Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-166-446/2019

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-20
Bylos Nr.: e2-166-446/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00467-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Raščiuvienė
Ieškovas: A. J.
Atsakovas: A. N.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai: Virginija Pluščiauskienė, Eduardas Zaleskis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-166-446/2019Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00467-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 20 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant ieškovei A. J., jos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,atsakovui A. N., jo atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui,institucijos, teikiančios išvadą, atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. N., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovo A. N. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė prašo pakeisti 2012 m. lapkričio 29 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1285-476/2012 priteisto išlaikymo iš atsakovo A. N. dukrai N. N. dydį, priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio teismui įteikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šalies argumentai

Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su dukra N. N. tokiu būdu:

Žemesnės instancijos teismas

atsakovas privalo pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį keturioms paroms jo pasirinkimu, tai yra, po dvi paras per du kartus, ar po parą per keturis kartus, ar kartą pasiimant dviem paroms ir du kartus po parą;

pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su dukra bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas dukra švenčia su atsakovu, o poriniais - su ieškove, konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 10 dienų iki švenčių;

pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai turi pareigą švęsti su dukra jos gimtadienį (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. vienais metais tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su dukra gimtadienio dieną, o motinai - pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai - motinai suteikiama teisė švęsti kartu dukros gimimo dieną, o tėvui - pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 10 dienų;

tėvas turi teisę švęsti kartu su dukra Tėvo dieną bei savo gimtadienį, motina turi teisę švęsti kartu su dukra Motinos dieną ir savo gimtadienį;

tėvas, be aukščiau numatytos bendravimo su dukra tvarkos, kitu laiku, gali prieš 2 paras SMS žinute informuoti ieškovę, kada jis atvyks pasiimti dukros ir kada grąžins, bet, ne ilgiau, kaip 2 parų laikotarpiui. Tokiu atveju atsakovas turi pareigą dukrą pristatyti į ugdymo įstaigą ir pasiimti iš jos, jei dukra lankys tuo laiku ugdymo įstaigą;

dukros mokyklinių atostogų laikotarpiu atsakovas privalo prieš 2 paras SMS žinute informuoti, kurią ½ atostogų dalį (nuo atostogų pradžios ar vidurio) atvyks pasiimti dukrą ir kada grąžins;

vasaros atostogų laikotarpiu atsakovas privalo prieš mėnesį laiko SMS žinute informuoti ieškovę, kada atvyks pasiimti dukros dviem savaitėms, ir kada grąžins. Atsakovas neturi teisės dukrą išsivežti už Lietuvos Respublikos ribų be raštiško ieškovės sutikimo iki dukrai sukaks 8 metai. Dukrai sulaukus 8 metų amžiaus, atsakovas turės teisę vasaros laikotarpiu dukrą išsivežti į užsienį ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui;

atsakovas privalo ne mažiau du kartus per savaitę, bet kuriuo laiku nuo 18 val. iki 20 val. bendrauti su dukra telefonu išmaniųjų technologijų priemonėmis. Dukros telefono numeris gali būti pakeičiamas tik informuojant apie tai tėvą;

atsakovui susirgus, esant kitoms objektyvioms svarbioms priežastims, dėl kurių atsakovas negalės lankyti ar pasiimti dukros, atsakovas apie tai privalo nedelsiant SMS žinute informuoti ieškovę bei atsiųsti pateisinančius dokumentus.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su dukra N. N. tuo metu, kai jis nuolatos gyvena Lietuvoje, tokią bendravimo tvarką:

šalių nepilnametis vaikas praleidžia su atsakovu kas antrą neporinį savaitgalį su nakvynėmis pas atsakovą nuo penktadienio 17 val., paimant vaiką iš ugdymo/mokymo įstaigos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., o jei po sekmadienio seka nedarbo diena, tai atsakovas turi teisę būti su vaiku ir šią nedarbo dieną iki 19 val.;

atsakovas ne mažiau kaip du kartus per savaitę turi teisę paimti vaiką iš ugdymo/mokymo įstaigos ir palydėti jį į vaiko lankomus užsiėmimus, vykstančius ne mokymo/ugdymo įstaigoje ir pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą po tokių užsiėmimų;

vaikas su atsakovu nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip pusę vaiko mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Atostogoms atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos bendrai sutartos vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžina paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją ar kitą bendrai sutartą vietą, ne vėliau kaip iki 20 val. vakaro. Apie tikslų atvykimą ar grįžimą atsakovas vaiko motiną informuoja telefonu;

šv. Kūčias ir šv. Kalėdas neporiniais metais vaikas praleidžia su atsakovu, o poriniais metais su ieškove;

šv. Velykas poriniais metais vaikas praleidžia su atsakovu, o neporiniais metais su ieškove;

Naujųjų Metų šventę (gruodžio 31 - sausio 1 d.) poriniais metais vaikas praleidžia su atsakovu, o neporiniais metais su ieškove;

visų metų Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną vaikas sutinka su ieškove;

visų metų Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną vaikas sutinka su atsakovu;

šalių vaiko gimimo dieną su vaiku sutinka ir gali būti abu tėvai.

Taip pat atsakovas prašė nustatyti bendravimo tvarką su dukra tuo metu, kai jis gyvena užsienyje, tokiu būdu:

šalių nepilnametis vaikas praleidžia su atsakovu visus savaitgalius, kuomet atsakovas atvyksta į Lietuvą, su nakvynėmis pas atsakovą nuo penktadienio 17 val., paimant vaiką iš ugdymo/mokymo įstaigos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., o jei po sekmadienio seka nedarbo diena, tai atsakovas turi teisę būti su vaiku ir šią nedarbo dieną iki 19 val.;

jei atsakovas Lietuvoje būna ilgesnį laiko tarpą nei savaitgalis, atsakovas su vaiku gali bendrauti ir paprastą dieną, paimdamas vaiką iš mokymo/ugdymo įstaigos ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18 val., apie tai SMS žinute iš anksto informavęs vaiko motiną;

vaikas su atsakovu nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip pusę vaiko mokyklinių vasaros atostogų atsakovo gyvenamoje vietoje. Tokiu atveju išlaidos vaikui nuvykti pas atsakovą ir vėliau grįžti į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą apmokamos atsakovo;

poriniais metais rudens ir pavasario atostogas vaikas praleidžia su ieškove (motina), o žiemos atostogas su atsakovu (tėvu), jo gyvenamojoje vietoje. Išlaidas vaikui nuvykti pas atsakovą (tėvą) ir vėliau grįžti į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą apmokamos atsakovo;

neporiniais metais žiemos atostogas vaikas praleidžia su atsakovu (tėvu) jo gyvenamojoje vietoje, o rudens ir pavasario atostogas su ieškove (motina). Išlaidas vaikui nuvykti pas atsakovą (tėvą) ir vėliau grįžti į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą apmokamos atsakovo;

šv. Kalėdas ir Naujųjų Metų šventę (gruodžio 31 - sausio 1 d.), šv. Velykas vaikas praleidžia (sutinka) su ta iš šalių, kuriai tuo metu pagal nustatytą tvarką tenka buvimas su vaiku jo žiemos ar pavasario atostogų laiku;

jei vaikas su atsakovu (tėvu), tėvo gyvenamojoje vietoje praleidžia daugiau kaip 7 dienų laikotarpį, už visą laikotarpį, jei jis yra ilgesnis kaip 7 dienos, atsakovas už tą laikotarpį vaiko išlaikymo įmokų ieškovei nemoka;

įpareigoti ieškovę visais atvejais nedelsiant ryšio priemonėmis (el. paštu ar SMS žinutėmis) informuoti atsakovą, kai šalių vaikas suserga;

apie tai, kad keičiasi atsakovo gyvenamoji vieta, t. y. atsakovas nuolatos pradeda gyventi Lietuvoje ar kad išvyksta gyventi iš Lietuvos, įvykus atitinkamam juridiniam faktui, atsakovas raštu informuoja ieškovę, jos gyvenamosios vietos adresu;

atsakovui gyvenant užsienyje, atsakovas organizuoja ir yra atsakingas už vaiko keliones pas atsakovą iš Lietuvos į atsakovo gyvenamąją vietą.

Šalies argumentai

Ieškovė paaiškino, kad 2012 m. balandžio 29 d. Raseinių apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai po 200 litų kas mėnesį, tačiau po šio sprendimo jie kartu gyveno, su atsakovu vedė bendrą ūkį, atsakovas prisidėjo prie šeimos ir dukters išlaikymo, todėl jai nereikėjo kreiptis dėl priteisto išlaikymo išieškojimo per antstolių kontorą. Nuo 2018 m. balandžio 29 d. jie kartu nebegyvena, ji išsikraustė iš atsakovo brolio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo jų šeimos būstas jiems gyvenant kartu. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio atsakovas išlaikymo dukrai visiškai neteikia, faktiškai su dukra nebendrauja, jos nelanko. Nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas dukrai, pasikeitė ne tik ekonominė padėtis, pabrango maisto produktai, bet ir padidėjo dukros poreikiai. Jos paskaičiavimu, dukters išlaikymui kas mėnesį reikalinga 400 Eur suma, kad vaikas būtų pavalgęs, aprengtas pagal sezoną, aprūpintas reikiamomis ugdymo, mokymo priemonėmis, žaislais. Ji užsiima individualia veikla – prekiauja kosmetikos gaminiais, jos mėnesio uždarbis siekia apie 400 Eur, išlaikyti dukrą jai padeda jos mama, kurios name ji šiuo metu su dukra gyvena. Už darželį ji kas mėnesį moka 54-57 Eur, 6 Eur – mėnesinis mokestis už muzikos mokyklą, 80 Eur ji išleidžia dukros maitinimui, aprangai reikalinga kas mėnesį apie 40 Eur, įvairioms pramogoms, laisvalaikiui – 50 Eur, higienos prekėms – 20 Eur. Dukra lanko dailės būrelį, todėl kas mėnesį piešimo popieriui, dažams reikia skirti 10 Eur, lavinimo priemonėms 12 Eur, rašymo reikmenims 10 Eur, žaislams 20 Eur. Ji su dukra gyvena pas savo namą, pastarajai nuosavybės teisėmis priklausančiame name, kuris yra (duomenys neskelbtini), apie 18 kilometrų nuo (duomenys neskelbtini), nuvykimui į darbą ir dukters nuvežimui į darželį, grįžimui į namus kas mėnesį kurui ji išleidžianti apie 100 Eur, už internetą, kuris reikalingas ne tik jai, bet ir dukters lavinimui, ji moka po 18 Eur per mėnesį. Kad galėtų palaikyti ryšį su dukra, nupirko dukrai mobiliojo ryšio telefoną, mobiliojo ryšio paslaugos per mėnesį kainuoja 5 Eur. Teismo sprendimu iš atsakovo priteista 57,92 Eur suma yra per maža dukters išlaikymui, todėl pusę reikalingos vaiko išlaikymo sumos – 200 Eur – prašo priteisti iš atsakovo. Jiems gyvenant kartu, jų šeimai nieko netrūko, atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), kur dirba ir šiuo metu. Jos žiniomis, per mėnesį jo atlyginimas siekia iki 3 000 Eur, todėl 200 Eur jis gali skirti dukters išlaikymui.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra ieškovė nurodė, kad dukra nori bendrauti su tėčiu, juos sieja artimas tarpusavio ryšys, todėl ji neketina trukdyti tėvo ir dukters bendravimui, siekia, kad šis ryšys nenutrūktų, tačiau prašo, kad savaitgaliais tėvas dukrą pasiimtų 10 val. ryte iš namų, į namus parvežtų iki 19 val. Nenori, kad iki 8 metų amžiaus dukra išvyktų atostogauti į užsienį pas tėtį, nes abejoja, ar dukra sugebės išreikšti savo nuomonę, jei ji nenorėtų būti pas tėtį, tinkamai įvertins grėsmes, nėra įsitikinusi, ar atsakovas pasirūpins tinkama dukters priežiūra.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad jis su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sutinka dalinai, sutinka kas mėnesį mokėti dukros išlaikymui po 150 Eur. Paaiškino, kad šiuo metu faktiškai gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesio uždarbis siekia 1 500 Eur, jis gyvena keturių asmenų nuomojamame bute, kur jam tenka vienas kambarys, kurio nuoma mėnesiui kainuoja 500 Eur, jo pragyvenimo išlaidos Norvegijoje sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį – maistas, apranga, transporto išlaidos ir pan. Be to, jis išlaiko ir dar vieną dukrą, kurios išlaikymui kas mėnesį moka po 150 Eur. Jis turi 67 000 Eur skolos, priteistos teismo sprendimu UAB „Būsto paskolų draudimas“. Jo įsitikinimu, dukters N. išlaikymui užtenka 300 Eur per mėnesį, ieškovės nurodytos išlaidos yra per didelės, nepagrįstos 50 Eur išlaidos vaistams, vitaminams, jo nuomone, nepilnamečio vaiko dalis būsto išlaikyme gali siekti 10 Eur, o ne 40 Eur, kaip nurodė ieškovė. Jis siekia bendrauti su dukra, išsaugoti ryšį, nori, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka tokia, kokią jis nurodė savo priešieškinyje. Kadangi jis gyvena užsienyje, nori, kad būtų užtikrintas jo bendravimas su dukra jam grįžus į Lietuvą, galimybė su dukra bendrauti jos atostogų metu, išsivežti ją į (duomenys neskelbtini), jo gyvenamą vietą. Jis sutinka informuoti ieškovę SMS žinutėmis prieš dvi dienas iki dukters pasiėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagrįstas ir tenkintinas visiškai, ieškinys dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir priešieškinis tenkintini dalinai.

Byloje nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. N.. 2012 m. lapkričio 29 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu mažametės N. N. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina, ieškove A. J., iš atsakovo, vaiko tėvo A. N. priteistas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 litų, kas sudaro 57,92 Eur. Atsakovo pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad atsakovas turi dukrą K. N., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo metu su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovas – gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute.

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaikų poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Įvertinus minėtas nuostatas, sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko amžių bei protingus vaiko poreikius.

Sprendžiant klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu yra 555 Eur, dydžio išlaikymas. Tačiau minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.

Šalys įrodymų, patvirtinančių savo turtinės padėties pablogėjimą ar padėties pagerėjimą, nepateikė. Tačiau nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo daugiau kaip šešeri metai, akivaizdu, kad vaikui augant vaiko poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Šalių dukrai paaugus padidėjo ne tik išlaidos jos maistui, rūbams, ugdymo priemonėms, bet ir išlaidos būstui, elektrai, vandeniui, už ką tenka apmokėti ieškovei. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai, būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Įvertinus, visumą aplinkybių, laikytina, kad priteista iš atsakovo 57,92 Eur suma yra ženkliai per maža, negalinti patenkinti net minimalių vaiko poreikių, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Atsakovas – jaunas, darbingas, dirbantis elektros montuotojo darbus (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti, iš ieškovės pateikto A. N. susitarimo, sudaryto 2017 m. gegužės 16 d. su įmone „(duomenys neskelbtini)“, jo valandinis atlygis už darbą yra 300 NOK, kas sudaro 30,78 Eur. Iš atsakovo pateiktos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, išduotos 2018 m. rugpjūčio 17 d., matyti, kad 2018 m. gegužės mėnesį jo atlyginimas šioje įmonėje buvo 1 852 Eur, tų pačių metų birželį – 1 722 Eur. Įvertinus visumą šių aplinkybių, darytina išvada, kad priteisus iš atsakovo kas mėnesį po 200 Eur dukros N. išlaikymui, ši suma neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Toks išlaikymas, teikiamas kiekvieno iš tėvų, yra būtinas vaiko poreikių tenkinimui. Kiekvienam iš šalių vaiko išlaikymui teikiant po 200 Eur per mėnesį susidarytų suma, artima minimaliai algai, kurią faktiškai gauna suaugęs žmogus dirbdamas už minimalų atlygį (555 Eur prieš mokesčius).

Iš atsakovo paaiškinimų teisme matyti, kad šiuo metu jis gyvena vienas, nesusituokęs. Jo teigimu, kas mėnesį dukters K. išlaikymui jis moka po 150 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tačiau atsakovas jaunas, darbingas, todėl jis turi būti pajėgus išlaikyti du savo vaikus, abiem dukrom teikti tokį išlaikymą, kad vaikams būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos augti. Šalių dukra N. gyvena su ieškove, kuri jai suteikia būstą, sukuria gyvenimo aplinką, nuolatos ja rūpinasi – aprengia, gamina valgyti, skalbia rūbus, slaugo susirgus, rūpinasi, kad būtų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sąnaudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaikų nuvežimui į ugdymo, mokslo ar gydymo įstaigą, tiek jų būsto, tinkamos aplinkos sukūrimui reikalingos piniginės lėšos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (1994 m. lapkričio 3 d. įstatymas Nr. I-621) 6 straipsnio nuostatomis kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (2018 m. gruodžio 6 d. įstatymo Nr. XIII-1699 redakcija). Šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus. Šalių dukrą augina ieškovė, todėl jai teikiama aukščiau nurodytame įstatyme numatyta valstybės finansinė parama, tačiau ši parama negali palengvinti su vaiku negyvenančio tėvo padėtį išlaikant vaiką, todėl atsakovas nepagrįstai prašo sumažinti ieškovės reikalaujamą priteistiną iš jo išlaikymo sumą dėl to, kad yra mokama išmoka vaikui. Atsakovo ir jo kitos dukters motinos I. D. solidari skola UAB „Būsto paskolų draudimas“ taip pat negali turėti įtakos atsakovo teikiamam vaiko išlaikymui, kadangi vaiko išlaikymas prioritetinis klausimas, o neatsakingas tėvo elgesys negali nulemti blogesnes vaiko gyvenimo sąlygas.

Įvertinus visumą aplinkybių darytina išvada, kad iš atsakovo priteisus jo prašomą sumą – 150 Eur per mėnesį dukros N. išlaikymui - būtų pažeistas šalių proporcingumo principas išlaikant vaiką, nepagrįstai vaiko išlaikymo našta perkelta vienai ieškovei.

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio padavimo teismui diena - 2018 m. birželio 20 d.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Šalims išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis pagal vieno iš tėvų ar vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį teismas gali padidinti arba sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams.

Teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad nustatytina tik skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, o ne motinos, su kuria teismo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su vaiku tvarka, todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nustatyti ne tik jo, bet ir ieškovės bendravimo su vaiku tvarką, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, yra nepagrįsti, prieštaraujantys įstatymo nuostatoms, todėl atmestini.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje. Teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad Norvegijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, jos keisti neketina. Jo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką su dukra, tuo metu, kai jis gyvens Lietuvoje, yra sąlyginis, todėl negali būti tenkinamas.

Kadangi atsakovas šiuo metu gyvena užsienio valstybėje, todėl akivaizdu, kad jis bendrauti su dukra keturis kartus per mėnesį negalės, todėl ieškovės reikalavimas, kad jis pasiimtų dukrą ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį, yra nepagrįstas ir netenkinamas. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ji siekia, jog ryšys tarp vaiko ir tėvo nenutrūktų, todėl tenkinamas atsakovo reikalavimas dėl savaitgalių praleidimo su dukra jam grįžus į Lietuvą, iš anksto informuojant ieškovę apie ketinimus bendrauti su vaiku. Nors atsakovas tokio termino nenurodė, tačiau siekiant, kad šalys išvengtų ginčų ateityje, atsakovas įpareigotinas informuoti ieškovę apie ketinimą bendrauti su vaiku savaitgalį prieš 5 dienas SMS žinute. Pagrįstas ir tenkintinas atsakovo reikalavimus leisti jam bendrauti darbo dienomis, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos, grąžinant dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18 val. Ieškovė tokiai bendravimo tvarkai neprieštarauja, tai patvirtina jos prašoma nustatyti bendravimo tvarka (patikslinto ieškinio reikalavimo 1, 5 punktai).

Duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdytų tėvo pareigas mažametės dukters atžvilgiu nenustatyta, todėl pusę atostogų – žiemos, pavasario ir vasaros - laiko jis turi teisę praleisti su dukra, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena – Lietuvoje ar užsienio valstybėje. Užsienio valstybėse taip pat veikia vaiko teisių apsaugos institucijos, todėl ieškovei nuogąstauti dėl vaiko nepriežiūros, netinkamų vaiko buvimo sąlygų, nėra pagrindo. Teismas neturi pagrindo neleisti atsakovui su dukra atostogauti jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje atostogoms pasirinktoje šalyje. Atsakovo reikalavimas, kad vaikas atostogas praleidžia konkrečioje vietoje, t. y. atsakovo gyvenamojoje vietoje, yra perteklinis, nepagrįstai suvaržantis paties atsakovo teises, galimybę pasirinkti atostogų vietą. Tačiau atsakovui tikslinga nustatyti įpareigojimą informuoti ieškovę apie dukters išvykimą į užsienio valstybę ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Taip pat nustatytina, kad išvykti už Lietuvos Respublikos ribų šalių dukra gali tik su atsakovu. Atsakovo reikalavimas į bendravimo tvarką įrašyti, kad atsakovas tik organizuoja ir yra atsakingas už vaiko keliones yra nekonkretus, todėl tikslinamas, nustatant įpareigojimus informuoti ieškovę ir keliauti kartu su vaiku. Siekiant išvengti šalių ginčų, dukrai išvykus į užsienio šalį, atsakovas privalo užtikrinti, kad galimybę ieškovei susisiekti su vaiku telekomunikacijos priemonėmis. Atsakovas nepagrįstai reikalauja žiemos atostogų metu tiek poriniais, tiek neporiniais metais praleisti su dukra (priešieškinio 1.2.3 ir 1.2.4 punktai). Atsakovui nustatytina tokia bendravimo tvarka, kad vaikas turėtų galimybę žiemos ir pavasario atostogas praleisti su abiem tėvais. Siekiant sudaryti vaikui galimybę po atostogų, jas praleidus ne namuose, tinkamai pasirengti vykimui į ugdymo ar mokslo įstaigą, pailsėti, atsakovas įpareigotinas dukrą parvežti į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val.

Ieškovės reikalavimai atsakovui nustatyti bendravimo tvarką su dukra telefonu, įpareigoti atsakovą pateikti pateisinančius dokumentus, jei atsakovas negalėtų bendrauti su dukra nustatytu laiku, netenkintini. Konkretaus laiko nustatymas, kada atsakovas gali skambinti dukrai, nepagrįstai apsunkintų ne tik atsakovą, bet ir mažametį vaiką. Nėra pagrindo riboti atsakovo pokalbius su dukra ar nustatyti konkretų skambučių skaičių.

Šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Nepagrįstas, neparemtas įstatymu atsakovo reikalavimas atleisti jį nuo išlaikymo teikimo vaikui, jei vaikas su atsakovu praleidžia daugiau kaip 7 dienas. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nėra vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, nors ir vaikas praleistų kelias dienas iš eilės pas tėvą, su kuriuo kartu negyvena.

Ieškovės nurodytos aplinkybės apie šalių gyvenimą kartu, bendro ūkio vedimą šalių reikalavimams dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo esminės reikšmės neturi, atsakovas neneigia, kad tarp jo ir dukters yra susiformavęs glaudus ryšys, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako. Iš Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus gauta A. N. skundo dėl bendravimo su dukra N. N. tyrimo medžiaga patvirtina šalių nesugebėjimą geranoriškai susitarti, atsakovo priešiškumą ieškovei, tačiau surinkta medžiaga nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė dirbtinai siekia sudaryti kliūtis tėvo bendravimui su dukra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

2018 m. gegužės 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu ieškovei šioje byloje suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, ją byloje atstovavo tarnybos paskirta advokatė V. Pluščiauskienė, ieškovai už ieškinius dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškovė išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nepatyrė.

Atsakovas paduodamas priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Iš atsakovo atstovo advokato E. Z. pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaitos ir mokėjimo nurodymo, matyti, kad atsakovas jį byloje atstovavusiam advokatui sumokėjo 900 Eur.

Advokatei už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos, šioje byloje yra 507 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. pilnumoje patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir dalinai ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, laikytina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 75 procentais, t. y. didesne dalimi. Todėl iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 38,36 Eur (200-57,92x12x3%x75%)(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu) ir pusė valstybės patirtų atstovavimo išlaidų, t. y. 253,50 Eur. Kadangi ieškinys dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir priešieškinis patenkinti iš dalies, todėl atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.201 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti.

Pakeisti 2012 m. lapkričio 29 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1285-476/2012 priteistą nepilnametei N. N. išlaikymo dydį. Priteisti iš A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2018 m. birželio 20 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnametės N. N. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškinį dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti A. N. bendravimą su vaiku N. N. tokia tvarka:

1) A. N., sugrįžęs į Lietuvą, praleidžia su dukra ne daugiau kaip du savaitgalius iš eilės, pasiimdamas dukrą penktadienį 17 val. iš ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., apie dukters paėmimą informuojant vaiko motiną prieš 5 dienas trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;

2) A. N. gali bendrauti su vaiku darbo dieną, paimdamas vaiką iš mokymo/ugdymo įstaigos ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18 val., jei tai netrukdo vaiko užsiėmimams, muzikos mokyklos pamokoms ar kitokiai veiklai, apie tai SMS žinute iš anksto informavęs vaiko motiną;

3) A. N. kasmet su dukra praleidžia Tėvo dieną, dukrą pasiima 10 val. ir grąžina į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.;

4) A. N. kasmet su dukra praleidžia savo gimtadienį, jei ši diena savaitgalis – dukrą pasiima 10 val. ir grąžina 19 val., jei darbo diena – dukrą pasiima 17 val. ir į namus gražina iki 19 val.;

5) A. N. poriniais metais su dukra praleidžia pavasario atostogas, įskaitant ir Velykas, neporiniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ir grąžindamas vaiką į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu iš Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu;

6) A. N. praleidžia su dukra N. N. pusę vaiko vasaros atostogų laiko, iš anksto atostogų laiką suderinęs su vaiko motina. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu iš Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu;

7) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku A. N. negali atvykti bendravimui su dukra, jis apie tai informuoja A. J. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;

8) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku A. N. bendravimas su vaiku negalimas dėl objektyvių priežasčių, A. J. apie tai informuoja A. N. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku.

Priteisti iš A. N. 291,86 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 253,50 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 50 ct) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630, 38,36 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 36 ct) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9313-446/2018, - laikiną išlaikymą nepilnametei N. N. – panaikinti, laikino išlaikymo sumokėtas lėšas įskaitant į priteistą išlaikymą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė