Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1501-123/2009

122.3; 128.17.

2009 m. lapkričio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Danguolės Martinavičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyriaus atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-01 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo VSDFV Kretingos skyriaus prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, skolininkė UAB „Edija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Priverstinės hipotekos nustatymo tvarką reglamentuoja CK XI skyrius, CPK 551?552 straipsniai, LR Vyriausybės 2001-10-18 nutarimas „Dėl LR Hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“. Priverstinė hipoteka atsiranda pagal įstatymą arba teismo sprendimu (CK 4.175 str.). Valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei Valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma Valstybinės mokesčių inspekcijos, muitinės ar valstybinio socialinio draudimo inspekcijos prašymu, kuriame nurodomas daiktas, kuriam nustatoma hipoteka, skolininku esantis daikto savininkas, hipotekos nustatymo pagrindas, hipotekos terminas ir reikalavimo suma. Kartu su prašymu pateikiami jame nurodytus duomenis patvirtinantys dokumentai (CK 4.176 str.). Hipotekos teisėjas, nagrinėdamas prašymą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo, be Civilinio proceso kodekso 549 straipsnyje nurodytų aplinkybių, patikrina, ar yra pagrindas steigti priverstinę hipoteką, taip pat ar turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, gali būti hipotekos objektas (CPK 551 str. 2 d).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, t. y. mokesčių sumokėjimą, kreipėsi į Hipotekos skyrių prašydamas įregistruoti priverstinę hipoteką įkeičiant skolininkei UAB „Edija“ nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančius . (duomenys neskelbtini), nurodydamas reikalavimo užtikrinimo sumą – 205 341,58 Lt (b. l. 1). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomas įkeisti turtas yra netinkamas hipotekos objektas – įkeičiami daiktai negali būti pateikiami parduoti viešose varžytynėse, turto areštų aktų registre įregistruotų kitų kreditorių reikalavimų mastas viršija įkeičiamų daiktų vertę, todėl neužtikrina lakšte nurodytos reikalavimo sumos, iš įkeičiamų daiktų negalimas prievolės išieškojimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiomis teismo išvadomis dėl šių motyvų.

Hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse (CK 4.171 str. 1 d.). Taigi, kad prašomas įkeisti daiktas būtų tinkamas hipotekos objektas, būtinos trys įstatyme numatytos sąlygos: 1) nekilnojamasis daiktas turi būti įregistruotas viešame registre, 2) daiktas turi būti neišimtas iš civilinės apyvartos, 3) daiktas gali būti pateiktas parduoti viešose varžytynėse. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis konstatuoja, kad pareiškėjos prašomi įkeisti daiktai – žemės sklypas bei pastatas – yra tinkamas hipotekos objektas, nes jie yra registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai, jie nėra išimti iš civilinės apyvartos ir jie gali būti pateikti priverstinai parduoti viešose varžytynėse, todėl skolinio įsipareigojimo įvykdymas realiai bus užtikrintas nukreipiant išieškojimą į skolininkės turtą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad skolininkė turi kitų kreditorių, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti yra areštuotas skolininkės prašomas įkeisti turtas ir jų reikalavimų sumos viršija prašomų įkeisti daiktų vertę, neturi teisinės reikšmės įregistruojant priverstinę hipoteką. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašomas įkeisti turtas yra netinkamas hipotekos objektas.

CK 4.141 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įkeičiamas gali būti tik apdraustas daiktas, išskyrus žemę. Tai imperatyvi įstatymo norma ir jos keisti ar nesilaikyti šalys negali. Nors Hipotekos registro nuostatų 26.7 punkto reikalavimas, numatantis, kad asmuo, pageidaujantis įregistruoti priverstinę hipoteką, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad įkeičiamas turtas (išskyrus žemę) apdraustas 2009-06-03 neteko galios, tačiau įstatymo – CK 4.171 straipsnio 4 dalies – reikalavimas išliko nepakitęs. Pažymėtina, kad LR hipotekos registro nuostatai yra poįstatyminis teisės aktas, kuris negali prieštarauti įstatymui, todėl tais atvejais, kai įstatymas numato reikalavimą, kurio nenumato poįstatyminis teisės aktas, privalu vadovautis įstatymu (CK 1.3 str.), šiuo atveju LR CK, nors kreditorius dėl to ir patirtų papildomų išlaidų. Tik apdrausto nekilnojamojo turto įkeitimas, remiantis CK 4.171 straipsnio 4 dalimi, yra tinkamas įkeitimas, todėl kreipdamasis į teismą dėl priverstinės hipotekos lakšto įregistravimo kreditorius turėjo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad prašomas įkeisti nekilnojamasis turtas, išskyrus žemę, šiuo atveju pastatas yra apdraustas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad prašomas įkeisti pastatas nėra apdraustas, turėjo ne atmesti prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką, o nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo naikintina (CPK 330 str., 338 str.). Kadangi hipotekos lakšto įregistravimas nepriklauso apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, klausimas dėl priverstinės hipotekos įregistravimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-01 nutartį panaikinti ir klausimą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus.