- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2YT-17891-608/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12606-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Pareiškėjas
- B. F., J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. F. ir J. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai B. F. ir J. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo B. F. seneliai ir pareiškėjo J. S. proseneliai – T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.), gimusi Lietuvoje, ir B. (B./B./B.) C. (K.), gimęs Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjai nurodo, kad prašomas nustatyto faktas pareiškėjams turi juridinę reikšmę Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu. Pareiškėjai pateikė prašymus Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėjų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo grindžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, jog asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Pareiškėjos B. F. seneliai ir pareiškėjo J. S. proseneliai – T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C. C.), gimusi Lietuvoje, ir B. (B./B./B.) C. (K.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Migracijos departamentas informavo, kad pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėjų seneliai bei proseneliai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjai, siekdami surinkti įrodymus, patvirtinančius jų senelių/prosenelių iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kreipėsi į kompetentingas institucijas – Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Lietuvos valstybės centrinį archyvą, tačiau iš minėtų institucijų gauti atsakymai bei kiti pareiškėjų turimi dokumentai nėra pakankami Migracijos departamentui konstatuoti pareiškėjų senelius/prosenelius turėjus Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl pareiškėjai, neturėdamas kitos galimybės įrodyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2020 m. vasario 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Obelių ir Rokiškio žydų bendruomenių 1895-1900 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie T. (T.) C. (C.), H. dukters gimimą negali. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartu 2020 m. vasario 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl T. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ buvo gauta 1931 metais sudarytos kelionės sutarties, į kurią įrašyta pareiškėjų senelė, prosenelė T. K., kopija. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodoma, jog daugiau dokumentų, patvirtinančių, jog T. (T.) K. gyveno Lietuvoje, daugiau dokumentų apie jos išvykimą iš Lietuvos, jos asmens dokumentų pasui gauti, vidaus arba užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. vasario 18 d. rašte Nr. ((duomenys neskelbtini) nurodoma, jog Lietuvos valstybės istorijos archyvas Obelių ir Rokiškio žydų bendruomenių 1890 - 1900 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie B. (B., B.) K., J. sūnaus gimimą negali. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo buvo gauta 2020 vasario 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl B. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“, kurioje nurodoma, jog dokumentų, patvirtinančių, kad B. (B., B., B.) K. gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis bei dokumentų, patvirtinančių išvykimo iš Lietuvos ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) faktus archyve saugomuose fonduose nerasta. Prašomą nustatyti faktą, jog pareiškėjos B. F. seneliai, o pareiškėjo J. S. proseneliai T. (T.) C. (K.) (mergautinė pavardė – C. (C., C.)) ir B. (B./B./B.) C. (K.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., grindžia (duomenys neskelbtini) santuokos akto įrašu, patvirtinančiu, jog B. K. (gimęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), J. ir M. K. sūnus) ir T. C. (gimusi ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), H. ir Š. J. C. duktė susituokė (duomenys neskelbtini). dieną (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjimo nuorašas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog žydų bendruomenių archyviniame fonde, Rokiškio žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė B. ir T. iki santuokos C. K. duktė vardu Š. Gimimo akto įraše nurodoma, jog tėvai – žydų tautybės Lietuvos piliečiai. (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjimo nuorašas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog žydų bendruomenių archyviniame fonde, Rokiškio žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė B. ir T. iki santuokos C. K. sūnus A. H. Gimimo akto įraše nurodoma, jog tėvai – žydų tautybės Lietuvos piliečiai. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl T. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ bei kartu su minėta pažyma gauta 1931 metais sudarytos kelionės sutarties, į kurią įrašyta T. K. ir jos vaikai S. bei A. H., kopija. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodoma, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad T. (T.) K. gyveno Lietuvoje, daugiau dokumentų apie jos išvykimą iš Lietuvos, jos asmens dokumentų pasui gauti, vidaus arba užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940-06-15 faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta. Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 m. dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti. T. K. išvykimo metu Lietuvoje galiojusio Emigracijos įstatymo (1929-10-21 Vyriausybės žinios Nr. 310) 1 str. buvo nustatyta, kad emigrantu laikomas Lietuvos pilietis, kuris išsikelia gyventi užsienin. Minėto įstatymo 16 str. buvo numatyta, kad emigracijos įstaiga neturi teisės gabenti emigranto, jei jis (1) neturi užsienio paso su Lietuvos viza į tą kraštą, į kurį keliasi ir (2) nėra leidžiamas į tą kraštą, į kurį keliasi, to krašto emigracijos nuostatais. Vadinasi, T. K. (pareiškėjų senelei/prosenelei), su kuria buvo sudaryta kelionės sutartis, buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, kas patvirtina pareiškėjų senelę/prosenelę T. K. buvus Lietuvos piliete. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl B. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ nurodoma, jog dokumentų, patvirtinančių, kad B. (B., B., B.) K. gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis bei dokumentų, patvirtinančių išvykimo iš Lietuvos ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) faktus archyve saugomuose fonduose nerasta. Pareiškėjos B. F. motinos, o pareiškėjo J. S. senelės – B. C. (gim. (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje) Pietų Afrikos Respublikoje išduotas gimimo liudijimas patvirtina, jog B. C. tėvai yra T. C. (taip dokumente) ir B. C. (taip dokumente), abu gimę Rusijoje (Lietuvos teritorija iki 1915 m. buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje). T. C. (taip dokumente) Pietų Afrikoje išduota identifikacijos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti pareiškėjų senelės/prosenelės atvykimo į Pietų Afriką faktą. Plačiai archyvinių duomenų paieškai naudojamoje interneto svetainėje http://www.jewishroots.uct.ac.za/ esantys duomenys apie pareiškėjų senelį/prosenelį patvirtina, jog B. K. (taip dokumente) iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Pietų Afriką 1929 metais. Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 m. liepos 16 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjų senelė/prosenelė T. C. (merg. C. ankstesnis lietuviškas vardas – T. (T.) K., mergautinė pavardė – C./C.) ir B. C. (ankstesnis lietuviškas vardas – B. (B.) K. gyveno (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajone, Lietuvoje, ir atvyko kartu su savo sūnumi A. H. K. (C. (gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje) bei dukterimi S. K. (C.) (gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje) į Pietų Afriką būdami Lietuvos Respublikos piliečiais. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2020 m. vasario 21 d. išvadoje Nr. S1-95(1.7) nurodoma, kad (1) vardai B. ir B. yra jidiš kalbos vyriško vardo variantai. Vardas B. yra kitos kalbos vardas, tačiau, žydų kultūros paveldo ekspertės dr. L. L. teigimu, gana dėsningai pasirenkamas vietoj specifiškai žydiško vardo asmens adaptacijai visuomenėje palengvinti; (2) vardai T. ir T. yra jidiš kalbos moteriškų vardų grafiniai variantai, (3) pavardės K. ir K. yra tos pačios šeimos pavardės (vyro ir žmonos), nesugramatinta pamatinės pavardės forma K. galėjo būti transkribuota į anglų kalbą kaip C. taigi tos pačios pavardės variantai, (4) dokumentuose fiksuoti moters pavardės variantai C.C. rodo, kad šios pavardės rašyta lietuvių kalba dar nebuvo nusistovėjusi. Nesugramatinta pavardės forma (be lietuviškos šeiminį statusą rodančios priesagos) – C. Dokumentuose anglų kalba fiksuota C. gali būti netikslios transkripcijos, tik pagal apytikslį tarimą, variantas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 12 d. išvada Nr. S1-422 (1.7) patvirtina, jog vardai B. ir B. laikytini to paties vardo variantais, atsiradusiais dėl perrašos iš vienos kalbos į kitą, asmeniui keičiant nuolatinę gyvenamąją vietą (šalį) tam tikromis istorinėmis aplinkybėmis bei informacija iš JewishGen duomenų bazės dėl vardų konversijų rodo, jog vardas B. yra vardo B./B. atitikmuo. 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnyje buvo numatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau, kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą; b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais. Pareiškėjai laiko, kad jų pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjų seneliai/proseneliai gimė ir gyveno Lietuvoje, buvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais iki 1940 m. birželio 15 d. bei išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Taip pat pateikti dokumentai patenka į Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę patvirtinančių dokumentų kategoriją: dalyje dokumentų tiesiogiai nurodyta Pareiškėjų senelių/prosenelių turėta Lietuvos Respublikos pilietybė, o kiti dokumentai patvirtina jų gimimo (t. y. ir gyvenimo) Lietuvoje faktą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nesutiko su pareiškimu. Nurodė, kad 2018 m. spalio 19 d. pareiškėjai pateikė Migracijos departamentui prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, vadovaujantis 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsniu ir 32 straipsnio 2 punktu, t. y. siekė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę būdamas palikuonis – asmens, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalį minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pareiškėjas su prašomų nustatyti faktų nustatymu sieja galimybę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio ir 32 straipsnio 2 punktą. Migracijos departamentas gavęs ir išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, 2020 m. sausio 24 d. raštu „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ Nr. 10K-318 paprašė pareiškėjų papildomai pateikti B. C. gimimo liudijimą išdavusios institucijos (Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento) paaiškinimą dėl klaidingai įrašytų B. C. motinos anketinių duomenų – T. C. – ar patikslintą B. C. gimimo liudijimą. Migracijos departamentas taip pat informavo pareiškėjus, kad Johanesburgo Beth – Din žydų konfesinio teismo 2018 m. liepos 16 d. raštas nėra pakankamas dokumentas patvirtinti, kad T. C. ir T. C. (T. C., T. C., T. K.) gim. (duomenys neskelbtini) m. ((duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini)m.) (duomenys neskelbtini), Rokiškio apskr., yra tas pats asmuo ir paprašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu Johanesburgo Beth-Din žydų konfesinis teismas padarė jame pateiktas išvadas (šie dokumentai nepateikti ir Teismui). Migracijos departamentas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas), 8 punktu, sustabdė pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą ir informavo, kad nagrinėjimas bus tęsiamas gavus papildomus dokumentus. Migracijos departamentas 2020 m. kovo 26 d. elektroninių ryšių priemonėmis gavo pareiškėjų atstovo lydraštį ir prie jo pridėtą 2020 m. vasario 21 d. valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados Nr. S1-95 (1.7) kopiją; 2020 m. vasario 6 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl T. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ su priedu kopiją; 2020 m. vasario 18 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; 2019 m. lapkričio 12 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados Nr. S1-422 (1.7) kopiją; JewishGen vardų konversijos duomenų bazės kopiją. Migracijos departamentas 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 10K-13952 atsakydamas į pareiškėjų 2020 m. kovo 26 d. lydraštį ir prie jo pridėtus papildomus dokumentus, informavo pareiškėjų atstovą, kad pateikti papildomi dokumentai (išskyrus patį lydraštį) nėra sudaryti el. priemonėmis (skanuotas dokumentas nėra sudarytas el. būdu) ir paprašė pareiškėjų atstovo papildomus dokumentus pateikti registruotu paštu. Suinteresuotas asmuo laiko, kad pareiškėjai nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, t. y. kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nors pareiškėjų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prašymai vis dar nagrinėjami Migracijos departamente. Kol dokumentai neįvertinti administracine tvarka Migracijos departamento, tol negalima daryti išvados, kad yra viena iš CPK numatytų būtinų juridinę reikšmė turinčiam faktui nustatyti sąlygų - pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų. Suinteresuotas asmuo taip pat laiko, jog pareiškėjai neįrodė prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakito. Teismui pateikiamas pareiškėjų motinos/senelės ir gimimo liudijimas patvirtina pareiškėjų giminystės ryšį su T. C. gim. (duomenys neskelbtini) m. ir B. C. (duomenys neskelbtini) m., bet nepatvirtina giminystės ryšio su kitais Lietuvos ir Pietų Afrikos šaltiniuose nurodytais asmenimis (T. C., T. K., T. C.) (B. K., B. K., B. K.), ir atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad T. C. ir B. C. yra asmenys iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų pateiktas Beth-Din žydų konfesinio teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teismo sprendimas (tokiu atveju jam turėjo būti taikoma CPK numatyta užsienio teismų sprendimų pripažinimo tvarka). Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Beth-Din galėtų būti vertinamas kaip archyvas, o jo išduoti dokumentai – kaip archyviniai dokumentai (byloje nėra jokių įrodymų – nei rašytinių, nei žodinių paaiškinimų – kurie leistų daryti išvadą, kokių dokumentų pagrindu Beth-Din išdavė minėtą dokumentą). J. B.-Din dokumentas vertinamas kaip institucijos nuomonė, manome, kad tokiu atveju turi būti pateikti įrodymai, kokių dokumentų pagrindu ši nuomonė suformuota. Teismui pateikti gimimo liudijimai patvirtina pareiškėjų giminystės ryšį su T. C. ir B. C., o ne su kituose šaltiniuose nurodytais asmenimis. Suinteresuiotas asmuo nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad T. C. ir T. C., T. K., T. C. yra vienas ir tas pats asmuo, taip pat kad B. C. ir B. K., B. K., B. K. yra vienas ir tas pats asmuo. Laiko, kad nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių šiuos teiginius, nepateikta įrodymų, patvirtinančių pavardės keitimą. Pažymi, kad pareiškėjai teismui nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjai nenurodė, kad minėtų dokumentų neturi ir nenurodė, kad kreipėsi į Beth-din Johanesburgo žydų konfesinį teismą dėl dokumentų, įrodančių kokiu pagrindu Beth-Din žydų konfesinis teismas padarė išvadą, kad B. C. ankstesnis Lietuviškas vardas B. (B.) K. o T. C. (merg. C. ankstesnis Lietuviškas vardas – T. (T.) K.(merg. C./C.). Sąlygą pateikti įrodymus, kad pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, imperatyviai numato CPK 445 straipsnis. Pažymi, kad Beth-Din žydų konfesinio teismo pažyma (informacinis pranešimas) nėra valstybės institucijos, pareigūno ar valstybės įgalioto asmens išduotas dokumentas, taip pat nagrinėjamu atveju minėtas dokumentas nėra laikomas įrodymu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį (minėta pažyma nėra vardo ir pavardės keitimo dokumentas). Pagal CPK 197 str. 2 d. pateikta oficialių įrodymų sąvoka, nėra jokių duomenų, kad Beth-Din žydų konfesinis teismas būtų valstybės ar savivaldybių institucija. Nėra pagrindo manyti, kad Beth-Din vertinamas kaip archyvas, o jo išduoti dokumentai – kaip archyviniai dokumentai. Beth-Din Žydų konfesinis teismas yra religinis (judaizmo) teismas, turintis jurisdikciją tik žydų bendruomenės gyvenime. Papildomai pažymi, kad Migracijos departamentas atliko tyrimą siekdamas išsiaiškinti procesą, kurio metu išduodamas žydų konfesinio teismo raštas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad asmeniui, norinčiam gauti žydų konfesinio teismo raštą, užtenka įkelti rašytinius dokumentus internetu ir užpildyti prašymo formą, nurodant kokius faktus prašoma nustatyti. Teismas, kuriame viešai prieinamais duomenimis, dirba vos vienas teisėjas („Dayanim“) įvertinęs pateiktus dokumentus išduoda minėtą raštą. Pareiškėjų atstovo Migracijos departamentui pateikti dokumentai buvo įvertinti kompetentingų darbuotojų, kurie nustatė, kad pateiktų dokumentų neužtenka patvirtinti, pareiškėjų giminystės ryšio su Lietuvos ir Pietų Afrikos institucijų išduotuose dokumentuose minimais asmenimis (T. C., T. K., T. C., B. K., B. K., B. K.). Pareiškėjų atstovas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, kuriuos pateikė Beth-Din žydų konfesiniam teismui, kuris išdavė minėtą pažymą. Minėtų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad Beth-Din žydų konfesinis teismas neturi jokių oficialių įgaliojimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ir minėto teismo išduodamos pažymos nėra vardo ir pavardės keitimo dokumentai. Migracijos departamento vertinimu, Beth-Din žydų konfesinio teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teismo sprendimas (tokiu atveju jam turėjo būti taikoma CPK numatyta užsienio teismų sprendimų pripažinimo tvarka). Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Beth-Din galėtų būti vertinamas kaip archyvas, o jo išduoti dokumentai – kaip archyviniai dokumentai (byloje nėra jokių dokumentų kurie leistų daryti išvadą, kokių dokumentų pagrindu Beth-Din išdavė minėtą dokumentą). Jei Beth-Din dokumentas vertinamas kaip institucijos nuomonė, manome, kad tokiu atveju turi būti pateikti įrodymai, kokių dokumentų pagrindu ši nuomonė suformuota. Suinteresuotas asmuo laiko, kad byloje nėra duomenų leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad (teoriškai darant prielaidą, jog T. C. ir B. C. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d.), T. C. ir B. C. iki pat 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiais, t. y. nėra duomenų, kurie leistų įsitikinti, kad jie nebuvo netekę Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d. Svarbu atkreipti dėmesį į pareiškėjų Migracijos departamentui pateiktą Pietų Afrikos Respublikos išduotą užsieniečio pažymėjimą. T. C. 1940 m. vasario 14 d. išduotame Pietų Afrikos užsieniečio pažymėjime nurodyta, kad ji yra asmuo be pilietybės, jos buvusi pilietybė – Lietuvos. Šis dokumentas aiškiai nurodo, kad T. C. negali būti laikoma asmeniu turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., nes jau 1940 m. vasario 14 d. ji buvo laikoma asmeniu be pilietybės. Remiantis pareiškėjų pateikta prielaida (kuri nėra pagrįsta tinkamais įrodymais), kad T. C. ir T. C. yra vienas ir tas pats asmuo, tai prieštarauja kitai pareiškėjo išdėstytai prielaidai, jog T. C. yra asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Atsižvelgiant į duomenis pateiktus T. C. išduotame Pietų Afrikos užsieniečio pažymėjime galima pagrįstai teigti, jog ji yra asmuo netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės dar iki 1940 m. birželio 15 d. Pareiškėjų atstovas, galimai suprasdamas, jog aukščiau minėtas dokumentas yra prieštaraujantis jo kuriamoms prielaidoms, šio dokumento sąmoningai nepateikė teismui, kartu su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų kuriamos prielaidos yra prieštaringos, o pareiškėjų teismui pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjų seneliai/proseneliai T. C. ir B. C. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Be to pareiškėjai neišnaudojo visų galimybių dėl dokumentų gavimo prašomam juridiniam faktui patvirtinti (nesikreipė į PAR vidaus reikalų departamentą dėl klaidingai įrašytų T. C. ir B. C. anketinių duomenų, nors to buvo prašoma Migracijos departamento rašte „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas visiškai.
Pareiškėjai B. F. ir J. S. 2018 m. spalio 19 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 24 d. raštu „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ Nr. 10K-318 paprašė pareiškėjų papildomai pateikti B. C. gimimo liudijimą išdavusios institucijos (Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento) paaiškinimą dėl klaidingai įrašytų B. C. motinos anketinių duomenų – T. C. – ar patikslintą B. C. gimimo liudijimą. Migracijos departamentas taip pat informavo pareiškėjus, kad Johanesburgo Beth – Din žydų konfesinio teismo 2018 m. liepos 16 d. raštas nėra pakankamas dokumentas patvirtinti, kad T. C. ir T. C. (T. C., T. C., T. K.) gim. (duomenys neskelbtini) m. ((duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m.) (duomenys neskelbtini), Rokiškio apskr., yra tas pats asmuo ir paprašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu Johanesburgo Beth-Din žydų konfesinis teismas padarė jame pateiktas išvadas (šie dokumentai nepateikti ir Teismui). Migracijos departamentas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8 punktu, sustabdė pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą ir informavo, kad nagrinėjimas bus tęsiamas gavus papildomus dokumentus. Migracijos departamentas 2020 m. kovo 26 d. elektroninių ryšių priemonėmis gavo pareiškėjų atstovo lydraštį ir prie jo pridėtą 2020 m. vasario 21 d. valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados Nr. S1-95 (1.7) kopiją; 2020 m. vasario 6 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl T. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ su priedu kopiją; 2020 m. vasario 18 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; 2019 m. lapkričio 12 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados Nr. S1-422 (1.7) kopiją; JewishGen vardų konversijos duomenų bazės kopiją. Migracijos departamentas 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 10K-13952 atsakydamas į pareiškėjų 2020 m. kovo 26 d. lydraštį ir prie jo pridėtus papildomus dokumentus, informavo pareiškėjų atstovą, kad pateikti papildomi dokumentai (išskyrus patį lydraštį) nėra sudaryti el. priemonėmis (skanuotas dokumentas nėra sudarytas el. būdu) ir paprašė pareiškėjų atstovo papildomus dokumentus pateikti registruotu paštu. Taigi, nurodytuose dokumentuose Vyriausybės įgaliotos institucijos yra konstatuota, jog pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakanka pilietybės atkūrimo pagrindui patvirtinti, todėl nepagrįstas suinteresuoto asmens teiginys, jog pareiškėjai nesilaikė išankstinės neteisminės pareiškimo nagrinėjimo tvarkos.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Pareiškėjai B. F. ir J. S. prašymo dėl pilietybės atkūrimo pagrindą grindžia tuo, jog pareiškėjo B. F. seneliai ir pareiškėjo J. S. proseneliai – T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C. C.), gimusi Lietuvoje, ir B. (B./B./B.) C. (K.), gimęs Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl pareiškėjų ir T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.), bei B. (B./B./B.) C. (K.), giminystės ryšio, t. y. jog pareiškėjai yra T. (T.) C. (K.) mergautinė pavardė – C. (C., C.), bei B. (B./B./B.) C. (K.) vaikaitis ir provaikaitis. Tačiau giminystės ryšys patvirtintas pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjos B. F. motinos, o pareiškėjo J. S. senelės – B. C. (gim. (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje) Pietų Afrikos Respublikoje išduotas gimimo liudijimas patvirtina, jog B. C. tėvai yra T. C. (taip dokumente) ir B. C. (taip dokumente), abu gimę Rusijoje (Lietuvos teritorija iki 1915 m. buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje). T. C. (taip dokumente) Pietų Afrikoje išduota identifikacijos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina pareiškėjų senelės/prosenelės atvykimo į Pietų Afriką faktą. Archyvinių duomenų paieškai naudojamoje interneto svetainėje http://www.jewishroots.uct.ac.za/ esantys duomenys apie pareiškėjų senelį/prosenelį patvirtina, jog B. K. (taip dokumente) iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Pietų Afriką 1929 metais. Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 m. liepos 16 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjų senelė/prosenelė T. C. (merg. C., ankstesnis lietuviškas vardas – T. (T.) K., mergautinė pavardė – C./C.) ir B. C. (ankstesnis lietuviškas vardas – B. (B.) K.) gyveno (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajone, Lietuvoje, ir atvyko kartu su savo sūnumi A. H. K. (C.) (gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje) bei dukterimi S. K. (C.) (gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje) į Pietų Afriką būdami Lietuvos Respublikos piliečiais. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2020 m. vasario 21 d. išvadoje Nr. S1-95(1.7) nurodoma, kad vardai B. ir B. yra jidiš kalbos vyriško vardo variantai. Vardas B. yra kitos kalbos vardas, tačiau, žydų kultūros paveldo ekspertės dr. L. L. teigimu, gana dėsningai pasirenkamas vietoj specifiškai žydiško vardo asmens adaptacijai visuomenėje palengvinti; vardai T. ir T. yra jidiš kalbos moteriškų vardų grafiniai variantai, pavardės K. ir K. yra tos pačios šeimos pavardės (vyro ir žmonos), nesugramatinta pamatinės pavardės forma K. galėjo būti transkribuota į anglų kalbą kaip C., taigi tos pačios pavardės variantai, dokumentuose fiksuoti moters pavardės variantai C., C. rodo, kad šios pavardės rašyta lietuvių kalba dar nebuvo nusistovėjusi. Nesugramatinta pavardės forma (be lietuviškos šeiminį statusą rodančios priesagos) – C.. Dokumentuose anglų kalba fiksuota C. gali būti netikslios transkripcijos, tik pagal apytikslį tarimą, variantas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 12 d. išvada Nr. S1-422 (1.7) patvirtina, jog vardai B. ir B. laikytini to paties vardo variantais, atsiradusiais dėl perrašos iš vienos kalbos į kitą, asmeniui keičiant nuolatinę gyvenamąją vietą (šalį) tam tikromis istorinėmis aplinkybėmis bei informacija iš JewishGen duomenų bazės dėl vardų konversijų rodo, jog vardas B. yra vardo B./B. atitikmuo. Taigi, suinteresuoto asmens nurodyti T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.), bei B. (B./B./B.) C. (K.) vardo ir pavardės neatitikimai skirtinguose dokumentuose paaiškinami, perrašant vardus ir pavardes iš vienos kalbos į kitą.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.
Pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, jog Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje numatyti dokumentai, tiesiogiai patvirtinantys pareiškėjų senelių/prosenelių T. (T. C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.), bei B. (B./B./B.) C. (K.) pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., neišlikę ir atkurti juos nėra galimybės. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2020 m. vasario 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)informavo, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Obelių ir Rokiškio žydų bendruomenių 1895-1900 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie T. (T.) C. (C.), H. dukters gimimą negali. Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartu su 2020 m. vasario 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl T. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ pateikta 1931 metais sudarytos kelionės sutarties, į kurią įrašyta pareiškėjų senelė/prosenelė T. K., kopija. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodoma, jog daugiau dokumentų, patvirtinančių, jog T. (T.) K. gyveno Lietuvoje, daugiau dokumentų apie jos išvykimą iš Lietuvos, jos asmens dokumentų pasui gauti, vidaus arba užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. vasario 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodoma, jog Lietuvos valstybės istorijos archyvas Obelių ir Rokiškio žydų bendruomenių 1890 - 1900 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie B. (B., B.) K., J. sūnaus gimimą negali. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo buvo gauta 2020 vasario 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl B. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“, kurioje nurodoma, jog dokumentų, patvirtinančių, kad B. (B., B., B.) K. gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis bei dokumentų, patvirtinančių išvykimo iš Lietuvos ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) faktus archyve saugomuose fonduose nerasta.
Aplinkybę, jog pareiškėjų seneliai/proseneliai T. (T.) C. (K.) mergautinė pavardė – C. (C., C.), bei B. (B./B.B.) C. (K.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, patvirtina pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie yra pakankami konstatuoti pareiškėjų senelių/prosenelių gimimą ir nuolatinį gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d.
(duomenys neskelbtini) santuokos akto įrašo kopija patvirtina, jog B. K. (gimęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), J. ir M. K. sūnus) ir T. C. (gimusi ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), H. ir Š. J. C. duktė susituokė (duomenys neskelbtini) dieną (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjimo nuorašas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažyma apie gimimą Nr(duomenys neskelbtini), patvirtina, jog žydų bendruomenių archyviniame fonde, Rokiškio žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė B. ir T. iki santuokos C. K. duktė vardu Š. Gimimo akto įraše nurodoma, jog tėvai – žydų tautybės Lietuvos piliečiai. (duomenys neskelbtini) gimimo pažymėjimo nuorašas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažyma apie gimimą Nr. ((duomenys neskelbtini), patvirtina, jog žydų bendruomenių archyviniame fonde, Rokiškio žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) gimė B. ir T. iki santuokos C. K. sūnus A. H. Gimimo akto įraše nurodyta, jog tėvai – žydų tautybės Lietuvos piliečiai. T. K. išvykimo metu Lietuvoje galiojusio Emigracijos įstatymo (1929-10-21 Vyriausybės žinios Nr. 310) 1 str. buvo nustatyta, kad emigrantu laikomas Lietuvos pilietis, kuris išsikelia gyventi užsienin. Minėto įstatymo 16 str. buvo numatyta, kad emigracijos įstaiga neturi teisės gabenti emigranto, jei jis (1) neturi užsienio paso su Lietuvos viza į tą kraštą, į kurį keliasi ir (2) nėra leidžiamas į tą kraštą, į kurį keliasi, to krašto emigracijos nuostatais. Teismas sutinka su pareiškėjų argumentu, jog kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl T. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ gauta 1931 metais sudarytos kelionės sutarties, į kurią įrašyta T. K. ir jos vaikai S. bei A. H., kopija, kelionės sutarties su pareiškėjų senele/prosenele T. K. sudarymas ir jos išvykimas į Pietų Afrikos Respubliką sudaro pagrindą daryti išvadą, jog jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, kas patvirtina pareiškėjų senelę/prosenelę T. K. buvus Lietuvos piliete. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl B. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ nurodoma, jog dokumentų, patvirtinančių, kad B. (B., B., B.) K. gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis bei dokumentų, patvirtinančių išvykimo iš Lietuvos ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) faktus archyve saugomuose fonduose nerasta. Pareiškėjos B. F. motinos, o pareiškėjo J. S. senelės – B. C. (gim. (duomenys neskelbtini). Pietų Afrikoje) Pietų Afrikos Respublikoje išduotas gimimo liudijimas patvirtina, jog B. C. tėvai yra T. C. (taip dokumente) ir B. C. (taip dokumente), abu gimę Rusijoje (Lietuvos teritorija iki 1915 m. buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje). T. C. (taip dokumente) Pietų Afrikoje išduota identifikacijos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina pareiškėjų senelės/prosenelės atvykimo į Pietų Afriką faktą. Archyvinių duomenų paieškai naudojamoje interneto svetainėje http://www.jewishroots.uct.ac.za/ esantys duomenys apie pareiškėjų senelį/prosenelį patvirtina, jog B. K. (taip dokumente) iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Pietų Afriką 1929 metais. Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 m. liepos 16 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjų senelė/prosenelė T. C. (merg. C., ankstesnis lietuviškas vardas – T. (T.) K., mergautinė pavardė – C./C.) ir B. C. (ankstesnis lietuviškas vardas – B. (B.) K.) gyveno (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajone, Lietuvoje, ir atvyko kartu su savo sūnumi A. H. K. (C.) (gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje) bei dukterimi S. K. (C.) (gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje) į Pietų Afriką būdami Lietuvos Respublikos piliečiais.
1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnyje buvo numatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau, kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą; b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais. Pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjų seneliai/proseneliai gimė ir gyveno Lietuvoje, buvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais iki 1940 m. birželio 15 d. bei išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Taip pat pateikti dokumentai patenka į Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę patvirtinančių dokumentų kategoriją: dalyje dokumentų tiesiogiai nurodyta pareiškėjų senelių/prosenelių turėta Lietuvos Respublikos pilietybė, o kiti dokumentai patvirtina jų gimimo (t. y. ir gyvenimo) Lietuvoje faktą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009, yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų patekti rašytiniai įrodymai neprieštarauja vienas kitam; jų turinys vieningai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjų seneliai/proseneliai gimė Lietuvos Respublikoje ir jie, taip pat ir jų tėvai nuolatos gyveno Rokiškio rajone (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. birželio 15 d. Pareiškėjų senelių/prosenelių šeimos nariai buvo Lietuvos piliečiai. Pareiškėjų seneliai/proseneliai į Pietų Afrijos Respubliką atvyko būdami Lietuvos piliečiais. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjų seneliai/proseneliai iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (paskelbto „Valstybės žiniose“ Nr. 656 1939 m. rugpjūčio 8 d.) 20 straipsnio 1 punkte numatytos tik sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti pripažįstamas netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau to paties įstatymo 26 straipsnis numato, kad pilietybės netekimo ir atėmimo klausimą sprendžia Ministrų Taryba Vidaus Reikalų Ministro siūlymu, o 27 straipsnis numato, kad pilietybės netekimo ar atėmimo nutarimas skelbiamas Vyriausybės Žiniose. Jis veikia nuo paskelbtosios dienos. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių netekimą Lietuvos Respublikos pilietybės, o Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodoma, jog daugiau dokumentų, patvirtinančių T. (T.) K. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. vasario 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog Lietuvos valstybės istorijos archyvas Obelių ir Rokiškio žydų bendruomenių 1890 - 1900 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie B. (B., B.) K., J. sūnaus gimimą negali. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo buvo gauta 2020 vasario 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl B. K. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“, kurioje nurodoma, jog dokumentų, patvirtinančių, kad B. (B., B., B.) K. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) faktus archyve saugomuose fonduose nerasta.
Taigi, byloje taip pat nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių įstatymo nustatytos procedūros dėl pareiškėjų senelių/prosenelių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pradėjimą. Pagal aukščiau paminėto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (paskelbto „Valstybės žiniose“ Nr. 656 1939 m. rugpjūčio 8 d.) nuostatas vien aplinkybė, jog pareiškėjų seneliai/proseneliai išvyko į Pietų Afrikos Respubliką ir jau po išvykimo Pietų Afrikos Respublikoje sudarytuose dokumentuose nurodyti duomenys apie juos, kaip asmenis be pilietybės, nepatvirtina Lietuvos Respublikos pilietybės praradimo, nesant duomenų apie įstatymo nustatytos pilietybės praradimo procedūros vykdymą jų atžvilgiu. Suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjų seneliams/proseneliams nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas, taip pat nepagrįsta nei tiesioginiais, nei netiesioginiai įrodymais. Archyvų institucijų pateikti duomenys patvirtina, jog dokumentai apie paso išdavimą pareiškėjų seneliams/proseneliams pilnai neišlikę, kaip ir dokumentai apie jų pilietybę ar jos netekimą. Todėl aplinkybė, jog archyvų institucijos tokių dokumentų pateikti negali, nepatvirtina, jog pareiškėjų seneliams/proseneliams T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C. C.), ir B. (B./B./B.) C. (K.) Lietuvos Respublikos pasas apskritai nebuvo išduotas. Duomenys apie tai, jog pareiškėjų seneliai/proseneliai 1924 metais atvyko į Pietų Afrikos Respubliką iš Lietuvos kaip Lietuvos piliečiai, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog jie turėjo visus reikiamus asmens dokumentus, kuriuose ir buvo nurodyti aukščiau paminėtame keleivių sąraše užfiksuoti duomenys.
Išdėstytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje bei 445 straipsnyje nustatytą pagrindą pareiškėjams kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tiek prašomą nustatyti faktą bei jo juridinę reikšmę pareiškėjams. Todėl pareiškimas tenkinamas.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos; pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo B. F. seneliai ir pareiškėjo J. S. proseneliai – T. (T.) C. (K.), mergautinė pavardė – C. (C., C.), gimusi Lietuvoje, ir B. (B./B./B.) C. (K.), gimęs Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.