Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-166-446/2019 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. N., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo A. N. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Byloje nustatyta, kad nepilnametė N. N., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. J. ir apelianto (atsakovo) A. N. dukra. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu iš apelianto buvo priteistas 200 Lt (57,92 Eur) dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai N. N., kas mėnesį mokamomis išmokomis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė su dukra N. N. gyvena pas motiną (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2018 m. gegužės mėnesio faktiškai nebeteikia išlaikymo dukrai N. N., ja nesirūpina. Ieškovės skaičiavimu, vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 400 Eur. Apeliantas su ieškovės prašoma priteisti suma nesutiko, nurodė, kad vaiko išlaikymui gali skirti iki 150 Eur per mėnesį, taip pat prašė patvirtinti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

Dėl naujų įrodymų

10. Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei atsakovo 2019 m. birželio 10 d. pateikto pareiškimo dėl tėvystės, iš kurio matyti, jog jam turėtų gimti dar vienas vaikas, priėmimo klausimą. Ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo naujus įrodymus (išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo lentelę, pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, pažymą apie ieškovės motinos darbą, kt. dokumentus). Atsakovas, kaip minėta, pateikė pareiškimo dėl tėvystės kopiją. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ieškovės ir atsakovo pateiktiems įrodymams priimti ir įvertinti juos kartu su kita bylos medžiaga.

Dėl teismingumo, teismo bei išvadą teikiančios institucijos šališkumo

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apelianto gyvenamoji vieta nuo 2014-03-07 yra Norvegijoje, o ieškovės gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl byla teisminga ne Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. CPK 29 straipsnyje nustatyta, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, ieškovės A. J. ieškinys teisme gautas 2018-06-20. Pagal Registrų centro gyventojų registro departamento išrašą matyti, jog 2018 m. liepos 2 d. duomenimis paskutinė apelianto A. N. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Ta pati apelianto gyvenamoji vieta nurodyta ir 2018-10-19 gyventojų registro išraše. Be to, ta pati apelianto deklaruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta ir apelianto atstovo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (e. b. I t., 15, 18, 21, 33, 65 b. l.). Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apelianto deklaruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į šiuos duomenis, byloje nėra pagrindo teigti, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant CPK numatytas teismingumo taisykles, todėl šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

12. A. N. taip pat nurodo, kad, atsižvelgus į teismo byloje atliktą aplinkybių vertinimą, galima spręsti, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pagal CPK 64 straipsnį, teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Teisėjų nušalinimo pagrindai išdėstyti CPK 65 straipsnyje. Tuo tarpu CPK 66 straipsnyje numatyta, jog be CPK 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas tik nurodė, kad teismas buvo šališkas dėl to, kad aplinkybes vertino palankiai ieškovės atžvilgiu bei neperdavė bylos nagrinėti kitiems teismo rūmams. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje jau buvo nustatyta, jog teritorinis bylos teismingumas nagrinėjamu atveju pažeistas nebuvo. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė sprendimą, palankų ieškovei, nėra pagrindas teigti, kad teismas nagrinėjamoje byloje buvo šališkas. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodymų, susijusių su teismo šališkumu, nepateikė, šis apelianto argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

13. Apeliantas abejoja ir Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus šališkumu byloje bei teigia, kad ši išvadą teikianti institucija dirbo ne savo veiklos teritorijoje. Pažymėtina, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nėra byloje dalyvaujantis asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai institucija (dalyvis), kuri turi tam tikras pareigas vaikų teisių apsaugos srityje, ir įtraukiama į teisminį procesą duoti išvadai šioje srityje, o ši išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuriuos teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 49 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis, 252 straipsnis). Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nagrinėjamoje byloje buvo šališka.

Dėl išlaikymo dydžio

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodė apeliantas, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, įstatyme taip pat nedetalizuoti vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties kriterijai, tačiau jie yra nuosekliai išplėtoti teismų praktikoje.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

16. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

18. Išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo klausimai yra reglamentuoti CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

19. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

20. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, viršijančio 150 Eur sumą, yra nemotyvuota, o apelianto turtinė padėtis leistų jam skirti dukters išlaikymui 150 Eur per mėnesį. A. N. nuomone, teismas nevertino jo galimybių teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai.

21. Visų pirma pažymėtina, jog priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino, kad per šešerius metus (nuo tada, kai Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu iš apelianto buvo priteistas 200 Lt (57,92 Eur) dydžio išlaikymas nepilnametės dukros N. N. naudai) padidėjo nepilnametės poreikiai maistui, rūbams, ugdymo priemonės, taip per šešerius metus šalyje pasikeitė ekonominė situacija, išaugo kainos. Teismas taip pat vertino ir apelianto galimybes teikti išlaikymą savo dukrai, t. y. vertino, kad apeliantas dirba elektros montuotoju Norvegijos įmonėje (duomenys neskelbtini), o jo valandinis atlyginimas sudaro 300 NOK (30,75 Eur). Teismas taip pat vertino (duomenys neskelbtini) pažymą, kurioje pateiktas apelianto mėnesinis darbo užmokestis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad priteisus iš A. N. kas mėnesį po 200 Eur jo nepilnametės dukros išlaikymui, ši suma nebūtų kliūtimi paties atsakovo būtinųjų poreikių tenkinimui. Atsižvelgus į išdėstytą, atmetami apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, ir kad teismas nevertino visų byloje esančių aplinkybių, o tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai. Taip pat pažymėtina, jog A. N. apeliaciniame skunde nurodė, kad teikia 150 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tuo tarpu apeliantas šioms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.

22. Kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, šalių dukra N. N. gimė (duomenys neskelbtini), ji šiuo metu yra beveik septynerių metų. Ieškovė nurodė, kad šalių dukra lanko darželį, muzikos, dailės būrelius, kuriems reikalingos papildomos išlaidos, taip pat yra apdrausta vaiko sveikata, vaiką reikia kasdien iš (duomenys neskelbtini) vežti į darželį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių nepilnametės dukros poreikių tenkinimui iš atsakovo priteistina 200 Eur išlaikymo suma, mokama periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Taip pat pažymėtina, kad šalių dukra gyvena kartu su ieškove, todėl ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta.

23. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė pareiškimo dėl tėvystės kopija, iš kurios matyti, jog galimai jam turi gimti dar vienas vaikas, kas, apelianto manymu, būtų pagrindas mažinti nepilnamečiam vaikui N. N. priteisto išlaikymo dydį. Faktinė aplinkybė, jog apeliantas galimai susilauks dar vieno vaiko, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu mažinti išlaikymą N. N.. Pasikeitus aplinkybėms, apeliantas bet kada gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o nagrinėjamu atveju vertinamos skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nustatytos aplinkybės.

24. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir bylos aplinkybės, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą, ir pagrįstai pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1285-476/2012 priteisto išlaikymo dydį, priteisdamas iš A. N. 200 Eur dydžio išlaikymą N. N., mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

25. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė tokią A. N. bendravimo su nepilnamete dukra N. N. tvarką:

1) A. N., sugrįžęs į Lietuvą, praleidžia su dukra ne daugiau kaip du savaitgalius iš eilės, pasiimdamas dukrą penktadienį 17 val. iš ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., apie dukters paėmimą informuojant vaiko motiną prieš 5 dienas trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;

2) A. N. gali bendrauti su vaiku darbo dieną, paimdamas vaiką iš mokymo/ugdymo įstaigos, ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18 val., jei tai netrukdo vaiko užsiėmimams, muzikos mokyklos pamokoms ar kitokiai veiklai, apie tai SMS žinute iš anksto informavęs vaiko motiną;

3) A. N. kasmet su dukra praleidžia Tėvo dieną, dukrą pasiima 10 val. ir grąžina į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.;

4) A. N. kasmet su dukra praleidžia savo gimtadienį, jei ši diena savaitgalis – dukrą pasiima 10 val. ir grąžina 19 val., jei darbo diena – dukrą pasiima 17 val. ir į namus gražina iki 19 val.;

5) A. N. poriniais metais su dukra praleidžia pavasario atostogas, įskaitant ir Velykas, neporiniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną, ir grąžindamas vaiką į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu;

6) A. N. praleidžia su dukra N. N. pusę vaiko vasaros atostogų laiko, iš anksto atostogų laiką suderinęs su vaiko motina. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu;

7) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku A. N. negali atvykti bendravimui su dukra, jis apie tai informuoja A. J. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;

8) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku A. N. bendravimas su vaiku negalimas dėl objektyvių priežasčių, A. J. apie tai informuoja A. N. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku.

26. Apeliantas nesutinka su šia teismo nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka ir nurodo, kad teismas be jokios priežasties ir motyvų nustatė minimaliausią galimą apelianto bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

27. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Pažymėtina, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Be to, kaip pagrįstai nurodė apeliantas, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, kadangi šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taip pat sutiktina su apeliantu, kad, remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek ieškovė, siūlydama patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką ar reikšdama atsikirtimus į atsakovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, tiek atsakovas, priešieškiniu siūlydamas bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016, 46 punktas). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku, turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 17 punktas).

28. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apelianto reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką su dukra tuo metu, kai jo gyvenamoji vieta bus Lietuvoje, yra sąlyginis, todėl negali būti tenkinamas. A. N. prašo patvirtinti jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką jam gyvenant Lietuvoje bei jam gyvenant Norvegijoje, tačiau toks jo prašymas apeliacinės instancijos teismo negali būti patenkintas. Pažymėtina, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantas gyvena ir dirba Norvegijoje, šią aplinkybę pats apeliantas patvirtinto ir 2019-02-01 teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju nėra žinoma, ar apeliantas apskritai ketina grįžti gyventi ir dirbti į Lietuvą. Taip pat nėra žinomos ir tokio apelianto grįžimo aplinkybės, t. y. nėra aišku, kada apeliantas grįžtų, kokios būtų jo galimybės bendrauti su nepilnamete dukra ir pan. Todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą patvirtinti iš esmės dvi jo bendravimo su N. N. tvarkas – vieną jam gyvenant Norvegijoje, o kitą – apeliantui grįžus gyventi į Lietuvą.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo patvirtinto apelianto bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra 1 punkte yra nustatyta neaiški bendravimo tvarka, jos periodiškumas ir pan., tačiau su šiuo apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip minėta, teismo patvirtintos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku 1 punkte nurodyta, kad A. N., sugrįžęs į Lietuvą, praleidžia su dukra ne daugiau kaip du savaitgalius iš eilės, pasiimdamas dukrą penktadienį 17 val. iš ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., apie dukters paėmimą informuojant vaiko motiną prieš 5 dienas trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku. Iš šio punkto aišku, kiek laiko, apeliantui grįžus į Lietuvą ilgesniam laikui, jis turi teisę praleisti su dukra N. N., aiški vaiko pasiėmimo iš ugdymo/mokymo įstaigos bei jo grąžinimo į gyvenamąją vietą tvarka. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju nėra aiški bendravimo tvarka, jeigu apeliantas į Lietuvą parvyktų ne savaitgalį, o darbo dieną, tačiau tokiu atveju apeliantas galėtų vadovautis teismo patvirtinto bendravimo tvarkos 2 punktu, pagal kurį apeliantas gali bendrauti su vaiku darbo dieną, paimdamas vaiką iš mokymo/ugdymo įstaigos, ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18 val., jei tai netrukdo vaiko užsiėmimams, muzikos mokyklos pamokoms ar kitokiai veiklai, apie tai SMS žinute iš anksto informavęs vaiko motiną.

30. Ginčydamas antrąjį bendravimo tvarkos punktą apeliantas nurodo, kad ši sprendimo dalis yra sąlyginė, kadangi ji susieta su sąlyga, kuri gali/negali įvykti, ir kurios vertinimas yra subjektyvus, t. y. jog apeliantas gali bendrauti, jei tai netrukdo vaiko užsiėmimams. A. N. nuomone, toks punktas savaime užprogramuoja ginčą, kad vaiko motina nuolat teigs, jog vaiko ir apelianto bendravimas trukdo vaiko užsiėmimas ir kitai veiklai. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu. Visų pirma, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima teigti, jog ieškovė A. J. trukdo apeliantui bendrauti su vaiku, todėl apeliantui nėra pagrindo teigti, kad bendravimui bus trukdoma. Antra, kaip buvo minėta, vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), dėl kurio apeliantas turėtų teisę kreiptis į atitinkamas vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybas. Tuo pačiu atmetami ir apelianto argumentai dėl bendravimo tvarkos 8 punkto bei 7 punkto, kuriuo teigiama, jog skundžiamo sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos 7 punkte nėra aišku, prieš kiek laiko turi būti informuojama apie šiame punkte nurodytas aplinkybes.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad bendravimo tvarkos 5 punkte pirmosios instancijos teismas neaptarė tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra rudens atostogų metu. Pažymėtina, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad apeliantas, apeliaciniu skundu prašydamas patvirtinti jo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, prašė nustatyti, kad vaikas pavasario ir rudens atostogas praleidžia kartu su vienu iš tėvų, priklausomai nuo porinių ir neporinių metų, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje patvirtinta A. N. bendravimo su N. N., tvarka, tikslintinas, nustatant, kad A. N. poriniais metais su dukra praleidžia rudens ir pavasario atostogas, įskaitant ir Velykas, neporiniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną, ir grąžindamas vaiką į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu.

32. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, susijusius su bendravimo tvarkos nustatymu, vertina kaip nepagrįstus ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė tinkamą apelianto bendravimo su savo nepilnamete dukra N. N. tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

33. A. N. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidas priteisė tik ieškovei, o apeliantui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, nors priešieškinys iš dalies buvo tenkintas.

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas tenkino ieškovės reikalavimą, susijusį su išlaikymo dydžio pakeitimu, bei iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje yra patenkinta 75 % ieškovės reikalavimų ir iš atsakovo valstybei priteisė 38,36 Eur žyminio mokesčio bei pusę valstybės patirtų atstovavimo išlaidų, t. y. 253,50 Eur. Tačiau teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog dėl to, kad ieškinys dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir priešieškinis patenkinti iš dalies, todėl atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas A. N. priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarką, o atsiliepimu į ieškinį prašė priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui 150 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis išmokomis. Taigi, teismo sprendimu patenkinus dalį ieškovės reikalavimų, vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., atsakovui turėjo būti priteistos jo bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi pirmosios instancijos teismas vertino, jog buvo patenkinta 75 % ieškovės reikalavimų, spręstina, jog iš ieškovės atsakovo naudai turėjo būti priteista 25 % bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

35. Atsakovas A. N. nurodė, kad jis bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme metu patyrė 900 Eur teisinių paslaugų išlaidas bei sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio teikimą. Atsakovo priešieškinys bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo dalyje buvo patenkintas iš dalies, todėl, įvertinus priešieškinio ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kuria nustatyta bendravimo tvarka, turinį, spręstina, jog atsakovo priešieškinys buvo patenkintas 25 procentais. Atsižvelgus į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keičiamas, nurodant, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 225 Eur išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas bei 18,75 Eur žyminio mokesčio, iš viso 243,75 Eur ((900x0,25)+(75x0,25)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu reikalavimai patenkinti iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apelianto reikalavimai dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai N. N. priteisimo bei dėl jo prašomos bendravimo tvarkos nustatymo buvo atmesti, tačiau tenkintas apelianto reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo. Nagrinėjamu atveju apeliantas duomenų apie jo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nepateikė, tik teikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 113,36 Eur žyminį mokestį (75 Eur už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką bei 38,36 Eur už reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį). Taigi, apeliacinį skundą tiek dėl bendravimo tvarkos, tiek dėl išlaikymo dydžio atmetus, o skundui dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo nesant apmokestinamam žyminiu mokesčiu, bylinėjimosi išlaidos atsakovui apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

37. Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos nustatyta, jog minėtos tarnybos išlaidos, teikiant ieškovei A. J. teisinę pagalbą, sudaro 91 Eur. Taigi, apeliacinio skundo iš esmės netenkinus, tarnybai iš atsakovo priteisiamos minėtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam šalių vaikui dydžio pakeitimo bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tikslina pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 5 punktą, nustatant, jog A. N. poriniais metais su dukra praleidžia rudens ir pavasario atostogas, įskaitant ir Velykas, neporiniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną, ir grąžindamas vaiką į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu.

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turi būti keičiamas, nurodant, kad atsakovui (apeliantui) iš ieškovės priteisiama 225 Eur išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas bei 18,75 Eur žyminio mokesčio, iš viso 243,75 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimo rezoliucinės dalies dėl atsakovo A. N. bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra N. N. 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) A. N. poriniais metais su dukra praleidžia rudens ir pavasario atostogas, įskaitant ir Velykas, neporiniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną, ir grąžindamas vaiką į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovės A. J. atsakovui A. N. 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas bei 18,75 Eur (aštuoniolika eurų 75 ct) žyminio mokesčio, iš viso 243,75 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. N. 291,86 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 253,50 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 50 ct) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630, 38,36 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 36 ct) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš A. N. 91 Eur (devyniasdešimt vieno Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.