Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja D. U. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina G. P. (taip pat žinoma kaip G./H. P./P./P./P./P.), gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo data ir vieta dokumentuose nurodoma ir kaip (duomenys neskelbtini) m. Vilnius, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) d. Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) m. Vilnius), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos Departamentas, suinteresuotas asmuo) su prašymu atkurti jai Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį. Nagrinėdamas pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bylą Migracijos departamentas paprašė papildomai pateikti anketinius duomenis (asmenvardžių, gimimo datos ir vietos) keitimą, nesutapimą patvirtinančius dokumentus, išduotus kompetentingos institucijos. Pareiškėja, neturėdama kitos galimybės įrodyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad aplinkybę, jog jos motina G. P. (taip pat žinoma kaip G./H. P./P./P./P./P.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje (gimimo data ir vieta dokumentuose nurodoma ir kaip (duomenys neskelbtini) m. Vilnius, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) Lenkija; (duomenys neskelbtini) m. Vilnius), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, patvirtina šie įrodymai: 1) pareiškėjos Izraelio valstybės vidaus reikalų ministerijos išduotas gimimo liudijimas, kuris patvirtina, jog pareiškėjos tėvai yra G. ir S. B.; 2) pareiškėjos motinai Izraelio valstybės tikybų ministerijos išduotas santuokos liudijimas Nr. 87944, kuris patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) m. G. P. 26 metų (atitinkamai gimimo metai išsiskaičiuoja kaip (duomenys neskelbtini) m.) sudarė santuoką su S. B.; jos tėvai buvo A. P. ir G. P.; 3) pareiškėjos motinai Izraelio valstybėje išduotas pilietybės liudijimas, kuriame nurodoma, kad G. B. gimė (duomenys neskelbtini) Lenkijoje; 4) 2013 m. vasario 19 d. Izraelio nacionalinio palikimo istorinių vietų saugyklos tarybos išduotas dokumentas, kuris patvirtina, kad G. P. ir G. P. nelegaliai atvyko į Palestiną todėl 1946 m. birželio mėn. buvo įkalintos (duomenys neskelbtini); 5) 2013 m. sausio 31 d. Holokausto ir didvyriškumo atminties instituto Jeruzalėje išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad P. H., gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo įkalinta (duomenys neskelbtini) koncentracijos stovykloje, (duomenys neskelbtini); 6) 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-3980)P2-4725, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje gimė O. ir G. iki santuokos G. P. duktė G.; 7) 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-3982)P2-4727, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje gimė O. ir G. (iki santuokos G.) P. duktė C.; 8) 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-3981)P2-4726, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje gimė O. ir G. P. duktė E.; 9) 2006 m. gegužės 16 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-2065, kurioje nurodoma, kad Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, 1930-1939 m. gyventojų surašymo kartotekoje įrašyti: P. (P.) A., g. (duomenys neskelbtini), P. (P.) G. G., g. (duomenys neskelbtini), ir vaikai: E., g. (duomenys neskelbtini), G., g. (duomenys neskelbtini), C., g. (duomenys neskelbtini).; visi šeimos nariai gimė Vilniuje bei gyveno (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lenkijos. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) (geto) gyventojų sąraše įrašytos G. P., g. (duomenys neskelbtini) ir G. P., g. (duomenys neskelbtini). Taigi, anot pareiškėjos, šie dokumentai patvirtina, jog jos motinos šeima nuo seno gyveno Vilniuje (pagal Lietuvos archyvų dokumentus visi šeimos nariai gimė Vilniuje laikotarpiu nuo 1883 m.), šeima įrašyta 1930-1939 m. Vilniaus gyventojų sąraše, todėl jos motina buvo laikoma Lietuvos piliete vadovaujantis 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos Taikos sutartimi su Rusija nuostatomis.

4. Pareiškėja paaiškino, kad pateiktų dokumentų visuma patvirtina, kad Vilniaus miesto ir jo srities įstatymo įsigaliojimo metu 1939 m. pareiškėjos motina turėjo gyvenamąją vietą Vilniuje: šeima įrašyta 1930-1939 m. Vilniaus gyventojų sąraše, vėliau pareiškėjos motina įkalinta tame pačiame Vilniaus mieste buvusiame (duomenys neskelbtini) gete, kuris veikė nuo 1941 m. Taigi pareiškėjos motina iki 1940 m. birželio 15 d. buvo laikoma Lietuvos Respublikos piliete, remiantis 1939 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto ir jo srities įstatymo 3 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjos motinos išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. neabejotinai patvirtina užsienio valstybėje išduoti dokumentai: informacija apie pareiškėjos motinos įkalinimą Palestinoje, pilietybės liudijimas, 1947 m. sudarytos santuokos liudijimas bei 1947 m. pareiškėjos gimimo liudijimas.

5. Pareiškėja nurodė, kad nors pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodytos kelios pareiškėjos motinos asmenvardžio bei gimimo datos variacijos, tačiau, įvertinus istorines aplinkybes bei kitų duomenų sutapimą, visuma pateiktų dokumentų patvirtina, kad jie išduoti tam pačiam asmeniui – pareiškėjos motinai. Iš Lietuvos archyvų gauti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos motina gimė (duomenys neskelbtini) Vilniuje bei su šeima gyveno Vilniaus mieste. 2013 m. gegužės 16 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma laikoma oficialiu dokumentu, patvirtinančiu pareiškėjos motinos gimimo datą ir vietą. Vėlesnes gimimo datos bei asmenvardžių variacijas (netikslų jų nurodymą) nulėmė karo sąlygomis įvykę įvykiai: pareiškėjos motinos įkalinimas gete Vilniuje; vėliau, likvidavus Vilniaus getą, pareiškėjos motinos perkėlimas į (duomenys neskelbtini) koncentracijos stovyklą (duomenys neskelbtini); galiausiai, išvykimas į Palestiną bei kalinimas (duomenys neskelbtini). Izraelio valstybėje išduotuose dokumentuose pareiškėjos motina įvardijama kaip G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – Lenkija. Vertinant istorines aplinkybes, darytina išvada, kad gimimo vietos neatitikimą Izraelio valstybės dokumentuose lėmė Lenkijos įvykdyta 1920 m. – 1939 m. Vilniaus krašto okupacija. Asmens tapatumą, t. y. kad Lietuvos archyvuose ir iš Izraelio valstybės gautuose dokumentuose nurodomas vienas ir tas pats asmuo, patvirtina pareiškėjos motinai išduotas santuokos liudijimas, kuriame nurodoma, kad G. P. tėvai buvo A. P. ir G. P. (e. b. l. 1-7, 8-14).

6. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka/jam prieštarauja; prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

7. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. (15/3-4) 10K-32678 (toliau – Raštas) leido pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo. Minėtas raštas nėra Migracijos departamento direktoriaus sprendimas, jame nenurodytos priežastys, kodėl pareiškėja gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo. Minėtame rašte nebuvo konstatuota, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja buvo asmens iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu palikuone. Migracijos departamentas negalėjo konstatuoti, kad nėra pakankamai dokumentų neįsitikinęs, jog pareiškėja papildomų dokumentų neturi ar jų negali gauti. Minėtu Raštu pareiškėjos buvo prašoma pateikti Migracijos departamentui papildomus dokumentus (jei ji juos turi ar gali gauti), taip pat pareiškėja buvo informuota, kad jos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas yra sustabdomas ir bus tęsiamas nuo papildomų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos. Migracijos departamentas iki šiol iš pareiškėjos negavo informacijos, kad pareiškėja papildomai prašomų pateikti dokumentų neturi ar negali gauti, todėl negalėjo konstatuoti, kad dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja buvo asmens iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu palikuone, nėra pakankamai. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, nebuvo Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

8. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėja su savo pareiškimu dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo nepateikė jokių įrodymų, kad Migracijos departamento Raštu prašomus pateikti dokumentus pareiškėja bandė gauti – nėra pateiktas tai patvirtinantis susirašinėjimas su Lietuvos ir užsienio institucijomis, todėl mano, kad pareiškėjos pareiškimas neatitinka pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo keliamų sąlygų (e. b. l. 122-125).

9. Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (e. b. priedo l. 6).

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Migracijos departamentas 2013 m. rugsėjo 17 d. priėmė raštą „Dėl papildomos informacijos ir dokumentų“ Nr. (15/3-4) 10K-32678 (toliau – Raštas), kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nepateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjos motina G. B. ir asmenys, nurodyti archyvo 2006 m. gegužės 16 d. pažymoje Nr. R4-2065 bei archyvo 2013 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. (P1-3980) P2-4725, yra vienas ir tas pats asmuo arba, kad pareiškėjos motina keitė anketinius duomenis: ikisantuokinę pavardę (P., P., P, P.), gimimo datą ((duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), gimimo vietą (Lietuva, Vilnius bei Lenkija), pareiškėjos motinos iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti pareiškėja turėjo papildomai, prie jau pateiktų duomenų, pateikti šį faktą (anketinių duomenų keitimą, nesutapimą) patvirtinančius dokumentus, išduotus kompetentingoms institucijoms. Taip pat nurodė, kad jei pareiškėja neturi šių dokumentų, ji gali šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teismine tvarka (e. b. l. 54-55).

11. Pareiškėjos D. U. 2013 m. kovo 28 d. prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pareiškėjos tėvais nurodyti: S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15-16, 107-108).

12. Iš Izraelio valstybės Tikybų ministerijos santuokos liudijimo (nuorašo) Nr. 173120 nustatyta, kad pareiškėjos D. B. tėvai buvo S. ir G. (e. b. l. 24).

13. Iš Izraelio valstybės vidaus reikalų ministerijos išduoto gimimo liudijimo Nr. 57/2013 nustatyta, kad pareiškėjos D. B. tėvai yra G. ir S. (e. b. l. 20).

14. Iš Izraelio valstybės Tikybų ministerijos santuokos liudijimo (nuorašo) Nr. 87944 nustatyta, kad S. B. ir G. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini); G. P. buvo (duomenys neskelbtini); jos tėvai – A. P. ir G. P. (e. b. l. 28).

15. Iš Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos Izraelio pilietybės liudijimo nustatyta, kad G. B. gimė (duomenys neskelbtini) Lenkijoje; Izraelio pilietė buvo nuo 1948 m. gegužės 15 d. (e. b. l. 32).

16. Iš 2013 m. vasario 19 d. Izraelio nacionalinio palikimo istorinių vietų saugyklos tarybos išduoto dokumento nustatyta, kad G. P. ir G. P. nelegaliai atvyko į Palestiną laivu „J. V.“, todėl 1946 m. birželio mėn. buvo įkalintos (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 36).

17. Iš 2013 m. sausio 31 d. Holokausto ir didvyriškumo atminties instituto rašto nustatyta, kad Pekelischker/P. H./G., gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo įkalinta (duomenys neskelbtini) koncentracijos stovykloje, (duomenys neskelbtini), kalinio numeris 0506, specialybė - siuvėja (e. b. l. 40-41, 43).

18. Iš 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. (P1-3982) P2-4727, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje gimė O. ir G. (iki santuokos G.) P. (dokumentuose – P.) duktė C. (e. b. l. 46, 105).

19. Iš 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. (P1-3980)P2-4725, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje gimė O. ir G. (iki santuokos G.) P. duktė G. (e. b. l. 104).

20. Iš 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. (P1-3980)P2-4726, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje gimė O. ir G. P. duktė E. (e. b. l. 106).

21. Iš 2006 m. gegužės 16 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. R4-2065 nustatyta, kad Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, 1930-1939 m. gyventojų surašymo kartotekoje įrašyti: P. (P.) A., g. (duomenys neskelbtini), P. (P.) G. G., g. (duomenys neskelbtini), ir vaikai: E., g. (duomenys neskelbtini), G., g. (duomenys neskelbtini) C., g. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad visi šeimos nariai gimė Vilniuje bei gyveno (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lenkijos. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) (geto) gyventojų sąraše buvo įrašytos G. P., g. (duomenys neskelbtini) ir G. P., g. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 48).

Dėl išankstinės prašymo nagrinėjimo ikiteismine tvarka

22. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, kaip vieną iš nesutikimo argumentų, nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu nėra galimas, kadangi pareiškėja, kreipdamiesi į teismą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, t. y. Migracijos departamento Raštu nebuvo konstatuota, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja buvo asmens iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu palikuone.

23. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Migracijos departamentas, konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Taigi Pilietybės įstatyme yra imperatyviai nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2023 m. vasario 3 d.) (toliau – Aprašas) 13 punkte nurodyta, kad institucijos, priimančios ir nagrinėjančios asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti šiuos dokumentus priimančioms ar nagrinėjančioms institucijoms papildomų dokumentų, patvirtinančių Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju Aprašo 80 punkte nustatytų terminų skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos (Aprašo 81 straipsnis). Aprašo 80 punkte nurodyta, kad asmens prašymas išduoti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą arba prašymas išduoti lietuvių kilmės pažymėjimą ir prie jo pridedami dokumentai turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl teisės atkurti pilietybę pažymėjimo arba lietuvių kilmės pažymėjimo išdavimo priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo atitinkamo prašymo priėmimo Migracijos departamente ar konsulinėje įstaigoje dienos. Aprašo 82 punkte nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas priima sprendimą nutraukti prašymo nagrinėjimą ar neišduoti arba nepakeisti teisės atkurti pilietybę pažymėjimo arba lietuvių kilmės pažymėjimo, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas arba darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo nutraukti prašymo nagrinėjimą ar neišduoti arba nepakeisti teisės atkurti pilietybę pažymėjimo arba lietuvių kilmės pažymėjimo priėmimo išsiunčia prašymą pateikusiam asmeniui šį sprendimą per MIGRIS.

25. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Migracijos departamento raštai, kuriais prašoma pateikti papildomus duomenis, kurių pareiškėjai neturi, sudaro procesines prielaidas kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tai nelaikytina išankstinės tvarkos nesilaikymu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-440-933/2020; 2020 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1397-643/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1611-567/2020).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja D. U. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas Raštu paprašė pareiškėjos papildomai pateikti dokumentus, nurodytus šio sprendimo 10 punkte. Minėtu raštu pareiškėja buvo informuota, kad jos prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas ir bus tęsiamas nuo papildomų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos.

27. Pažymėtina, kad nuo 2013 m. rugsėjo 17 d., kai Migracijos departamentas iš pareiškėjos Raštu pareikalavo pateikti papildomus dokumentus, joks sprendimas pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nepriimtas, o prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nebuvo nutrauktas (šias aplinkybes konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-431-340/2023, kuria buvo sprendžiamas pareiškėjos D. U. atskirojo skundo pagrįstumo klausimas).

28. Teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens argumentai, jog pareiškėja nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir todėl nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra nepagrįsti. Teismas pažymi, kad Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Migracijos departamento Raštas patvirtina, jog pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakako patvirtinti, kad pareiškėjos motina G. P. (taip pat žinoma kaip G./H. P./P./P./P./P.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje (gimimo data ir vieta dokumentuose nurodoma ir kaip (duomenys neskelbtini) Vilnius, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) Vilnius), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Taigi pareiškėja, neturėdama prašomų pateikti papildomų dokumentų, turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis).

29. Be to, kaip nustatyta iš suinteresuoto asmens atsiliepimo į prašymą, suinteresuoto asmens pozicija dėl pareiškėjos turimų dokumentų nepasikeitė, t. y. suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėja su savo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė jokių įrodymų, kad Migracijos departamento Raštu prašomus dokumentus ji bandė gauti – nėra pateiktas tai patvirtinantis susirašinėjimas su Lietuvos ir užsienio institucijomis, todėl mano, kad pareiškėjos pareiškimas neatitinka pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo keliamų sąlygų. Pareiškėja pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad Migracijos departamentui yra pateikusi visus turimus dokumentus Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalies ir 7 straipsnio 4 punkto nustatytu pagrindu ir kitos galimybės įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą neturi, todėl ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjos motina G. P. (taip pat žinoma kaip G./H. P./P./P./P./P.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje (gimimo data ir vieta dokumentuose nurodoma ir kaip (duomenys neskelbtini) Vilnius, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) Vilnius), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

30. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas teismine tvarka nepažeidžia valdžių padalijimo principo, kadangi sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra įgaliotas priimti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 2 punktas), o ne teismas. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nereiškia, jog pareiškėjai automatiškai yra atkuriama Lietuvos Respublikos pilietybė. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas yra ne pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimas, o tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas, jų administravimas, tam tikrų sąlygų joms įgyvendinti, siekiant įtvirtinti tam tikras materialines subjektinės teises, konstatavimas bei įtvirtinimas. Pagal ypatingosios teisenos taisykles sprendžiamos tiktai tokios civilinės bylos, kuriose nėra ginčo dėl materialinės teisės, byloje nėra šalių su priešingais interesais – nes tai vienašalė teisena, o bylą inicijuoja asmuo, kurio teisių niekas nėra pažeidęs ir neginčija. Tai reiškia, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra sprendžiamas šalių ginčas dėl teisės, o tik dėl tam tikros subjektyvinės teisės patvirtinimo.

31. Be to, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-431-340/2023, kuria panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį (kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra baigta administracinė procedūra Migracijos departamente), išaiškino, jog aplinkybė, kad nėra priimtas galutinis kompetentingos institucijos sprendimas atsisakyti patenkinti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ar sprendimo nutraukti prašymo nagrinėjimo procedūrą, neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl tam tikrų duomenų, siekiant tinkami realizuoti teisę į pilietybės atkūrimą (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis). Tuo labiau, kad Migracijos departamente sprendimas nėra priimtas nuo pareiškėjos kreipimosi ilgą laiką (apie 10 metų) ir kaip matyti iš pareiškėjos pareiškimo ji Migracijos departamento prašomų papildomų dokumentų neturi ir negali pateikti (žiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-431-340/2023, 23 punktą).

32. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėja, neturėdama tiesioginių įrodymų, jog pareiškėjos motina G. P. (taip pat žinoma kaip G./H. P./P./P./P./P.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje (gimimo data ir vieta dokumentuose nurodoma ir kaip (duomenys neskelbtini) Vilnius, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) Vilnius), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., turėjo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes vien pareiškėjos turimų dokumentų pagrindu Migracijos departamentas nepriėmė galutinio sprendimo dėl pilietybės (ne)atkūrimo, iš esmės, nors ir netiesiogiai, konstatavęs, jog turimų dokumentų nepakanka pilietybės atkūrimui (pareikalavęs papildomų dokumentų). Teismo vertinimu, šiuo atveju papildomas suinteresuoto asmens informavimas apie ketinimą neteikti daugiau dokumentų, kurių pareiškėja neturi, ir galutinio sprendimo laukimas pareiškėjai būtų betikslis ir, teismo vertinimu, būtų pernelyg formalus. Pažymėtina, kad iš esmės tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1280-854/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1611-567/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-523-739/2020).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

33. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai). Pagal CPK 455 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

34. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos D. U. tėvai buvo S. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir G. B., (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15-16, 107-108, 24, 20). S. B. ir G. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini); G. P. buvo (duomenys neskelbtini); jos tėvai – A. P. ir G. P. (e. b. l. 28). Iš Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos Izraelio pilietybės liudijimo nustatyta, kad G. B. gimė (duomenys neskelbtini) Lenkijoje; Izraelio pilietė buvo nuo 1948 m. gegužės 15 d. (e. b. l. 32).

35. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, 1930-1939 m. gyventojų surašymo kartotekoje įrašyti: P. (P.) A., g. (duomenys neskelbtini), P. (P.) G. G., g. (duomenys neskelbtini), ir vaikai: E., g. (duomenys neskelbtini), G., g. (duomenys neskelbtini), C., g. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad visi šeimos nariai gimė Vilniuje bei gyveno (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lenkijos. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) (geto) gyventojų sąraše įrašytos G. P., g. (duomenys neskelbtini) ir G. P., g. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 48). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos patvirtina, kad O. ir G. (iki santuokos G.) P. (dokumentuose – P.) turėjo tris dukras: G., E., C. (e. b. l. 46, 104, 105, 106). G. P. ir G. P. nelegaliai atvyko į Palestiną laivu „J. V.“, todėl 1946 m. birželio mėn. buvo įkalintos (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 36). Be to, P. H., gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo įkalinta (duomenys neskelbtini) koncentracijos stovykloje, (duomenys neskelbtini), kalinio numeris 0506, specialybė - siuvėja (e. b. l. 40-41, 43).

36. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.

37. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, formuodamas oficialią konstitucinę doktriną, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais, 1994 m. balandžio 13 d. nutarime pilietybę apibūdino taip: pilietybė yra nuolatinis asmens politinis, teisinis ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba.

38. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime išaiškinta, kad pilietybės santykiai visada yra teisiniai, jų buvimas visada konstatuojamas teisine forma. Pilietybės klausimus gali spręsti tik valstybės institucijos, tai darydamos jos gali atlikti tik tokius veiksmus, kuriuos numato Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai.

39. Tarptautinėje teisėje pripažįstama, kad kiekviena valstybė pati savo teisės aktais nustato, kas yra jos piliečiai, t. y. apibrėžia pilietybės įgijimo, atkūrimo, netekimo sąlygas ir tvarką, reguliuoja kitus su pilietybe susijusius santykius. Pilietybė – kiekvienos valstybės nacionalinės teisės institutas. Nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją. Tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti Lietuvos Respublikos pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas).

40. Lietuvos Respublikos pilietybės principus, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reglamentuoja Pilietybės įstatymas (Pilietybės įstatymo 1 straipsnis).

41. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka (10 dalis); teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka (17 dalis); Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (7 dalis).

42. Remiantis Pilietybės įstatymo 5 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos piliečiai, be kita ko, yra asmenys, atkūrę Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šį įstatymą. Pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnį, asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai (2 dalis); Lietuvos Respublikos pilietybė neatkuriama, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1 ar 2 punkte nurodytų aplinkybių (3 dalis); Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą (4 dalis).

43. Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo tvarką reglamentuoja Pilietybės įstatymo 38 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, be kita ko, prideda dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis.

44. Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

45. Pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nurodytų asmenų ir jų palikuonių teisė į pilietybės atkūrimą siejama su šių asmenų teisiniu statusu, buvusiu pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.

46. Nagrinėjamoje byloje aktualaus 1939 m. spalio 27 d. priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta: „Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikomi Lietuvos piliečiais ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar jo srityje, laikomi Lietuvos piliečiais. Šitų Lietuvos piliečių žmonos ir vaikai ligi 21 metų amžiaus taip pat laikomi Lietuvos piliečiais.“ 1940 m. gegužės 3 d. priimtame Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo pakeitime nustatyta: „Taip pat Lietuvos piliečiais laikomi ir tie Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie ligi 1914 m. rugpjūčio 1 d. bet kurį laiką turėjo Vilniaus mieste ar jo srityje gyvenamąją vietą ir nekilnojamąjį turtą arba darbą ir tarp 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. gyveno toje srityje ne mažiau kaip penkerius metus, jei jie 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. toje srityje turėjo gyvenamąją vietą.“

47. Tokiu būdu specialiuoju teisės aktu (Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamuoju įstatymu) buvo sureguliuoti tam tikroje teritorijoje, kuri pagal 1920 m. liepos 15 d. Lietuvos taikos sutartį su Sovietų Rusija priklausė Lietuvai, tačiau nuo 1920 m. faktiškai buvo valdoma kitos valstybės – Lenkijos, gyvenusių asmenų ir jų vaikų pilietybės klausimai, aiškiai apibrėžiant, kurie iš šių asmenų ir jų vaikų laikytini Lietuvos piliečiais, o kurie – ne.

48. Taigi pagal Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamąjį įstatymą tam, kad asmenys, gyvenę Vilniaus mieste ir jo srityje, kuri nuo 1920 m. faktiškai buvo valdoma Lenkijos, ir šių asmenų vaikai būtų pripažįstami Lietuvos piliečiais, turėjo būti nustatytos abi įvedamajame įstatyme nurodytos sąlygos: pirma, šie asmenys 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną turėjo būti laikomi Lietuvos piliečiais, antra, šie asmenys turėjo turėti gyvenamąją vietą toje Vilniaus krašto teritorijoje, kuri buvo nustatyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. papildomu protokolu. Tai reiškia, kad tik abi pirmiau nurodytas sąlygas atitinkantys asmenys ir jų vaikai iki 1940 m. birželio 15 d. buvo laikomi Lietuvos piliečiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018).

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

50. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

51. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grindžiamas dokumentais ir duomenimis, nurodytais šio sprendimo 10-21 punktuose. Teismo vertinimu, byloje pateiktų netiesioginių įrodymų visuma pagrindžia, kad pareiškėjos motina gimė (duomenys neskelbtini) (tam tikruose dokumentuose nurodoma ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Vilniuje bei gyveno (duomenys neskelbtini) (tą patvirtina Vilniaus miesto magistrato archyvinio fondo, 1930-1939 m. gyventojų surašymo kartoteka (e. b. l. 48), Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos Izraelio pilietybės liudijimas (e. b. l. 32), 2006 m. gegužės 16 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-2065 (e. b. l. 48)), jos tėvai buvo A. (taip pat įvardijamas ir kaip O.) P. ir G. P. (tą patvirtina Izraelio valstybės – Tikybų ministerijos santuokos liudijimas (nuorašas) Nr. 87944 (e. b. l. 28), 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-3980)P2-4725 (e. b. l. 104), 2006 m. gegužės 16 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-2065 (e. b. l. 48)), Lietuvoje (taip pat ir Izraelyje) ji buvo vadinta G. P./P./P. (tą patvirtina Izraelio valstybės – Tikybų ministerijos santuokos liudijimas (nuorašas) Nr. 87944 (e. b. l. 28), 2013 m. vasario 19 d. Izraelio nacionalinio palikimo istorinių vietų saugyklos tarybos išduotas dokumentas (e. b. l. 36), Izraelio valstybės-Tikybų ministerijos santuokos liudijimas (nuorašas) Nr. 173120 (e. b. l. 24), Izraelio valstybės vidaus reikalų ministerijos išduotas gimimo liudijimas Nr. 57/2013 (e. b. l. 20), Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos Izraelio pilietybės liudijimas (e. b. l. 32), 2013 m. vasario 19 d. Izraelio nacionalinio palikimo istorinių vietų saugyklos tarybos išduotas dokumentas (e. b. l. 36)). G. P. ir G. P. nelegaliai atvyko į Palestiną laivu „J. V.“, todėl 1946 m. birželio mėn. buvo įkalintos (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 36). Be to, P. H. (labiausiai tikėtina, kad pareiškėjos motinos duomenys kiek kitaip buvo užrašyti dėl kalbos skirtumų/variacijų ir pan.), gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo įkalinta (duomenys neskelbtini) koncentracijos stovykloje, (duomenys neskelbtini), kalinio numeris 0506, specialybė - siuvėja (e. b. l. 40-41, 43). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjų pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę.

52. Taigi teismo vertinimu, netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi, o vardų ir pavardžių, taip pat datų neatitikimai įvairiuose dokumentuose tikėtinai atsirado dėl vietinių asmenvardžių rašymo ypatumų, rašybos klaidų ar kitų priežasčių, Lietuvos ir Lenkijos pilietybės/gimimo vietos nurodymas ir neatitikimas dokumentuose, susijęs galimai su tuo, kad Vilniaus miestas ir jo sritis nuo 1920 m. faktiškai buvo valdoma Lenkijos (pavyzdžiui, Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos Izraelio pilietybės liudijime nurodyta, kad pareiškėjos motina gimė Lenkijoje, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. gegužės 16 d. pažymoje Nr. R4-2065 nurodoma, kad pareiškėjos motina gimė Vilniuje, tačiau jos pilietybė įrašyta „Lenkijos“). Be to, netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos motina atitiko abi Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo sąlygas, t. y. pareiškėjos motina 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dieną buvo laikoma Lietuvos piliete (žr. šio sprendimo inter alia 48 p.), antra, ji turėjo gyvenamąją vietą toje Vilniaus krašto teritorijoje, kuri buvo nustatyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. papildomu protokolu.

53. Įvertinęs pareiškime nurodytus pareiškėjos paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog motina G. P. (taip pat žinoma kaip G./H. P./P./P./P./P.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje (gimimo data ir vieta dokumentuose nurodoma ir kaip (duomenys neskelbtini) Vilnius, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) Vilnius), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

54. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos D. U. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina G. P. (taip pat žinoma kaip G./H. P./P./P./P./P.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje (gimimo data ir vieta dokumentuose nurodoma ir kaip (duomenys neskelbtini) Vilnius, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) Vilnius), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinis faktas pareiškėjai nustatomas siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.