Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-118-1076/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-07
Bylos Nr.
1S-118-1076/2018
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00004-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Justas Namavičius, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Linas Šiukšta
Kaltinamasis
M. L.
Byla Nr. 1S-118-1076/2018
Proceso Nr. 1-06-2-00004-2017-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. L. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. L. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 9 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 17 d., apie 11 val. 30 min. iki 2015 m. birželio 17 d, apie 00 val. 00 min., veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. T., V. Z. ir V. B., neteisėtai atėmė M. B. ir E. Š. laisvę bei minėtu laikotarpiu veikdamas bendrininkų grupe su D. T. ir V. Z., naudodami psichinę prievartą ir demonstruodami akivaizdžią jėgų persvarą, bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų naudodami fizinį smurtą prieš M. B. ir E. Š., taip sunkiai sutrikdydami M. B. sveikatą ir nesunkiai sutrikdydami E. Š. sveikatą, vertė M. B. ir E. Š. jiems perduoti 5 000 eurų, o būtent:

2015 metų birželio 17 d. apie 11 val. 30 min. V. Z., paprašytas D. T. ir M. L., paskambinęs mobilaus ryšio telefonu nukentėjusiajam M. B., susitarė su juo susitikti. Apie 15 val. 00 min. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, jam (M. L.), D. T., V. Z. ir M. B. susitikus, jis (M. L.) jėga įsodino M. B. į tyrimo metu nenustatytą lengvąjį automobilį BMW 525, vairuojamą D. T. ir jis (M. L.), kartu su D. T. ir V. Z. prievarta pargabeno nukentėjusįjį M. B. į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kur jam (M. L.), D. T. ir V. Z. būnant minėto gyvenamojo namo viduje, demonstruojant akivaizdžią jėgų persvarą, jis (M. L.) ir D. T. bendrais veiksmais suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, naudojo fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį M. B. ir neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė M. B. perduoti 5 000 eurų.

Po to, jis (M. L.), D. T. ir V. Z., palaužę nukentėjusiojo M. B. pasipriešinimą, įsodino M. B. į tą patį automobilį ir, D. T. vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, o jam (M. L.) ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale ir jam (M. L.) suduodant kumščiu M. B. į įvairias kūno vietas, prievarta nukentėjusįjį M. B. gabeno į Kėdainių miestą, tikslu surasti nukentėjusįjį E. Š.. Pakeliui sustojus degalinėje V., esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Kėdainių rajone, ir prie nusikalstamos veikos - neteisėto laisvės atėmimo - darymo prisijungus V. B., pastarajam vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, o jam (M. L.), D. T. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale ir jam (M. L.) ir D. T. suduodant kumščiais M. B. į vairias kūno vietas, toliau prievarta nukentėjusįjį M. B. gabeno į Kėdainių miestą. Nuvykus į Kėdainių miestą, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jis (M. L.) ir D. T. jėga ištraukė iš tyrimo metu nenustatyto automobilio nukentėjusįjį E. Š., o pastarajam bandant pabėgti, jis (M. L.), D. T. ir V. Z. pasivydami nukentėjusįjį E. Š. sulaikė ir vesdami link automobilio BMW 525, vairuojamo V. B., bendrais veiksmais suduodami smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, prieš nukentėjusįjį E. Š. naudojo fizinį smurtą.

Po to, jis (M. L.), D. T. ir V. Z. prievarta įgrūdo nukentėjusįjį E. Š. į automobilio BMW 525 bagažinę ir, V. B. vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, jam (M. L.), D. T. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale, o nukentėjusiajam E. Š. būnant automobilio bagažinėje, prievarta nukentėjusiuosius M. B. ir E. Š. nugabeno į (duomenys neskelbtini) mišką, esantį Kėdainių rajone, kur jis (M. L.) ir D. T. bendrais veiksmais suduodami smūgius rankomis, kojomis ir pagaliu į įvairias kūno vietas bei diržu pririšdami E. Š. prie medžio, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. Š. ir neturėdami teisėto pagrindo savo naudai vertė jį perduoti 5 000 eurų. Į įvykio vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvykus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, nukentėjusysis E. Š. nenustatytų asmenų iš miško buvo išgabentas.

Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, V. B. vairuojant automobilį BMW 525, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, jam (M. L.), D. T. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale, ir jam (M. L.) ir D. T. suduodant kumščiais M. B. į įvairias kūno vietas, apie 00 val. 00 min. nukentėjusįjį M. B. pargabeno į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 17 d., apie 11 val. 30 min. iki 2015 m. birželio 17 d, apie 00 val. 00 min., jis (M. L.), D. T. ir V. Z. dėl savanaudiškų paskatų bendrais veiksmais viso suduodami nukentėjusiajam M. B. ne mažiau šešių smūgių, taip padarydami poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kairės akies apatiniame voke, muštines žaizdas dešiniame antakyje ir pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje ir dešinėje blauzdoje, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešiniojo galvos smegenų pusrutulio dangalu ir smegenų medžiagoje, galvos smegenų suspaudimą ir paburkimą, sunkai sutrikdė nukentėjusiojo M. B. sveikatą ir dėl savanaudiškų paskatų bendrais veiksmais suduodami smūgius nukentėjusiajam E. Š., taip padarydami jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nesunkiai sutrikdė E. Š. sveikatą.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. L. 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi kaltinamajam M. L. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

4. Kaltinamasis M. L. skunde prašo paskirti jam kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, 2 000 eurų užstatą, namų areštą.

4.1. Skunde nurodo, jog suėmime jis laikomas 2 metus 9 mėnesius. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog parodymus teisme jis jau davė. Taip pat neatsižvelgė į tai, jog nors jis yra išsituokęs, tačiau turi vaiką. Prašo įvertinti, kad nukentėjusieji M. B. ir E. Š. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes, be to, nukentėjusieji pretenzijų jam neturi. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad tardymo izoliatoriuje jis laikomas netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo M. L. skundas atmetamas.

7. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam M. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 125, 127 straipsnių reikalavimų.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą. Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis M. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo M. L., nukentėjusiųjų M. B., E. Š. parodymuose, asmens parodymo atpažinti, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

10. Apygardos teismas kaltinamajam M. L. suėmimo terminą pratęsė, nustatęs du pagrindus – pagrįstą manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą suėmimo pagrindą. M. L. kaltinamas padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas – vieną labai sunkų, vieną sunkų bei du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Už jam inkriminuojamų sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinimų sunkumą bei gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Bylos duomenimis M. L. praeityje penkis kartus teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad suimtasis nelinkęs laikytis įstatymų. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. balandžio 28 d. M. L. pakeitus taikytą kardomąją priemonę – suėmimą į užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jis galimai padarė naujas nusikalstamas veikas, taigi nesilaikė jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad paminėtoje baudžiamojoje byloje dėl M. L. buvo išduotas Europos arešto orderis, jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Kaip parodė pats M. L., Anglijoje jis turėjo gyvenamąją vietą, dirbo (t. 11, b. l. 76-77), tokios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. L. nėra saistomas ir tvirtais socialiniais ar šeiminiais ryšiais. Baudžiamosios bylos duomenimis M. L. iki sulaikymo nedirbo. Nors jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vaiką, laikomas suėmime sudarė santuoką (t. 15, b. l. 158; jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu nuteista už nužudymą subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausme), tačiau vien tokių aplinkybių nepakanka paneigti egzistuojančią riziką, jog, būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog, M. L., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

12.1. Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam M. L., pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Jau minėta, kad M. L. praeityje darė nusikalstamas veikas, taip pat ir analogiško pobūdžio, buvo nuteistas, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Jo galbūt padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, bet iš anksto suplanuoti, galimai padaryti veikiant bendrininkų grupe, o jo vaidmuo nebuvo antraeilis. Taip pat jau minėta, kad kitoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu M. L. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą pakeitus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, jis galimai padarė naujas nusikalstamas veikas. Būtina atsižvelgti ir tai, kad minėtoje baudžiamojoje byloje jam pareikšti kaltinimai įvykdžius ir analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, kurios galimai buvo padarytos praėjus tik mėnesiui po jo paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokios aplinkybės itin neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir rodo, kad suimtasis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, yra pavojingas visuomenei. Bylos duomenimis M. L. iki sulaikymo nedirbo, o inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, jog kaltinamasis jas galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Tokios aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. L. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino visus reikšmingus duomenis – M. L. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, gresiančią bausmę, jo socialinius ryšius, asmenybę bei kitus duomenis, ir pagrįstai sprendė, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria ir konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą M. L. į laisvę bei skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, tame tarpe intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, 2 000 eurų užstatą, namų areštą, nes šios kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skunde nurodomos aplinkybės, kad jis jau davė parodymus teisme bei tai, kad nukentėjusieji pretenzijų neturi, šios išvados nepaneigia. M. L. skunde prašo atsižvelgti į tai, kad tardymo izoliatoriuje jis laikomas netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis, tačiau toks deklaratyvus skundo teiginys apie nepakankamai geras suėmimo sąlygas, taip pat negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Pažymėtina, jog dėl teisės aktų nuostatų neatitinkančių suėmimo sąlygų ir galimai patirtos žalos, asmuo turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis).

14. M. L. laikomas suėmime jau ilgą laiko tarpą, jis laikinai sulaikytas 2015 m. rugsėjo 30 d., kardomoji priemonė - suėmimas - paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi, tačiau suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis) ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nepagrįstai ilga. Papildomai pažymėtina, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, susijusias su turto prievartavimu, neteisėtu laisvės atėmimu, nesunkiu bei sunkiu sveikatos sutrikdymu, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.

15. Suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržo suimtojo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad be nurodytų teisių suvaržymo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, net paskyrus kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Šiuo metu griežčiausios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

16. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo M. L. skundą atmesti.

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi kaltinamajam M. L. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Justas NamavičiusDaiva Pranytė-ZalieckienėLinas Šiukšta