- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-440-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33277-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- L. S. W.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. W. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2466-845/2020 pagal pareiškėjo L. S. W. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. S. W. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė G. Š. (taip pat žinoma kaip G. (G.) S. (S.), santuokinė pavardė – C.), gimusi Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Nurodė, kad Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, užpildydamas specialią formą. Pareiškėjas prašyme nurodė bei Migracijos departamentui pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjo senelė G. Š. (taip pat žinoma kaip G. (G.) S. (S.), santuokinė pavardė - C.), gimusi Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas 2019 m. spalio 16 d. raštu Nr. (15/3-14)10K-44168 informavo pareiškėją, kad pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, jog pareiškėjo senelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl, neturėdamas kitos galimybės įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo L. S. W. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtą; pareiškėjui L. S. W. grąžino 38 Eur žyminį mokestį.
2.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pateikdamas užpildytą specialią formą. Migracijos departamentas 2019 m. spalio 16 d. raštu „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“ Nr. (15/3-14) 10K-44168, išsiųstu pareiškėjo atstovui adv. D. A. el. paštu, prašė papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjo senelė G. Š. (G. S., G. C.), gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje ((duomenys neskelbtini) Lietuvoje), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyje. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinto Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 8 punktu, pareiškėjo prašymas buvo sustabdytas ir bus tęsiamas gavus papildomus dokumentus. Pareiškėjas papildomų dokumentų Migracijos departamentui nepateikė. Šią aplinkybę pažymėjo suinteresuotas asmuo ir jos neneigė pareiškėjas.
2.2. Teismas nurodė, kad 2019 m. spalio 16 d. raštą „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“ Nr. (15/3-14) 10K-44168, kuriuo pareikalauta pateikti papildomus dokumentus, Migracijos departamentas pareiškėjui išsiuntė 2019 m. spalio 16 d., t. y. dar nėra praėję vieni metai nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, išsiuntimo dienos, kad galima būtų konstatuoti, jog pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas Migracijos departamente yra nutrauktas. Iš minėto 2019 m. spalio 16 d. rašto akivaizdu, kad departamentas nepateikė sprendimo dėl pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, tačiau tik pareikalavo pareiškėją pateikti papildomus dokumentus. Taigi Migracijos departamentas nekonstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
2.3. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (t. y. nepateikė Migracijos departamentui jo pareikalautų papildomų dokumentų), kuri imperatyviai nustatyta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjas iš pradžių turėjo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į Migracijos departamentą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir tik jam priėmus sprendimą, kad jo dokumentų nepakanka dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kreiptis į teismą dėl tokių duomenų nustatymo.
2.4. Atsižvelgiant į tai, kad tik iškėlus bylą teisme paaiškėjo, jog pareiškėjas nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, pareiškėjo L. S. W. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Pareiškėjas L. S. W. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT- 2466-845/2020 ir perduoti pareiškėjo L. S. W. 2019 m. lapkričio 16 d. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas netinkamai aiškino Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį. Iš teisės normos turinio matyti, kad kreipimuisi dėl minėtų duomenų nustatymo teismo tvarka pakanka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos konstatavimo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių šiuos duomenis. Nurodyta teisės norma nenustato, kokiu būdu ar forma, ar momentu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi (gali) konstatuoti, kad reikalaujamus duomenis patvirtinančių dokumentų nėra pakankamai. Teisės normoje taip pat neįtvirtintas reikalavimas, kad duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka tik po to, kai yra priimtas kompetentingos institucijos galutinis sprendimas atsisakyti patenkinti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ar sprendimas nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo procedūrą.
3.2. Migracijos departamento 2019 m. spalio 16 d. raštas savo turiniu atitinka Migracijos departamento praktikoje įprastai naudojamą formą konstatuoti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų kreipimuisi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo buvimą. Migracijos departamento raštai, kuriais prašoma pateikti papildomus asmens turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, taip pat kuriuose informuojama apie pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūros sustabdymą, teismų praktikoje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2515-807/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2295-1098/2020 ir kt.) vertinami kaip tinkamas įrodymas, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
3.3. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė visus turimus dokumentus, patvirtinančius jo senelės turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės faktą. Pareiškėjas neturi ir negali gauti Migracijos departamento 2019 m. spalio 16 d. rašte nurodytų papildomų dokumentų, todėl pareiškėjo prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nagrinėjimas Migracijos departamente negali būti tęsiamas. Migracijos departamento 2019 m. spalio 16 d. raštas laikytinas tinkamu Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu kreiptis į teismą dėl šių duomenų nustatymo. Pareiškėjas išnaudojo visas teisines priemones ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių pareiškimu prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
3.4. Nėra pagrindo 12 mėnesių laukti Migracijos departamento sprendimo, nes tai pažeidžia pareiškėjo interesus ir prieštarauja proceso koncentruotumo ir ekonomijos principams.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas tinkamai aiškino Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 punkto nuostatas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjui, vadovaujantis Aprašo 8 punktu, buvo išsiųstas prašymas pateikti papildomus dokumentus, nustatytus Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Pareiškėjas po minėto rašto gavimo į Migracijos departamentą nesikreipė, nepateikė papildomų dokumentų, taip pat neinformavo, kad daugiau dokumentų neturi.
4.2. Pareiškėjui nebūtina laukti kol sueis vienų metų terminas nuo rašto išsiuntimo dienos, kuris nustatytas Aprašo 20.4 papunktyje, kad pareiškėjo dokumentai būtų išnagrinėti. Jeigu pareiškėjas po Migracijos departamento rašto gavimo būtų informavęs Migracijos departamentą, kad jis daugiau dokumentų nepateiks, Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, kaip tai nustatyta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje. Tačiau pareiškėjas, neinformavęs Migracijos departamento, iš karto pasikreipė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Sprendimas pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį nėra priimtas, t. y. Migracijos departamentas nėra konstatavęs, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad G. Š. (taip pat žinoma kaip G. (G.) S.), gimusi Lietuvoje, turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas teikė 2020-03-02 papildomus rašytinius paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
8. Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą priimti naujus įrodymus: Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/3-4) 10K-33907 kopiją ir sprendimo dėl S. M. K. ir L. B. K. K. ir D. E. K. pateiktų dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo kopiją. Pareiškėjas pažymėjo, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliaciniame procese, siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.
11. CPK 338 straipsnyje nurodyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–339 straipsniai), išskyrus CPK III dalies „Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei proceso atnaujinimas“ XVI skyriaus II skirsnyje (CPK 334–339 straipsniai) numatytas išimtis. Kadangi CPK III dalies XVI skyriaus II skirsnyje nėra nuostatų, susijusių su naujų įrodymų prijungimu bylose, nagrinėjamose apeliacine tvarka pagal atskiruosius skundus, todėl aptariamam klausimui spręsti taikomos bendrosios CPK taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai). Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
12. Nauji įrodymai pateikti su atskiruoju skundu, jie nedidelės apimties, jais yra siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, suinteresuotam asmeniui dėl aptariamų įrodymų buvo sudaryta galimybė pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad proceso dalyvių teisės nebus pažeistos prijungus aptariamus įrodymus prie bylos.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
9. Pareiškėjas (apeliantas) 2020-03-02 pateikė procesinį dokumentą, įvardintą papildomi rašytiniai paaiškinimai. CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama. Minėta nuostata taikytina ir atskirajam skundui (CPK 338 straipsnis).
10. Susipažinus su teiktais rašytiniais paaiškinimais darytina išvada, kad jais yra pildomas atskirasis skundas, be to, prie jo papildomi įrodymai yra teikiami likus tik trims dienomis iki paskirto teismo posėdžio, nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, jog pareiškėjo teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau (CPK 7 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai ir prie jų teikiami įrodymai nepriimami ir nevertinami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo L. S. W. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtu, teismui konstatavus, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir ja galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Nustatyta, jog pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (e. b. 1 t. 9-11 b. l.). Migracijos departamento 2019 m. spalio 16 d. raštu Nr. (15/3-14)10K-44168 pareiškėjas prašomas papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad L. S. W. ir D. W. W. senelė/prosenelė G. Š. (G. S.; G. C.), gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje ((duomenys neskelbtini) Lietuvoje), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse; nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo 8 punktą, prašymų nagrinėjimas sustabdomas ir bus tęsiamas gavus papildomus dokumentus; išaiškintas Aprašo 20.4 papunktis (e. b. 1 t. 52 b. l.). Pareiškėjas 2019-11-07 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo senelė G. Š. (taip pat žinoma kaip G. (G.) S. (S.), santuokinė pavardė – C.), gimusi Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (e. b. 1 t. 1-5 b. l.).
13. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
14. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ir kt. tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2017-12-14) (toliau ir Aprašas). Aprašo 8 punktas numato, kad Institucijos, priimančios ir nagrinėjančios asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti šiuos dokumentus priimančioms ar nagrinėjančioms institucijoms papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju aprašo 17 punkte nustatytų terminų skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos; Aprašo 17 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, taip pat dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5–7 punktus turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio prašymo ar dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo gavimo Migracijos departamente dienos; Aprašo 18 punktas numato, kad asmenys apie vidaus reikalų ministro ar Migracijos departamento priimtą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (toliau – sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės) informuojami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo ar paskelbimo Teisės aktų registre, kai pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 36 straipsnį jie turi būti skelbiami Teisės aktų registre, išsiunčiant jiems elektroninio sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nuorašą arba sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kopiją, patvirtintą pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų rengimo reikalavimus; Aprašo 20 punktas numato atvejus, kada prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, tarp jų, kai asmuo per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų (20.4 punktas); kai Migracijos departamentas konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. ar yra jo palikuonis (20.5 punktas).
15. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Taigi teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, ir netgi privalomų ikiteisminių ginčo sprendimo tvarkos procedūrų nustatymas nelaikomas asmens teisės kreiptis į teismą apribojimu ar paneigimu (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį (kitą procesinį dokumentą, kurio pagrindu inicijuojama byla) teismas privalo aiškintis ex officio. Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, palieka jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir išaiškina teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 3 dalis, 297 straipsnio 1 dalis).
16. CPK 445 straipsnyje yra nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Bylos medžiaga nustatyta, kad: pirma, pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo; antra, Migracijos departamento 2019 m. spalio 16 d. raštu Nr. (15/3-14)10K-44168 pareiškėjas prašomas papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad L. S. W. ir D. W. W. senelė/prosenelė G. Š. (G. S.; G. C.), gim. (duomenys neskelbtini)Rusijoje ((duomenys neskelbtini) Lietuvoje), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse; trečia, pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodyta, kad pareiškėjas neturi kitos galimybės įrodyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelė G. Š. (taip pat žinoma kaip G. (G.) S. (S.), santuokinė pavardė – C.), gimusi Lietuvoje, buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas įgytų teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Migracijos departamento 2019 m. spalio 16 d. rašto Nr. (15/3-14)10K-44168 turinys patvirtina, kad institucijai reikalingi papildomi dokumentai, o pareiškėjas, neturėdamas prašomų pateikti papildomų dokumentų, turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat neteisingas pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tik praėjus vieneriems metams nuo pranešimo pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos. Aprašo 20.4 punkto nuostata taikytina valstybės įgaliotinai institucijai sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl pilietybės nagrinėjimo nutraukimo, tačiau toks terminas nėra siejamas su pareiškėjo galimybe inicijuoti procesą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl tam tikrų duomenų, siekiant tinkami realizuoti teisę į pilietybės atkūrimą (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).
18. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, palikdamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtą, netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2019-11-18 nutartimi buvo paskyręs civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. W. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nagrinėti rašytinio proceso tvarka (e. b. 1 t. 178 b. l.). Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo L. S. W. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo L. S. W. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.