Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-50-387/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
1S-50-387/2018
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00004-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Algimantas Valantinas
Kaltinamasis
M. L.
Byla Nr. 1S-50-387/2018
Proceso Nr. 1-06-2-00004-2017-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. L. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. L. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 9 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2015 m. birželio 17 d. nuo apie 11.30 val. iki apie 00.00 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. T., V. Z. ir V. B., neteisėtai atėmė M. B. ir E. Š. laisvę bei minėtu laikotarpiu veikdamas bendrininkų grupėje su D. T. ir V. Z., naudodami psichinę prievartą ir demonstruodami akivaizdžią jėgų persvarą, bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų naudodami fizinį smurtą M. B. ir E. Š. atžvilgiu, taip sunkiai sutrikdydami M. B. sveikatą ir nesunkiai sutrikdydami E. Š. sveikatą, vertė M. B. ir E. Š. jiems perduoti 5 000 eurų, o būtent:

2015 metų birželio 17 d. apie 11.30 val. V. Z., paprašytas D. T. ir M. L., paskambinęs mobilaus ryšio telefonu nukentėjusiajam M. B., susitarė su juo susitikti. Apie 15.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, jam (M. L.), D. T., V. Z. ir M. B. susitikus, jis (M. L.) jėga įsodino M. B. į tyrimo metu nenustatytą lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), vairuojamą D. T. ir jis (M. L.), kartu su D. T. ir V. Z. prievarta pargabeno nukentėjusįjį M. B. į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kur jam (M. L.), D. T. ir V. Z. būnant minėto gyvenamojo namo viduje, demonstruojant akivaizdžią jėgų persvarą, jis (M. L.) ir D. T. bendrais veiksmais suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, naudojo fizinę prievartą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu ir neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė M. B. perduoti 5000 eurų.

Po to, jis (M. L.), D. T. ir V. Z., palaužę nukentėjusiojo M. B. pasipriešinimą, įsodino M. B. į tą patį automobilį ir, D. T. vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, o jam (M. L.) ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale ir jam (M. L.) suduodant kumščiu M. B. į įvairias kūno vietas, prievarta nukentėjusįjį M. B. gabeno į Kėdainių miestą, tikslu surasti nukentėjusįjį E. Š.. Pakeliui sustojus degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Aristavos km., Kėdainių rajonas, ir prie nusikalstamos veikos - neteisėto laisvės atėmimo - darymo prisijungus V. B., pastarajam vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, o jam (M. L.), D. T. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale ir jam (M. L.) ir D. T. suduodant kumščiais M. B. į vairias kūno vietas, toliau prievarta nukentėjusįjį M. B. gabeno į Kėdainių miestą. Nuvykus į Kėdainių miestą, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jis (M. L.) ir D. T. jėga ištraukė iš tyrimo metu nenustatyto automobilio nukentėjusįjį E. Š., o pastarajam bandant pabėgti, jis (M. L.), D. T. ir V. Z. pasivydami nukentėjusįjį E. Š. sulaikė ir vesdami link automobilio (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. B., bendrais veiksmais suduodami smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.

Po to, jis (M. L.), D. T. ir V. Z. prievarta įgrūdo nukentėjusįjį E. Š. į automobilio (duomenys neskelbtini) bagažinę ir, V. B. vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, jam (M. L.), D. T. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale, o nukentėjusiajam E. Š. būnant automobilio bagažinėje, prievarta nukentėjusiuosius M. B. ir E. Š. nugabeno į (duomenys neskelbtini) mišką, esantį Kėdainių rajone, kur jis (M. L.) ir D. T. bendrais veiksmais suduodami smūgius rankomis, kojomis ir pagaliu į įvairias kūno vietas bei diržu pririšdami E. Š. prie medžio, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu ir neturėdami teisėto pagrindo savo naudai vertė jį perduoti 5000 eurų. Į įvykio vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvykus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, nukentėjusysis E. Š. nenustatytų asmenų iš miško buvo išgabentas.

Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, V. B. vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, jam (M. L.), D. T. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale, ir jam (M. L.) ir D. T. suduodant kumščiais M. B. į įvairias kūno vietas, apie 00.00 val. nukentėjusįjį M. B. pargabeno į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Tokiu būdu M. L., D. T. ir V. Z. dėl savanaudiškų paskatų bendrais veiksmais viso suduodami nukentėjusiajam M. B. ne mažiau šešių smūgių, taip padarydami poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kairės akies apatiniame voke, muštines žaizdas dešiniame antakyje ir pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje ir dešinėje blauzdoje, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešiniojo galvos smegenų pusrutulio dangalu ir smegenų medžiagoje, galvos smegenų suspaudimą ir paburkimą, sunkai sutrikdė nukentėjusiojo M. B. sveikatą ir dėl savanaudiškų paskatų bendrais veiksmais suduodami smūgius nukentėjusiajam E. Š., taip padarydami jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nesunkiai sutrikdė E. Š. sveikatą.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2015 m. rugsėjo 30 d. M. L. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi kaltinamajam M. L. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad, paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

4. Kaltinamasis M. L. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį ir paskirti jam kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, intensyvią priežiūrą.

4.1. Kaltinamojo nuomone, teismas, pratęsęs suėmimo terminą, priėmė šablonišką nutartį.

4.2. Skunde nurodo, jog bylos nagrinėjimas eina į pabaigą, jis bei kiti kaltinamieji jau apklausti teisiamajame posėdyje. Po liudytojų bei kaltinamųjų apklausų iškilo klausimų dėl kaltinamiesiems inkriminuojamo labai sunkas nusikaltimo aplinkybių, todėl apklausai kviečiamas ekspertas.

4.3. Skunde kaltinamasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis laikomas suimtu jau 2 metus ir 6 mėnesius. Suimtųjų laikymo sąlygas tardymo izoliatoriuje netinkamomis yra pripažinę administraciniai teismai.

4.4. Skunde nurodo ir tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sūnų, paleistas iš suėmimo įsidarbintų.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo M. L. skundas atmetamas.

7. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų.

8. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikštų kaltinimų pagrįstumo, šioje proceso stadijoje nesprendžiamas kaltinamojo kaltės klausimas. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus.

8.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo M. L., nukentėjusiųjų M. B., E. Š. parodymuose, asmens parodymo atpažinti, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, o taip pat baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta kardomosios priemonės – suėmimo sąlygą – suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

10. Suėmimo terminas M. L. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, į ką turi būti atsižvelgiama skiriant ar pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

11.1. M. L. kaltinamas padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5, 6 dalys), už jam inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia pratęsti suėmimo terminą šiuo pagrindu. Kita vertus, nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas, vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. L. penkis kartus teistas, baustas administracine tvarka. Kitame ikiteisminiame tyrime M. L. pakeitus taikytą kardomąją priemonę – suėmimą į užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jis galimai padarė naujas nusikalstamas veikas. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai neigiamai charakterizuoja M. L. asmenybę. Svarbu ir tai, kad dėl M. L. buvo išduotas Europos arešto orderis, nes jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. M. L. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir atgabentas į Lietuvos Respubliką. Iš paties M. L. paaiškinimų matyti, kad Anglijoje jis turėjo gyvenamąją vietą, dirbo (t. 11, b. l. 76-77), tai leidžia daryti išvadą, jog suimtasis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali bandyti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šių aplinkybių visuma, nepaisant to, jog kaltinamasis M. L. yra deklaravęs gyvenamąją vietą, saistomas šeiminiais ryšiais (vedęs, turi mažametį vaiką), nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo šeiminiai ryšiai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nelaikytini tvirtais, galinčiais sulaikyti kaltinamąjį nuo ketinimo bėgti (spėtis) nuo teisingumo.

12. Aukštesnysis teismas sutinka ir su Panevėžio apygardos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog yra pagrindo manyti, kad M. L., būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

12.1. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

12.2. Nusikalstamos veikos, kurias padaręs kaltinamas M. L., numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaip jau minėta M. L. praeityje buvo penkis kartus teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti. Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, pobūdis leidžia manyti, jog jis nusikalstamas veikas galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų, o tai rodo didesnį M. L. neteisėtų veiksmų pavojingumą. Taip pat jau minėta, kad kitame ikiteisminiame tyrime M. L. paleidus iš suėmimo, jis galimai padarė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. L. būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad paleistas iš suėmimo įsidarbintų, įvertinus jau minėtas aplinkybes apie M. L. teistumą, galimą lėšų gavimą iš nusikalstamų veikų, nepaneigia nurodyto suėmimo taikymo pagrindo.

13. Kaltinamasis suėmime laikomas pakankamai ilgą laiką ir jam taikoma kardomoji priemonė iš tiesų varžo jo teises bei laisves, tačiau, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su sunkiu sveikatos sutrikdymu, nesunkiu sveikatos sutrikdymu, neteisėtu laisvės atėmimu, turto prievartavimu. Kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

14. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai bei įvertinus M. L. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija nemato galimybės taikyti kaltinamajam M. L. kitą, švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, tame tarpe rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, intensyvią priežiūrą, jomis siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Kaltinamojo pasislėpimo bei naujų nusikalstamų veikų darymo rizika gali būti eliminuota tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę.

14.1. Kaltinamojo skunde nurodoma aplinkybė dėl netinkamų suimtųjų laikymo sąlygų tardymo izoliatoriuje, savaime nesudaro pagrindo pakeisti M. L. taikomą kardomąją priemonę.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo M. L. skundą atmesti.

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi kaltinamajam M. L. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Albinas BielskisLinas ŠiukštaAlgimantas Valantinas