- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-523-739/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35212-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- G. S. J.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2932-960/2020 pagal pareiškėjo G. S. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. S. J.(toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo senelis J. S. (taip pat žinomas kaip J. (J.) S. (Š.)), gimęs (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.
2. Nurodė, kad Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir apeliantas) pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjo senelis J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 8 d. raštu informavo, kad pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Dėl to pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjo senelis J. S. (kaip pat žinomas kaip J. (J.) S. (Š.)) buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d., nustatymo. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas įgytų teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nesutinka su pareiškimu.
4. Nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjo senelis J. S., gim.(duomenys neskelbtini) ir J. S.(M. S. tėvas), gim. (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo, t. y. pateiktų dokumentų nepakanka įrodyti faktui, kad pareiškėjas yra vaikaitis asmens, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių dėl dokumentų gavimo prašomam juridiniam faktui patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo G. S. J., gim. (duomenys neskelbtini), senelis J. S. (taip pat žinomas kaip J. (J.) S. (Š.)), gimęs (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo G. S. J., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.
5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju iš (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento gimimo liudijimų ir kitų pateiktų dokumentų nustatyta, jog pareiškėjas yra M. S. (gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) ir D. J. sūnus. Pareiškėjo motina M. S. (gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) yra J. S. (J. S. amžius gimimo liudijime nurodytas 32 metai, gimimo vieta – Lietuva) duktė.
6. Taip pat nustatė, kad pagal byloje esančią Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. vasario 2 d. pažymą Nr. R4-312 „Apie J. Š. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje“, Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1926 m. registracijos knygoje įrašytas J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) 1926 m. gavęs užsienio pasą. Skiltyse „Užsienio paso eilės Nr. ir metai“, „Vizuota - Nr. ir metai“ atitinkamai įrašyta „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Skiltyse „Gimimo vieta“ ir „Gyvenamoji vieta“ įrašyta: „(duomenys neskelbtini)“ (vardas – taip dokumente). Šioje pažymoje nurodyta, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjo senelis gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis, jo asmens dokumentų užsienio pasui gauti, išduoto užsienio paso registracijos kortelės, paties paso bei dokumentų, patvirtinančių, kad jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta.
7. Be to, teismas nustatė, kad iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento 1949 m. išduoto Natūralizacijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo senelio J. S. (anksčiau žinomo kaip J. S.) gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Lietuva, gimimo data – (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lietuvos Respublikos. Kadangi byloje duomenų apie šio dokumentų netikrumą nebuvo pateikta, teismas sprendė, kad šiame dokumente nurodyti duomenys yra teisingi.
8. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) konfesinio teismo 2018 m. birželio 18 d. pažymoje nurodyta aplinkybė, kad M. S. (gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra J. S. (taip pat žinomo kaip J./J. S.) ir F. P. (taip pat žinomos kaip F. C. P.) duktė, kurios gimimo liudijime motinos vardas ir abiejų tėvų gimimo datos nurodytos neteisingai, patvirtina, kad pareiškėjo motinos M. S. tėvas J. S. (taip pat žinomas kaip J./J. S.), gimė (duomenys neskelbtini) metais ir atvyko į (duomenys neskelbtini) būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu 1926 metais.
9. Teismas sprendė, kad pareiškėjo senelio gimimo metai ir vieta dokumentuose – Natūralizacijos liudijime, ir pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotą pažymą Lietuvos Respublikos 1926 m. užsienio pase Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa – abiejuose dokumentuose pareiškėjo senelio gimimo data ir vieta fiksuota (duomenys neskelbtini) metais, Lietuvoje bei pilietybė – Lietuvos Respublikos, o minėta Žydų konfesinio teismo pažyma patvirtina, kad J. S., gim.(duomenys neskelbtini) ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (M. S. tėvas) yra tas pats asmuo.
10. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas teismui nepateikė tiesioginių įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai nustatyti, jog J. S. (taip pat žinomas kaip J. (J.) S. (Š.)), gimė (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje ir iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau netiesioginiai įrodymai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog į bylą pateiktuose dokumentuose nurodomas asmuo (pareiškėjo senelis) yra tas pats, t. y. J. S. (taip pat žinomas kaip J. (J.) S. (Š.)) yra pareiškėjo senelis, gimęs (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje ir 1926 metais atvyko į (duomenys neskelbtini) būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti.
11.1. Apeliaciniame skunde paaiškino, kad Migracijos departamentas neginčija, jog Š. J. gim. (duomenys neskelbtini) ir gyvenęs (duomenys neskelbtini) buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir jam buvo išduotas užsienio pasas, tačiau mano, kad pagal teismui pateiktus dokumentus negalima nustatyti pareiškėjo giminystės ryšio su Š. J., gim. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose (tiek Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje, tiek Natūralizacijos liudijime) Š. J. (J. S.) gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini) (skirtumas tarp pareiškėjo senelio gimimo datos – 7 metai).
11.2. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė atnaujinto pareiškėjo motinos gimimo liudijimo, kuriame būtų ištaisyta tariama techninė klaida, taip pat nepateikė ir jokių kitų objektyvių įrodymų, kad yra padaryta techninė klaida. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir giminystės ryšį tarp pareiškėjo ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini) nustatė atsižvelgdamas išimtinai į vienintelį įrodymą – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) konfesinio teismo pažymą bei neatsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo jokių kitų objektyvių įrodymų galinčių pagrįsti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Šalies argumentai
11.3. Apeliantas mano, kad teismui pateikiamas pareiškėjo gimimo liudijimas patvirtina pareiškėjo giminystės ryšį su J. S. g. (duomenys neskelbtini) o ne Š. J., gim. (duomenys neskelbtini) Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad J. S., g. (duomenys neskelbtini) ir Š. J., g. (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo. Mano, kad nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių šiuos teiginius.
11.4. Nurodo, kad byloje esantis (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento 1949 m. išduotas Natūralizacijos liudijimas yra dokumentas įrodantis pilietybės suteikimą užsienio valstybės piliečiui, tai nėra dokumentas nustatantis giminystės ryšį. Atitinkamai byloje esanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) konfesinio teismo pažyma yra informacinis pranešimas (nėra aišku, kokių duomenų pagrindu parengtas), o ne giminystės ryšį nustatantis dokumentas. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) konfesinio teismo pažyma (informacinis pranešimas) nėra valstybės institucijos, pareigūno ar valstybės įgalioto asmens išduotas dokumentas, taip pat nagrinėjamu atveju minėtas dokumentas nėra laikomas įrodymu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį (minėta pažyma nėra vardo ir pavardės keitimo dokumentas).
11.5. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, jog negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
11.6. Pažymi, kad pareiškėjo atstovo Migracijos departamentui pateikti dokumentai buvo įvertinti kompetentingų darbuotojų, kurie nustatė, kad pateiktų dokumentų neužtenka patvirtinti, kad J. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir Š. J., gim. (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo. Pareiškėjo atstovas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė dokumentų, pateiktų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) konfesiniam teismui, kuris išdavė minėtą pažymą. Minėtų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) konfesinis teismas neturi jokių oficialių įgaliojimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ir minėto teismo išduodamos pažymos nėra vardo ir pavardės keitimo dokumentai.
11.7. Nurodo, kad pareiškėjas teismui taip pat nepateikė dokumentų įrodančių, jog jis būtų kreipęsis į kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas, kurios galėtų patvirtinti, kad J. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir Š. J. yra tas pats asmuo (t.y, kad anketiniai duomenys, nurodantys J. S., amžių yra pakeisti ar padaryta klaida, kaip nurodo pareiškėjas, būtent (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad nepateiktas ir susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) archyvais, iš kurio būtų galima matyti, jog minėti dokumentai yra prarasti ar jų negalima atkurti. Visa tai dar labiau patvirtina faktą, kad pareiškėjas nesilaikė imperatyvaus Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnio reikalavimo ir neįrodė, kad negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.
11.8. Apeliantas teigia, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Migracijos departamentas jį nagrinėja, o sprendimas pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį nėra priimtas, t. y. Migracijos departamentas nėra konstatavęs, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad J. S., gim. (duomenys neskelbtini) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nesilaikė procedūrinės tvarkos ir priėmė nagrinėti pareiškėjo pareiškimą. Taigi teismas priėmė sprendimą neįvertinęs, ar pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgus į tai, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą nagrinėti pareiškėjo prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą nesilaikydamas CPK reikalavimų bei neatsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, numatytos Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas G. S. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą civilinėje byloje e2YT-2932-960/2020 palikti nepakeistą.
12.1. Nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo abejoti Žydų konfesinio teismo pažymos teisėtumu bei įrodomąja galia. Taigi teismas pagrįstai atmetė Migracijos departamento argumentus dėl Žydų konfesinio teismo pažymos kaip netinkamo įrodymo. Šio įrodymo turinį teismas įvertino visapusiškai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir jais remdamasis priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
12.2. Teigia, kad teismas pagrįstai nustatė procesines sąlygas pareiškėjo pateiktam pareiškimui nagrinėti ir priimdamas sprendimą CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė visus turimus dokumentus, patvirtinančius jo senelio turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės faktą. Migracijos departamento 2019 m. lapkričio 8 d. rašto turinys patvirtinta, kad institucijai reikalingi papildomi dokumentai, o pareiškėjas, neturėdamas prašomų pateikti papildomų dokumentų, turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nagrinėjamoje byloje apeliantas skundžia teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo G. S. J. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo G. S. J., gim. (duomenys neskelbtini), senelis J. S. (taip pat žinomas kaip J. (J.) S. (Š.)), gimęs (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo G. S. J., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.
15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės dėl dviejų priežasčių, visų pirma dėl to, kad, pasak Migracijos departamento, pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, bei dėl to, kad, pasak apelianto, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
16. Lietuvos Respublikos pilietybės principus, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau - Pilietybės įstatymas) (1 straipsnis).
17. Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena (Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo tvarką reguliuoja Pilietybės įstatymo 38 straipsnis.
18. Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, be kita ko, prideda dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, kurie turi būti pateikiami norint patvirtinti, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Jei Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalis). Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (šiuo atveju – Migracijos departamentas (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintu nutarimu „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1.1 papunktį)) konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).
19. Migracijos departamentas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Migracijos departamentas jį nagrinėja, o sprendimas, pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, nėra priimtas, t. y. Migracijos departamentas nėra konstatavęs, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad J. S. gim. (duomenys neskelbtini) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.
20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas G. S. J. 2018 m. birželio 18 d. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 8 d. Raštu informavo pareiškėjo advokatą, kad pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose yra nesutapimai pareiškėjo senelio gimimo datoje. Rašte nurodyta, kad prašymo nagrinėjimas yra stabdomas ir bus tęsiamas tik gavus papildomus dokumentus. Pareiškėjas jokių papildomų dokumentų Migracijos departamentui nebeteikė ir 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjo G. S. J., gim. (duomenys neskelbtini), senelis J. S. (taip pat žinomas kaip J. (J.) S. (Š.)), gimęs (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, nustatymo, argumentuodamas, kad pareiškėjas, neturi kitos galimybės įrodyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą.
21. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą, juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). CPK 445 straipsnyje nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 445 straipsnis reguliuoja tokias situacijas, kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
22. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštai, kuriais nurodoma, kad turimų dokumentų pagrindu nepakanka nustatyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimo ir prašoma pateikti papildomus duomenis, kurių pareiškėjai neturi, sudaro procesines galimybes kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tai nelaikytina išankstinės tvarkos nesilaikymu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-440-933/2020, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-643/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1611-567/2020).
23. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. lapkričio 8 d. raštas pareiškėjui dėl papildomų dokumentų pateikimo patvirtina, jog pareiškėjo pateiktų (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikoje išduotų dokumentų nepakako patvirtinti, kad pareiškėjo senelis buvo J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir iki 1940 m. birželio 15 d. buvęs Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Nors pareiškėjo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė teismui papildomus įrodymus – J. S. laidojimo formą – Migracijos departamento pozicija dėl pareiškėjo turimų dokumentų nepakankamo nepasikeitė. Todėl pareiškėjas, neturėdamas tiesioginių įrodymų, jog jo senelis yra asmuo, turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir Migracijos departamentui aiškiai išreiškus poziciją, kad pareiškėjo turimų duomenų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pareiškėjo kreipimasis į Migracijos departamentą, po 2019 m. lapkričio 8 d. rašto gavimo, nurodant, kad daugiau nebus teikiama jokių papildomų dokumentų, nes jų nėra, ir iš esmės laukimas Migracijos departamento sprendimo dėl pareiškėjo prašymo netenkinimo, būtų betikslis veiksmas, po kurio bet kuriuo atveju pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d. pagrindu. Atsižvelgus į tai, atmestini kaip nepagrįsti suinteresuoto asmens argumentai dėl pareiškėjo neišnaudotos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
24. Pasisakant dėl kito apelianto skundo argumento, susijusio su paties juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neginčija fakto, jog J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir jam buvo išduotas užsienio pasas, byloje taip pat nėra ginčo, kad J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) tautybės, šią aplinkybę patvirtino pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau apeliantas mano, kad byloje nepakanka duomenų nustatyti faktą, kad J. S., gimusį (duomenys neskelbtini) su pareiškėju sieja giminystės ryšiai, t. y. kad J. S., gim. (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjo G. S. J. senelis.
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).
26. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad J. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo motinos M. S. (vėliau J.) gimimo liudijime nurodytas J. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo, pateikė teismui duomenis iš Lietuvos bei užsienio institucijų:
26.1. Byloje esančioje Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018m. vasario 2d. pažymoje Nr. R4-312 „Apie J. Š. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje“ nurodoma, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1926 m. registracijos knygoje įrašytas J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) 1926 m. gavęs užsienio pasą ir gyvenęs (duomenys neskelbtini).
26.2. (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento 1949 m. išduotame Natūralizacijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad J. S. (anksčiau žinomo kaip J. S.) gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Lietuva, gimimo data – (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lietuvos Respublikos.
26.3. Laivo „Gaika“ keleivių, 1926 m. birželio 17d. vykusių iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), sąrašo kopijoje nurodoma, kad J. S. (taip pat žinomo kaip J./J. S.), (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. gim. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos išvyko būdamas jos piliečiu.
26.4. (duomenys neskelbtini) konfesinio teismo 2018m. birželio 18d. pažymoje nurodyta, kad M. S. (gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra J. S. (taip pat žinomo kaip J./J. S.) ir F. P. (taip pat žinomos kaip F. C. P.) duktė, kurios gimimo liudijime motinos vardas ir abiejų tėvų gimimo datos nurodytos neteisingai.
26.5. 1990 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) laidojimo paslaugų formoje nurodyta, kad velionis J. S., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, miręs (duomenys neskelbtini), laidojimo forma išrašyta dukrai, joje taip pat nurodyti M. J. duomenys (el. bylos I tomas, 171–172 b. l.).
27. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį, nagrinėjantis bylą šio kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) genealogijos ir migracijos archyvinių duomenų paieškai naudojamoje interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) įvestus raktinius žodžius „J. S.“ pateikiamą informaciją, nustatė, kad šioje svetainėje pateikiami du paieškos rezultatai pagal minėtus raktinius žodžius, t. y. „J. S., gimimo data nenurodyta, mirimo data (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ ir „J. S., gimimo data (duomenys neskelbtini), mirimo data (duomenys neskelbtini), amžius mirties datą (duomenys neskelbtini) metai, (duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad pagal šioje svetainėje nurodomus duomenis, pavardė „S.“ (duomenys neskelbtini) 19 a. pradžioje ir iki 20 a. vidurio buvo plačiai paplitusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarpe, tačiau vardu „J.“ nurodomi tik du asmenys. Šie duomenys leidžia teismui daryti labiau tikėtiną prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) rezidavo vienintelis J. S., ir nors šioje internetinėje svetainėje nurodomo J. S. gimimo metai įrašyti „(duomenys neskelbtini) m.“, tačiau taip pat nurodyta, kad mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) jam buvo (duomenys neskelbtini) m., todėl galima daryti išvadą, kad šioje svetainėje yra duomenys būtent apie J. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Joks kitas asmuo, kurio vardas ir pavardė būtų J. S. ir kuris būtų gimęs (duomenys neskelbtini) metais (kaip nurodyta pareiškėjo motinos gimimo liudijime) ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, prieš tai nurodytoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paieškos svetainėje nėra nurodytas.
28. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, J. S. gimimo metai ir vieta tiek Natūralizacijos liudijime, tiek ir, pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotą pažymą, Lietuvos Respublikos 1926 m. užsienio pase Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa, tai yra abiejuose dokumentuose gimimo data ir vieta fiksuota (duomenys neskelbtini) metais, Lietuvoje bei pilietybė – Lietuvos Respublikos. Iš esmės tokie patys duomenys nurodyti ir laivo „Gaika“ keleivių, 1926m. birželio 17d. vykusių iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), sąrašo kopijoje, t. y. kad S. J., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. gim. (duomenys neskelbtini) emigravo į (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos būdamas Lietuvos pilietis. Šių nustatytų aplinkybių neginčija ir apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) konfesinio teismo pažymoje nurodomais duomenimis, kad J. S., gim.(duomenys neskelbtini) ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (M. S. tėvas) yra tas pats asmuo, kadangi kiti netiesioginiai įrodymai byloje, įskaitant ir J. S. (duomenys neskelbtini) išrašytą laidojimo formą bei svetainėje (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, šį faktą tik patvirtina, o ne jį paneigia.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytų netiesioginių įrodymų visumą, sprendžia, kad juose užfiksuotų duomenų pakanka daryti išvadai, jog pareiškėjo senelis yra J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) ir gyvenęs Lietuvoje, buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu iki 1940 m. birželio 15 d. bei išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas įrodė tiek CPK 444 str. 1 d. ir 445 str. nustatytą pagrindą jam kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tiek prašomą nustatyti faktą bei jo juridinę reikšmę pareiškėjui.
30. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas dėl klaidų pareiškėjo motinos gimimo liudijime ištaisymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai negali būti laikomi reikšmingais, kadangi dokumentas, kuriame galimai padaryta klaida, nurodant pareiškėjo motinos tėvo amžių, yra išduotas 1935 metais, todėl mažai tikėtina, kad galimas šio dokumento pagrindu buvusių dokumentų atkūrimas ar juose esančių klaidų ištaisymas. Be to, jeigu pareiškėjas turėtų išsamius ir neginčijamus dokumentus, patvirtinančius jo senelio turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, tiksliau patvirtinančius aplinkybę, kad J. S., gim.(duomenys neskelbtini) ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (nurodytas M. S. gimimo liudijime) yra tas pats asmuo, jam nereikėtų savo teisių ginti teismine tvarka. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nagrinėjimas teisme reiškia, jog pareiškėjas jam reikalingų dokumentų neturi ir tokias aplinkybes turi nustatyti teismas iš byloje esančių netiesioginių įrodymų.
31. Iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų nustatyta, jog Migracijos departamentas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, t. y. mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to, patenkindamas pareiškėjo pareiškimą, priėmė neteisėtą sprendimą. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo, ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
32. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto skundo argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu, kadangi pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylos faktines aplinkybes, įvertinęs byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą bei tarpusavio ryšį, ir nusprendęs, kad jų pakanka įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti, priėmė sprendimą remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, kai byloje esančių įrodymų visuma jam leido labiau tikėti pareiškėjo prašomą nustatyti faktą buvus, nei jo nebuvus.
33. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (Pilietybės įstatymo 9 str., 38 str., CPK 2 str., 7 str., 178 str., 185 str., 444–445 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.