- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- 1S-92-197/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00004-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Valdimaras Bavėjanas, Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- D. T.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. T. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. T. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 25 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 17 d. apie 11val. 30 min. iki 2015 m. birželio 17 d. apie 00 val. 00 min., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. L., V. Z. ir V. B., neteisėtai atėmė M. B. ir E. Š. laisvę bei minėtu laikotarpiu veikdamas bendrininkų grupe su M. L. ir V. Z., naudodami psichinę prievartą ir demonstruodami akivaizdžią jėgų persvarą, bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų naudodami fizinį smurtą M. B. ir E. Š. atžvilgiu, taip sunkiai sutrikdydami M. B. sveikatą ir nesunkiai sutrikdydami E. Š. sveikatą, vertė M. B. ir E. Š. jiems perduoti 5 000 eurų, o būtent:
2015 m. birželio 17 d. apie 11val. 30 min. V. Z., paprašytas D. T. ir M. L., paskambinęs mobilaus ryšio telefonu nukentėjusiajam M. B., susitarė su juo susitikti. Apie 15 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, jam (D. T.), M. L., V. Z. ir M. B. susitikus, M. L. jėga įsodino M. B. į tyrimo metu nenustatytą lengvąjį automobilį BMW 525, jo (D. T.) vairuojamą ir jis (D. T.), kartu su M. L. ir V. Z. prievarta pargabeno nukentėjusįjį M. B. į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur jam (D. T.), M. L. ir V. Z. būnant minėto gyvenamojo namo viduje, demonstruojant akivaizdžią jėgų persvarą, jis (D. T.) ir M. L. bendrais veiksmais suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, naudojo fizinę prievartą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu ir neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė M. B. perduoti 5000 eurų.
Po to, jis (D. T.), M. L. ir V. Z., palaužę nukentėjusiojo M. B. pasipriešinimą, įsodino M. B. į tą patį automobilį ir, jam (D. T.) vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, o M. L. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale ir M. L. suduodant kumščiu M. B. į įvairias kūno vietas, prievarta nukentėjusįjį M. B. gabeno į Kėdainių miestą, tikslu surasti nukentėjusįjį E. Š.. Pakeliui sustojus degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Kėdainių rajone, ir prie nusikalstamos veikos - neteisėto laisvės atėmimo - darymo prisijungus V. B., V. B. vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, o jam (D. T.), M. L. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale ir jam (D. T.) ir M. L. suduodant kumščiais M. B. į vairias kūno vietas, toliau prievarta nukentėjusįjį M. B. gabeno į Kėdainių miestą. Nuvykus į Kėdainių miestą, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jis (D. T.) ir M. L. jėga ištraukė iš tyrimo metu nenustatyto automobilio nukentėjusįjį E. Š., o pastarajam bandant pabėgti, jis (D. T.), M. L. ir V. Z. pasivydami nukentėjusįjį E. Š. sulaikė ir vesdami link automobilio BMW 525, vairuojamo V. B., bendrais veiksmais suduodami smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Po to, jis (D. T.), M. L. ir V. Z. prievarta įgrūdo nukentėjusįjį E. Š. į automobilio BMW 525 bagažinę ir, V. B. vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, jam (D. T.), M. L. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale, o nukentėjusiajam E. Š. būnant automobilio bagažinėje, prievarta nukentėjusiuosius M. B. ir E. Š. nugabeno į (duomenys neskelbtini) mišką, esantį Kėdainių rajone, kur jis (D. T.) ir M. L. bendrais veiksmais suduodami smūgius rankomis, kojomis ir pagaliu į įvairias kūno vietas bei diržu pririšdami E. Š. prie medžio, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu ir neturėdami teisėto pagrindo savo naudai vertė jį perduoti 5 000 eurų. Į įvykio vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvykus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, nukentėjusysis E. Š. nenustatytų asmenų iš miško buvo išgabentas.
Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, V. B. vairuojant automobilį BMW 525, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, jam (D. T.), M. L. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale, ir jam (D. T.) ir M. L. suduodant kumščiais M. B. į įvairias kūno vietas, apie 00 val. 00 min. nukentėjusįjį M. B. pargabeno į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 17 d. apie 11 val. 30 min. iki 2015 m. birželio 17 d. apie 00 val. 00 min. jis (D. T.), M. L. ir V. Z. dėl savanaudiškų paskatų bendrais veiksmais viso suduodami nukentėjusiajam M. B. ne mažiau šešių smūgių, taip padarydami poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kairės akies apatiniame voke, muštines žaizdas dešiniame antakyje ir pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje ir dešinėje blauzdoje, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešiniojo galvos smegenų pusrutulio dangalu ir smegenų medžiagoje, galvos smegenų suspaudimą ir paburkimą, sunkai sutrikdė nukentėjusiojo M. B. sveikatą ir dėl savanaudiškų paskatų bendrais veiksmais suduodami smūgius nukentėjusiajam E. Š., taip padarydami jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nesunkiai sutrikdė E. Š. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi D. T. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. 2015 m. lapkričio 19 d. paskelbta D. T. paieška. 2015 m. lapkričio 23 d. D. T. sulaikytas (duomenys neskelbtini) oro uoste. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi D. T. ankstesne nutartimi paskirtas suėmimas paliktas galioti ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams. Vėlesnėmis Panevėžio miesto apylinkės teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi kaltinamajam D. T. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis D. T. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
4.1. Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis davė parodymus teisme, kaltę pripažino, be to, teisme jau apklausti ir visi liudytojai.
4.2. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino, jog tardymo izoliatoriuje jis (D. T.) turėjo draudžiamų daiktų - mobiliojo ryšio priemonę, tačiau, anot kaltinamojo, būtina atsižvelgti į tai, kad ir suėmime jis nori bendrauti su šeima – sugyventine ir dukra. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis laikomas suimtu jau ilgą laiką, turi mažametę dukrą, saistomas tvirtais socialiniais ryšiais.
5. Kaltinamojo D. T. gynėjas advokatas V. Skaburskas teismui pateiktame prašyme dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties, prašo patenkinti kaltinamojo skundą ir D. T. taikomą kardomąją priemonę pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Nurodo, kad D. T. suėmimas taikomas jau ilgą laiką, teismas neįvertino pasikeitusių aplinkybių - D. T. gimė dukra, paleistas iš suėmimo jis galėtų įsidarbinti, ir rūpintis šeima.
5.1. Gynėjas nurodo ir tai, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tęsiant suėmimo terminą, vien pagrįsto įtarimo griežčiausiai procesinės prievartos priemonei taikyti nepakanka. Be to, suėmimo ir jo termino pratęsimo pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais, su bylos aplinkybėmis susijusiais, argumentais. Anot gynėjo, byloje nėra naujų aplinkybių, pagrindžiančių, kad kaltinamasis D. T. gali bėgti (slėptis) ar daryti naujus nusikaitimus. Skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Balčiūnas prieš Lietuvą; Morkūnas prieš Lietuvą). Sprendimas dėl asmens suėmimo turi būti priimamas laikantis teismo proceso rungtyniškumo principo, užtikrinant asmeniui teisę į veiksmingą gynybą (sprendimas byloje Graužinis prieš Lietuvą).
5.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui pareikšto kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką. Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo.
5.3. Gynėjo nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas kaltinamojo skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarčių pratęsti suėmimo terminą, atmetė bendrais pagrindais, neišanalizavęs realios situacijos byloje.
5.4. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartyje nenurodė, kodėl kaltinamajam D. T. nėra galimybės taikyti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Nevertino kaltinamojo siekio nuolat bendrauti su vaiku, šeima. D. T. už ryžtą bendrauti su šeima neleistinomis priemonėmis buvo nubaustas tardymo izoliatoriaus administracijos. Gynėjo manymu, šiuo atveju yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatos.
5.5. Pasak gynėjo, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartyje nurodomi faktai, kurie iki nutarties priėmimo yra pasikeitę. Nutartyje nurodyta, kad <...demonstruojant akivaizdžią jėgų persvarą, jis (D. T.) ir M. L. bendrais veiksmais suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, naudojo fizinę prievartą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu>. Byloje apklaustas kaltinamasis Z. parodė, jog jis nematė smurto ir fizinės jėgos panaudojimo M. B. namuose, taip pat jis nenurodė apie D. T. vartotą smurtą. Apklaustų kaltinamųjų parodymuose nėra minima apie tai, kad D. T. naudojo smurtą ir fizinę jėgą prieš M. B. pakeliui į Kėdainius. Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. parodė, kad jis nuvežtas į mišką buvo mušamas dviejų asmenų, tačiau nenurodė kas iš kaltinamųjų jį mušė. Anot gynėjo, byloje nėra duomenų, kad D. T. būtų padėjęs pririšti E. Š. prie medžio. Nutartyje taip pat nurodoma, kad grįžtant į Panevėžį D. T. ir M. L. mušė M. B. kumščiais į įvairias kūno vietas. Byloje apklausti kaltinamieji parodė kaip ir kur kiekvienas jų sudavė smūgius. V. Z. parodymuose nurodytų suduotų smūgių delnu į veidą M. B., teismas neįvardijo ir tai rodo teismo šališkumą. Byloje apklaustas ekspertas paaiškino aplinkybes dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo M. B. padarymo aplinkybių. Be to, nutartyje nurodoma, kad specialisto apklausa numatoma, nors ji jau įvyko.
6. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Kaltinamojo D. T. skundas atmetamas.
8. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsęs kaltinamajam D. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų nepažeidė.
8. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikštų kaltinimų pagrįstumo, šioje proceso stadijoje nesprendžiamas kaltinamojo kaltės klausimas. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus.
8.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog D. T. galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies pačių kaltinamųjų parodymuose, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų, apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose, o taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
9. D. T. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
10. Apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pagrįstai pratęsė nustatęs du pagrindus: kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas); kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio1 dalies 3 punktas).
11. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
11.1. D. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Kitame ikiteisminiame tyrime D. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą 2014 m. rugsėjo 22 d. prokuroro nutarimu pakeitus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – užstatu, dokumentų paėmimu ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, jis pažeidė šių kardomųjų priemonių sąlygas. D. T. išvyko į Jungtinę Karalystę, kur prisistatinėjo svetima, D. T., pavarde ir šioje šalyje buvo nuteistas. Šioje byloje dėl D. T. buvo išduotas Europos arešto orderis, nes jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. D. T. kurį laiką gyveno užsienyje, tai leidžia daryti išvadą, jog suimtasis turi ryšių užsienyje. Tokios aplinkybės padidina asmens pasislėpimo nuo teisingumo riziką.
11.2. Ne mažiau svarbu tai, kad praeityje D. T. buvo teistas. Ši aplinkybė neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę ir rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus. Nors skunde kaltinamasis tvirtina, kad laikomas suimtu jis nori bendrauti su šeima – sugyventine ir dukra, todėl tardymo izoliatoriuje laikė draudžiamus daiktus, tokia aplinkybė rodo, kad jis, net ir būdamas suimtas, nesilaiko įstatymų reikalavimų, t. y. nepaiso Suėmimo vykdymo įstatyme numatytų suimtiesiems taikomų draudimų. Nors kaltinamasis nurodo turintis gyvenamąją vietą, sugyventinę, mažametį vaiką, ir šios aplinkybės yra svarbios, bet nėra pakankamos vienareikšmiškai išvadai, kad jis būdamas laisvėje nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, D. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Jau minėta, kad D. T. praeityje darė nusikalstamas veikas ir buvo nuteistas. Jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti. D. T. iki sulaikymo oficialiai nedirbo, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, leidžia manyti, kad kaltinamasis jas galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų, o tai rodo didesnį kaltinamojo neteisėtų veiksmų pavojingumą. Aptartų duomenų visuma leidžia padaryti išvadą, jog D. T. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skunde nurodyta aplinkybė, kad paleistas iš suėmimo jis įsidarbintų, įvertinus jau minėtas aplinkybes apie D. T. teistumą, galimą lėšų gavimą iš nusikalstamų veikų, nepaneigia nurodyto suėmimo taikymo pagrindo.
13. Kaltinamajam D. T. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Taikoma kardomąją priemone D. T. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su nusikaltimų žmogaus sveikatai, žmogaus laisvei, o taip pat nuosavybei padarymu.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo D. T. teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Kaltinamasis skunde prašo paskirti jam kardomąsias priemones - intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos skirti švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis kito dėl jo atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nesilaikė jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, o šioje byloje taip pat buvo išduotas Europos arešto orderis, bei įvertinus D. T. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, jo asmenybę, nėra pakankamos, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, jau minėtos kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galbūt padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti D. T. iš suėmimo ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenų visumą, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas - paliekama galioti. Šiuo atveju, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam D. T. yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. 2017 m. vasario 27 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą posėdžių grafiką. Teisiamajame posėdyje buvo skelbiamos pertraukos, nes į 2017 m. kovo 21 d. posėdį neatvyko kaltinamasis V. Z., nukentėjusieji M. B., E. Š., 2017 m. balandžio 19 d. nedalyvavo nukentėjusysis M. B., 2017 m. gegužės 25 d. priimta nutartis dėl nukentėjusiojo M. B. atvesdinimo, 2017 m. liepos 5 d. ir liepos 12 d. dėl ligos nedalyvavo gynėjas advokatas V. M., 2017 m. lapkričio 13 d. nedalyvavo liudytojai, 2017 m. gruodžio 19 d. paskelbta pertrauka mirus gynėjui, o 2018 m. sausio 10 d. dėl kaltinamojo M. L. gynėjo nedalyvavimo. Taigi teisiamojo posėdžio pertraukos buvo susijusios su objektyviomis priežastimis, o teismas ėmėsi įmanomų priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau (neatvykusiems liudytojams, nukentėjusiajam buvo paskirtos procesinės prievartos priemonė – atvesdinimas). Kaltinamojo D. T. gynėjo adv. V. Skabursko prašymu 2018 m. kovo 26 d. teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas G. S.. Tenkinęs prokuroro prašymą, teismas paskelbė pertrauką pasiruošti baigiamosioms kalboms, kita teisiamojo posėdžio data – 2018 m. balandžio 20 d.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo D. T.,.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo D. T. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi kaltinamajam D. T. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.