Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-388-658/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-07Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-08-10Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-26Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-10Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-07Lietuvos apeliacinis teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2019-01-18Lietuvos apeliacinis teismas
  7. T-218-831/2019Nutartis · 2019-04-25Marijampolės apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-30Kauno apygardos teismas
  9. KasacijaNutartis · 2019-10-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  10. T-475-749/2022Nutartis · 2022-04-07Panevėžio apylinkės teismas
  11. T-1082-1082/2023Nutartis · 2023-09-29Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
1S-388-658/2019
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00004-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
D. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-388-658/2019Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00004-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. T. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. LK-72 taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. D. T. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, nuteistas galutine subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 23 d. Nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirto bausmės laiko 2019 m. gegužės 23 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2019 m. kovo 22 d.) – 3 metai 8 mėnesiai 1 diena.

3. Komisija 2019 m. kovo 22 d. priėmė nutarimą Nr. LK-72, kuriuo nutarė D. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalį. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis suvokia savo elgesio pasekmes, aukšta motyvacija keisti savo gyvenimo būdą, artimi ryšiai su artimaisiais, žema nusikalstamo elgesio rizika, gebėjimas išsikelti planus, intervencijos priėmimas, pozityvios nuostatos visuomenės ir priežiūros atžvilgiu, aukšta motyvacija nenusikalsti ateityje ir laikytis teismo skirtų įpareigojimų, lankstus mąstymas. Komisija pripažino, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. LK-72 taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. T. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.

II. Skundo esmė

5. Nuteistasis D. T. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

Šalies argumentai

5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad Kybartų pataisos namuose jau yra septynis mėnesius ir per šį laiką nėra nė karto baustas administracine tvarka. Priešingai, nuteistasis yra skatintas už lankomas programas. Pataisos namų pareigūnai kiekvieną dieną mato nuteistojo elgesį, todėl Komisija pagrįstai nusprendė, kad jis yra vertas būti paleistas į laisvę.

5.2. Skunde pažymima, jog nuteistasis turi šeimą, trijų metų dukrą, kuria nori rūpintis paleistas iš pataisos namų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis yra atlikęs beveik pusę jam paskirtos bausmės laiko. Taip pat turi susiradęs darbą laisvėje, kur dirbtų paleistas lygtinai.

5.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad gailisi padaręs nusikaltimus. Jo teigimu, per laikotarpį, kol atlikinėjo jam paskirtą bausmę, viską gerai apmąstė ir susidėliojo kitus prioritetus, bei dabar yra visiškai kitas žmogus.

Atsiliepimas

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. G. pateikė atsiliepimą į nuteistojo D. T. skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir nuteistojo skundą atmesti.

6.1. Prokuroras nurodo, kad D. T. teistas tris kartus, bei šiuo metu bausmę atlieka už sunkų sveikatos sutrikdymą ir turto prievartavimą, t. y. už du tyčinius sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Tokių nusikaltimų pasekmės itin sunkios, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Be to, nuteistasis teistas jau ne pirmą kartą, pakartotinis nusikaltimų darymas rodo, jog ankstesni nuteisimai D. T. teigiamos įtakos neturėjo, o skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų. Dėl to nuteistajam taikant lygtinį paleidimą būtų iškreipta bausmių sistema, skiriamos bausmės nepasiektų savo prevencinės paskirties.

6.2. Atsiliepime pažymima, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės apie nuteistąjį nesudaro galimybės spręsti apie nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą ir pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo recidyvo riziką, bei tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, t. y., kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Dėl to nuteistasis bausmę turi ir toliau atlikti pataisos namuose, kur vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bus koreguojamas jo mąstymas ir elgesys.

6.3. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis D. T. bausmės atlikimo metu net keturis kartus baustas drausmine tvarka, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kelia pagrįstas abejones, kad D. T. paleistas lygtinai laikysis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Be to, nuteistajam paskirtos bausmės neatlikta dalis yra labai didelė, todėl nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos nebus pasiekti bausmės tikslai ir nebus įgyvendintas teisingumo principas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nuteistojo D. T. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tačiau, kaip minėta nutarties 8 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, atlikus nuteistojo D. T. teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 39 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, D. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (19 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas vis dar yra artimas vidutinei rizikos grupei (41–99 balai). Kadangi analizuojamu atveju D. T. siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Vertinant dar kartą bylos aplinkybes ir tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą, nustatyta, jog nuteistasis atlieka bausmę už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Atsižvelgus į padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, spręstina apie asmens galimybes tinkamai adaptuotis visuomenėje ir vertinami duomenys dėl atitinkamo teisėto elgesio formavimosi. Taigi, D. T. turi artimuosius, su jais paliko ryšius, bendrauja, bei yra motyvuotas dirbti, paleistas lygtinai irgi būtų įdarbintas, turi aiškius ilgalaikius tikslus. Be to, nuteistasis stengiasi savo elgesį kreipti teigiama linkme, ką rodo tai, jog jis skatintas 7 kartus. Vis dėlto už jo gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, bei stropų darbą buvo taikytos paskatinimo priemonės – prailginti pasimatymų laikai, panaikinta prieš terminą nuobauda, suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas. Taigi, toks elgesys ne tik, kad turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, bet ir toleruotinas bei formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Matyti tai, kad paskutiniu metu nuteistasis laikėsi nustatytų pataisos įstaigos taisyklių, tačiau jo elgesio modelis taip pat pažymėtas drausminiais nusižengimais. Iš byloje pateiktos pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad D. T. 4 kartus yra nusižengęs ir tai atitinkamai teismo buvo įvertinta. Šios aplinkybės yra pakankamos, jog teismas nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į D. T. siekiamą pataisą laisvėje. Taigi, vertinant nuteistojo elgesio modelį aktualios ir reikšmingos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios teigiamos aplinkybės, tačiau vien jų įvertinimas nėra absoliutus pagrindas tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą teismo nutartį.

11. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas D. T. nėra pirmasis. Iš viso praeityje jis buvo teistas 5 kartus, iš kurių vieną kartą užsienyje, o nusikaltimas, už kurio padarymą D. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytas jam būnant recidyvistu. Tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį, bei neabejotinai atskleidžia netinkamą D. T. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia D. T. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Tuo labiau, kad neatliktos bausmės dalis yra labai didelė – 3 metai 8 mėnesiai 1 diena.

12. Pažymėtina, kad iš 2019 m. kovo 14 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, jog D. T. vis dar nustatomas nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo būdas, siejamas su draugų įtaka. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, paskutinius du nusikaltimus nuteistasis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas neabejotinai suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis laikas nuo laiko užsiima veikla, susijusia su jo nusikalstamumu. Be to, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis buvo įtakojamas asocialios grupės, o visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog netinkamas draugų pasirinkimas lygtinio paleidimo atveju gali lemti pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį, t. y. naujų nusikalstamų veikų darymą.

13. Abejonių, jog D. T. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo mąstymas ir elgesys, bei nuostatos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai kiek neatitinka amžiaus, aplinkybių – sudaro drovaus, nekomunikabilaus asmens įspūdį. D. T. labiau linkęs vertinti greitą veikimą, kaip buvimą ryžtingu, savimi pasitikinčiu. Nusikaltimuose yra kontroliuojančio elgesio panaudojimo epizodas. Nors savitvardą praranda retai ir supranta, kad turi problemų, bei jaučia poreikį jas spręsti, tačiau problemų vertinime yra tam tikrų prieštaravimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad socialines situacijas vertina teisingai ir skiria savo jausmus nuo kitų patiriamų jausmų, tačiau išlieka didesnis pasitikėjimas savo protu ir tiesioginiu patyrimu. Nors nuteistasis gerbia įstatymo normas, tačiau iškraipo ar sumenkina informaciją kalbėdamas apie savo nusikaltimus. Remiantis šiais Socialinio tyrimo išvados duomenimis, bei įvertinus D. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.

14. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog D. T. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

15. Taigi, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. T. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo D. T. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos šioje D. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. T. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisNerijus Meilutis