- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1611-567/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12606-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- B. F., J. S.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-17891-608/2020 pagal pareiškėjų B. F. ir J. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai B. F. ir J. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo B. F. seneliai ir pareiškėjo J. S. proseneliai – T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.), gimusi Lietuvoje, ir B. (B./B./B) C. (K.), gimęs Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Nurodė, kad siekia Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kaip iki 1940 m. birželio 15 d. gyvenusių Lietuvos Respublikoje ir turėjusių pilietybę bei išvykusių iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. senelių ir prosenelių palikuonys. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nesutinka pareiškėjams atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nesant pakankamų įrodymų, kad pareiškėjų seneliai ir proseneliai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Duomenų apie pareiškėjų senelių ir prosenelių pilietybę nėra nei Lietuvos valstybės istorijos archyve, nei Lietuvos centriniame valstybės archyve. Lietuvos centriniame valstybės archyve yra tik duomenys apie T. K. 1931 m. sudarytą kelionės sutartį. T. K. išvykimo metu Lietuvoje galiojusio Emigracijos įstatyme buvo nurodyta, kad emigrantu laikomas Lietuvos pilietis, kuris išsikelia gyventi užsienin, kad emigracijos įstaiga neturi teisės gabenti emigranto, jei jis neturi užsienio paso su Lietuvos viza į tą kraštą, į kurį keliasi ir nėra leidžiamas į tą kraštą, į kurį keliasi, to krašto emigracijos nuostatais. Vadinasi, T. K. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, t. y. T. K. buvo Lietuvos pilietė. Prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą taip pat patvirtina santuokos akto įrašas, kuriame nurodyta, kad B. K. (gimęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), J. ir M. K. sūnus) ir T. C. (gimusi ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), H. ir Š. J. C. duktė) susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjimo nuorašas bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažyma apie gimimą patvirtina, kad žydų bendruomenių archyviniame fonde, R. žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė B. ir T. iki santuokos C. K. duktė vardu Š. Gimimo akto įraše nurodyta, kad tėvai yra žydų tautybės Lietuvos piliečiai. (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjimo nuorašas bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažyma apie gimimą patvirtina, kad žydų bendruomenių archyviniame fonde, R. žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė B. ir T. iki santuokos C. K. sūnus A. H. Gimimo akto įraše nurodyta, kad tėvai yra žydų tautybės Lietuvos piliečiai. Pareiškėjos B. F. motinos, o pareiškėjo J. S. senelės – B. C. ((duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje) Pietų Afrikos Respublikoje išduotas gimimo liudijimas patvirtina, jog B. C. tėvai yra T. C. ir B. C., abu gimę Rusijoje (Lietuvos teritorija iki 1915 m. buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje). T. C. Pietų Afrikoje išduota identifikacijos kortelė patvirtina atvykimo į Pietų Afriką faktą. Archyvinių duomenų paieškai naudojamoje interneto svetainėje http://www.jewishroots.uct.ac.za/ esantys duomenys patvirtina, jog B. K. iš O. atvyko į Pietų Afriką 1929 metais. Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 m. liepos 16 d. pažyma patvirtina, kad T. C. (merg. C., ankstesnis lietuviškas vardas – T. (T.) K., mergautinė pavardė – C./C.) ir B. C. (ankstesnis lietuviškas vardas – B. (B.) K.) gyveno (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, ir atvyko kartu su savo sūnumi A. H. K. (C.) (duomenys neskelbtini) bei dukterimi S. K. (C.) (duomenys neskelbtini) į Pietų Afriką, būdami Lietuvos Respublikos piliečiais. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2020 m. vasario 21 d. išvada patvirtina, kad vardai B. ir B. yra jidiš kalbos vyriško vardo variantai. Vardas B. yra kitos kalbos vardas, tačiau pasirenkamas vietoj specifiškai žydiško vardo asmens adaptacijai visuomenėje palengvinti. Vardai T. ir T. yra jidiš kalbos moteriškų vardų grafiniai variantai, pavardės K. ir K. yra tos pačios šeimos pavardės (vyro ir žmonos), nesugramatinta pamatinės pavardės forma K. galėjo būti transkribuota į anglų kalbą kaip C., t. y. tos pačios pavardės variantai. Dokumentuose fiksuoti moters pavardės variantai C., C. reiškia, kad šios pavardės rašyba lietuvių kalba dar nebuvo nusistovėjusi. Nesugramatinta pavardės forma, be lietuviškos šeiminį statusą rodančios priesagos, yra C. Dokumentuose anglų kalba fiksuota C. gali būti netikslios transkripcijos, tik pagal apytikslį tarimą, variantas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 12 d. išvada patvirtina, kad vardai B. ir B. laikytini to paties vardo variantais, atsiradusiais dėl perrašos iš vienos kalbos į kitą, asmeniui keičiant nuolatinę gyvenamąją vietą (šalį) tam tikromis istorinėmis aplinkybėmis. Informacija iš JewishGen duomenų bazės dėl vardų konversijų patvirtina, kad vardas B. yra vardo B./B. atitikmuo. Nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjų seneliai/proseneliai gimė ir gyveno Lietuvoje, buvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (Pilietybės įstatymo 32 str., 38 str.)
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė atmesti pareiškėjų B. F. ir J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad 2018 m. spalio 19 d. pareiškėjai pateikė prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. 2020 m. sausio 24 d. pareiškėjų buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus, t. y. B. C. gimimo liudijimą išdavusios institucijos (Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento) paaiškinimą dėl klaidingai įrašytų B. C. motinos anketinių duomenų (T. C.) ar patikslintą B. C. gimimo liudijimą. Johanesburgo Beth–Din žydų konfesinio teismo 2018 m. liepos 16 d. raštas nėra pakankamas dokumentas patvirtinti, kad T. C. ir T. C. (T. C., T. C., T. K.) (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo ir paprašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu Johanesburgo Beth–Din žydų konfesinis teismas padarė rašte nurodytas išvadas. Beth–Din žydų konfesinio teismo sprendimas negali būti vertinamas, kaip teismo sprendimas, nes tokiu atveju jam turėtų būti taikoma užsienio teismų sprendimų pripažinimo tvarka. Pareiškėjai neįrodė, kad Beth–Din žydų konfesinis teismas galėtų būti vertinamas, kaip archyvas, o jo išduoti dokumentai, kaip archyviniai dokumentai. Migracijos departamentas 2020 m. kovo 26 d. elektroninių ryšių priemonėmis gavo pareiškėjų atstovo lydraštį ir prie jo pridėtą 2020 m. vasario 21 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados kopiją, 2020 m. vasario 6 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos su priedu kopiją, 2020 m. vasario 18 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos kopiją, 2019 m. lapkričio 12 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados kopiją, JewishGen vardų konversijos duomenų bazės kopiją. Migracijos departamentas 2020 m. balandžio 17 d. informavo pareiškėjų atstovą, kad pateikti papildomi dokumentai nėra sudaryti elektroninėmis priemonėmis, todėl dokumentai turi būti pateikti registruotu paštu. Pareiškėjų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prašymai dar nėra išnagrinėti, todėl laikytina, kad pareiškėjai, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nesilaikė ikiteisminės tvarkos, būtinoji juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti sąlyga yra negalėjimas gauti dokumentų ne teismo tvarka. Pareiškėjų motinos/senelės ir gimimo liudijimas patvirtina pareiškėjų giminystės ryšį su T. C. ir B. C., bet nepatvirtina giminystės ryšio su kitais Lietuvos ir Pietų Afrikos šaltiniuose nurodytais asmenimis (T. C., T. K., T. C., B. K., B. K., B. K.), todėl neįrodyta, kad T. C. ir B. C. yra asmenys iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjai neįrodė, kad T. C. ir T. C., T. K., T. C., taip pat B. C. ir B. K., B. K., B. K. yra tie patys asmenys. Pietų Afrikos Respublikos T. C. išduotame užsieniečio pažymėjime nurodyta, kad ji yra asmuo be pilietybės, jos buvusi pilietybė – Lietuvos. Vadinasi, T. C. negali būti laikoma asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., nes jau 1940 m. vasario 14 d. ji buvo laikoma asmeniu be pilietybės. Remiantis pareiškėjų prielaida, kad T. C. ir T. C. yra vienas ir tas pats asmuo, tai prieštarauja kitai pareiškėjo išdėstytai prielaidai, jog T. C. yra asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę (Pilietybės įstatymo 7 str., 9 str., 32 str., 38 str.; CPK 197 str., 445 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu nusprendė pareiškimą patenkinti visiškai:
3.1. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo B. F. seneliai ir pareiškėjo J. S. proseneliai – T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.), gimusi Lietuvoje, ir B. (B./B./B.) C. (K.), gimęs Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
3.2. juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai B. F. ir J. S. 2018 m. spalio 19 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 24 d. raštu paprašė pareiškėjų papildomai pateikti B. C. gimimo liudijimą išdavusios institucijos (Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento) paaiškinimą dėl klaidingai įrašytų B. C. motinos anketinių duomenų – T. C. – ar patikslintą B. C. gimimo liudijimą. Migracijos departamentas taip pat informavo pareiškėjus, kad Johanesburgo Beth–Din žydų konfesinio teismo 2018 m. liepos 16 d. raštas nėra pakankamas dokumentas patvirtinti, kad T. C. ir T. C. (T. C., T. C., T. K.), (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo ir paprašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu Johanesburgo Beth–Din žydų konfesinis teismas padarė jame pateiktas išvadas. Migracijos departamentas sustabdė pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą ir informavo, kad nagrinėjimas bus tęsiamas, gavus papildomus dokumentus. Migracijos departamentas 2020 m. kovo 26 d. elektroninių ryšių priemonėmis gavo pareiškėjų atstovo lydraštį ir prie jo pridėtą 2020 m. vasario 21 d. valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados kopiją, 2020 m. vasario 6 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos „Dėl T.K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ su priedu kopiją, 2020 m. vasario 18 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos kopiją, 2019 m. lapkričio 12 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados kopiją, JewishGen vardų konversijos duomenų bazės kopiją. Migracijos departamentas 2020 m. balandžio 17 d. raštu informavo pareiškėjų atstovą, kad pateikti papildomi dokumentai nėra sudaryti elektroninėmis priemonėmis ir paprašė pareiškėjų atstovo papildomus dokumentus pateikti registruotu paštu. Teismas padarė išvadą, kad nurodytuose dokumentuose Vyriausybės įgaliotos institucijos yra konstatuota, jog pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakanka pilietybės atkūrimo pagrindui patvirtinti, todėl atmetė Migracijos departamento argumentus, jog pareiškėjai nesilaikė išankstinės neteisminės pareiškimo nagrinėjimo tvarkos.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjai B. F. ir J. S. įrodė giminystės ryšį (atitinkamai vaikaitis ir provaikaitis) su T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.) ir B. (B./B./B.) C. (K.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos B. F. motinos, o pareiškėjo J. S. senelės – B. C. (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos Respublikoje išduotas gimimo liudijimas patvirtina, jog B. C. tėvai yra T. C. (taip dokumente) ir B. C. (taip dokumente), abu gimę Rusijoje (Lietuvos teritorija iki 1915 m. buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje). T. C. (taip dokumente) Pietų Afrikoje išduota identifikacijos kortelė patvirtina pareiškėjų senelės/prosenelės atvykimo į Pietų Afriką faktą. Archyvinių duomenų paieškai naudojamoje interneto svetainėje http://www.jewishroots.uct.ac.za/ esantys duomenys apie pareiškėjų senelį/prosenelį patvirtina, jog B. K. (taip dokumente) iš O. atvyko į Pietų Afriką 1929 metais. Johanesburgo Beth–Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 m. liepos 16 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjų senelė/prosenelė T. C. (merg. C., ankstesnis lietuviškas vardas – T. (T.) K., mergautinė pavardė – C./C.) ir B. C. (ankstesnis lietuviškas vardas – B. (B.) K.) gyveno (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, ir atvyko kartu su savo sūnumi A. H. K. (C.) bei dukterimi S. K. (C.) į Pietų Afriką, būdami Lietuvos Respublikos piliečiais. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2020 m. vasario 21 d. išvadoje nurodyta, kad vardai B. ir B. yra jidiš kalbos vyriško vardo variantai. Žydų kultūros paveldo ekspertė dr. L. L. nurodė, kad vardas B. yra kitos kalbos vardas, tačiau gana dėsningai pasirenkamas vietoj specifiškai žydiško vardo asmens adaptacijai visuomenėje palengvinti. Vardai T. ir T. yra jidiš kalbos moteriškų vardų grafiniai variantai, pavardės K. ir K. yra tos pačios šeimos pavardės (vyro ir žmonos), nesugramatinta pamatinės pavardės forma K. galėjo būti transkribuota į anglų kalbą, kaip C., t. y. tos pačios pavardės variantai, dokumentuose fiksuoti moters pavardės variantai C., C. rodo, kad šios pavardės rašyba lietuvių kalba dar nebuvo nusistovėjusi. Nesugramatinta pavardės forma (be lietuviškos šeiminį statusą rodančios priesagos) – C. Dokumentuose anglų kalba fiksuota C. gali būti netikslios transkripcijos, tik pagal apytikslį tarimą, variantas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 12 d. išvada patvirtina, kad vardai B. ir B. laikytini to paties vardo variantais, atsiradusiais dėl perrašos iš vienos kalbos į kitą, asmeniui keičiant nuolatinę gyvenamąją vietą (šalį) tam tikromis istorinėmis aplinkybėmis, o informacija iš JewishGen duomenų bazės dėl vardų konversijų patvirtina, jog vardas B. yra vardo B./B. atitikmuo. Teismas padarė išvadą, kad T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.) ir B. (B./B./B.) C. (K.) vardo ir pavardės neatitikimai skirtinguose dokumentuose paaiškinami, perrašant vardus ir pavardes iš vienos kalbos į kitą.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjų senelių/prosenelių T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.) ir B. (B./B./B.) C. (K.) dokumentai, tiesiogiai patvirtinantys pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., neišlikę ir atkurti juos nėra galimybės. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. vasario 18 d. rašte nurodyta, kad archyvo pažyma apie T. (T.) C. (C.), H. dukters gimimą negali būti išduota, kadangi Lietuvos valstybės istorijos archyvui nebuvo perduotos saugoti O. ir R. žydų bendruomenių 1895–1900 m. metrikų knygos. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 6 d. pažymoje nurodyta, kad archyve yra tik 1931 m. sudarytos kelionės sutarties, į kurią įrašyta pareiškėjų senelė/prosenelė T. K., kopija, o kitų dokumentų apie T. (T.) K. gyvenimą Lietuvoje, išvykimą iš Lietuvos, jos asmens dokumentų pasui gauti, vidaus arba užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 18 d. pažymoje nurodyta, kad pažyma apie B. (B., B.) K., J. sūnaus gimimą negali būti išduota, kadangi archyvui nebuvo perduotos saugoti O. ir R. žydų bendruomenių 1890–1900 m. metrikų knygos. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 vasario 6 d. pažymoje nurodyta, kad archyve saugomuose fonduose nerasta dokumentų, patvirtinančių, jog B. (B., B., B.) K. gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis bei dokumentų, patvirtinančių išvykimo iš Lietuvos ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) faktus.
7. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjų seneliai/proseneliai T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.), ir B. (B./B./B.) C. (K.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, patvirtina pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai, kurie yra pakankami konstatuoti pareiškėjų senelių/prosenelių gimimą ir nuolatinį gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) santuokos akto įrašo kopija patvirtina, jog B. K. (gimęs ir gyvenantis A., J. ir M. K. sūnus) ir T. C. (gimusi ir gyvenanti O., H. ir Š. J. C. duktė) susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjimo nuorašas ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažyma apie gimimą patvirtina, jog žydų bendruomenių archyviniame fonde, R. žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) O. gimė B. ir T., iki santuokos C. K. duktė vardu Š. Gimimo akto įraše nurodyta, kad tėvai yra žydų tautybės Lietuvos piliečiai. (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjimo nuorašas ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažyma apie gimimą, patvirtina, jog žydų bendruomenių archyviniame fonde, R. žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) O. gimė B. ir T., iki santuokos C., K. sūnus A. H. Gimimo akto įraše nurodyta, kad tėvai yra žydų tautybės Lietuvos piliečiai. T. K. išvykimo metu Lietuvoje galiojusio Emigracijos įstatymo 1 str., 16 str. buvo nurodyta, kad emigrantu laikomas Lietuvos pilietis, kuris išsikelia gyventi užsienin, o emigracijos įstaiga neturi teisės gabenti emigranto, jei jis neturi užsienio paso su Lietuvos viza į tą kraštą, į kurį keliasi ir nėra leidžiamas į tą kraštą, į kurį keliasi, to krašto emigracijos nuostatais.
8. Teismas padarė išvadą, kad kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 6 d. pažyma gauta 1931 m. sudarytos kelionės sutarties, į kurią įrašyta T. K. ir jos vaikai S. bei A. H., kopija, kelionės sutarties su pareiškėjų senele/prosenele T. K. sudarymas ir jos išvykimas į Pietų Afrikos Respubliką sudaro pagrindą daryti išvadą, jog jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, kas patvirtina pareiškėjų senelę/prosenelę T. K. buvus Lietuvos piliete. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 6 d. pažymoje nurodyta, jog dokumentų, patvirtinančių, kad B. (B., B., B.) K. gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis bei dokumentų, patvirtinančių išvykimo iš Lietuvos ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) faktus, archyve saugomuose fonduose nerasta. Pareiškėjos B. F. motinos, o pareiškėjo J. S. senelės – B. C. ((duomenys neskelbtini)Pietų Afrikoje) Pietų Afrikos Respublikoje išduotas gimimo liudijimas patvirtina, jog B. C. tėvai yra T. C. (taip dokumente) ir B. C. (taip dokumente), abu gimę Rusijoje (Lietuvos teritorija iki 1915 m. buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje). T. C. (taip dokumente) Pietų Afrikoje išduota identifikacijos kortelė patvirtina pareiškėjų senelės/prosenelės atvykimo į Pietų Afriką faktą. Archyvinių duomenų paieškai naudojamoje interneto svetainėje http://www.jewishroots.uct.ac.za esantys duomenys apie pareiškėjų senelį/prosenelį patvirtina, kad B. K. (taip dokumente) iš O. atvyko į Pietų Afriką 1929 metais. Johanesburgo Beth–Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 m. liepos 16 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjų senelė/prosenelė T. C. (mergautinė C., ankstesnis lietuviškas vardas – T. (T.) K., mergautinė pavardė – C./C.) ir B. C. (ankstesnis lietuviškas vardas – B. (B.) K.) gyveno (duomenys neskelbtini), ir atvyko kartu su savo sūnumi A. H. K. (C.) (gim. Lietuvoje) bei dukterimi S. K. (C.) (gim. Lietuvoje) į Pietų Afriką, būdami Lietuvos Respublikos piliečiais.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjų seneliai/proseneliai gimė ir gyveno Lietuvoje, buvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais iki 1940 m. birželio 15 d. bei išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Taip pat pateikti dokumentai patenka į Pilietybės įstatymo 38 str. 4 ir 5 dalyse nurodytų asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę patvirtinančių dokumentų kategoriją, nes dalyje dokumentų tiesiogiai nurodyta pareiškėjų senelių/prosenelių turėta Lietuvos Respublikos pilietybė, o kiti dokumentai patvirtina jų gimimo (t. y. ir gyvenimo) Lietuvoje faktą.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų patekti rašytiniai įrodymai neprieštarauja vienas kitam, jų turinys vieningai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjų seneliai/proseneliai gimė Lietuvos Respublikoje ir jie, taip pat ir jų tėvai nuolatos gyveno (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. Pareiškėjų senelių/prosenelių šeimos nariai buvo Lietuvos piliečiai. Pareiškėjų seneliai/proseneliai į Pietų Afrikos Respubliką atvyko, būdami Lietuvos piliečiais. Migracijos departamentas neįrodė, kad pareiškėjų seneliai/proseneliai iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, neturėjo Lietuvos Respublikos pasų. Vien aplinkybė, kad pareiškėjų seneliai/proseneliai išvyko į Pietų Afrikos Respubliką ir jau po išvykimo Pietų Afrikos Respublikoje sudarytuose dokumentuose nurodyti duomenys apie juos, kaip asmenis be pilietybės, nepatvirtina Lietuvos Respublikos pilietybės praradimo, nesant duomenų apie įstatymo nustatytos pilietybės praradimo procedūros vykdymą jų atžvilgiu. Archyvų institucijų pateikti duomenys patvirtina, kad dokumentai apie paso išdavimą pareiškėjų seneliams/proseneliams pilnai neišlikę, kaip ir dokumentai apie jų pilietybę ar jos netekimą, todėl aplinkybė, jog archyvų institucijos tokių dokumentų pateikti negali, nepatvirtina, jog pareiškėjų seneliams/proseneliams T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.), ir B. (B./B./B.) C. (K.) Lietuvos Respublikos pasas apskritai nebuvo išduotas. Teismo vertinimu, duomenys apie tai, jog pareiškėjų seneliai/proseneliai 1924 m. atvyko į Pietų Afrikos Respubliką iš Lietuvos, kaip Lietuvos piliečiai, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog jie turėjo visus reikiamus asmens dokumentus, kuriuose ir buvo nurodyti keleivių sąraše užfiksuoti duomenys. Teismas sprendė, kad pareiškėjai įrodė tiek CPK 444 str. 1 d. ir 445 str. nustatytą pagrindą jiems kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tiek prašomą nustatyti faktą bei jo juridinę reikšmę pareiškėjams, todėl nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo B. F. seneliai ir pareiškėjo J. S. proseneliai – T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.), gimusi Lietuvoje, ir B. (B./B./B.) C.(K.), gimęs Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (Pilietybės įstatymo 9 str., 38 str.; Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 str.; CPK 444–445 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų B. F. ir J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad pareiškėjai nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kadangi pareiškėjų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo vis dar nagrinėjami Migracijos departamente. 2020 m. sausio 24 d. Migracijos departamentas paprašė pareiškėjų pateikti papildomus dokumentus (patikslintą B. C. gimimo liudijimą) arba kompetentingų Pietų Afrikos Respublikos institucijų paaiškinimą dėl T. C. pavardės nesutapimo, tačiau departamentas nėra konstatavęs fakto, jog neužtenka pareiškėjų pateiktų duomenų dėl T. (T.) C. (K.) (merg. pavardė – C. (C., C.)), gim. Lietuvoje, ir B. (B./B./B.) C. (K.), gim. Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės. 2020 m. kovo 26 d. pareiškėjų atstovas Migracijos departamentui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2020 m. vasario 21 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados kopiją, 2020 m. vasario 6 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos „Dėl T. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ su priedu kopiją, 2020 m. vasario 18 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos kopiją, 2019 m. lapkričio 12 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados kopiją, JewishGen vardų konversijos duomenų bazės kopiją. 2020 m. balandžio 17 d. Migracijos departamentas informavo pareiškėjų atstovą, kad pateikti dokumentai nėra tinkamai pasirašyti elektroninėmis priemonėmis, todėl dokumentai turi būti atsiųsti registruotu paštu. Pareiškėjai tinkamai pasirašytų dokumentų ar kitos informacijos nepateikė, o tiesiogiai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nors Migracijos departamentas pareiškėjų dokumentų nevertino ir sprendimo nepriėmė. Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d. aiškiai nurodyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Kadangi Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjų pilietybės, nes pareiškėjai nepateikė papildomų dokumentų ir neįrodė, kad jų gauti negali, pareiškėjų pateiktas pareiškimas neatitinka Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d. nurodytų sąlygų kreipimuisi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvimo, todėl teismas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino nepagrįstai. Teismas neturėjo teisės prisiimti viešojo administravimo institucijai priskirtų funkcijų, o priešingai – turėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikti nenagrinėtą. Pareiškėjai piktnaudžiauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto institutu, siekdami išvengti administracinių procedūrų (Pilietybės įstatymo 38 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintas Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas).
Atsiliepimas
12. Suinteresuoti asmenys B. F. ir J. S. pateikė atsiliepimą, prašydami atmesti suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą. Nurodė, kad Migracijos departamento apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes departamentas net ir bylos nagrinėjimo metu vertino, jog pareiškėjų pateikti dokumentai neįrodo, jog pareiškėjų seneliai (proseneliai) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjai neturi tiesioginių įrodymų, kad jų seneliai (proseneliai) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, o visus netiesioginius įrodymus pateikė tiek teismui, tiek Migracijos departamentui. Dokumentai Migracijos departamentui buvo pateikti pasirašyti pareiškėjų advokato elektroniniu parašu, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo dokumentų teikimo būdo yra nepagrįsti. Pareiškėjai nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų ir turėtų galimybę atkurti pilietybę administracinės procedūros tvarka, tai į teismą nesikreiptų (CPK 444–445 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad pareiškėjo B. F. seneliai ir pareiškėjo J. S. proseneliai – T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.), gimusi Lietuvoje, ir B. (B./B./B.) C. (K.), gimęs Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas, todėl pareiškimą tenkino. Apeliantas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu nebuvo galimas, kol klausimas dėl pilietybės atkūrimo nėra išspręstas ikiteismine tvarka, t. y. iki Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, priėmimo.
15. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.
16. Lietuvos Respublikos pilietybės principus, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reglamentuoja Pilietybės įstatymas (Pilietybės įstatymo 1 str.). Pagal Pilietybės įstatymo 2 str. 7 d., 10 d., 17 d. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.
17. Pagal Pilietybės įstatymo 9 str. 1–3 d. asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal Pilietybės įstatymo 7 str. 2 p., 3 p. ar 4 p. gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais. Lietuvos Respublikos pilietybė neatkuriama, jeigu yra šio įstatymo 22 str. 1 p. ar 2 p. nurodytų aplinkybių.
18. Pilietybės įstatymo 12 str. nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai. Pagal Pilietybės įstatymo 38 str. 2 d. 2 p. asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, be kita ko, prideda dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis.
19. Pilietybės įstatymo 38 str. 4 d. nurodyta, kad dokumentai, patvirtinantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pilietybės įstatymo 38 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 4 d. nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d.).
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 8 p. nurodyta, kad institucijos, priimančios ir nagrinėjančios asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti šiuos dokumentus priimančioms ar nagrinėjančioms institucijoms papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju Aprašo 17 p. nustatytų terminų skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Aprašo 17 p. nurodyta, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, taip pat dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 str. 5–7 p. turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio prašymo ar dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo gavimo Migracijos departamente dienos. Aprašo 18 p. nustatyta, kad asmenys apie vidaus reikalų ministro ar Migracijos departamento priimtą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės informuojami ne vėliau, kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo ar paskelbimo Teisės aktų registre, kai pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 36 str. jie turi būti skelbiami Teisės aktų registre, išsiunčiant jiems elektroninio sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nuorašą arba sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kopiją, patvirtintą pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų rengimo reikalavimus. Aprašo 20 p., 20.4–20.5 p. nustatyta, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, kai asmuo per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų, taip pat, kai Migracijos departamentas konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. ar yra jo palikuonis.
21. Pagal CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigta, tačiau tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 22 str. 1 d.). Nustačius, kad asmuo kreipėsi į teismą, nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 1 d. 3 p.) arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1 p.), arba bylą nutraukti, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 str. 2 p.).
22. Pagal CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Pagal CPK 444 str. 2 d. 9 p. juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).
23. CPK 445 str. nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 445 reguliuoja tokias situacijas, kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, kadangi, jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, todėl svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).
24. Lietuvos teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštai, kuriais prašoma pateikti papildomus duomenis, kurių pareiškėjai neturi, sudaro procesines galimybes kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tai nelaikytina išankstinės tvarkos nesilaikymu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-440-933/2020, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-643/2020).
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai B. F. ir J. S. 2018 m. spalio 19 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 24 d. raštu paprašė pareiškėjų papildomai pateikti B. C. gimimo liudijimą išdavusios institucijos (Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento) paaiškinimą dėl klaidingai įrašytų B. C. motinos anketinių duomenų – T. C. – ar patikslintą B. C. gimimo liudijimą. Migracijos departamentas taip pat informavo pareiškėjus, kad Johanesburgo Beth–Din žydų konfesinio teismo 2018 m. liepos 16 d. raštas nėra pakankamas dokumentas patvirtinti, kad T. C. ir T. C. (T. C., T. C., T. K.), (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo ir paprašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu Johanesburgo Beth–Din žydų konfesinis teismas padarė jame pateiktas išvadas. Migracijos departamentas sustabdė pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą ir informavo, kad nagrinėjimas bus tęsiamas, gavus papildomus dokumentus. Migracijos departamentas 2020 m. kovo 26 d. elektroninių ryšių priemonėmis gavo pareiškėjų atstovo lydraštį ir prie jo pridėtą 2020 m. vasario 21 d. valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados kopiją, 2020 m. vasario 6 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos „Dėl T. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ su priedu kopiją, 2020 m. vasario 18 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos kopiją, 2019 m. lapkričio 12 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados kopiją, JewishGen vardų konversijos duomenų bazės kopiją. Migracijos departamentas 2020 m. balandžio 17 d. raštu informavo pareiškėjų atstovą, kad pateikti papildomi dokumentai nėra sudaryti elektroninėmis priemonėmis ir paprašė pareiškėjų atstovo papildomus dokumentus pateikti registruotu paštu. Pareiškėjai jokių papildomų duomenų Migracijos departamentui nepateikė, o 2020 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjos B. F. motinos, o pareiškėjo J. S. senelės – B. C. Pietų Afrikos Respublikoje išduotame gimimo liudijime nurodyta, kad B. C. tėvai yra T. C. ir B. C., abu gimę Rusijoje (Lietuvos teritorija iki 1915 m. buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje). T. C. Pietų Afrikoje buvo išduota identifikacijos kortelė. Archyvinių duomenų paieškai naudojamoje interneto svetainėje http://www.jewishroots.uct.ac.za/ nurodyta, jog B. K. iš O. atvyko į Pietų Afriką 1929 metais. Johanesburgo Beth–Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 m. liepos 16 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjų senelė/prosenelė T. C. (merg. C., ankstesnis lietuviškas vardas – T. (T.) K, mergautinė pavardė – C./C.) ir B. C. (ankstesnis lietuviškas vardas – B. (B.) K.) gyveno (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, ir atvyko kartu su savo sūnumi A. H. K. (C.) (gim. Lietuvoje) bei dukterimi S. K. (C.) (gim. Lietuvoje) į Pietų Afriką, būdami Lietuvos Respublikos piliečiais. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2020 m. vasario 21 d. išvadoje nurodyta, kad vardai B. ir B. yra jidiš kalbos vyriško vardo variantai. Vardas B. yra kitos kalbos vardas, tačiau gana dėsningai pasirenkamas vietoj specifiškai žydiško vardo asmens adaptacijai visuomenėje palengvinti. Vardai T. ir T. yra jidiš kalbos moteriškų vardų grafiniai variantai, pavardės K. ir K. yra tos pačios šeimos pavardės (vyro ir žmonos), nesugramatinta pamatinės pavardės forma K. galėjo būti transkribuota į anglų kalbą, kaip C., t. y. tos pačios pavardės variantai, dokumentuose fiksuoti moters pavardės variantai C., C. reiškia, kad šios pavardės rašyba lietuvių kalba dar nebuvo nusistovėjusi. Nesugramatinta pavardės forma (be lietuviškos šeiminį statusą rodančios priesagos) – C. Dokumentuose anglų kalba fiksuota C. gali būti netikslios transkripcijos, tik pagal apytikslį tarimą, variantas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 12 d. išvadoje nurodyta, kad vardai B. ir B. laikytini to paties vardo variantais, atsiradusiais dėl perrašos iš vienos kalbos į kitą, asmeniui keičiant nuolatinę gyvenamąją vietą (šalį) tam tikromis istorinėmis aplinkybėmis, o informacija iš JewishGen duomenų bazės dėl vardų konversijų patvirtina, jog vardas B. yra vardo B./B. atitikmuo. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. vasario 18 d. rašte nurodyta, kad archyvo pažyma apie T. (T.) C. (C.), H. dukters gimimą negali būti išduota, kadangi Lietuvos valstybės istorijos archyvui nebuvo perduotos saugoti O. ir R. žydų bendruomenių 1895–1900 m. metrikų knygos. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 6 d. pažymoje nurodyta, kad archyve yra tik 1931 m. sudarytos kelionės sutarties, į kurią įrašyta pareiškėjų senelė/prosenelė T. K., kopija, o kitų dokumentų apie T. (T.) K. gyvenimą Lietuvoje, išvykimą iš Lietuvos, jos asmens dokumentų pasui gauti, vidaus arba užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 18 d. pažymoje nurodyta, kad pažyma apie B. (B., B.) K., J. sūnaus gimimą negali būti išduota, kadangi archyvui nebuvo perduotos saugoti O. ir R. žydų bendruomenių 1890–1900 m. metrikų knygos. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 vasario 6 d. pažymoje nurodyta, kad archyve saugomuose fonduose nerasta dokumentų, patvirtinančių, jog B. (B., B., B.) K. gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis bei dokumentų, patvirtinančių išvykimo iš Lietuvos ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) faktus. (duomenys neskelbtini) santuokos akto įrašo kopijoje nurodyta, kad B. K. (gimęs ir gyvenantis A., J. ir M. K. sūnus) ir T. C. (gimusi ir gyvenanti O., H. ir Š. J. C. duktė) susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjimo nuoraše ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažymoje apie gimimą nurodyta, kad žydų bendruomenių archyviniame fonde, R. žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė B. ir T., iki santuokos C., K. duktė vardu Š. Gimimo akto įraše nurodyta, kad tėvai yra žydų tautybės Lietuvos piliečiai. (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjimo nuoraše ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažymoje apie gimimą nurodyta, kad žydų bendruomenių archyviniame fonde, R. žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė B. ir T., iki santuokos C., K. sūnus A. H. Gimimo akto įraše nurodyta, kad tėvai yra žydų tautybės Lietuvos piliečiai.
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos argumentai, jog pareiškėjai nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d. aiškiai nurodyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 24 d. raštas pareiškėjams dėl papildomų dokumentų pateikimo patvirtina, jog pareiškėjų pateiktų Pietų Afrikos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje išduotų dokumentų nepakako patvirtinti, kad pareiškėjo B. F. seneliai ir pareiškėjo J. S. proseneliai – T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C, C.), gimusi Lietuvoje, ir B. (B./B./B.) C. (K.), gimęs Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjų atstovas 2020 m. kovo 26 d. elektroniniu būdu pateikė Migracijos departamentui papildomus dokumentus (2020 m. vasario 21 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados kopiją, 2020 m. vasario 6 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos „Dėl T. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ su priedu kopiją, 2020 m. vasario 18 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos kopiją, 2019 m. lapkričio 12 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados kopiją, JewishGen vardų konversijos duomenų bazės kopiją). Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. balandžio 17 d. raštu informavo pareiškėjų atstovą, kad pateikti papildomi dokumentai nėra sudaryti elektroninėmis priemonėmis ir paprašė pareiškėjų atstovo papildomus dokumentus pateikti registruotu paštu. Nors pareiškėjai registruotu paštu Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos papildomų dokumentų nepateikė, tačiau nurodyti dokumentai elektroniniu būdu buvo pateikti pirmosios instancijos teismui su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pareiškėjų advokato 2020 m. kovo 26 d. elektroniniu būdu Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikti dokumentai buvo pateikti netinkamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3–4 p. nurodyta, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos atkūrimo, atsisakymo, grąžinimo, suteikimo natūralizacijos ar supaprastinta tvarka, prašymai dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat pranešimai paduodami tiesiogiai atvykus į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą, taip pat elektroniniais ryšiais, o į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas – tiesiogiai atvykus arba elektroniniais ryšiais. Dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, teikiami elektroniniais ryšiais, turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą. Advokatūros įstatymo 44 str. 5 d. nurodyta, kad advokatas, vykdydamas veiklą, turi teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų advokatas 2020 m. kovo 26 d. pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dokumentus, pasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, t. y. tinkamai.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pozicija dėl pareiškėjų turimų dokumentų, įskaitant tų, kuriuos apeliantas prašė pateikti registruotu paštu, pirmosios instancijos teisme nepasikeitė, t. y. departamentas nurodė, kad pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad jų seneliai (proseneliai) yra asmenys, kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d., išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjai pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra pateikę visus turimus dokumentus Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti Pilietybės įstatymo 9 str. 1–2 d. ir 7 str. 4 p. nustatytu pagrindu ir kitos galimybės įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą neturi.
29. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjai, neturėdami tiesioginių įrodymų, jog pareiškėjų seneliai (proseneliai) T. C. ir T. C. (T. C., T. C., T. K.) bei B. C. ir B. (B.) Kortas yra tie patys asmenys, turėję Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., turėjo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes vien pareiškėjų turimų dokumentų pagrindu Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepriėmė sprendimo dėl pilietybės atkūrimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimus dėl pilietybės atkūrimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos priimti institucijos pozicija, jog pareiškėjų turimų dokumentų nepakanka juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, patvirtina, jog papildomas institucijos informavimas apie ketinimą neteikti daugiau dokumentų, kurių neturi, kreiptis į teismą ar institucijos galutinio sprendimo laukimas būtų betikslis, juolab, Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d. aiškiai nurodyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas teismine tvarka nepažeidžia valdžių padalijimo principo, kadangi sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra įgaliotas priimti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (Pilietybės įstatymo 32 str. 2 p.), o ne teismas, kadangi juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nereiškia, jog pareiškėjams automatiškai yra atkuriama Lietuvos Respublikos pilietybė. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas yra ne pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimas, o tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas, jų administravimas, tam tikrų sąlygų joms įgyvendinti, siekiant įtvirtinti tam tikras materialines subjektinės teises, konstatavimas bei įtvirtinimas. Pagal ypatingosios teisenos taisykles sprendžiamos tiktai tokios civilinės bylos, kuriose nėra ginčo dėl materialinės teisės, byloje nėra šalių su priešingais interesais – nes tai vienašalė teisena, o bylą inicijuoja asmuo, kurio teisių niekas nėra pažeidęs ir neginčija. Tai reiškia, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra sprendžiamas šalių ginčas dėl teisės, o tik dėl tam tikros subjektyvinės teisės patvirtinimo.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodė tik procesinio pobūdžio argumentus, susijusius su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu ikiteismine tvarka, visiškai nenurodydamas argumentų dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto pareiškėjų ir jų senelių (prosenelių) giminystės ryšio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir esantys netiesioginiai įrodymai (pareiškėjų senelių/prosenelių T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.) ir B. (B./B./B.) C. (K.) dokumentai, patvirtinantys Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., patvirtina, kad pareiškėjai B. F. ir J. S. įrodė giminystės ryšį (atitinkamai vaikaitis ir provaikaitis) su T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.) ir B. (B./B./B.) C. (K.). Pareiškėjos B. F. motinos, o pareiškėjo J. S. senelės – B. C. Pietų Afrikos Respublikoje išduotas gimimo liudijimas patvirtina, jog B. C. tėvai yra T. C. ir B. C., abu gimę Rusijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuva carinės Rusijos imperijos sudėtyje buvo 1795–1915 metais, o 1915–1918 m. buvo okupuota Vokietijos, todėl gimimo vietos (Rusija) įrašymas savaime neįrodo, jog T. C. ir B. C. buvo ne Lietuvos piliečiai. (duomenys neskelbtini) santuokos akto įrašo kopija patvirtina, jog B. K. (gimęs ir gyvenantis A., J. ir M. K. sūnus) ir T. C. (gimusi ir gyvenanti O., H. ir Š. J. C. duktė) susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjimo nuorašas ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažyma apie gimimą patvirtina, jog žydų bendruomenių archyviniame fonde, R. žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė B. ir T., iki santuokos C., K. duktė vardu Š.. Gimimo akto įraše nurodyta, kad tėvai yra žydų tautybės Lietuvos piliečiai. (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjimo nuorašas ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažyma apie gimimą, patvirtina, jog žydų bendruomenių archyviniame fonde, R. žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė B. ir T., iki santuokos C., K. sūnus A. H. Gimimo akto įraše nurodyta, kad tėvai yra žydų tautybės Lietuvos piliečiai. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 6 d. pažymoje nurodyta, kad archyve yra tik 1931 m. sudarytos kelionės sutarties, į kurią įrašyta pareiškėjų senelė/prosenelė T. K., kopija, o kitų dokumentų apie T. (T.) K. gyvenimą Lietuvoje, išvykimą iš Lietuvos, jos asmens dokumentų pasui gauti, vidaus arba užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta. T. C. Pietų Afrikoje išduota identifikacijos kortelė patvirtina pareiškėjų senelės (prosenelės) atvykimo į Pietų Afriką faktą. Archyvinių duomenų paieškai naudojamoje interneto svetainėje http://www.jewishroots.uct.ac.za/ nurodyta, jog B. K. iš O. atvyko į Pietų Afriką 1929 metais. Johanesburgo Beth–Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 m. liepos 16 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjų senelė/prosenelė T. C. (merg. C., ankstesnis lietuviškas vardas – T. (T.) K., mergautinė pavardė – C./C.) ir B. C. (ankstesnis lietuviškas vardas – B. (B.) K.) gyveno (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, ir atvyko kartu su savo sūnumi A. H. K. (C.) (gim. Lietuvoje) bei dukterimi S. K. (C.) (gim. Lietuvoje) į Pietų Afriką, būdami Lietuvos Respublikos piliečiais.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjų senelių (prosenelių) skirtingų vardų ir pavardžių galimos susidarymo aplinkybės ir priežastys buvo įvertintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. 2020 m. vasario 21 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadoje nurodyta, kad vardai B. ir B. yra jidiš kalbos vyriško vardo variantai. Vardas B. yra kitos kalbos vardas, tačiau gana dėsningai pasirenkamas vietoj specifiškai žydiško vardo asmens adaptacijai visuomenėje palengvinti. Vardai T. ir T. yra jidiš kalbos moteriškų vardų grafiniai variantai, pavardės K. ir K. yra tos pačios šeimos pavardės (vyro ir žmonos), nesugramatinta pamatinės pavardės forma K. galėjo būti transkribuota į anglų kalbą, kaip C., t. y. tos pačios pavardės variantai, dokumentuose fiksuoti moters pavardės variantai C., C. reiškia, kad šios pavardės rašyba lietuvių kalba dar nebuvo nusistovėjusi. Nesugramatinta pavardės forma (be lietuviškos šeiminį statusą rodančios priesagos) – C. Dokumentuose anglų kalba fiksuota C. gali būti netikslios transkripcijos, tik pagal apytikslį tarimą, variantas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 12 d. išvadoje nurodyta, kad vardai B. ir B. laikytini to paties vardo variantais, atsiradę dėl perrašos iš vienos kalbos į kitą, asmeniui keičiant nuolatinę gyvenamąją vietą (šalį) tam tikromis istorinėmis aplinkybėmis.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų duomenų pakanka spręsti, kad pareiškėjų seneliai (proseneliai) gimė ir gyveno Lietuvoje, buvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais iki 1940 m. birželio 15 d. bei išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai įrodė tiek CPK 444 str. 1 d. ir 445 str. nustatytą pagrindą jiems kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tiek prašomą nustatyti faktą bei jo juridinę reikšmę pareiškėjams. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjų seneliai (proseneliai) nebuvo Lietuvos piliečiais.
33. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (Pilietybės įstatymo 9 str., 38 str., CPK 2 str., 7 str., 178 str., 185 str., 444–445 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.