Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pagrįstai pripažino, jog ji iširo dėl atsakovo kaltės, ar teisingai nustatė dalintino turto sudėtį, nekilnojamojo turto vertę bei pripažino, kad ieškovė bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui ir pagerinimui panaudojo asmenines pinigines lėšas, ar tinkamai nustatė išlaikymo nepilnametei šalių dukrai dydį.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ir neturtinės žalos

15. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

16. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

17. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu atsakovas A. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2021 m. balandžio 4 d., apie 19:30 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia dešinės rankos delnu sugriebė sutuoktinei A. B. už kairės krūties ir spausdamas pirštais stūmė tolyn nuo savęs, tuo padarydamas kraujosruvas ir nubrozdinimus kairės krūties srityje, tokiu būdu smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę A. B.

18. Nors apeliacine tvarka vertinamo sprendimo priėmimo metu šis teismo nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, o A. B. savo kaltės nepripažino, jo teiginius apie kaltės ir smurto prieš sutuoktinę nebuvimą paneigia Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-245-493/2022. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nukentėjusiosios, liudytojos M. B. (šalių dukters) parodymai, teismo specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, kurios pakanka nuteistojo A. B. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybinei versijai, kad nukentėjusioji susižalojo kokiomis nors kitomis, nei skundžiamame teismo nuosprendyje įrodytomis pripažintomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir, duodama neteisingus parodymus, tiesiog melagingai jį apkalba.

19. Tuo remiantis atmestini apelianto argumentai, kad minimu teismo nuosprendžiu negalima remtis sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės dėl šeimos iširimo – priešingai, šis įrodymas patvirtina ieškovės teiginius apie atsakovo agresyvumą, sutuoktinės atžvilgiu naudojamą psichologinį ir fizinį smurtą.

20. Šiuo teismo nuosprendžiu yra nustatyta ir tai, kad A. B. nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas, paskyręs bausmę laisvės apribojimą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, visu bausmės atlikimo laikotarpiu, be kita ko, nuteistajam pritaikė draudimą naudoti (vartoti) psichiką veikiančias medžiagas – alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas – bei paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. B. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m atstumu visu laisvės apribojimo bausmės 6 mėnesių laikotarpiu. Tai patvirtina ieškovės teiginius apie tai, jog šeimos iširimą lėmė ir atsakovo polinkis girtauti (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl atmestini apelianto argumentai apie įrodomosios reikšmės ir priežastinio ryšio su jo kalte dėl šalių šeimos iširimo neturintį, prieš dešimt metų dėl vairavimo neblaiviam administracine tvarka jam pritaikytą apribojimą teisės vairuoti transporto priemones dviem metams.

21. Nurodyti faktai paneigia ir apelianto teiginius apie tai, kad ieškovė ieškojo pagrindo nutraukti santuoką ir dirbtinai stengėsi inscenizuoti nebūtas situacijas, dėl kurių atsakovui vis tekdavo aiškintis su teisėsaugos pareigūnais. Teigdamas, kad pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė 2020 m. spalio 11 d. užsėdusi ant atsakovo iš nugaros ir laikiusi prispaudusi rankomis, gal ir sudavusi kumščiu atsakovui į nugarą, apeliantas nutylėjo apie ieškovės įvardintas šio įvykio priežastis – t. y. kad neblaivus atsakovas prisivėrė pirštą ir pasakė, jog dabar jai atkeršys paskambinęs policijai ir pranešęs, kad ji jį sužalojo peiliu; po to praeidamas pro ją prie veido vis spragtelėdavo pirštais jos neliesdamas, o ieškovei pasakius, kad jos neliestų, staiga jai delnu trenkė į veido kairę pusę ir atsigulė į lovą, kur ieškovė jį ir prispaudė bei pašaukė dukrą galvodama, jog prie vaiko vyras jos nemuš. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia įvykio eiga nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė taip pat kalta dėl santuokos iširimo. Atsakovas neįrodė savo teiginių apie tai, kad ieškovė jo atžvilgiu smurtavo, t. y. mėtė į atsakovą indus ir kitus daiktus, taikėsi apipilti karštu vandeniu, todėl atmestini jo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas tik atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

22. Nesant pagrindo pripažinti, jog šalių santuokos iširimą nulėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, nekeistina pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

23. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

24. Nesutiktina su apeliantu, kad nepateisinti ieškovės šeimyniniai lūkesčiai nesukėlė jai neturtinės žalos, nes ji neįrodė patyrusi neigiamų emocijų dėl nutrūkusios santuokos.

25. Pripažinimas, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas vienam kitą remti, gerbti, būti lojaliam sutuoktinei (CK 3.27 straipsnis), dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, reiškia, jog byloje yra įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas). Remdamasis sprendime nurodyta teismų praktika pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią psichologinės sveikatos sutrikimu, emociniais sunkumais, kurie nustatyti iš šalių paaiškinimų, iš dalies patvirtinti oficialiais rašytiniais įrodymais (dėl vidutinio sunkumo depresijos ieškovei paskirtas medikamentinis gydymas).

Dėl turto padalijimo

26. Atmestini apelianto argumentai apie tai, kad jam priteista transporto priemonė SAAB 9-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į dalintinos bendrosios jungtinės nuosavybės sudėtį įtraukta nepagrįstai, nes yra perleista šalių sūnui. Ginčo transporto priemonė yra įregistruota ieškovės vardu, įgyta šalims gyvenant santuokoje, taigi, jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vien tai, kad šiuo automobiliu leista naudotis šalių sūnui, šio daikto teisinės padėties nepakeičia. Nutraukiant šalių santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

27. Tačiau apeliantas teisingai teigia apie nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo įsigijimui panaudojo 868,86 Eur asmeninių lėšų, o į jo pagerinimą investavo 6400 Eur dydžio asmeninių lėšų sumą, iš viso 7268,86 Eur ( 6400 Eur + 868,86 Eur).

28.1 2009 m. rugsėjo 8 d. A. B. ir A. B. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise už 15 000 Lt (4344,30 Eur) įsigijo 2762 kv. metrų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais (gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, garažu ir kiemo įrenginiais). Pardavėja patvirtino, kad pinigus gavo iš pirkėjų prieš sudarant šią sutartį. Pagal VĮ Registrų centras įvertinimą, tuo metu statinių vidutinė rinkos vertė buvo 8965 Lt, indeksuota žemės sklypo vertė 18 517 Lt, vidutinė rinkos vertė 8286 Lt.

28.2 2004 m. liepos 14 d. A. B. paveldėjo savo senelės M. Š. butą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), bei 600 kv. metrų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2004 m. rugsėjo 22 d. ieškovė pardavė šį žemės už 1000 Lt; pagal pirkimo-pardavimo sutarties 3 punktą, pinigus ji gavo iš pirkėjos prieš patvirtinant šią sutartį. 2004 m. lapkričio 4 d. ieškovė už 2000 Lt pardavė paveldėtą butą (duomenys neskelbtini), pirkėja šiuos pinigus jai sumokėjo prieš pasirašant šią sutartį.

28.3 2015 m. lapkričio 13 d. ieškovė paveldėjo savo tėvo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 26 d. šį butą pardavė už 6400 Eur. Dalį kainos (4400 Eur) pirkėjai jai sumokėjo bankiniu pavedimu į pardavėjos sąskaitą „Swedbank“, AB, 2000 Eur įsipareigojo pervesti į šią sąskaitą iki 2017 m. liepos 31 d.

29. Labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė savo asmenines lėšas panaudojo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimui, pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į liudytojos S. V. parodymus, jog ieškovė jai neskolino pinigų, bei apskaičiavęs, kad 3000 Lt ieškovės asmeninių lėšų suma šalių nekilnojamojo turto įsigijimo metu sudarė 20 procentų jo kainos (868,86 Eur) ir prie pastarosios sumos pridėjęs visą sumą, ieškovės gautą pardavus tėvo butą. Atsižvelgiant į tai teismas nusprendė, kad atsakovo teiginiai apie tai, jog ieškovė savo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės pagerinimo, nepasitvirtino.

30. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (įrodinėja tas, kuris teigia) (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

32. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo įsitikinimas asmeninių ieškovės lėšų panaudojimu bendro turto įsigijimui ir remontui yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 3000 Lt, ieškovės gautų pardavus iš senelės paveldėtą turtą, ji panaudojo įsigyjant bendrąją jungtinę nuosavybę 2009 m. rugsėjo 8 d., taip pat nėra ir jokių objektyvių duomenų apie ieškovės asmeninių lėšų investicijas šalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui. Atsakovas šias aplinkybes neigė, 2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje paaiškino, kad šį turtą įsigijo iš ieškovės tėvo 2003 m. paskolintų pinigų, kuriuos jam atidavė iš šeimos lėšų, atsakovui dirbant trijuose darbuose, o ieškovei auginant vaikus; iš bendrų pinigų savo rankomis sukūrė ir visą gerbūvį, namas iki šiol nebaigtas remontuoti; kai ieškovė pardavė paveldėtą turtą, jis prašė bent dalį pinigų investuoti į namą, tačiau ieškovė atsisakinėjo motyvuodama tų pinigų paskolinimu ir kad skola dar negrąžinta. Ieškovė 2021 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje šių aplinkybių neginčijo, tik teigė, kad asmeninių lėšų niekam neskolino.

34. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neįrodinėjo nei pagerinimų apimties, nei jų vertės (ieškovės užsakymu 2021 m. kovo 31 d. UAB „Verslavita“ parengtos šio turto – statinių ir žemės sklypo – rinkos vertės nustatymo tikslas yra nuosavybės teisių perleidimas, rinkos vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu, retrospektyvinis vertinimas ir turto pagerinimo analizė neatlikta), neteikė jokių rašytinių įrodymų apie atsiskaitymą už namo pagerinimui panaudotas statybines medžiagas ar statybos darbus iš jai priklausančių pinigų; neteikė duomenų, kaip, pavyzdžiui, buvo panaudotos piniginės lėšos, pirkėjų sumokėtos į jos banko sąskaitą už turtą, kurį ji gavo paveldėjusi tėvo butą. Jos liudytoja S. V. parodė tik tai, kad po šio buto pardavimo šalys vyko į Lenkiją apsipirkti, nes kaip tik įrenginėjo dušą ir tualetą, be to, šias aplinkybes ji žino iš ieškovės, apie tam panaudotų piniginių lėšų šaltinį liudytoja parodymų neteikė.

35. Remiantis priimamos nutarties 31-32 punktuose nurodyta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo praktika bei 33-34 punktuose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie nepasitvirtinusius atsakovo teiginius apie tai, kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės pagerinimo, neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei CPK nuostatų dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei jų taikymo teisminės praktikos. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad vien tik palikimo gavimas ir paveldėto turto pardavimas bei visiškai neinformatyvūs liudytojos parodymai nėra pakankamas įrodymas, jog už tą turtą gauti pinigai buvo panaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui (CPK 185 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 7268,86 Eur piniginę kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto sukūrimui.

36. Apelianto argumentai apie netinkamai nustatytą nekilnojamojo turto vertę atmestini. Pirmosios instancijos teisme atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, sutiko su UAB „Verslavita“ nustatyta šio turto verte. Pritartina ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad atsakovas nepagrįstai remiasi bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis apie Lietuvos butų kainų indeksus penkiuose didžiuosiuose miestuose. Atsakovo nurodytoje „Ober-Haus“ statistikoje kalbama apie butų kainas, o dalintinas šalių turtas yra gyvenamasis namas; statistikoje kalbama apie pokytį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, o šalių nekilnojamasis turtas yra nedideliame (duomenys neskelbtini) miestelyje, dėl ko atsakovo nurodyta statistika niekaip nėra susijusi su dalintinu turtu ir nepagrindžia jo nurodytos aplinkybės, kad to turto vertė buvo nustatyta neteisingai, todėl apelianto argumentai apie šia prasme neatskleistą bylos esmę pripažintini nepagrįstais. Be to, pirmosios instancijos teisme atsakovas apskritai nereiškė reikalavimo priteisti jam piniginę kompensaciją už savo jėgomis atliktus nekilnojamojo turto pagerinimo darbus pripažįstant, kad tai yra jo asmeninė investicija į bendro turto sukūrimą.

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio

37. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

38. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

39. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

41. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

42. Nustatydamas šalių nepilnametės dukters poreikius, pirmosios instancijos teismas rėmėsi minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kadangi šalys leistinais įrodymais nepagrindė didesnes ar mažesnes, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesio alga, išlaidas. Minimali mėnesio alga nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo 642 Eur arba apytiksliai 468 Eur atskaičius mokesčius, nuo 2022 m. sausio 1 d. atitinkamai 730 Eur arba maždaug 534 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo po 260 Eur per mėnesį šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, tai reiškia, kad buvo nustatyti 520 Eur dydžio nepilnametės poreikiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta nepilnametės poreikių suma. Be kita ko, apeliantas ir neginčija dukters poreikiams reikalingų išlaidų sumos, mano, kad ji turėjo būti sumažinta valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

43. Sutiktina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės su darbo santykiais susijusios pajamos sudaro apie 922 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius), atsakovas gauna apie 2326,87 Eur atlyginimą (tokių teismo nustatytų aplinkybių apeliantas neginčija). Santuokos metu šalys buvo įgijusios turto (žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiti pastatai, automobiliai) už 25 800 Eur sumą, kuris nutraukus santuoką tarp šalių buvo padalintas nenukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, todėl atsakovui po santuokos nutraukimo priteista 12 000 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

45. Taigi byloje nustatytos aplinkybės dėl šalių turtinės padėties leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės dėl gaunamo darbo užmokesčio. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalių dukra mokosi ne tik mokykloje, tačiau lanko ir papildomus užsiėmimus - (duomenys neskelbtini), dailės ir tinklinio būrelius, dalyvauja Lietuvos skautijos organizacijoje, (duomenys neskelbtini), gieda (duomenys neskelbtini) bažnyčios jaunimo chore. Akivaizdu, kad ir dėl šių veiklų yra patiriamos papildomos išlaidos (kaip nurodė ieškovė, koncertiniams rūbams, dailės priemonėms, sportinei aprangai, kelionėms, stovykloms ir pan.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visų nepilnametės poreikiams reikalingų išlaidų sumos nesumažino valstybės mokama vaiko išmoka, kadangi ši išmoka galėtų būti skiriama nepilnametės papildomam ugdymui.

46. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus savo nepilnametei dukrai kas mėnesį mokėti 260 Eur išlaikymą. Atsakovo prašomas priteisti 238 Eur išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi dukters poreikiai.

47. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, todėl apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo nepakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

48. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimui ir jos pagerinimui panaudojo savo asmenines pinigines lėšas, todėl sprendimas pakeistinas, atmetant ieškovės reikalavimus dėl 7268,86 Eur piniginės kompensacijos priteisimo, atitinkami koreguojant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kita sprendimo dalis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

50. Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 629 Eur žyminio mokesčio ir 1210 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1839 Eur, atsakovas sumokėjo 480 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos suteikimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patenkino 61,25 procentus patikslinto ieškinio reikalavimų, tačiau nenurodė šios sumos apskaičiavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas apie patenkintą ieškinio dalį sprendžia vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir bylos dėl santuokos nutraukimo specifika.

51. Ieškovė 2021 m. balandžio 8 d. pareiškė ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (už juos pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis), 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista). Ieškovė 2021 m. liepos 14 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl 11 200 Eur kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą bendro turto sukūrimui, prašė jai priteisti 2/3 dalis 24 000 Eur vertės nekilnojamojo turto ir 900 Eur vertės transporto priemonę, atsakovui 1/3 dalį nekilnojamojo turto ir 900 Eur vertės transporto priemonę, nekilnojamąjį turtą natūra priteisti jai, atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti transporto priemonę SAAB, rinkos vertė 900 Eur, iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 4266,67 Eur už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį. Tokiu būdu už turtinius reikalavimus ieškovė turėjo sumokėti žyminį mokestį nuo 32 10 Eur sumos 707 Eur (4000+16 000+900+11 200), iš viso 782 Eur (707+75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovė sumokėjo pirmosios instancijos teismo nustatytą sumą 498 Eur (448+75) ir 131 Eur už patikslintą ieškinį, iš viso 629 Eur.

52. Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, patenkinta ieškovės turtinių reikalavimų dalis yra 13 900 Eur (1000+12 000+900), už ją atsakovo ieškovei kompensuotinas žyminis mokestis sudaro 313 Eur ir 75 Eur už neturtinius reikalavimus (iš viso 388 Eur). Iš ieškovės valstybei priteistina trūkstama žyminio mokesčio dalis už ieškinio reikalavimus 153 Eur (782-629) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė iš atsakovo valstybei priteistiną žyminį mokestį remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš jo valstybės naudai priteisdamas 71 Eur ((260 Eur x 12 mėn. Eur) x 3 proc. x 75 proc.).

53. Su advokato ir advokato padėjėjo pagalba susiję bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos toliau išdėstomu būdu. Ieškovė pareiškė šešis ieškinio reikalavimus. Iš jų yra visiškai patenkinti trys ieškinio reikalavimai, du turtiniai reikalavimas patenkinti iš dalies, vienas atmestas. Procentine išraiška tai sudaro 75 proc. (100 proc. + 100 proc. + 100 proc. + 25 proc. už reikalavimą dėl neturtinės žalos + 49 proc. už kitus turtinius reikalavimus (374/5)). Tai reiškia, kad ryšium su santuokos nutraukimo byla yra patenkinta 75 procentai visų ieškinio reikalavimų, o atmesta 25 proc. reikalavimų (100/6x5), todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistina 907 Eur advokato pagalbos išlaidų, atsakovui iš ieškovės 120 Eur advokato pagalbos išlaidų. Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1175 Eur (907+388-120) bylinėjimosi išlaidų.

54. Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, jam iš ieškovės priteistina 164 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą) (7267,68x3/100) (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą pakeisti.

Panaikinti jo dalį, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 7268,86 Eur piniginė kompensacija už ieškovės asmenines lėšas, panaudotas bendro turto sukūrimui. Šį ieškovės ieškinio reikalavimą atmesti.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš atsakovo ieškovei priteistas 940 Eur bylinėjimosi išlaidas padidinant iki 1175 Eur (vieno tūkstančio šimto septyniasdešimt penkių eurų).

Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 153 Eur (šimtą penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis žyminis mokestis, įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. B., asmens kodas 37303170945164 Eur (šimtą šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.