- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-10
- Bylos Nr.
- 1S-248-387/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00004-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Algimantas Valantinas, Egidijus Žironas
- Kaltinamasis
- M. L.
Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. L. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2015 metų birželio 17 d., apie 11.30 val., iki 2015 metų birželio 17 d., apie 00.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. T., V. Z. ir V. B., neteisėtai atėmė M. B. ir E. Š. laisvę bei minėtu laikotarpiu veikdamas bendrininkų grupėje su D. T. ir V. Z., naudodami psichinę prievartą ir demonstruodami akivaizdžią jėgų persvarą, bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų naudodami fizinį smurtą M. B. ir E. Š. atžvilgiu, taip sunkiai sutrikdydami M. B. sveikatą ir nesunkiai sutrikdydami E. Š. sveikatą, vertė M. B. ir E. Š. jiems perduoti 5 000 eurų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, M. L. buvo sulaikytas 2015 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.Panevėžio apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi kaltinamajam M. L. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams nustatęs, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo pagrindai ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai.Kaltinamasis M. L. skunde prašo pakeisti jam taikytą kardomąją priemonę į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu.Kaltinamasis skunde nurodo, kad apygardos teismas nutartį pratęsti kaltinamajam suėmimo terminą surašė formaliai, nesigilindamas į M. L. teismo posėdyje nurodytus argumentus. Nurodo teismui paaiškinęs, jog yra laikomas suimtas jau beveik dvejus metus, kad byla teismui perduota 2017 m. sausio 28 d., tačiau jos nagrinėjimas nevyksta dėl nukentėjusiojo E. Š. neatvykimo, advokato ligos bei dėl to, kad nepavyksta nuotoliniu būdu apklausti nukentėjusiojo M. B. Kaltinamasis skunde nurodo, kad apygardos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis pilnai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad apygardos teismo teisėjas nurodė nematantis pagrindo priimti sprendimą dėl kardomosios priemonės kaltinamajam pakeitimo kol jis teisme nedavė parodymų, tačiau kaltinamasis skunde nurodo, kad tokia galimybė jam nebuvo suteikta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei, dėl į teismo posėdžius neatvykstančių nukentėjusiųjų, bylos nagrinėjimo teisme metu, be to, byloje yra pateikęs raštiškai išdėstytus parodymus.Kaltinamasis skunde teigia žemesnės instancijos teismui paaiškinęs, jog turi gyvenamąją vietą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad išėjęs į laisvę būtų įdarbintas, o pradėjęs dirbti galėtų pasirūpinti šeima ir dalinai padengti padarytą žalą. Kaltinamasis skunde pabrėžia, kad pirmą kartą nori pakeisti savo gyvenimą ir gyventi nepažeisdamas įstatymų. Kaltinamasis skunde taip pat teigia, kad nepažeidžiant įstatymų suėmime jį galima laikyti aštuonerius metus, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad nors jis yra kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, tačiau, remiantis BK 63 straipsnio 10 dalimi jo padarytos nusikalstamos veikos turi būti vertinamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Taip pat kaltinamasis skunde prašo atsižvelgti ir į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – nurodo, kad jis pripažįsta kaltę, gailisi ir stengiasi atlyginti žalą, kad jam turėtų būti skiriama mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį, bausmė. Skunde kaltinamasis taip pat prašo atsižvelgti į Europos teismų praktiką, pagal kurią 1 para praleista tardymo izoliatoriuje prilyginama 2 paroms pataisos namuose, toliau skunde pateikia teismų praktikos pavyzdžius. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo M. L. skundą atmesti.Kaltinamojo M. L. skundas atmetamas.Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog M. L. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamųjų M. L., V. Z., nukentėjusiojo M. B., E. Š. parodymuose, 2015 m. lapkričio 3 d. asmens parodymo atpažinti protokole, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo baudžiamojoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu.Panevėžio apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Išanalizavusi Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties motyvus, kaltinamojo skundo argumentus ir baudžiamosios bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o teismo įvardyti suėmimo skyrimo (suėmimo termino pratęsimo) pagrindai nėra išnykę. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad skundžiamos nutarties motyvai nėra tokie detalūs, kaip tikėjosi kaltinamasis, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kaltinamojo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių ir padarė klaidingas išvadas, jog suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai nėra išnykę. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kaltinamasis prie skundo pridėjo raštus iš įvairių institucijų ir asmenų, patvirtinančius, kad suėmimo laikotarpiu kaltinamasis mokosi, buvo skatintas dėl nepriekaištingo elgesio, aktyvumo dalyvaujant laisvalaikio užimtumo programose, taip pat, kad turi sutuoktinę ir mažametį sūnų, stengiasi atlyginti žalą, bei, kad išėjęs į laisvę galimai galėtų įsidarbinti ūkyje. Kaltinamojo manymu šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai ir sudaro pagrindą jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Vis dėlto, teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, su tokia kaltinamojo pozicija nesutinka.Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. L. yra kaltinamas padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių, viena – sunkių ir viena labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4-6 dalys). Už BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę iki dvylikos metų. Nors galimai padarytų nusikaltimų sunkumas ir gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos turi kvalifikuojančių požymių, jos galimai padarytos bendrininkų grupe. Paminėtina ir tai, kad aptariamas nusikalstamas veikas kaltinamasis galimai padarė tuo metu, kai kitame ikiteisminiame tyrime dėl taip pat jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, kardomosios priemonės iš suėmimo buvo pakeistos į švelnesnes - užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Visos šios aplinkybės rodo aukštesnį galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmens pavojingumo laipsnį. Remiantis kaltinamąjį charakterizuojančia baudžiamosios bylos medžiaga, M. L. yra anksčiau penkis kartus teistas, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jo galimai padarytos BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos buvo paskelbta kaltinamojo paieška, jis pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, 2015 m. kovo 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymo metu nurodė, kad Anglijoje turi gyvenamąją vietą, taigi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje ir išėjęs į laisvę gali bandyti pasislėpti nuo teisėsaugos pareigūnų ar teismo. Baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad iki sulaikymo kaltinamasis būtų turėjęs legalų pragyvenimo šaltinį. Nors, kaip matyti iš kaltinamojo apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, kaltinamasis turi šeimą, mokosi, galimai išėjęs į laisvę galėtų įsidarbinti, jo socialiniai ryšiai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nelaikytini stipriais, galinčiais sustabdyti kaltinamąjį nuo ketinimo bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų ar teismo. Raštiškas patvirtinimas apie kaltinamajam suteikiamą galimybę įsidarbinti dar nepatvirtina, kad išėjęs į laisvę kaltinamasis tikrai pradės dirbti, o šiuo atveju duomenys apie šeiminę padėtį, mokymąsi, dalinai atlyginamą žalą, esmingai nesumažina kitais bylos duomenimis nustatytos tikimybės, kad išėjęs į laisvę nuteistasis galėtų bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų ar teismo. Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo (suėmimo termino pratęsimo) pagrindas nėra išnykęs.Remiantis susiklosčiusia teismų praktika, pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis yra anksčiau teistas, yra kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu bendrininkų grupe, turi ryšių užsienyje, byloje nėra duomenų, kad iki sulaikymo turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, be to, šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis galimai padarė tuo metu kai kitame ikiteisminiame tyrime jam suėmimas buvo pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Taigi ir šiuo atveju apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) kaltinamajam pagrindas nėra išnykęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog paskyrus kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kaltinamasis galėtų bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigūnų ar teismo ar daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad kaltinamasis teigia nuoširdžiai besigailintis dėl padarytų nusikalstamų veikų ir pripažįstantis kaltę, šios išvados nekeičia. Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai nėra išnykę, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai šiuo metu negalėtų būti pasiekti.Nors kaltinamasis skunde prašo atsižvelgti į kai kurias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jo galimai padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimą, paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu. Nagrinėdamas kaltinamojo skundą, aukštesnės instancijos teismas negali daryti prielaidų nei dėl kaltinamajam byloje skirtinos bausmės (jei tokią apskritai būtų pagrindas skirti) nei dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Skunde kaltinamojo nurodytas aplinkybes vertina ir dėl jų pasisako baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas.Kaltinamasis skunde taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji byla teismui buvo perduota 2017 m. sausio 28 d., tačiau jos nagrinėjimas nevyksta, kaltinamajam nesuteikiama teisė duoti parodymus, į teismo posėdžius neatvyksta nukentėjusieji, advokatas. Kaltinamojo manymu suėmime jis laikomas nepagrįstai ilgą laiką. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių – vienas iš nukentėjusiųjų, M. B., atlieka bausmę Vokietijoje, teismas ėmėsi reikalingų teisinių priemonių šį asmenį apklausti nuotoliniu būdu, kitas nukentėjusysis, E. Š., teismo posėdžiuose nedalyvauja dėl nežinomų priežasčių, apygardos teismas 2017 m. gegužės 25 d. priėmė nutartį jį į teismo posėdį atvesdinti, tačiau numatyti tolesni teismo posėdžiai neįvyko dėl vieno iš byloje paskirtų gynėjų, advokato V. Metelicos, ligos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes negalima teigti, jog bylos nagrinėjimo teisme procesas užsitęsė nepagrįstai ar yra vilkinamas. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nepagrįstai nurodo, kad jam nesuteikiama teisė byloje duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas keturis kartus. Iš 2017 m. gegužės 25 d. Panevėžio apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis išreiškė norą duoti parodymus kitą teismo posėdį arba po visų apklausų. Teismas, atsižvelgęs į tokį kaltinamojo M. L. ir kitų bylos kaltinamųjų prašymus, nusprendė juos apklausti po visų apklaustinų teisme asmenų apklausų, be to, ši aplinkybė (kaltinamojo apklausa teisme), nors ir yra reikšminga sprendžiant dėl būtinybės toliau tęsti kardomosios priemonės taikymą, tačiau savaime teismo sprendimo pratęsti kardomosios priemonės terminą nenulemia, teismas vertina šio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių visumą.Kaltinamasis suėmime laikomas pakankamai ilgą laiką ir jam taikoma kardomoji priemonė iš tikrųjų varžo jo teises bei laisves, tačiau, atsižvelgusi į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) kaltinamojo proceso teises, ar, kad nukrypta nuo nacionalinių, tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas baudžiamojo proceso metu aptariamu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, negali būti pasiekti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo M. L. skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi M. L. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.