Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-26747-285/2010 pagal kreditoriaus 2010-11-04 prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą (skolininkė UAB „TGS ir partneriai“).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo su 2010-11-04 prašymu įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą CK 4.177 str. pagrindu (b. l. 3-5), kuriuo įkeičiamas skolininkei priklausantis pastatas – vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Kaišiadorių r., Rumšiškėse, (duomenys neskelbtini) g. 25, užtikrinant 2007-11-07 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais sąlygų pakeitimais ir papildymais įvykdymą. Minėtam turtui yra pritaikytas areštas kitos kreditorės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, tačiau, pasak kreditoriaus, skolininkės turto areštas negali būti pagrindas neregistruoti minėto turto priverstinės hipotekos, nes turto areštas apriboja paties skolininko teisę disponuoti jam priklausančiu turtu, o priverstinė hipoteka nustatoma be skolininko valios - įstatymo pagrindu (Vilniaus apygardos teismo 2010-08-06 nutartis c. b. Nr. 2S-890-611/2010).

1.5. Dėl Pastato arešto. Šiuo metu Turto arešto aktų registre įregistruotas skolininkės turto areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė byloje pagal UAB „HILTI COMPLETE SYSTEMS“ pareikštus reikalavimus skolininkei; turto arešto būsena - laikina, turto arešto akto Nr. 0208005157. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau -TAARĮ) 2 str. 4 d. areštuotam turtui taikomas disponavimo teisės apribojimas, areštuotą turtą draudžiama įkeisti. Šis argumentas atmestinas dėl toliau nurodytų motyvų. TAARĮ 2 str. 1 d. pateikiamas turto arešto sąvokos apibrėžimas. Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. TAARĮ 2 str. 4 d. numatyta, kad disponavimo teisės apribojimas - teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - priverstinis laikinas apribojimas. Civilinės teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) suformuotoje praktikoje (LAT 2010-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010) nuosavybės teisė suprantama kaip subjektinė teisė, atsirandanti teisės normų pagrindu, įvykus tam tikram juridiniam faktui arba jų deriniui, ir suteikianti galimybę šios teisės turėtojui savo nuožiūra objektyviosios teisės normų nustatytomis ribomis tam tikrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Pagal CK 4.37 str. savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 str. 1 d., pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, turto areštas - tai laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apribojamos nuosavybės teisės turėtojo - daikto savininko - teisės disponuoti jam priklausančiu daiktu, taip pat ir galimybė turimą daiktą įkeisti. Taigi minėtas skolininkės turto areštas (turto arešto akto Nr. 0208005157) yra nustatytas kaip laikinoji apsaugos priemonė, draudžianti pačiai skolininkei disponuoti jai priklausančiu turtu ir tokiu būdu užkertamas kelias galimiems neteisėtiems skolininkės veiksmams, dėl kurių galėtų būti pažeisti skolininkės kreditorių interesai. Taigi pati skolininkė šiuo metu neturi teisės įkeisti jai priklausančio turto - negali sudaryti sutartinės hipotekos ir įkeitimo sandorių. Priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo esmė ir prigimtis yra kitokia nei sutartinės hipotekos ir įkeitimo. CPK 552 str. 1 d. numato, kad skolininko sutikimo įregistruoti priverstinę hipoteką ar įkeitimą nereikia. Taigi nustatant priverstinę hipoteką Skolininko (Pastato savininko) valia nėra išreiškiama. Šiuo atveju skolininkė nesinaudoja savo teise (kuri šiuo metu paribota) įkeisti turtą, o tokia hipoteka nustatoma įstatymo pagrindu pagal kreditoriaus pareiškimą. Teisės aktai nenumato ribojimo nustatyti priverstinę hipoteką tuo pagrindu, kad įkeistinas turtas yra areštuotas. Šią išvadą patvirtina ir sutartinės hipotekos ir įkeitimo lakštų formų skirtumai, palyginti su priverstinės hipotekos ir įkeitimo lakštų forma, patvirtina LR teisingumo ministro 2008-07-30 įsakymu Nr. 1R-314 Sutartinės hipotekos ir įkeitimo lakštų formose nurodomas įrašas: „įkeičiamo daikto savininkas užtikrina, kad įkeičiamas daiktas kitiems asmenims neperleistas, neareštuotas, taip pat nėra kitų apribojimų disponuoti šiuo daiktu“. Toks įrašas nėra daromas priverstinės hipotekos ir įkeitimo lakštuose, nes savininkės valia nėra išreiškiama ir turto areštas negali būti pagrindas atsisakyti įregistruoti priverstinę hipoteką ir įkeitimą. Kartu su 2010-11-04 prašymu kreditorius buvo pateikęs hipotekos skyriaus prie Vilniaus apygardos teismo 2010-08-06 sprendimą, kuriuo suformuota teismų praktika, kad turto areštas nėra kliūtis įregistruoti areštuoto turto priverstinę hipoteką (2010-11-04 prašymo 6 priedas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsisakymas apginti kreditoriaus interesus nustatant Pastato priverstinę hipoteką motyvuojant Pastato areštu prieštarauja proporcingumo, kreditoriaus teisėtų interesų ir lūkesčių principui. Visas skolininkės turtas, taip pat ir Pastatas, areštuotas užtikrinant skolininkės kreditorės UAB „HILTI COMPLETE SYSTEMS“ 19.412,25 Lt skolą, kuri nuo 2008 m. yra ginčijama teismuose. Tačiau kreditoriaus reikalavimas skolininkei yra galiojantis, teisėtas ir sudaro 460.756,53 Lt, iš kurių 350.000 Lt buvo skirta būtent Pastato statybai. Akivaizdu, kad ginčytinos UAB „HILTI COMPLETE SYSTEMS“ reikalavimo teisės prioritetinis gynimas yra neproporcinga ir kreditoriaus interesus pažeidžianti priemonė.

3. Nutartis nepagrįstai pažeidžia Banko interesus ir teisėtus lūkesčius. Hipoteka - tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Teismų praktikoje akcentuojama, kad hipotekos institutas visų pirma skirtas kreditoriaus interesų apsaugai. Hipotekos ir hipotekos registro normų sistema įtvirtina efektyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuriuo kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra (LAT 2005-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010). Hipotekos tikslas yra apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą (LAT 2001-05-30 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2001). Hipotekos kreditoriaus teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, naudojantis pirmenybe prieš kitus kreditorius, esmė - greitas ir ekonomiškas reikalavimo patenkinimas (LAT 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573.). Hipotekinis kreditorius turi teisę į savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės pirmiau už kitus kreditorius, kitaip tariant, jo teisių gynybos apimtis yra platesnė. Priešingu atveju būtų paneigiama hipotekos esmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2000-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-448). Naujausioje LAT praktikoje (LAT 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010) taip pat pabrėžiama, kad hipotekos instituto specifika, pasireiškianti formaliųjų procedūrų dominavimu, negali būti naudojama neteisėtumui ir neteisingumui civiliniuose santykiuose įtvirtinti. Hipotekos teismai (skyriai) - bendrosios valstybės teismų sistemos dalis, paklūstanti jos tvarkymo ir veiklos principams. Bylų iš hipotekos santykių nagrinėjimas - teismo veiklos vykdant teisingumą dalis. Hipotekos teisėjo vaidmuo negali būti apribotas tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetęs kreditoriaus prašymą įregistruoti pastato priverstinę hipoteka, pažeidė jam nustatytą pareigą vykdyti teisingumą, vadovavosi vien formaliais ir, kaip nurodyta aukščiau, nepagrįstais motyvais. Tokiu būdu teismas pažeidė kreditoriaus teisėtus interesus ir lūkesčius, atėmė iš kreditoriaus galimybę įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo numatytu pagrindu užtikrinti savo reikalavimo teisę į skolininkę Pastato priverstine hipoteka. Pažymėtina, kad kreditoriaus reikalavimai skolininkės atžvilgiu yra teisėti ir neginčytini, kylantys iš Kreditavimo sutarties, patvirtinti ir minėta 2010-02-25 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi. Tačiau vien reikalavimų buvimas yra nepakankamas, kad kreditoriaus pažeisti interesai susigrąžinti skolininkei paskolintas lėšas būtų apginti. Todėl būtina imtis papildomų šių reikalavimų užtikrinimo priemonių, t. y. nustatyti priverstinę skolininkei priklausančio Pastato hipoteką. Kaip jau minėta, yra visos CK 4.177 str. numatytos sąlygos įregistruoti Pastato priverstinę hipoteką: Pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; Pastato statyba neužbaigta; be to, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Pastato baigtumas sudaro 53 proc.; kreditorius yra Pastato statybą finansavęs subjektas; kreditoriui yra įkeistas skolininkei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, ant kurio yra Pastatas. Kadangi Pastatas pastatytas kreditoriaus lėšomis, logiška, kad kreditoriaus reikalavimas skolininkei turi būti apsaugotas Pastato hipoteka. Su tokia nuostata buvo sutikusi ir pati skolininkė, pasirašydama Kredito sutarties pakeitimą Nr. 1, kuriuo įsipareigojo įkeisti kreditoriaus naudai Pastatą. Tik skolininkei pažeidus šiuos savo įsipareigojimus, kreditorius bus priverstas prašyti įregistruoti Pastato priverstinę hipoteką. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą (CK 4.185, 4.187, Vyriausybės 2001-10-18 nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Hipotekos registro nuostatų 29, 32 punktus, Instrukcijos 1 punktą) bei teismų praktiką (LAT 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008) kreditoriaus įstatyminė galimybė kreiptis dėl Pastato priverstinės hipotekos įregistravimo ir kreditoriaus pateiktas Hipotekos skyriui hipotekos lakštas yra tik prielaida priverstinės hipotekos lakštu sukurti kreditoriui įstatyme nustatytas civilines teises. Jos sukuriamos ne surašant ir pasirašant priverstinės hipotekos lakštą ir jį pateikiant registruoti, o įregistruojant hipoteką Hipotekos registre. Hipotekos įregistravimas ar neįregistravimas gali sukelti atitinkamus teisinius padarinius. Vienas jų, įregistruodamas hipoteką, hipotekos kreditorius paviešina savo galimas pretenzijas tuo atveju, jeigu kiti asmenys yra kreditoriai to paties skolininko atžvilgiu. Suprantama, kad negali būti tikimasi efektyvių savo turtinių interesų gynimo, jeigu pretenzijos nepaviešinamos tuo atveju, kai jų paviešinimo teisė nustatyta įstatymu (LAT 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2009). Hipotekos skyrius nutartimi atsisakęs registruoti priverstinę hipoteką panaikino kreditoriaus reikalavimų įvykdymo realų užtikrinimą, kreditorius neteko galimybės paviešinti savo reikalavimus skolininkės atžvilgiu. Tokiu būdu nutartimi buvo iš esmės pažeisti kreditoriaus interesai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Hipoteka gali būti priverstinė ar sutartinė (CK 4.175 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju prašoma įregistruoti priverstinę hipoteką, užtikrinant 2008-12-19 kreditavimo sutarties pakeitimo įvykdymą. Kreditorius, kaip pastato statybas dalinai finansavęs asmuo, skolininkei priklausančiam pastatui siekia nustatyti priverstinę hipoteką įstatymo pagrindu – pagal CK 4.177 str. Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 37 p. numato, kad hipotekos teisėjas patikrina, ar prašymas (hipotekos lakštas) surašytas teisingumo ministro nustatyta forma, ar jis yra visas ir tinkamai užpildytas, patvirtintas notaro, ar surašytas laikantis įstatymo reikalavimų, ar sumokėta raštinės rinkliava, taip pat ar yra nurodytas priverstinės hipotekos lakštą surašęs asmuo, ar jis tinkamai identifikuotas, ar turėjo teisę surašyti priverstinės hipotekos lakštą (37.1 p.); jeigu prašymas įregistruoti hipoteką neatitinka šių nuostatų 37 p., hipotekos teisėjas rašytine motyvuota sutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti arba atmeta prašymą įregistruoti hipoteką (38 p.). Įvertinti hipotekos lakšto atitikimą pastarųjų Nuostatų reikalavimams ir išspręsti kitus su hipotekos įregistravimu susijusius klausimus yra hipotekos teisėjo kompetencija. Tai, kad kreditorius nepateikė atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, dėl ko nebuvo galima nustatyti, ar prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką CK 4.177 str. 2 d. pagrindu pateiktas nepraleidus 30 d. termino nuo statybos darbų užbaigimo; nepateikė įrodymų, kad pastatas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, yra apdraustas (CK 4.171 str. 4 d.); gautas įregistruoti priverstinės hipotekos lakštas neatitinka 2008-07-30 LR Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-314 „Dėl sutartinės hipotekos, priverstinės hipotekos, sutartinio įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos“ reikalavimų (lakšte nenurodytas priverstinės hipotekos terminas, nenurodyta, kad tos pačios prievolės įvykdymo užtikrinimui įregistruotas žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, hipoteka), kolegijos nuomone, nėra pagrindas atmesti prašymą, nes tokie trūkumai gali būti pašalinami vadovaujantis Nuostatų 38 p., CPK 551 str. 2 d.. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas 2009-11-12 nutartyje c. b. Nr. 2S-1501-123/2009 bei Vilniaus apygardos teismas 2010-05-18 nutartyje c. b. Nr. 2S-481-492/2010).

Tačiau, kolegijos nuomone, šiuo atveju svarbiausia aplinkybė yra tai, jog kitos kreditorės (UAB „HILTI COMPLETE SYSTEMS“) interesais Turto arešto aktų registre 2008-12-10 buvo įregistruotas skolininkės turto areštas Nr. 0208005157 laikina būsena, nenurodant turto sudėties, buvimo vietos, areštuojamą daiktą identifikuojančių duomenų. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 1 d. numatyta, jog turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Vadovaujantis šio įstatymo 2 str. 4 dalimi, disponavimo teisės apribojimas – teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas. Vadinasi, esant teismo nutartimi pritaikytam skolininko turto areštui, galiojo ir draudimas disponuoti skolininkės turtu (tame tarpe ir ginčo pastatu). Be to, pažymėtina, jog UAB „HILTI COMPLETE SYSTEMS“ finansinį reikalavimą, kurio pagrindu 2008-12-10 nutartimi buvo pritaikytas areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė, skolininkei pareiškė anksčiau nei pati skolininkė 2008-12-19 pasirašė Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą Nr.1, kurio 4.3 punktu įsipareigojo kreditoriui įkeisti Pastatą. Pripažintina, jog esant šioms aplinkybėms, priverstinės hipotekos įregistravimas pagal kito kreditoriaus AB SEB banko prašymą pažeistų kitos skolininkės kreditorės - UAB „HILTI COMPLETE SYSTEMS“ teises. Skolininkės turtui areštas kreditorės UAB „HILTI COMPLETE SYSTEMS“ interesais Turto arešto aktų registre įregistruotas 2008-12-10, todėl sukėlė teisines pasekmes turto savininkei ir tretiesiems asmenims. Duomenys apie tai, ar įkeičiamas daiktas atitinka CK 4.171 str. 1 d. nustatytus reikalavimus hipotekos objektui, patikrinami surašant hipotekos lakštą (CK 4.186 str.); kadangi hipoteka įsigalioja tik nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento (CK 4.187 str.), klausimas, ar nėra kliūčių, tarp jų ir susijusių su hipotekos objektu, yra aktualus ir nagrinėtinas, įvertinant hipotekos įregistravimo galimybę (CPK 549 str.). 2008-12-10 įsigaliojęs Turto areštų akte įregistruotas teismo nustatytas draudimas disponuoti areštuotu skolininkės turtu (tame tarpe ir Pastatu) reiškia draudimą jį parduoti ir viešose varžytynėse, taigi, hipotekos teisėjui 2010-11-12 sprendžiant hipotekos įregistravimo klausimą pagal 2010-11-04 kreditoriaus prašymą, šis turtas neatitiko CK 4.171 str. 1 d. reikalavimų. CPK 549 str. 2 d. nustatyta (CPK 551 str. 2 d.), kad tuo atveju, kai yra kliūčių hipotekai įregistruoti, hipotekos teisėjas motyvuota nutartimi atmeta tokį pareiškėjo prašymą. Šiuo atveju hipotekos teisėjas, neįregistravęs jau areštuoto ir į Turto arešto aktų registrą įrašyto nekilnojamojo turto hipotekos, kolegijos nuomone, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, nes priešingu atveju būtų pažeistos UAB „HILTI COMPLETE SYSTEMS“, kurios reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikyta minėta laikinoji apsaugos priemonė, teisės, ji be hipotekos kreditoriaus sutikimo negalėtų patenkinti savo reikalavimo (CPK 746 str.).

Kolegija, darydama tokias išvadas, vadovaujasi LAT 2006-04-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2006 suformuota teismų praktika. Kolegija nesivadovauja kreditoriaus nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2010-08-06 nutartimi Nr. 2S-890-611/2010, pasak kreditoriaus, patvirtinančioje, kad areštas nėra kliūtis įregistruoti areštuoto turto priverstinę hipoteką, nes šios byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos atveju skolininko turto 2 areštai buvo pritaikyti paties pareiškėjo, prašiusio įregistruoti ir priverstinę hipoteką, prašymu, o kiti 2 turto arešto aktai buvo įregistruoti jau po pareiškėjo hipotekos skyriui paduoto prašymo įregistruoti priverstinę hipoteką, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje areštas pritaikytas kito kreditoriaus (t. y. UAB „HILTI COMPLETE SYSTEMS“) prašymu bei dar netgi iki skolininkei 2008-12-19 pasirašant Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą Nr.1 ir įsipareigojant kreditoriui įkeisti Pastatą, o tuo labiau – gerokai iki kreditoriui kreipiantis į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo su 2010-11-04 prašymu įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, jog, įregistruojant hipoteką, hipotekos teisėja nepažeidė Turto arešto aktų registro įstatymo, taip pat CK 4.171 str. įtvirtintos normos; vadinasi, hipoteka skundžiama nutartimi neįregistruota teisėtai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

n utarė:

atskirąjį skundą atmesti.

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-12 nutartį palikti nepakeistą.