- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- e2-181-1019/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04482-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- J. K.
- Advokatai
- Aleksandra Filipavičiūtė, Aleksandra Filipavičiūtei-Komar, Zigmas Benetis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui J. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pagal atsakovo J. K. priešieškinį ieškovei D. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. D. pateiktu ieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš J. K. ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2014 m. vasarą ieškovė pradėjo susitikinėti (draugauti) su atsakovu, po kurio laiko šalys pradėjo gyventi kartu (tuo metu šalys gyveno (duomenys neskelbtini)). Ieškovei ir atsakovui gimė sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš pradžių šalių santykiai klostėsi gerai, tačiau ilgainiui pradėjo ryškėti ieškovės ir atsakovo skirtingas požiūris į šeimą, nors šalys nebuvo sudariusios santuokos, tačiau faktiškai gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, skyrėsi ir šalių gyvenimo būdas bei vertybės. Kol šalys gyveno kartu, atsakovas tinkamai nesirūpino ieškove bei jų nepilnamečiu vaiku – neskirdavo pinigų šeimos poreikiams tenkinti, dažnai girtaudavo su draugais, po kelias paras negrįždamas namo, dažnai rūkydavo psichotropinę medžiagą marihuaną, prieš ieškovę naudojo psichologinį smurtą. 2017 m. pabaigoje ieškovė gavo skolinius pranešimus iš kreditorių, kad už jai kartu su atsakovu skirtą socialinį būstą yra susidarę dideli įsiskolinimai. Ieškovė buvo labai nustebusi, kad yra ženklūs įsiskolinimai, nes tuo metu ieškovė dirbo pusė etato ir pusę savo gaunamo darbo užmokesčio atiduodavo atsakovui, kad jis sumokėtų už komunalines ir kitas paslaugas, atsakovas teigdavo, kad sumoka visus mokesčius už būstą. Taigi gavus pranešimus apie įsiskolinimus paaiškėjo, kad atsakovas ilgą laiką melavo ieškovei – nemokėjo už būstą, kuriame tuo metu šalys gyveno, o jam perduodamus pinigus naudodavo savo poreikiams tenkinti. Dėl susikaupusių įsiskolinimų ieškovė, atsakovas ir jų nepilnametis vaikas buvo primygtinai paraginti išsikelti iš jiems skirto socialinio būsto. Kito būsto, kuriame galėtų gyventi, šalys neturėjo. Tuo metu ieškovės finansinė padėtis buvo labai bloga, todėl ieškovė, palūžusi dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių, finansinių sunkumų, įkalbėta atsakovo ir jo mamos L. K., sutiko, kad šalių nepilnametis vaikas M. K. laikinai pagyventų Lietuvoje su atsakovu. Šalys susitarė, kad šalių nepilnametis vaikas su atsakovu gyvens laikinai, t. y. tol, kol ieškovė susiras naują būstą bei darbą. Atsakovas šalių nepilnametį vaiką į Lietuvą išvežė 2017 m. spalio mėnesį. Tuo tarpu ieškovė, siekdama kuo greičiau susigrąžinti vaiką, susirado naują būstą, geriau apmokamą darbą ir 2018 m. vasario mėnesį atvyko į Lietuvą, ketindama susigrąžinti savo nepilnametį sūnų, tačiau atsakovas ne tik nesutiko grąžinti ieškovei vaiką ir leisti grįžti su juo į (duomenys neskelbtini), bet net neleido ieškovei kelioms dienoms paimti vaiko su savimi aplankyti jos tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas darė ieškovei spaudimą, reikalavo, kad ieškovė paliktų jam savo pasą, kaip užstatą, ir tik tada galėsianti kelioms dienoms paimti vaiką. Ieškovei nepavykus geruoju susitarti su atsakovu dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo, ji žodžiu kreipėsi tiek į policiją, tiek ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, prašydama suteikti pagalbą susidariusioje situacijoje, tačiau ieškovei buvo suteiktas atsakymas, kad ji neturi teisės be tėvo sutikimo išvežti vaiką ir privalo kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kadangi į Lietuvą ieškovė buvo atvykusi vos kelioms dienoms, ketindama susigrąžinti savo sūnų, nepavykus susitarti su atsakovu dėl vaiko grąžinimo ieškovei, jai nieko neliko kaip tik vienai grįžti į (duomenys neskelbtini). Kitą kartą ieškovė į Lietuvą atvyko 2018 m. liepos mėnesį, tačiau ir tada atsakovas atsisakė grąžinti jai šalių nepilnametį vaiką. Visą laikotarpį, kol šalių vaikas gyvena su atsakovu, ji stengėsi palaikyti ryšį su vaiku bei rūpintis juo – ieškovė nuolat bendrauja su vaiku vaizdo skambučiais, atvyksta į Lietuvą jo aplankyti, skiria pinigų vaiko išlaikymui kelis kartus iš (duomenys neskelbtini) siuntė sūnui siuntinius su drabužiais, maistu bei higienos priemonėmis. Nepaisant pastangų bendrauti su vaiku bei rūpintis juo, atsakovas sudaro kliūtis bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku, neatsiliepdamas į ieškovės skambučius, o jai atvykus į Lietuvą neleidžiant jai paimti vaiko ir be atsakovo arba jo mamos dalyvavimo pabūti su sūnumi. Sužinojęs apie ieškovės ketinimą kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas visiškai apribojo ieškovės bendravimą su sūnumi, t. y. neleidžia bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku, neatsako į klausimus dėl šalių nepilnamečio vaiko ir kt. Atsakovas nepagrįstai riboja ieškovės teisę bendrauti su sūnumi, tokiu būdu yra pažeidžiami tiek ieškovės, tiek ir nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su atsakovu iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, dabartinė gyvenamoji aplinka vaikui yra nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta gyvenamąją vietą nustatant su ieškove. Atsakovas vartoja narkotines medžiagas bei piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovo mama L. K., bendraudama su ieškove, pripažino, kad atsakovas rūko „žolę“, todėl negali savęs valdyti. Šio susirašinėjimo metu atsakovo mama taip pat pripažino, kad šalių nepilnametis vaikas pas atsakovą ir jo tėvus yra laikinai, kol ieškovė įsikurs (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesugeba tinkamai įvertinti šalių mažamečio vaiko poreikių, sukurti saugią aplinką vaikui augti. Atsakovas ne tik paėmė su savimi mažametį vaiką dalyvauti išgertuvėse, bet ir neprižiūrėjo vaiko, todėl vaikas galėjo laisvai bėgioti po gatves, kur jo vos nepartrenkė automobilis. Apie šį įvykį ieškovė sužinojo iš savo pažįstamų. Atsakovas tinkamai nesirūpina šalių nepilnamečio vaiko sveikata, nepaiso gydytojų rekomendacijų dėl vaiko sveikatos būklės. Šalių nepilnametis vaikas turi regėjimo problemų, todėl jam būtina nešioti akinius. 2018 m. gruodį atsakovas informavo ieškovę, kad vaikas sulaužė turimus akinius, todėl jam reikalingi nauji akiniai, atsakovas prašė finansiškai prisidėti prie naujų akinių pirkimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovui nupirkus jų sūnui naujus akinius ir atsiuntus jai pirkimo kvito nuotrauką, ji perves atsakovui pusę už akinius sumokėtos sumos. Tačiau praėjus keliems mėnesiams atsakovas nebuvo nupirkęs jų nepilnamečiam vaikui. Atsakovas nėra finansiškai pajėgus išlaikyti šalių nepilnametį vaiką. Atsakovas kelerius metus visai niekur nedirbo, įsidarbino vos prieš kelis mėnesius, tačiau gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis. Atsakovas nemoka tinkamai elgtis su pinigais, t.y. gaunamus pinigus naudoja savo, o ne vaiko, poreikiams tenkinti. Šalių nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos su atsakovu yra pakankamai prastos, kadangi atsakovas nėra sudaręs šalių nepilnamečiam vaikui tinkamų sąlygų vaiko poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams ir ugdymui. Atsakovas kartu su šalių nepilnamečiu vaiku gyvena atsakovo tėvams priklausančiame nedideliame dviejų kambarių bute, šiame bute taip pat gyvena ir atsakovo tėvai. Taigi nedideliame dviejų kambarių bute, gyvena keturi asmenys ir didelis (duomenys neskelbtini) veislės šuo. Šalių nepilnametis vaikas neturi savo atskiro kambario, o dalinasi vienu kambariu su atsakovu. Šalių nepilnamečio vaiko kambaryje yra įsiveisęs didžiulis pelėsis, o prie pat sienos, kurioje yra pelėsis, pastatyta vaiko lova. Atsakovas neužtikrina šalių nepilnamečiam vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų – vaikas ne tik neturi savo atskiro kambario, bet ir gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove (mama) geriausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi būtent ji gali tinkamai rūpintis vaiku, suteikti jam saugią ir stabilią aplinką, kurioje vaikas galėtų augti ir vystytis. Ieškovė turi nuolatinį darbą, gauna stabilias pajamas, kurios yra pakankamos išlaikyti vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą – nuomoja namą, kuriame yra įrengusi vaikui atskirą kambarį, atitinkantį visus vaiko poreikius. Ieškovė turi visas galimybes sudaryti savo sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą. Nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ji įsipareigoja rūpintis sūnumi, užsiimti jo auklėjimu ir ugdymu, užtikrinti savo vaiko, kaip sveiko, dorovingo, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raidą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, nes tai, kas nurodyta ieškinyje, yra netiesa ir stengimasis parodyti, kad atsakovas yra blogas tėvas. 2014 m. šalys pradėjo draugauti. Santykių pradžioje viskas buvo gražu, todėl 2015 m. nusprendė kartu išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Abu dirbo, stengėsi. Ieškovė dažnai po darbo siūlydavo eiti į klubus, ten visi gerdavo, visi rūkė ne tik parastas cigaretes, bet ir „žolę“, ir tai visiems atrodė normalu. Atsakovui tai nelabai patiko, nes jis buvo sportininkas, Lietuvoje žaidė regbį, negėrė ir nerūkė. Ieškovė jam sakydavo, kad rūkyti žolę ir išgėrinėti yra normalu bei priimtina, todėl kartais, jos įkalbėtas, ir jis kartu parūkydavo žolę. Kai ieškovė išgerdavo, pasidarydavo labai agresyvi, dėl ko buvo minčių skirtis, tačiau jis ieškovę labai mylėjo, todėl nutarė likti su ja. Sužinojęs, kad ieškovė laukiasi, labai apsidžiaugė. Jis lepino ieškovę, kad tik jai nieko netrūktų ir jaustųsi gerai, džiaugėsi ir labai laukė vaiko. Sūnus M. K. gimė (duomenys neskelbtini). Šalių nuomojamas būstas buvo netinkamas gyventi su vaiku, todėl kai vaikui buvo 3 mėnesiai ieškovei teko laikinai grįžti į Lietuvą, o jis liko dirbti (duomenys neskelbtini), kad galėtų ieškovę ir vaiką aprūpinti, kad jai nereikėtų dirbti. Lietuvoje ieškovė su vaiku neturėjo kur apsistoti, nes jos motina su patėviu gyvena (duomenys neskelbtini), o močiutė (duomenys neskelbtini), bet pas močiutę taip pat labai mažai vietos. Dėl to Lietuvoje ieškovė apsigyveno pas atsakovo tėvus. Kaip atsakovui yra pasakojusi jo mama, ieškovė prastai rūpinosi sūnumi, dažnai išeidavo pas drauges ir užsibūdavo. Vaiką tuo metu prižiūrėdavo atsakovo mama. Ieškovei negrįžtant, ji dažnai skambindavo, prašydama grįžti namo. Buvo daug atvejų, kai ieškovė negrįždavo arba grįždavo išgėrusi. Jai daug kartų buvo sakoma, kad privalo keisti savo įpročius, kad ji motina ir yra atsakinga ir už save, ir už vaiką. Tačiau gyvenant Lietuvoje pas atsakovo tėvus, vaiką praktiškai prižiūrėjo ir augino atsakovo mama. Nors atsakovo tėvai dirbantys žmonės, bet visą savo laisvą laiką ir meilę skyrė anūkui, o ieškovė ne tik, kad neprižiūrėdavo vaiko, bet ir elgėsi jo atžvilgiu neadekvačiai: dažnai per stipriai supdavo M. vežimėlyje, o, kai jis verkdavo, vietoje nuraminimo keikdavosi. Nuo mažens buvo pastebėta, kad sūnui kažkas negerai su (duomenys neskelbtini), matėsi, kad vaikas (duomenys neskelbtini). Atsakovas ir jo tėvai ne kartą sakė ieškovei, kad reikia parodyti vaiką gydytojai, kad apžiūrėtų, ištirtų ir jei reikia pradėtų gydymą. Ieškovė į tai nekreipė dėmesio. 2017 metų pradžioje šalys nusprendė, kad reikia gyventi kartu, todėl vasario mėnesį atsakovas atskrido į Lietuvą pasiimti savo šeimos. Kadangi jis turėjo darbą, grįžus į (duomenys neskelbtini) šeimai skyrė socialinį būstą. Toliau dirbo, stengėsi, kad šeimai nieko netrūktų, padėjo ir atsakovo tėvai. Šalims grįžus į (duomenys neskelbtini), vaikui buvo 7 mėnesiai, ieškovė niekur nedirbo. Socialinis būstas buvo apleistas, reikėjo jį sutvarkyti, todėl pirko visą virtuvės įrangą, buitinę techniką, kitus namų reikmenis. Pilnai išlaikė šeimą, mokėjo už būstą ir visus kitus mokesčius. Gyvenant toliau pastebėjo, kad ieškovė pradėjo nesirūpinti vaiku, nedarė jam valgyti, nupirkdavo iš parduotuvės bet kokio maisto, nuo kurio vaikui skaudėdavo pilvuką, jis viduriuodavo, berdavo kūną, užpakaliukas būdavo iššutęs iki žaizdų. Atsakovas pastebėjo, kad internetu ji prisipirkdavo įvairių niekučių. Ieškovė netvarkė namų ir dažnai eidavo į susitikimus su draugėmis. Namo grįždavo neblaivi, keldavo konfliktus, dažniausiai priekaištaudavo atsakovui dėl pinigų. Į pasakymus, kad tegu parduoda tą šlamštą, kurio prisipirko internetinėse parduotuvėse ir pinigų užteks, ji reaguodavo įsiūčiu, pradėdavo rėkti ir daužyti atsakovą. Ieškovė nedirbo, todėl atsakovas duodavo pinigus, kad ji sumokėtų už būstą ir nupirktų maisto. Tačiau ne ieškovei, o atsakovui buvo šokas, kai gavo pranešimą, kad yra įsiskolinę už socialinį būstą. Tik tada sužinojo, kad ieškovė skirtus pinigus už būsto nuomą išleisdavo savo reikmėms niekučių pirkimui, kad jam nesant dažnai susitikdavo su draugėmis, kur gerdavo ir rūkydavo. Priekaištavo dėl tol, prašė susitvarkyti, tačiau į jo žodžius nekreipė dėmesio. Supratęs, kad taip ilgai tęstis negali, pasiūlė ieškovei eiti dirbti. Manė, kad taip ji susitvarkys, nebegers, ims jaustis geriau. Ji pradėjo dirbti po 4 val. per savaitę, dvi dienas per savaitę vaiką vesdavo pas auklę, atsakovas dirbo po pietų, ieškovė – iš ryto. Atrodė, kad viskas pagaliau susitvarkys, tačiau ieškovė susirado kitą vyrą, su kuriuo pradėjo artimai draugauti ir atsakovui buvo neištikima. Jis prašė baigti šį „romaną“, grįžti į šeimą, ji tai žadėjo, tačiau melavo ir toliau susitikinėjo su tuo vyru. Kadangi ieškovė vaiku nesirūpino ir nenorėjo rūpintis, iš Lietuvos pasikvietė savo draugę V., kad ši prižiūrėtų vaiką, kol jie dirbo. Ieškovė planavo pradėti dirbti pilnu etatu, visą darbo dieną, kad iš sukauptų pinigų galėtų sumokėti dėl jos lengvabūdiškų veiksmų susidariusias skolas. Atvykusi ir pagyvenusi dvi savaites V. buvo nustebinta ieškovės elgesiu su vaiku, pamatė, kad ji vaiko nemyli ir nesiruošia juo rūpintas, visą vaiko priežiūrą perkėlė jai. V. darė pastabas, sakė, kad mažiau gastroliuotų, o daugiau rūpintųsi sūnumi. Tačiau ieškovė į tai nekreipė dėmesio, jai labiau nei vaikas rūpėjo pobūviai su draugais. Atsakovas vaikui ruošė maistą, pirkdavo viską, ko reikia vaikui, šeimai ir buičiai, o ieškovė tik guosdavosi, kad niekas jos nesupranta, kad vaiką ji per anksti pasigimdė, o ji dar nori „tūsintis“. Atsakovo tėvai matė, kad ieškovė neskiria jokio dėmesio vaikui, namuose nesitvarko. Viešėdami tėvai matė D. išgėrusią ir agresyvią, tokios savo būsenos D. neslėpė. Situacijai negerėjant, atsakovas siūlė visiems išvykti iš (duomenys neskelbtini) ir atidavinėti susikaupusias skolas gyvenant ir dirbant Lietuvoje. Ieškovė išvykti nesutiko, tik pasiūlė jam pasiimti vaiką ir važiuoti namo į Lietuvą, o ji viską sutvarkys ir po dviejų savaičių atvažiuos į Lietuvą. Per savaitę jis susitvarkė visus reikalus (duomenys neskelbtini), susirinko vaiko ir savo daiktus, ir su sūnumi grįžo į Lietuvą, kur apsigyveno pas savo tėvus, deklaravo vaiko gyvenamąją vietą, užregistravo jį Lietuvos piliečiu, susitvarkė socialines garantijas, vaikas pradėjo lankyti darželį. Grįžus į Lietuvą pakeitė jo ir sūnaus gyvenimas - nebėra barnių, vaikas auga ramioje aplinkoje su jį mylinčiais žmonėmis. Sūnus pasidarė ramesnis, bendrauja su savo amžiaus vaikais, tobulėja, vis daugiau kalba. Vaikas priregistruotas prie poliklinikos, nuolat lankosi pas vaikų gydytoją privalomiems sveikatos patikrinimams. Vaikui taikomas žvairumo gydymas: regėjimas koreguojamas korekciniais akiniais, gydytojas stebi ir nuolat tikrina, koreguoja akinius, visai neseniai nupirkti antri akiniai. Kadangi buvo delsta gydyti, galimai ateityje reikės korekcinės akies operacijos. Ieškovė, nors buvo žadėjusi, į Lietuvą negrįžo. Jai esant kitoje šalyje, vienintelė galimybė bendrauti su vaiku lieka telefonu ir internetu, tačiau ji atsakovą ir jo mamą užblokavo šiose sistemose, tokiu būdu apribodama galimybę sūnui bendrauti su ja ir susisiekti su ja. Nors Lietuvoje su vaiku gyvena jau beveik pusantrų metų, ieškovė sūnų aplankė tris kartus ir tai labai trumpai, nes visada turėdavo svarbesnių reikalų. Pirmą kartą ieškovė buvo grįžusi į Lietuvą 2018 m. vasario mėnesį. Per tą laiką ji keletą dienų po valandą pabuvo su vaiku. Vaikas tuo metu sirgo, kvietė ją atvažiuoti į namus, tačiau ji pareikalavo atvežti vaiką pasimatyti į Akropolio prekybos centrą. Kitą kartą pasakė jam, kad nori pasiimti vaiką pas savo draugus, tačiau vaikas dar nebuvo išgijęs, todėl nesutiko. 2018 m. liepos mėnesį ieškovė vėl grįžo į Lietuvą, buvo M. gimtadienis, jam tuomet sukako (duomenys neskelbtini). Per šį apsilankymą ji vėl tris kartus po kelias valandas pabuvo su vaiku, sakė neturi laiko, turi skubiai grįžti į darbą (duomenys neskelbtini). Tačiau vėliau sužinojo, kad ji dar savaitę buvo Lietuvoje, važinėjo ir pramogavo su draugais, tačiau vaiko daugiau neaplankė. Trečią kartą ieškovė atskrido į Lietuvą 2019 m. vasario mėnesį. Vaiką aplankė vėl tik kelis kartus po valandą. Atėjo su savo močiute, M. promočiute, bet net ir močiutei proanūkis mažai rūpėjo. Didžiausią dėmesį jos skyrė ne vaikui, o apžiūrinėjo butą, klausė kaip gyvenam, ilgai neužsibuvo. Šio apsilankymo Lietuvoje metu daugiau nebuvo atėjusi susitikti su vaiku, nors Lietuvoje buvo dar savaitę laiko, tik rašinėjo grasinančias SMS žinutes. Nurodė, kad jis atsakingai žiūri į vaiko auklėjimą, žino vaiko poreikius geriau negu ieškovė, kuri jau pakankamai ilgą laiką nesirūpina vaiku ir jo neaugina. Lietuvoje vaikas priregistruotas prie poliklinikos, lankosi pas akių specialistus. Vaiką išlaiko atsakovas. Iš pateiktų atsakovės įrodymų matyti, kad ji per 22 mėnesius, t. y. nuo 2016-12-19 iki 2018-10-08, pervedė vaiko išlaikymui 427,40 Eur sumą, kitaip tariant po 19,42 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba, gauna pajamas, be to, šalia tėvai, kurie prireikus materialiai remia. Pinigai naudojami tiek jo, tiek vaiko poreikių tenkinimui. Vaikas pavalgydintas, aprengtas, jam sudarytos geros sąlygos vystymuisi ir ugdymui. Vaikui (duomenys neskelbtini), jis įprato gyventi su tėvu ir seneliais, todėl jis yra įsitikinęs, kad M. K. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu geriausiai atitiktų vaiko interesus.
Šalies argumentai
Atsakovas J. K. pateikė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė: 1) nustatyti M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu J. K.; 2) priteisti iš atsakovės D. D. sūnaus M. K. išlaikymui periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokas po 215 Eur kiekvieną mėnesį; 3) priteisti iš atsakovės D. D. sūnui M. K. išlaikymo įsiskolinimą 3025 Eur, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 22 d. sūnus M. K. gyvena su atsakovu, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su juo, vaiko tėvu. Jis tinkamai rūpinasi vaiku, tinkamai jį prižiūri, sudaro tinkamas sąlygas gyvenimui, augimui ir vystymuisi. Nurodė, kad atsakovas dirba, jis gaunu vidutiniškai 1000 Eur mėnesinį atlyginimą. Ieškovė privalo teikti vaikui minimalų, šiuo metu nustatytą teismo praktikoje, išlaikymą - 215 Eur, kuri yra minimali suma vaiko poreikių tenkinimui. Vaiko motina nuo grįžimo į Lietuvą 2017 m. spalio 22 d. vaiko išlaikymui visiškai neskyrė lėšų. Per visą laikotarpį yra sumokėjusi apie 1000 Eur. Kadangi ieškovė nevykdė pareigos išlaikyti vaiką nuo 2017 m. spalio 22 d., iš jos priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017-10-22 iki 2018-12-01. Nuo 2017-07-01 d. iki 2018-01-01 minimalus mėnesinis darbo užmokestis - 380 Eur; nuo 2018-01-01 minimalus mėnesinis darbo užmokestis - 400 Eur; nuo 2019-01-01 minimalus mėnesinis darbo užmokestis – 430 Eur, todėl susidarė 3025 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovui nėra žinoma, kada ieškovė grįš į Lietuvą, kaip bendraus su vaiku. Jis neprieštarauja, kad ieškovė kiek įmanoma dažniau bendrautų su vaiku, dalyvautų jo augime ir auklėjime, ginčo dėl motinos bendravimo su vaiku tvarka nėra, todėl jis teismine tvarka nenustatytinas.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo nesutiko su atsakovo priešieškinio reikalavimais. Ieškovės nuomone, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas būtent su ja, kaip vaiko mama, o ne su atsakovu, labiausiai atitiktų vaiko interesus, vaikui būtų sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, todėl ieškovė pareikštą ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo palaiko pilna apimtimi. Ieškovė nekvestionuoja savo, kaip mamos, pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, tačiau kategoriškai nesutinka su atsakovo priešieškinio argumentais, kad ieškovė neteikė išlaikymo vaikui ir yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė pažymi, kad tuo atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, ji sutinka teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis. Tačiau šiuo metu ieškovė nesutinka su atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma – po 215 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kadangi atsakovas neįrodė, jog būtent tokio dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui. Atsakovas neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2017-10-22 iki 2019-06-01 šalių nepilnamečiam vaikui, kuriam šiuo metu yra treji metai, buvo būtinas 8050,25 Eur išlaikymas, o šiuo metu vaikui teiktino išlaikymo suma sudaro 430 Eur/mėn. Ieškovės vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą už 2017 m. spalio mėnesį, kadangi 2017 m. spalį šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir ieškovė tinkamai vykdė savo pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo. Be to, išlaikymo įsiskolinimas už 2018 m. sausio mėnesį paskaičiuotas du kartus – vieną kartą už šį mėnesį paskaičiuota 380 Eur suma, o kitą kartą už tą patį mėnesį paskaičiuota 400 Eur suma. Įvertinus nurodytus argumentus, laikotarpiu nuo 2017-10-22 iki 2019-06-01 vaikui teiktina išlaikymo suma negalėjo būti didesnė kaip 7559,75 Eur. Laikotarpiu nuo 2017-11-01 iki 2019-05-31 ieškovė sūnaus išlaikymui skyrė 188,50 svarų sterlingų, kas atitinka 216 Eur. Taigi laikotarpiu nuo 2017-11-01 iki 2019-05-31 ieškovė sūnaus išlaikymui skyrė 1 303,40 Eur išlaikymą. Papildomai 2019 m. birželio mėnesį ieškovė sūnaus išlaikymui skyrė 115,87 Eur. Ieškovė vaiko išlaikymui skiriamus pinigus perveda ne atsakovui, bet jo mamai L. K., nes atsakovas gavęs pinigus, juos naudotų ne vaiko, bet savo poreikiams tenkinti, kadangi atsakovas neturi įgūdžių tinkamai disponuoti pinigais. Priešingai nei nurodo atsakovas, iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė nuolat pagal savo galimybes teikia išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui ir šios pareigos neatsisako. Ieškovė ne tik skiria pinigų vaiko išlaikymui, bet kelis kartus iš (duomenys neskelbtini) siuntė sūnui siuntinius su drabužiais, maistu bei higienos priemonėmis. Pažymėjo, kad iki šios civilinės bylos iškėlimo atsakovas nereiškė ieškovei pretenzijų dėl to, kad ieškovės sūnui teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, todėl ieškovė pagrįstai manė, jog vaikui teikiamas išlaikymas yra pakankamas bei atitinka šalių susitarimą dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu, už kurį prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kaip vaiko tėtis, tinkamai įvykdė savo pareigą išlaikyti vaiką ir suteikė vaikui 3779,88 Eur išlaikymą. Turint omenyje, kad ieškovė nuo gyvenimo skyrium pradžios teikė vaikui reguliarų išlaikymą, tai galima teigti, jog visą aukščiau nurodytą laikotarpį būtent ieškovės, o ne atsakovo, lėšomis buvo išlaikomas šalių nepilnametis vaikas. Ieškovės finansinė padėtis nėra žymiai geresnė nei atsakovo – nors ieškovės pajamos yra didesnės nei atsakovo, bet ieškovė gyvena užsienyje, todėl ir pragyvenimo išlaidos yra kur kas didesnės, ji savo vardu neturi jokio registruotino turto. Ieškovei negali būti perkeliama didesnė našta teikti išlaikymą vaikui.
2019 m. gegužės 13 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje dėl ieškinio reikalavimų nurodė, kad nepilnametis M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu J. K. ir seneliais gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Būstas priklauso atsakovo motinai L. K., švarus, tvarkingas, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais. Berniukas dalinasi kambariu su tėvu, turi atskirą lovytę, žaislų, ugdymosi priemonių, jam sudarytos sąlygos augti, vystytis, ugdytis. Vaikas lanko Vilniaus vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, taip pat planuoja lankyti gimnastikos užsiėmimus. Berniukui nustatytas (duomenys neskelbtini), jis nešioja akinius. J. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mašinų plovėjų. Nurodė, kad jo darbo pajamos - apie 700 Eur/mėn., taip pat gauna 50 Eur/mėn. išmoką vaikui bei motinos teikiamą nepastovų išlaikymą sūnui (nuo 20 Eur/mėn. iki 80 Eur/mėn.). Atsakovo teigimu, jis su sūnumi grįžo į Lietuvą, buvo susitaręs su vaiko motina, kad ji taip pat vėliau grįš į Lietuvą, tačiau negrįžo. Pasak J. K., D. D. buvo atsiuntusi du siuntinius su sauskelnėmis, saldainiais, traškučiais, tris kartus buvo atvažiavusi į Lietuvą, su vaiku matėsi trumpai, daugiausiai sūnumi rūpinasi jis, jis vaiką išlaiko, veda į darželį, vaikas prie jo labiau prisirišęs, motiną vadina teta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, faktinę padėtį, vaiko mažą amžių, geriausius nepilnamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini), interesus atitiktų geranoriškas tėvų susitarimas dėl sūnaus auklėjimo, ugdymo, bendravimo, kas leistų užtikrinti gyvenimo ritmo, vaiko ir tėvų tarpusavio santykių, emocinių ryšių stabilumą, išvengti galimų nesutarimų.
2019 m. liepos 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje dėl priešieškinio nurodoma, kad tarnyba neturi duomenų apie J. K. netinkamą tėvo pareigų vykdymą nepilnamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad, gimus vaikui, atsakovas dažnai keitė darbus, naktimis žaidė kompiuteriu, nepadėjo prižiūrėti vaiko. Dėl atsakovo išvykimo su vaiku į Lietuvą nusprendė atsakovas ir jo tėvai – ieškovė sutiko, kad atsakovas išsivežtų vaiką su sąlyga, jog ji pasiims vaiką. Paaiškino, kad 2016 m. spalio mėnesį ji su vaiku buvo atostogauti Lietuvoje, gyveno pas J. tėvus, J. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario mėnesį visi grįžo į (duomenys neskelbtini). Dėl vaiko grįžimo su tėvu į Lietuvą papildomai paaiškino, kad šalys susitarė, jog ji, apmokėjusi skolas (apie 3000 svarų), grįš gyventi kartu, tačiau po to, maždaug 2017 metų lapkričio mėnesį, ieškovė nusprendė, kad nenori kartu gyventi, apie tai atsakovo neinformavo. Ieškovė nusprendė kartu į Lietuvą negrįžti, nes nebuvo pasiruošusi tam, ji dirbo. Ieškovė (duomenys neskelbtini) susirado kitą draugą, apie kurį atsakovas sužinojo 2017 metų pabaigoje, tuomet prasidėjo nesutarimai. Ieškovės teigimu, ji planavo išsivežti vaiką, kai išsinuomos butą, apie tai su J. nekalbėjo. Paaiškino, kad su J. mama santykiai buvo geri, padėdavo, kai reikėdavo. Ieškovė vaiką labai myli, gali geriausiai vaiką prižiūrėti. Kai 2018 metų vasarį atvyko į Lietuvą, ieškovė sakė, kad nori pasiimti vaiką į (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nesutiko, matyt, dėl to, kad jam buvo skaudu dėl ieškovės naujo draugo. Į klausimą, kodėl vaikas negali gyventi su tėvu, ieškovė atsakė, kad vaikas turi gyventi su mama, o su tėčiu turi bendrauti, vaikui trūksta švelnumo, J. būna grubokas. Nurodė, kad jos draugas M. pažįsta, yra matęs 2 kartus po pusdienį. Jos draugas 2016-2017 m. ateidavo pas J.. Ieškovės išsilavinimas yra (duomenys neskelbtini), baiginėja nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turi nuolatinio gyventojo pažymėjimą, dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 320 svarų per savaitę. Jei vaikas gyventų kartu, gautų 80 svarų per mėnesį socialinę išmoką. Svarstė grįžti į Lietuvą, bet (duomenys neskelbtini) nieko netrūksta. Su vaiku bendrauja 2 kartus per savaitę vaizdo skambučiais apie 1-2 val., bendrauja šiltai, padeda J. mama, apie vaiką klausia J. mamos. M. klausia, kada ji grįš namo. Ieškovę vaikas pažįsta, į ją vaikas kreipiasi „mama“. (duomenys neskelbtini) gyvena visa ieškovės šeima – teta su vaiku, pusbrolis su žmona, pusseserės. Ieškovė gyvena kotedže, turi automobilį. Kotedžo nuomos sutartis buvo sudaryta metams, terminas pasibaigė, bet ketina skambinti, kad pratęstų. Už nuomą moka 575 svarų per mėnesį + komunaliniai mokesčiai, maistui išleidžia apie 400 svarus; jos darbo užmokestis yra 800 svarų, abiejų su draugų pajamos – apie 2500 svarų, taip pat jos draugas gauna apie 1000 svarų už automobilių remontą. Apibūdindama atsakovą kaip tėvą, nurodė, kad jis nėra blogas, bet per grubus, nes vaikas jautrus, J. iš dalies rūpestingas. Vaiko santykiai su močiute geri, daugiausia vaiko poreikius užtikrina ji. J. mama elgiasi dviprasmiškai, nes ieškovę nuteikinėja prieš jos drauges, labai aktyviai dalyvauja jų gyvenime. Kol šalys gyveno kartu (duomenys neskelbtini), J. prie šeimos išlaikymo prisidėdavo labai nedaug, skolindavosi iš draugų, J. dirbo ne visą laiką, dirbdavo trumpai. Už socialinį būstą mokėdavo J., kai gaudavo darbo užmokestį, ji prisidėdavo. J. rūkydavo „žolę“ kasdien. Ieškovės teigimu, ji atsakovui leido grįžti su vaiku įkalbėta atsakovo mamos, ja pasitikėjo. Apie atsakovo netinkamą elgesį (rūkymą, skolinimąsi iš draugų) žino iš draugų, kurie gyvena netoli atsakovo. Šiuo metu ieškovei sudaromos sąlygos bendrauti, iš pradžių buvo sunkumų. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku su atsakovu gali susitarti, tačiau dėl gyvenamosios vietos susitarti negali, nes ieškovė pati nori auginti vaiką.
Šalies argumentai
(duomenys neskelbtini), 2021-05-18 teismo posėdžių metu ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškinį, su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas, gimus vaikui, nevykdė tėvo pareigų. 2017 metais sužinojo, kad yra skola už socialinį būstą, iš kurio buvo priversti išsikelti. Šalys susitarė, kad vaikas gyvens su mama, su atsakovu – tik laikinai. Iš ieškovės susirašinėjimo su atsakovo mama matyti, kad ji teigė, jog ieškovė yra mama ir niekas iš jos vaiko neatima. 2018 metų vasario mėnesį ieškovei uždraudė išsivežti vaiką, apribojo bendravimą – liepė palikti pasą, norint paimti vaiką, be to, skambinant neatsiliepdavo, neperskambindavo. Dabar bendravimas su vaiku vyksta per atsakovo mamą, atsakovas daro kliūtis bendrauti. Pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad gyvenamoji vieta su atsakovu neatitinka vaiko interesų. Vaiko noras ir prisirišimas negali būti lemiamas veiksnys, reikia vertinti, dėl ko taip yra. Atsakovas rūko marihuaną, kad rūkė, pripažino ir atsakovas. Iš VPK pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas buvo sulaikytas dėl (duomenys neskelbtini). Tai nebuvo trumpalaikio pobūdžio vartojimas. Atsakovas nesugeba vertinti vaiko poreikių – 2018-09 apie 22 val. atsakovas buvo lauke su vaiku, vaiko vos nepartrenkė automobilis. Atsakovas negeba pasirūpinti vaiko sveikata – vaikui paskirti akiniai, tačiau jis jų nenešioja, vaikas pas akių gydytoją buvo nuvestas tik 2018-07, nors į Lietuvą grįžo 2017-10. Atsakovas nėra finansiškai pajėgus išlaikyti vaiką, nes nedirba ar dirba trumpai. Atsakovas nemoka tinkamai disponuoti vaiko pinigais, nes už darželį buvo susidariusi skola. Ieškovė turi tinkamas sąlygas auginti, ugdyti vaiką – turi nuolatinį darbą (darbo užmokestis apie 1300 svarų), nuomojasi kotedžą, kuriame yra atskiras kambarys vaikui, ieškovė domėjosi dėl galimybės vaikui lankyti darželį. Aplinkybės, kad ieškovė negyvena su vaiku, nėra kliūtis tenkinti ieškinį – ieškovė turi stiprų ir nuolatinį ryšį su vaiku, pokalbiai su vaiku trunka 1-2 valandas, ieškovei atvykus į Lietuvą, taip pat susitinka, vaikas ieškovę atpažįsta, neatstumia, sako, kad myli. Ryšys su mama nenutrūkęs. Vaikas dar mažas, tokio amžiaus vaikai greitai pripranta prie aplinkos. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, taip pat ir jo tėtis, o tai neigiamas pavyzdys vaikui. Be to, vaikas faktiškai nelanko darželio, neaišku, kas tuo metu būna su vaiku, jį ugdo. Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nesutinka, nes, kaip patvirtino atsakovas, šalys buvo susitarusios, kad ieškovė pagal galimybes ir poreikį perves išlaikymą apie 20 svarų/ sav. Tokią sumą laikė pakankama. Atsakovas patvirtino, kad teikė ne tik periodines išmokas, bet ir keliskart siuntė siuntas su drabužiais, higienos priemonėmis – taigi pilna apimtimi teikė išlaikymą. Iki ginčo bylos atsakovas nei žodžiu, nei raštu nereiškė pretenzijų dėl tariamai mažo išlaikymo. Atsakovas neįrodo išlaikymo dydžio. Be to, tuo metu atsakovas nedirbo, todėl vaiką išlaikė tik ieškovė. Ieškovės teigimu, vaiko išlaikymui užtenka 160 Eur.
2020-11-12 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas nurodė, kad pats matė šalių vaiką, jis tinkamai prižiūrimas, su visa šeima stiprus socialinis ryšys. Kai atsakovas grįžo iš (duomenys neskelbtini), nebuvo susitarimo, kad ieškovė pasiims vaiką, ką patvirtino ir ieškovė – ji ketino grįžti į Lietuvą ir čia gyventi. Nors ieškovė nurodo, kad bendrauja su vaiku, tačiau kai atvykdavo į Lietuvą, būdavo formalus ½ valandos susitikimas, šiltų jausmų nebuvo. Ieškovė ir jos atstovė akcentuoja atsakovo narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau tai jau praeitis. Dėl vaiko priežiūros paaiškino, kad vaikas auga šeimoje, kur yra močiutė, su tėvu sieja stiprus ryšys. Dėl šalių finansinių galimybių pažymėjo, kad atsakovas kartais netenka darbo, dabar dirba, padeda močiutė. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, vaikas patektų į nepažįstamą šalį, mama būtų viena, neaišku, kaip vyktų vaiko adaptacija. Atsakovas neprieštarauja mamos bendravimui su vaiku. Nors ieškovė labai akcentuoja, kad atsakovas netinkamai disponuoja pinigais, tačiau nėra tokių įrodymų, be to, ieškovės skiriama suma nėra tokia didelė. Atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė siekia bendrauti su vaiku. J. gali tinkamai prižiūrėti vaiką. Dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nurodė, jog prašo minimalios sumos, kurią ieškovė gali mokėti. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, nesvarbu, kokios tuo metu buvo atsakovo pajamos, nes mama taip pat privalėjo išlaikyti vaiką. Jei atsakovas tuo metu neturėjo pajamų, padėjo jo mama – už ieškovės mokamus 20 svarų vaikas nebūtų išlaikytas. Kadangi prašo minimalios išlaikymo sumos, tai apima visų poreikių tenkinimą. Ginčo dėl bendravimo nebus, jei kils, spręs.
2021-02-18, 2021-04-06 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nori, jog vaikas gyventų su juo. Ieškovė negali pasirūpinti vaiku, nes ji neatsakinga, piktnaudžiauja alkoholiu, nusiteikusi prieš atsakovą, nuteikinėja jo draugus. Su atsakovu vaikas gyvena beveik 4 metus, vaikas viskuo aprūpintas, lanko darželį. Netiesa, kad jis rūko „žolę“, piktnaudžiauja alkoholiu. Tai buvo anksčiau, dabar kiti prioritetai. Ieškovės draugė V. yra rašiusi žinutę, kad atsakovas yra šaunuolis, jog pasiėmė vaiką, ieškovė neverta mamos vardo. Paaiškino, kad šalims gyvenant (duomenys neskelbtini), ieškovė buvo neištikima. Tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovė liks (duomenys neskelbtini), užsidirbs ir grįš į Lietuvą. Tuo metu ji susitikinėjo su kitu, dėl to šalys išsiskyrė. Jis į Lietuvą grįžo su vaiku (dėl skolų ir išdavystės), ji žadėjo grįžti, bet negrįžo, nes susirado kitą. Ieškovė skambindavo retai. Vaikui tuo metu buvo 1,3 m. Ieškovas su vaiku grįžo į Lietuvą mikroautobusu su visais daiktais. Ieškovas su vaiku gyvena pas mamą, turi savo kambarį, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos. Atsakovo teigimu, 2017 metais buvo sunku, nes turėjo atstoti ir mamą, ir tėtį, Vaiku daugiausia rūpinasi atsakovas – prausia, prižiūri, veda į darželį, jo mama padeda po darbo. Valgyti gamina ir jis, ir jo mama. Už darželį buvo įsiskolinimas, nes turbūt nebuvo pajamų – už darželį moka jo mama. Ieškovė išlaikymą moka jo mamai, nes juo nepasitiki. Ieškovė atsakovą yra užblokavusi socialiniuose tinkluose, su juo nekalba. Dėl darbo paaiškino, kad per karantiną sumažėjo darbo, todėl išėjo. Tuo metu vaiko nevedė į darželį, kad nesusirgtų. Atsakovas dirbdavo trumpais laikotarpiais, nes vaikas buvo labai mažas, dažnai sirgdavo, neidavo į darželį, todėl daugiausia nedirbdavo dėl vaiko ligų. Finansiškai padeda jo mama. Jis dirbdavo ir neoficialiai vidaus apdailos darbus, (duomenys neskelbtini) (gaudavo apie 50 Eur/ d.), uždirbdavo 250-300 Eur per mėnesį, todėl užteko vaiko sauskelnėms, maistui ir kitiems būtiniems poreikiams. Dėl vaiko sveikatos paaiškino, kad vaikas turi kvėpavimo takų problemų. Kai neina į darželį, beveik neserga. Šiuo metu rimtų sveikatos problemų nėra. Susirgus vaikui atsakovas skambina šeimos gydytojui, kuris nurodo, kaip gydyti. Vaikui reikalingi akiniai, vėliau gal bus reikalinga ir operacija. Dėl ieškovės bendravimo su vaiku nurodė, kad iš ieškovės pusės nėra pakankamas – ieškovė skambina 2-3 kartus per mėnesį, dažniausiai prieš teismo posėdžius. Nėra konkretaus susitarimo – kada nori, tada ir skambina. Kai jie skambina, ieškovė neatsiliepia. Paskambinus mamai, M. supranta, kad skambina mama, džiaugiasi, jai rodo mašinėles, bet kartais jam atsibosta. Ieškovė su vaiku buvo susitikusi 2018 ar 2019 m., kai ji paskutinį kartą buvo Lietuvoje. Ieškovė nebuvo pilnos dienos su vaiku. Vaikas apie mamą nekalba. Jei vaikas gyventų su ieškove, būtų nesąžininga, nes jis augina nuo gimimo, o ieškovė kreipėsi po dviejų metų. Vaikas Lietuvoje viską turi, artimus žmones – tėtį, močiutę. Gaila, kad šalia nėra mamos. Su vaiku jį sieja labai artimas ryšys. Vaikui jau 4,5 metų, vaikas parodo charakterį, tačiau jie susitaria, atsakovas vaiko nebara. Pasak atsakovo, vaikas išskirtinis – labai supratingas, paklusnus, turi tvirtą charakterį. Atsakovas yra baigęs (duomenys neskelbtini). Neoficialiai jis dirbdavo nuo 15 val., kai po darbo grįždavo jo mama. Dėl vaiko dienos režimo nurodė, kad ryte keliasi 8-9 val., prausiasi, tuomet – filmukai, pažaidžia, susitvarko, pavalgo, pietų miegas, valgo, tuomet mokinasi (skaičiuoja, mokinasi raides), eina į kiemą, miegoti eina visada 21 val., kartais vėliau. Atsakovas visur eina su vaiku. Pusryčiams vaikas valgo dribsnius su pienu, avižinę košę, sumuštinius, pietums - kotletus, sriubą, vištieną. Vaikui skaito knygeles, labai patinka piešimo knygutės. Nurodė, kad atsakovas narkotinių medžiagų nevartoja, alkoholį vartoja retai (2-3 k./ m.). Paaiškino, kad ieškovei nedraudė bendrauti su vaiku, tik neleido be jo sutikimo išsivežti pas draugę, nes bijojo, kad vaiką išsiveš į (duomenys neskelbtini). Kai ieškovė buvo paskutinį kartą Lietuvoje, ji viena praleido laiką su vaiku. Vaikas su močiute sutaria labai gerai, artimai, puikūs santykiai. Dėl bendravimo ieškovės su vaiku nurodė, kad išleistų išvykti vaikui pasisvečiuoti pas mamą. Jei vaikas gyventų (duomenys neskelbtini), jis bendrautų per vaizdo skambučius, vyktų lankyti. Dėl išlaikymo nurodė, kad mokamo 160 Eur/ mėn. neužtenka, už darželį sumoka 70-85 Eur. Iki karantino poreikių dydis buvo 250-300 Eur ir daugiau. Vaikui reikia akinių, per metus pakeisdavo 2 akinius, vienų kaina – 85 Eur. Planuoja vaiką leisti į gimnastiką. Vaikas gauna 70 Eur išmoką. Dėl išlaikymo įsiskolinimo paaiškino, kad kai vaikas buvo mažesnis, išlaidos buvo didesnės, nes dažniau sirgdavo, reikėjo sauskelnių (80 Eur/ mėn.), kremukų, mišinukų (13 Eur/ sav.). Kol nelankė darželio, vaiko poreikiai buvo apie 300 Eur/ mėn. Vaikas nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio lanko darželį. Dabar poreikiai mažesni. Atsakovo pajamos yra 750-1000 Eur, nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovo teigimu, šalys tarėsi, kad ieškovė siųs pinigus pagal poreikį. Ieškovė yra 2-3 kartus atsiuntus siuntinius vaikui (sauskelnės, kremas, drėgnos servetėlės, drabužiai), ieškovė siųsdavo pinigus, kai jis paprašydavo (10-20 svarų).
2021-02-18, 2021-04-06 teismo posėdžio metu liudytoja L. K. nurodė, kad yra atsakovo mama, M. močiutė. Liudytojos teigimu, atsakovas augina vaiką, ji stebisi, kad vyras taip rūpinasi. Liudytoja padeda materialiai. Atsakovas nevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų. Atsakovas visur su vaiku – net šunį vedžioja kartu. Atsakovas padaro valgyti, sutvarko namus, užsiima vaiku. Liudytoja dirba (duomenys neskelbtini), tad namie daug knygučių. Vaikas daug piešia, turi daug konstruktorių. Vaikas be tėvo neužmiega. Vaikas mamos neįvardina tarp šeimos narių. Gimus M., atsakovas labai džiaugėsi. Šalys laukė socialinio būsto, liudytoja siųsdavo siuntinius. Ieškovė buvo grįžusi į Lietuvą, kol gaus socialinį būstą, ją liudytoja priėmė su vaiku pas save. Liudytojai įsiminė įvykis, kai ieškovė supo vaiką su keiksmažodžiais – ji neturėjo kantrybės, neturi motiniško instinkto. Buvo įvykis, kai ieškovė su vaiku grįžo labai vėlai išgėrusi. Todėl vėliau liudytoja ieškovę išleisdavo vieną. Pasak liudytojos, ieškovė draudė M. rodyti ieškovės mamai. Liudytoja skatina ieškovę skambinti vaikui. Būna, kad ieškovė neskambina 2 mėnesius. Liudytoja siunčia ieškovei nuotraukas. Liudytojai M. labai rūpi, juos sieja labai artimas ryšys. Liudytoja su vyru svečiavosi pas šalis (duomenys neskelbtini) – kambarys netvarkingas, vaiko užpakaliukas buvo iššutęs, žaizdotas. J. ir prausė, ir maitino vaiką. Nors pinigų nebuvo, ieškovė pirkdavo sau. J. buvo depresija, nes jį išdavė. Liudytoja skatino susitaikyti, bet, pasak liudytojos, ieškovei buvo ne tas galvoj. Liudytoja stebėjosi, kaip ieškovė atiduoda vaiką. Ieškovė sakė, kad grįš po dviejų savaičių. Nurodė, kad ieškovė pasidomi vaiku, bet pati vaikui neskambina. Būna, kad kai liudytoja paskambina, ieškovė atrašo, kad yra vonioj, vaikšto su šunimi. Savaitgaliais ieškovė niekada negali kalbėti. Kai ieškovė buvo atvykusi per vaiko gimtadienį, vietoj to, kad bendrautų, ji telefoną „maigė“. Liudytojos teigimu, vaikas aprūpintas viskuo, ji sakė, kad ieškovė gali nieko nesiųsti. Ieškovė siuntė gal du kartus siuntinius (sauskelnių). Liudytojos brolis ūkininkas, duoda kiaušinių, mėsos. Vaikas darželyje turi draugų. Dėl vaiko gyvenamosios aplinkos nurodė, kad vaikas turi savo lovą, du molbertus. Lietuvoje ieškovė buvo tris kartus – vieną kartą ieškovė sakė, kad Lietuvoje bus 3 dienas, nors buvo dar dvi savaites, keliavo Lietuvoje, Latvijoje. Paskutinį kartą buvo 2019 metų vasarą – 1 dieną atėjo trumpam, 2 dienas pabuvo ilgiau. Liudytojos teigimu, ji su ieškove bendrauja normaliai, ieškovė nepriima kritikos, tokiu atveju užblokuoja. Ieškovė prieš teismo posėdžius pradeda domėtis vaiku. Ieškovė vaikui skambina kartą per 1-2 mėnesius (2020-12 pabaigoje, po 2021-01-05 posėdžio, 2021-02 vidury liudytoja skambino, ieškovė atsiliepė). Ieškovė neskambina dažnai, parašo žinutes, kaip M.. Vaikas žino, kad yra mama, bet nėra labai artima. Gyvenamosios vietos pakeitimas būtų didelė trauma vaikui, nes jis negali būti svetimoj vietoj. Jų aplinka jam žinoma. Liudytojos teigimu, ieškovės draugė V. apie 2 savaites buvo kaip auklė vaikui – pasakojo, kad ieškovė nemokėjo valgyti padaryti, apie J. sakė, kad jis geriau rūpinosi vaiku. Ieškovės močiutė nelanko vaiko. Liudytojos teigimu, ji su ieškove daug kartų kalbėjo, kad ieškovė grįžtų į Lietuvą dėl vaiko. Ieškovės pervedamas išlaikymas vaikui į liudytojos sąskaitą taupomas, iš tų pinigų moka už darželį. Dėl skolos už darželį paaiškino, kad M. nelankė darželio, liudytoja negaudavo mokėjimo pranešimų apie 2,5 mėnesio. Iki karantino vaikas lankė darželį. Ieškovė vaikui buvo žadėjusi skambinti kiekvieną vakarą, tačiau skambino tik du vakarus iš eilės. Jei su ieškove susitaria laiką, kada skambins, liudytoja laukia.
2021-04-06 liudytojas R. K. nurodė, kad yra atsakovo tėtis, gyvena kartu. Liudytojo teigimu, ieškovė neturi motiniško jausmo, bendrauja lyg per prievartą. Vaiku daugiausia rūpinasi atsakovas, padeda ir močiutė. Anūką ir J. mato kiekvieną dieną, J. gerai prižiūri vaiką. Sergant, vaiką slaugo atsakovas. Skalbia dažniausiai močiutė, maistą gamina J., jo mama, liudytojas. Liudytojas bendrauja su anūku, prisideda finansiškai – duoda grynųjų pinigų, perka maistą, apmoka komunalinius mokesčius. Jei vaikas gyventų su mama, būtų labai blogai, nes vaikas pripratęs prie jų, o ieškovė yra daugiausia 2 valandas pabuvus su vaiku, labai retai vaikui skambina. Nuo 2020 m. pabaigos J. dirba (duomenys neskelbtini), darbas nuolatinio pobūdžio, jo darbo užmokestis 800-1000 Eur. Kai J. dirba, vaikas būna su močiute. Nurodė, kad atsakovas anksčiau rūkė „žolę“ su draugais, dar iki susipažinimo su ieškove turbūt, nežino, ar vėliau rūkė. Šiuo metu atsakovas narkotinių medžiagų nevartoja. Alkoholį vartoja retai. Nurodė, kad ieškovei kliūčių bendrauti niekada nebuvo ir nebus.
2021-04-06 teismo posėdžio metu liudytoja S. U. nurodė, jog J. pažįsta apie 11 metų, su D. susipažino per J.. Liudytojos vyras buvo atsakovo geriausias draugas, abu buvo pakliuvę į policijos akiratį. Liudytoja 2 savaites gyveno pas ieškovę ir atsakovą (duomenys neskelbtini). Liudytojos teigimu, ieškovė yra pareiginga, dirbo, J. nedirbo ar dirbo pavienius darbus. Kiek liudytoja matė, ieškovė rūpindavosi vaiku., prisidėdavo ir atsakovas. Ieškovė geras žmogus, atsakinga, rami. Skolindavosi maistui pinigų, pinigus leido marihuanai. Liudytoja taip pat (duomenys neskelbtini) rūkė „žolę“. Ieškovė niekada prie liudytojos nerūkė. Liudytojos teigimu, atsakovas iki šiol vartoja narkotines medžiagas – tai žino iš bendrų draugų, pažįstamų, kurie mato, tačiau bijo kištis. Liudytoja iš ieškovės žino, kad šalys susitarė, kad atsakovas su vaiku grįš į Lietuvą, šalys norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), kai grąžins skolas. Liudytojos teigimu, draugės paskatino D. kreiptis į teismą. Liudytojos teigimu, kiek žino, teismo byloje yra apie tai, kad atsakovas su mama darė spaudimą ieškovei.
2021-05-18 teismo posėdžio metu liudytoja V. Š. nurodė, kad yra ieškovės draugė, pažįsta ją apie 9 metus, atsakovą maždaug tiek, kiek vaikui metų. (duomenys neskelbtini) liudytoja prižiūrėjo M., kol ieškovė dirbdavo, gyveno kartu kelias savaites/1-2 mėnesius. Atsakovas nepadėdavo rūpintis vaiku, po darbo jis žaisdavo kompiuteriu. J. dirbo naktiniam darbe. Kai liudytoja sužinojo, kad atsakovas su vaiku išvažiavo į Lietuvą, ji nutraukė ryšius su ieškove. Ieškovė liudytojai paaiškino, kad atsakovas išvažiavo pas tėvus dėl finansinių problemų, ieškovė liko dirbti, ketino grįžti į Lietuvą ir abu „stotis ant kojų“. Pasak liudytojos, ieškovė buvo jauna mama, visko iškart niekas nemoka, ji rūpestinga, gera, vaikas buvo mylimas, laisvą laiką atiduodavo M.. Liudytoja kartu su ieškove vyko susitikti su M. Akropolyje, ieškovė norėjo vaiką paimti ant rankų, tačiau atsakovas neleido, bijojo, kad pagrobs vaiką. Kitą kartą su vaiku susitiko žaidimų kambaryje, J. buvo atokiau, leido bendrauti. Liudytoja patvirtino, kad atsakovo mamai yra rašiusi, jog ieškovė neverta mamos vardo, nes buvo supykusi, nesuprato, kodėl ji atidavė vaiką. Liudytojos teigimu, atsakovo mama daugelį ieškovės draugių norėjo nuteikti prieš D.. Liudytojos teigimu, ji 3 kartus matė atsakovą apsvaigusį nuo narkotinių medžiagų prasilenkdama, suprato iš to, su kokia kompanija būna.
2021-05-18 liudytoja L. D. nurodė, kad yra ieškovės močiutė, su ja santykiai labai geri. Liudytojos teigimu, jai atsakovas iškart nepatiko. Liudytoja nurodė, kad atsakovas parsivežė vaiką, kol ieškovė susitvarkys gyvenamąją vietą, bet negrąžino. Liudytoja susirašinėjo su atsakovu, kvietė su vaiku atvykti žiemą ant kalniuko. Kiek liudytoja prašė pamatyti vaiką, neatvežė, o liudytoja pas juos į butą nenori eiti. Net pas kitą močiutę nesugebėjo nuvežti. Su D. mama vaikas bendrauja per vaizdo skambučius. Liudytojos teigimu, D. sakė, kad su J. tarėsi, jog vaikas laikinai pabus (duomenys neskelbtini), kol D. įsirengs būstą (duomenys neskelbtini). J. (duomenys neskelbtini) nesugebėdavo išlaikyti šeimos, o D. su naujagimiu negalėjo dirbti. Liudytojos teigimu, J. kaip tėtis prižiūri vaiką. Vaikas turbūt atprato nuo mamos. Vieną kartą atsakovas vaiką buvo atvežęs su D., liudytoja su vaiku pavaikščiojo pakrante. Liudytojos teigimu, ji matė, kai (duomenys neskelbtini) atsakovas vartojo „žolę“, pats gyrėsi. Gal dabar pasitaisė.
2021-05-18 Tarnyba pateikė galutinę išvadą dėl ginčo. Nurodė, kad Tarnybos specialistai lankėsi atsakovo ir vaiko gyvenamojoje vietoje, nustatė, kad vaikas gyvena su tėčiu, kartu gyvena ir seneliai, 2 kambarių būste. Namuose buvo tvarkinga. Vaikas su tėčiu gyvena viename kambaryje, buvo lovytė, ugdymo priemonės, sudarytos geros sąlygos augti, ugdytis, vystytis. Iš darželio pažymos nustatyta, kad vaikas lanko darželį, atveda tėtis ir močiutė. Su vaiku nebendrauta dėl per mažo amžiaus, tačiau apsilankymo metu vaikas buvo linksmas, tvarkingai aprengtas. Vaikas šiuo metu ilgą laiką gyvena su tėčiu Lietuvoje, jam įprasta aplinka, lanko darželį, vaikas prižiūrėtas. Nėra duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su vaiku. Iš liudytojų (senelių) parodymų matyti, kad jie padeda prižiūrėti vaiką. Ryšys su tėčiu stiprus, jie kartu praleidžia labai daug laiko. Ieškovė Lietuvoje faktiškai lankė tik 3 kartus, mažai matėsi su vaiku, nors ieškovė ir liudytojos nurodė, kad lankė dažniau. Tarnybos vertinimu, ieškovo gyvenimo sąlygos geros, būstas sutvarkytas, mama irgi galėtų pasirūpinti tinkamai. Tačiau vaikas ilgą laiką gyvena aplinkoj, kuri saugi, vaikas prie jos pripratęs. Nėra įrodymų, dėl ko būtų pagrindas pakeisti gyvenamąją vietą. Nėra įrodymų, kad atsakovas šiuo metu vartoja narkotines medžiagas. Geriausius vaiko interesus atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėčiu. Nurodė, kad 2018 metais atsakovas kreipėsi į Tarnybą su prašymu padėti, nes mama nori vaiką išsivežti į (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovė paskambina vaikui retai, sunku vertinti, ar buvo kliūtys. Ieškovė į tarnybą nesikreipė dėl bendravimo kliūčių. Dėl prašomo priteisti 215 Eur/mėn. išlaikymo nurodė, kad tai nėra didelė suma, vaikas turi specialiųjų poreikių. Nors ieškovė gauna pastovias pajamas, tačiau (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygis aukštesnis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis, M. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės D. D. ir atsakovo J. K. sūnus (el. b. 1 t., b. l. 8). Nustatyta, kad iki 2017 m. spalio mėnesio šalys gyveno kartu (duomenys neskelbtini), santuokos nebuvo sudariusios.
Byloje liko ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo - ieškovė ieškiniu prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas priešieškiniu – su juo.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama tuo, kad vaiko gyvenimas su atsakovu iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, dabartinė gyvenamoji aplinka vaikui yra nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta gyvenamąją vietą nustatant su ieškove. Atsakovas priešieškiniu prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, kadangi vaikas su tėvu Lietuvoje gyvena nuo 2017 metų spalio mėnesio pabaigos, jis vaiku rūpinasi, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.169 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei tėvai nesusitaria, vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma teismo sprendimu (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Be to, teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų laipsnį, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.
Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad nepilnametis M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 metų spalio mėnesio pabaigos, t. y. kai vaikui buvo 1,3 metų, gyvena su tėvu, atsakovu J. K.. Nustatyta, kad iki 2017-10 šeima gyveno (duomenys neskelbtini), o nuo 2017-10 pabaigos atsakovas su vaiku grįžo į Lietuvą, vaiko mama, ieškovė, liko (duomenys neskelbtini). Šalys skirtingai aiškina motyvus, aplinkybes dėl grįžimo į Lietuvą, skirtingai nurodo jų tarpusavio susitarimą dėl tolimesnio jų bendro gyvenimo, taip pat vaiko gyvenamosios vietos. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys turėjo įsiskolinimą už socialinį būstą, todėl, šalių teigimu, jie privalėjo išsikelti. Ieškovės paaiškinimai dėl atsakovo grįžimo į Lietuvą su vaiku aplinkybių nėra nuoseklūs – viena vertus, ieškinyje teigiant, kad ieškovė, įkalbėta atsakovo ir jo mamos L. K., sutiko, kad šalių nepilnametis vaikas M. K. laikinai pagyventų Lietuvoje su atsakovu, kol ieškovė susiras naują būstą bei darbą, teismo posėdžio metu paaiškinimo, kad šalys susitarė, jog ji, apmokėjusi skolas, grįš gyventi kartu, bet maždaug 2017 metų lapkričio mėnesį nusprendė nenorinti kartu gyventi su atsakovu, tačiau apie tai atsakovo neinformavo. Tai, kad ieškovė taip pat ketino grįžti į Lietuvą, patvirtino ir ieškovės liudytoja V. Š., o, kaip nurodė ieškovės liudytoja L. D., ieškovė buvo sakiusi, kad šalys tarėsi, jog vaikas (duomenys neskelbtini) pabus laikinai, kol ieškovė įsirengs būstą (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovės pozicijos nenuoseklumą patvirtina ir apklaustos liudytojos, kurios šias aplinkybes sužinojo išimtinai iš pačios ieškovės. Atsakovo teigimu, jis siūlė visiems išvykti iš (duomenys neskelbtini) ir atidavinėti susikaupusias skolas gyvenant ir dirbant Lietuvoje, tačiau ieškovė išvykti nesutiko, tik pasiūlė jam pasiimti vaiką ir važiuoti namo į Lietuvą, o ji viską sutvarkys ir po dviejų savaičių atvažiuos į Lietuvą. Teismas pažymi, kad nors ieškovė apibūdina atsakovą kaip neatsakingą tėvą, tačiau pasitikėjo juo ir išleido vaiką keliauti su tėvu į Lietuvą (mikroautobusu), pati žadėdama netrukus grįžti. Ieškovės teigimu, sutikti išleisti atsakovą su vaiku į Lietuvą ji buvo įkalbėta atsakovo ir jo motinos, šias aplinkybes grindžia ieškovės susirašinėjimu su atsakovo mama (liudytoja L. K.). Iš pateikto 2017-10-17 susirašinėjimo matyti, kad atsakovo mama ieškovei rašė, jog vaikas pabus pas juos, kol ieškovė susitvarkys savo gyvenimą (el. b. 1 t., b. l. 12-13, 39), tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė buvo suklaidinta ar apgauta. Priešingai, šalims susitarus dėl grįžimo į Lietuvą, ieškovė neatskleidė atsakovui tikrųjų savo ketinimų ir planų.
Taigi, bylos duomenimis, nuo 2017 m. spalio mėnesio atsakovas su šalių nepilnamečiu sūnumi gyvena Lietuvoje, vaikas nuo (duomenys neskelbtini) lanko Vilniaus lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“, šeima gyvena atsakovo mamai, L. K., nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame atsakovas ir vaikas turi atskirą kambarį.
Pagrindiniai argumentai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, kuriais remiasi ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu – tai atsakovo vartojimas narkotinių medžiagų bei piktnaudžiavimas alkoholiu, negebėjimas tinkamai įvertinti šalių mažamečio vaiko poreikių, nesirūpinimas šalių nepilnamečio vaiko sveikata, tai, jog atsakovas nėra finansiškai pajėgus išlaikyti šalių nepilnametį vaiką, nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos su atsakovu yra pakankamai prastos, vaikas gyvena antisanitarinėmis sąlygomis.
Ieškovės teigimu, atsakovas šalims gyvenant kartu ir šiuo metu vartoja narkotines medžiagas, piktnaudžiauja alkoholiu. Šias aplinkybes grindė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus duomenimis, atsakovo nuotrauka iš (duomenys neskelbtini) , susirašinėjimu su atsakovo mama ir liudytojų parodymais. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pateiktos informacijos, atsakovas, būdamas nepilnametis, (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas už alkoholinių gėrimų vartojimą (pagal ATPK 178¹ straipsnio 2 dalį), (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas už rūkymą draudžiamoje vietoje (pagal ATPK 185¹ straipsnio 2 dalį), (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas pagal ATPK 178 straipsnio 5 dalį, t. y. girtų nepilnamečių nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų pasirodymas viešosiose vietose, taip pat jų gėrimas alkoholinių gėrimų; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo sulaikytas keleivių kontrolės už važiavimą be bilieto; (duomenys neskelbtini) sulaikytas už viešosios rimties trikdymą (pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį), o (duomenys neskelbtini) – už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (pagal BK 259 straipsnio 1 dalį). Iš ieškovės pateikto jos susirašinėjimo su atsakovo mama matyti, kad, atsakovo mamos teigimu, atsakovas sakė „žolės“ nerūkys. Faktinių aplinkybių, kad atsakovas anksčiau yra vartojęs narkotinių medžiagų, neginčijo ir pats atsakovas. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės neįrodo fakto, kad atsakovas vartoja narkotines medžiagas ar piktnaudžiauja alkoholiu šiuo metu. Nors liudytoja V. Š. nurodė, jog, prasilenkdama su atsakovu, yra tris kartus mačiusi jį apsvaigusį nuo narkotinių medžiagų, liudytoja S. U. nurodė iš pažįstamų žinanti, kad atsakovas iki šiol vartoja narkotines medžiagas, tačiau šių parodymų, išskyrus subjektyvius liudytojų vertinimus, nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės argumentus dėl narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimo, pateikė 2019-07-19 Medicinos pažymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau – RPLC), kuriame nurodyta, kad atsakovas per paskutinius penkerius metus nebuvo gydytas RPLC, taip pat 2019-07-09 Narkotinių medžiagų nustatymo tyrimo duomenis, jog atsakovo šlapime nenustatyta narkotinių medžiagų (DOK-211771). Ieškovės atstovės teigimu, šis tyrimas galėjo būti atliktas pasiruošus jam. Teismas sutinka, kad minėtas tyrimas, taip pat pažyma savaime nepagrindžia, kad atsakovas šiuo metu nepiktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu, tačiau įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas vartoja narkotines medžiagas ar piktnaudžiauja alkoholiu. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra.
Pasak ieškovės, atsakovas negeba tinkamai įvertinti šalių mažamečio vaiko poreikių. Tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas pažymi, kad ieškovė teiginius dėl atsakovo negebėjimo tinkamai įvertinti šalių mažamečio vaiko poreikių, iš esmės grindė savo subjektyviu vertinimu, epizodiniu susirašinėjimu su ieškovės draugais, iš kurio nėra galimybės nustatyti, kada vyko susirašinėjimas, liudytojų parodymais. Liudytoja S. U. patvirtino, kad, kol šalys gyveno kartu (duomenys neskelbtini), atsakovas taip pat prisidėdavo prie vaiko priežiūros. Liudytojų L. K. ir R. K., kurie gyvena kartu su atsakovu ir mažamečiu šalių sūnumi, parodymais, atsakovas iš esmės vienas rūpinasi vaiku, gamina valgyti, slaugo vaiką sergant, ugdo vaiką. Teismas, įvertinęs visumą įrodymų (šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus), sprendžia, kad ieškovės deklaratyvių teiginių dėl netinkamo atsakovo rūpinimosi vaiku nepatvirtina jokie kiti įrodymai, išskyrus ieškovės paaiškinimus. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taip pat neturi duomenų dėl netinkamos nepilnamečio M. priežiūros.
Ieškovės teigimu, atsakovas nesirūpina šalių nepilnamečio vaiko sveikata, nes vaikui reikalingi akiniai, tačiau vaikas jų nenešioja, vaikas pas akių gydytoją buvo nuvestas tik 2018-07, nors grįžo į Lietuvą 2017-10. Bylos duomenimis, šalių sūnui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (DOK-154542). Kaip matyti iš pateikto Medicinos dokumentų išrašo, vaiko susirgimai fiksuoti asmens sveikatos istorijoje nuo (duomenys neskelbtini). Taigi nėra pagrindo spręsti, kad vaiko sveikata buvo tinkamai nesirūpinama. Kita vertus, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, vaikas regėjimo sutrikimą turėjo jau šalims kartu gyvenant (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, kaip vaiko sveikata buvo prižiūrima (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovas perka vaikui akinius, keičia juos pagal poreikį ir gydytojų rekomendacijas. Aplinkybes, kad atsakovas rūpinasi vaiko sveikata, patvirtina nuoseklūs jo paaiškinimai dėl vaiko susirgimų, slaugos.
Ieškovė, siekdama pagrįsti reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, nurodo, kad atsakovas nepakankamai rūpinasi vaiku, nes vaikas beveik nelanko darželio, todėl neaišku, kas tuo metu būna su vaiku, jį ugdo. Ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) elektroninį darželio direktorės laišką, iš kurio matyti, kad šalių vaikas 2019 m. rugsėjo mėn. – 2020 m. vasario mėn. darželį lankė nereguliariai, 2019-12-31 buvo 209 Eur įsiskolinimas (DOK-54394). Tačiau, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) darželio pažymos, nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio M. darželį lanko sistemingai, nelankytas dienas pateisina pagal įstaigos nustatytą tvarką, neturi mokesčio skolų (DOK-220348).
Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbu įvertinti šeimos aplinkos sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sūnus su atsakovu šiuo metu gyvena atsakovo mamai, L. K., nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas ir vaikas turi atskirą kambarį. Ieškovės teigimu, nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos su atsakovu yra pakankamai prastos, vaikas gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Iš Tarnybos pateikto buities tyrimo akto nustatyta, kad būstas, kuriame gyvena atsakovas su vaiku, tvarkingas, švarus, bute yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Berniukas dalinasi kambariu su tėvu, turi atskirą lovytę, kitus reikiamus baldus, žaislus, ugdymosi priemones. Sudarytos sąlygos vaikui augti, ugdytis, ilsėtis. Remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė gyvena nuomojamame kotedže, (duomenys neskelbtini), kartu su partneriu M. A.. Remiantis į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) atskaita, ieškovė gyvena dviejų miegamųjų kambarių name, kuriame yra nedidelė svetainė, atskira virtuvė. Namai yra geros būklės, namas yra mažas, bet turi erdvės M. gyventi ir žaisti (el. bylos priedas, b. l. 58-60). Vertinant šalių galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, nustatyta, kad panašios buitinės gyvenimo sąlygos vaikui sudarytos abiejų tėvų namuose, abu tėvai gali vaikui užtikrinti saugią ir gerą aplinką. Vertinant abiejų tėvų moralines savybes, atsižvelgiant į liudytojų parodymus apie šalis, nustatyta, kad jos iš esmės yra panašios. Ieškovės liudytojų parodymais, ieškovė yra mylinti ir rūpestinga mama; atsakovo liudytojų parodymais – atsakovas tinkamai rūpinasi vaiku, jį myli. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu, kai jis neatvyko į kelis teismo posėdžius, rodo atsakovo požiūrį į problemų sprendimus. Teismo vertinimu, atsakovo pasyvus elgesys teismo proceso metu rodo asmens neatsakingumą, tačiau negali būti tapatinamas su negebėjimu tinkamai pasirūpinti vaiku.
Ieškovė nurodo, kad atsakovas nėra finansiškai pajėgus išlaikyti šalių nepilnametį vaiką, o ieškovė turi nuolatinį darbą, gauna stabilias pajamas, kurios yra pakankamos išlaikyti vaiką. Šias aplinkybes ieškovė grindžia tuo, jog atsakovas dirba nereguliariai, trumpais laikotarpiais. Byloje nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo grįžimo į Lietuvą, dirbo skirtingose įmonėse (nuo 2018-10-22 iki 2018-11-26 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019-02-18 iki 2019-02-20, nuo 2019-05-19 iki 2019-05-31 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020-02-26 iki 2020-05-18, nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020-11-19 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. bylos priedas, b. l. 1-3, 17, 92-94, 103-104), atsakovo paaiškinimais, liudytojų L. K., R. K. parodymais, atsakovas dirba neoficialiai (duomenys neskelbtini), prie vaiko išlaikymo prisideda atsakovo tėvai. Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vertinamos tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, tačiau aplinkybės dėl pajamų dydžio nėra lemiamos nustatant vaiko gyvenamąją vietą – šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo.
Pažymėtina, kad vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Tačiau tai nereiškia, kad tėvams rūpintis vaikais negali padėti kiti artimieji giminaičiai. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, liudytojų L. K. ir R. K. parodymų, atsakovo tėvai, ypač mama, padeda atsakovui rūpintis vaiku, vaiką ir močiutę sieja artimas ryšys. Tačiau šios aplinkybės nereiškia atsakovo netinkamo rūpinimosi vaiku, taip pat nėra pagrindo šių aplinkybių pripažinti kaip vaiko atidavimo auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbu įvertinti, ar tinkamai užtikrinamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu/motina. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais taip pat gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014). Nustatyta, kad ieškovė su vaiku bendrauja vaizdo skambučiais, keletą kartų buvo atvykusi trumpam į Lietuvą. Iš šalių paaiškinimų, liudytojos L. K. parodymų nustatyta, kad ieškovė su sūnumi bendrauja per atsakovo mamą L. K.. Tokia situacija susiklostė dėl itin konfliktiškų šalių tarpusavio santykių, ką patvirtino abi šalys, šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti šalių susirašinėjimai. Bylos duomenimis, atsakovo mama sudaro sąlygas ieškovei bendrauti su vaiku, skatina bendravimą, siunčia vaiko nuotraukas ieškovei. Taigi nors ieškovė teigė, kad jai ir jos artimiesiems buvo sudaromos kliūtys bendrauti su vaiku, tačiau nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, jei ieškovei ar jos artimiesiems buvo sudaromos kliūtys bendrauti, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar jos artimieji būtų ėmęsi aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti bendravimo tvarką su vaiku (CPK 178 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad 2018 metų vasario mėnesį, kai ieškovė atvyko į Lietuvą, siekdama išsivežti vaiką į (duomenys neskelbtini), atsakovas neleido ieškovei pasiimti vaiko, ieškovei nepaliekant savo paso – atsakovo teigimu, jis bijojo, jog ieškovė neišsivežtų vaiko be jo sutikimo, šias aplinkybes patvirtino ir Tarnyba, į kurią atsakovas kreipėsi dėl pagalbos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kilusį tarp šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos, aptartas įvykis nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovei sudaromos kliūtys bendrauti su vaiku. Juolab kad daugiau duomenų, kad ir vėliau ieškovei būtų daromos kliūtys bendrauti, pasiimti vaiką, nėra. Taigi konstatuotina, kad iš esmės ieškovei kliūčių su vaiku bendrauti nėra – vaikas su ieškove turi galimybę bendrauti vaizdo skambučiais, o ieškovei atvykus į Lietuvą -bendrauti tiesiogiai. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas užtikrina vaiko bendravimą su skyrium gyvenančia mama.
Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga yra ir ta aplinkybė, kad šalių vaikas nuo 2017 m. spalio, t. y. 3,5 metų, gyvena su atsakovu Lietuvoje, lanko darželį, gyvena jam pažįstamoje aplinkoje su jam artimais žmonėmis. Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Nors pirmiau nurodyti išaiškinimai yra suformuluoti bylose, kurių aplinkybės nėra tapačios arba iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, tačiau, teismo vertinimu, nurodyti teisės normų taikymo išaiškinimai, kaip tokie, yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Nors ieškovės atstovė nurodė, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl ieškovės kaltės, o dėl pandemijos, atsakovo netinkamo procesinio elgesio, tačiau teismas pažymi, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2019 metų vasario 12 d., t. y. po daugiau nei vienerių metų, kai atsakovas su vaiku grįžo į Lietuvą.
Vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, – kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-506/2008). Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl gyvenamosios vietos nustatymo, svarbu tai, kad tarp vaiko ir atsakovo susiformavęs glaudus emocinis ryšis, artimas ryšys vaiką sieja ir su kartu gyvenančia močiute.
Pažymėtina, kad ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių, jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Kadangi bylos nagrinėjimo metu šalių sūnui buvo tik 3-4 metai, teismo proceso metu jo nuomonė, atsižvelgiant į vaiko amžių, nebuvo išklausyta.
Teismas pažymi, kad ieškovė ieškinio reikalavimą iš esmės grindė aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo elgesiu praeityje, tačiau, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbu įvertinti sprendimo priėmimo metu esančią situaciją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovės pateikti argumentai ir įrodymai nepakankami pagrįsti jos ieškinio reikalavimams. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiau atitiks vaiko interesus, kad dabartinė faktinė vaiko gyvenamoji vieta pažeidžia vaiko interesus, kad atsakovas nesirūpina vaiku, piktnaudžiauja tėvo valdžia ar esanti aplinka jam yra nesaugi. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko faktinė gyvenamoji vieta nuo 2017 metų spalio mėnesio, t. y. daugiau nei trejus su puse metų, buvo kartu su tėvu, todėl, siekiant ją pakeisti, turėjo būti pateikti tikrai reikšmingi įrodymai, sudarantys pagrindą spręsti dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaiko gyvenimas su tėvu prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, byloje pateiktų duomenų visuma patvirtina, kad vaiko gyvenimas su tėvu atitinka jo poreikius. Byloje nustatyta, kad atsakovas vaiku nuolat rūpinasi, užtikrina jam tinkamas sąlygas gyventi, augti, vystytis, ugdytis, tobulėti, rūpinasi vaiko sveikata. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, į šiuo metu nusistovėjusį vaiko stabilų ir artimą ryšį su tėvu, Tarnybos išvadą, kad geriausius vaiko interesus atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, sprendžia, kad būtent vaiko interesus šiuo konkrečiu atveju labiausiai atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (atsakovu), todėl ieškovės ieškinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja atmestinas, o atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu tenkintinas (CK 3.174 straipsnis).
Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui po 215 Eur/ mėn. periodinių išmokų.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės vaikui išlaikymą po 215 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, prašomas priteisti išlaikymo dydis yra minimalus, siekiant patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, atitinkantis šalių turtinę padėtį. Ieškovės teigimu, ji sutinka teikti išlaikymą, tačiau nesutinka su prašomo dydžio suma, nes atsakovas neįrodė, jog būtent tokio dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui; teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu teikiamas 160 Eur/ mėn. išlaikymas yra pakankamas.
Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio.
Šalių sūnui M. sprendimo priėmimo metu yra beveik 5 metai. Iš atsakovo paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo patiriamas išlaidas šalių sūnui sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, būsto išlaikymo išlaidų dalis, mokymosi ir ugdymo priemones, už darželį (70-85 Eur/ mėn.), pramogų, laisvalaikio, sveikatos išlaidos. Nustatyta, kad šalių vaikas turi specialių poreikių, t. y. vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vaikas privalo nešioti akinius, todėl prie būtinųjų išlaidų priskirtinos ir išlaidos už perkamus vaikui akinius.
Ieškovės teigimu, atsakovas neįrodė, kad būtent 430 Eur/ mėn. išlaikymas yra būtinas vaikui. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
Teismas pažymi, kad nors atsakovas teismo posėdžio metu neįvardijo kiekvienam vaiko poreikiui būtino išlaidų dydžio, tačiau, atsižvelgiant į prašomo priteisti išlaikymo dydį, įvertinus teismų praktiką, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), nustačius, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, tai negali būti pagrindas spręsti, kad būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimui nėra būtina 430 Eur/ mėn. suma (juolab kad sprendimo priėmimo metu MMA yra apie 468 Eur atskaičius mokesčius). Teismo vertinimu, vaikams būtinas kokybiškas, šviežias maistas, be to, vaikams augant, poreikis maistui išauga. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai auga, kiekvieną sezoną jam reikalinga keisti drabužius, akivaizdu, kad atsakovas turi išlaidų vaiko drabužiams, avalynei. Teismo vertinimu, prie būtinųjų išlaidų vaikui priskirtinos išlaidos sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms, išlaidos būstui, laisvalaikiui, lavinimo priemonėms.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba sandėlyje (duomenys neskelbtini), jos mėnesinis darbo užmokestis yra apie 1300 svarų (el. bylos priedas, b. l. 59). Ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto. Ieškovės teigimu, jos išsilavinimas - (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuotoliniu būdu mokosi (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu oficialiai nedirba, atsakovo paaiškinimais, liudytojų L. K., R. K. parodymais, atsakovas dirba neoficialiai, jo vidutinės mėnesio pajamos yra 750-1000 Eur. Atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto. Atsakovo teigimu, jo išsilavinimas – (duomenys neskelbtini).
Nustatant vaikui tenkančios kasmėnesinės periodinės išmokos dydį, privalu atsižvelgti ir į tokį kriterijų, kaip išlaikytinių skaičius, t. y. į vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) visus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (CK 3.198 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad abi šalys turi vieną išlaikytinį – M. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Tinkamą išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, todėl darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie augančio nepilnamečio sūnaus poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui augti ir vystytis. Teismas pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami sveiki ir darbingi, privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti.
Teismų praktikoje nustatyta, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad abiejų šalių turtinė padėtis leidžia tenkinti būtinuosius vaiko poreikius, todėl šiuo konkrečiu atveju iš tėvų priteistinas išlaikymas nėra mažinamas valstybės vaikui mokamų išmokų suma.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių (beveik 5 metai), įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, kitas aplinkybes, priešieškinio reikalavimą priteisti išlaikymą tenkina ir priteisia iš ieškovės D. D. išlaikymą vaikui M. K. po 215 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, 215 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi su priešieškiniu į teismą, t. y. nuo 2019 m. gegužės 20 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 3025 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-10-22 iki 2019-06-01, reikalavimą grindė MMA dydžiu tuo laikotarpiu. Ieškovė su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą nesutiko, nurodė, kad šalys buvo susitarę, jog ji išlaikymą teiks pagal galimybes ir poreikį, išlaikymą teikė mokėdama periodines išmokas, t. y. laikotarpiu nuo 2017-11-01 iki 2019-05-31 ieškovė sūnaus išlaikymui skyrė 1303,40 Eur išlaikymą, taip pat kelis kartus siuntė sūnui siuntinius su drabužiais, maistu bei higienos priemonėmis. Atsakovės teigimu, iki šios civilinės bylos iškėlimo atsakovas nereiškė ieškovei pretenzijų dėl to, kad ieškovės sūnui teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, todėl ieškovė pagrįstai manė, jog vaikui teikiamas išlaikymas yra pakankamas bei atitinka šalių susitarimą dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio.
Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad atsakovas su vaiku į Lietuvą grįžo 2017 m. spalio mėnesio pabaigoje, tuo metu šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad šalys buvo susitarę, jog ieškovė išlaikymą vaikui teiks pagal poreikį, nuo 2017 m. lapkričio mėnesio ieškovė vaiko išlaikymui kiekvieną savaitę pervesdavo 20-22 svarus. Atsakovas patvirtino (2021-04-06 teismo posėdžio metu), kad tarp šalių buvo susitarimas dėl išlaikymo teikimo pagal poreikį, ieškovė išlaikymui skirtą sumą pervesdavo kas savaitę, taip pat siųsdavo pinigus, kai atsakovas paprašydavo (10-20 svarų), yra atsiuntusi 2-3 siuntinius vaikui (sauskelnių, kremo, drėgnų servetėlių, drabužių). Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją, šalių susitarimą dėl išlaikymo formos ir dydžio, faktiškai teikto išlaikymo sumą, teismo vertinimu, neteisinga ir nesąžininga vien matematiškai apskaičiuoti išlaikymą pagal MMA, nes turi būti vertinami vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie tai, jog ieškovė nuo pat vaiko persikėlimo į Lietuvą vaikui teikė išlaikymą piniginėmis lėšomis, kurias pervesdavo į atsakovo ar jo mamos sąskaitą, tą darydavo nuosekliai, byloje nėra duomenų, kad atsakovas į ieškovę iki priešieškinio pateikimo (2019-05-20) būtų kreipęsis su pretenzijomis dėl per mažo išlaikymo dydžio, akivaizdu, jog tarp atsakovo ir ieškovės buvo susitarimas dėl išlaikymo vaikui dydžio (CPK 185 straipsnis). Ieškovės nuosekliai mokėtas išlaikymas leidžia spręsti, jog iki priešieškinio pateikimo atsakovą ieškovės teikiamas išlaikymas tenkino ir vaiko poreikius atitiko. Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė teikė nepakankamą išlaikymą. Nuolat teikdama sutarto dydžio išlaikymą, atsiųsdama vaikui siuntinius su vaikui skirtais daiktais (drabužiais, higienos priemonėmis) ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad ji netinkamai vykdo sūnaus išlaikymo pareigą (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-102-580/2017).
Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, kai yra konstatuojama aplinkybė, jog tėvas/ motina neteikė ar teikė nepakankamą išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis), tačiau šioje byloje tokia aplinkybė nenustatyta.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs šalių susitarimą dėl vaiko išlaikymo, ieškovės vaikui teiktą išlaikymą, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė teikė nepakankamą išlaikymą vaikui, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 3.200 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, o to paties straipsnio 2 dalyje – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovę byloje atstovavo advokatė Aleksandra Filipavičiūtė-Komar, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2750,50 Eur už advokatės suteiktą teisinę pagalbą, taip pat 75 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 2825,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovą byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Zigmas Benetis, iš pateiktos pažymos matyti, kad patirta 1137,12 Eur atstovavimo išlaidų.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 d. nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės atstovė rengė teismui ieškinį, rinko bei teikė teismui įrodymus, rengė atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavo parengiamuosiuose, teismo posėdžiuose; atsakovo advokatas rengė teismui priešieškinį, rinko bei teikė teismui įrodymus, rengė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo parengiamuosiuose, teismo posėdžiuose. Taigi darytina išvada, kad ieškovės, atsakovo nurodytos išlaidos už teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir yra priteistinos.
Atsižvelgiant į šios bylos galutinį procesinį rezultatą (patenkinta 0 proc. ieškinio ir 67 proc. priešieškinio reikalavimų; atitinkamai atmesta 100 proc. ieškinio ir 33 proc. priešieškinio reikalavimų), iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai (17 proc.) priteistina 480,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o iš ieškovės valstybei už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą proporcingai patenkintų priešieškinio ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (84 proc.) – 955,18 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas dėl reikalavimo priteisti išlaikymą pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas atleistas, išieškomos iš ieškovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai, todėl iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinas 58,05 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis (215*12*3 proc.*75 proc.) (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 15,94 Eur. Iš ieškovės valstybei proporcingai patenkintų priešieškinio ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (84 proc.) priteistina 13,39 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo valstybei proporcingai patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai (17 proc.) turėtų būti priteista 2,55 Eur išlaidų, tačiau kadangi iš atsakovo priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Iš viso iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 1026,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu J. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur (du šimtus penkiolika Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 20 d., iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti nepilnamečio vaiko M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.
Kitą priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 480,34 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt Eur 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 1026,62 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt šešis Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškintina, kad priteista į valstybės biudžetą 71,44 Eur suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660; priteista 955,18 Eur suma už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630 (mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.