. Taip pat iš minėto atsakovo sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas nereguliariai atlikdavo mokėjimus AS „Viasat“, mokėdavo už paskolas Nr. 07‑104469-FA ir 10-054042-RK, taip pat atlikdavo mokėjimus SĮ „Kretingos komunalininkui“. Visos šios aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovo pateiktų įrodymų, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo reikalavimai atmestini kaip neįrodyti.

32. Atkreiptinas dėmesys, jog vertinant šalių pasirašytą tarpusavio susitarimą ir pateiktą sąskaitos išrašą kyla neaiškumų dėl šalių susitarimo apimties, t. y. kurios paskolos dalį ieškovė įsipareigojo apmokėti, kadangi iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas atlikdavo mokėjimus pagal dvi paskolų sutartis (Nr. 07‑104469-FA ir 10-054042-RK). Esant šiems neaiškumams, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės objektyviai nustatyti, kokia buvo ieškovės ir atsakovo susitarimo apimtis, todėl nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar ieškovė turi įsiskolinimą atsakovui bei koks jo dydis. Laikytina, jog šias aplinkybes privalėjo išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas, tačiau to nepadaręs, neatskleidė bylos esmės, todėl šio klausimo nagrinėjimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui.

33. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

34. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog pirmosios instancijos teismas dėl dalies ieškinio bei priešieškinio reikalavimų neatskleidė bylos esmės, todėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimo dalis naikintina ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi dalis skundžiamo teismo sprendimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą išspręs išnagrinėsiantis bylą pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimo dalį dėl reikalavimu padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, dėl mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vertės nustatymo, dėl atsakovui S. S. priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0495 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 176,00 Eur padalinimo bei priešieškinio reikalavimo priteisti 603,13 Eur įsiskolinimą iš ieškovės D. S. ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.