Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Intensyvi priežiūra nepaskirta, paskiriant pareigą viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba nedirbant registruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, A. B. paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. B. arčiau nei 100 m. atstumu.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Ieškovės A. B. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. B. priteista 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. (toliau – ir A. B.) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2021 m. balandžio 4 d., apie 19:30 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia dešinės rankos delnu sugriebė sutuoktinei A. B. už kairės krūties ir spausdamas pirštais stūmė tolyn nuo savęs, tuo padarydamas kraujosruvas ir nubrozdinimus kairės krūties srityje, tokiu būdu smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinę A. B..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame nuteistojo skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino A. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apeliantas tvirtina, jog jam pareikštas kaltinimas yra pagrįstas melagingais bei nenuosekliais nukentėjusiosios, kuri tokiu būdu tik siekė jai palankaus sprendimo skyrybų byloje, parodymais. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu.

6. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, jų visumą, taip pat susipažinusi tiek su apeliacinio skundo argumentais, tiek su skundžiamame nuosprendyje pateiktomis išvadomis ir motyvais dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis aukščiau aptarto reglamentavimo. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Tai yra, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nukentėjusiosios parodymus, bet ir visų surinktų duomenų visumą, bei aiškiai nurodė, kodėl nagrinėjamu atveju tiki būtent nukentėjusiosios, o ne nuteistojo pateikiama įvykių versija. Visapusiškas ir objektyvus bylos įrodymų vertinimas lėmė tai, kad apylinkės teismas padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Pagal teisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes, žemesnės instancijos teismas taip pat tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl A. B. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

11. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais dėl patirtų sužalojimais, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Dėl pastarojo teiginio pažymėtina, kad BPK normos nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais; išimtis yra nustatyta BPK 301 straipsnio 2 dalyje, kuri draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-788/2021). Nagrinėjamoje byloje anonimiškumas nebuvo suteiktas nei nukentėjusiajai, nei liudytojams, todėl konstatuoti BPK 301 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą nėra jokio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė ne tik nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo pagrindinis įrodymų šaltinis pripažįstant A. B. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bet ir kitais rašytiniais įrodymais, taip pat, liudytojo M. B. parodymais. Kartu nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistojo kaltė grindžiama prielaidomis ir kad pažeista nekaltumo prezumpcija.

14. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad prieš ją smurtavo nuteistasis, patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai. Pažymėtina, kad 2021 m. balandžio 4 d., 19 val. 51 min. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu A. B. taip pat analogiškai parodė, kad „vyras girtas čia tampė“, „jisai priekabiauja visą dieną“, „dabar paėmęs už krūties tempė tikrai labai žiauriai“ (1 t., b. l. 14-148). Atitinkamai atvykusiems policijos pareigūnams A. B. nurodė, kad šį kartą jai stipriai suėmė už krūties, „net amo neteko“. Moteris nurodė, kad ji dėl šio įvykio nori rašyti pareiškimą ir gauti siuntimą pas teismo ekspertus. Moteris nurodė, kad vyras visą dieną prieš ją pirštais spragsėjo ir visaip provokavo. Jis spragsėjo pirštais ir tuo metu, kai ji buvo prie kriauklės. Ji tuo metu atsisuko į jį ir rankose laikydama lėkštę norėjo pagąsdinti, bet tuo metu jis griebė ją ir tempė, metė ją į lango pusę. Moteris patvirtino, kad yra likusios žymės (1 t., b. l. 151-153). Nors atvykę policijos pareigūnai paties sužalojimo momento nematė, tačiau iškart po incidento atvyko į įvykio vietą, bendravo su nukentėjusiąja, matė, kokia yra jos būsena, kokie sužalojimai padaryti nukentėjusiajai, taip pat atliko asmens apžiūrą ir užfiksavo A. B. sužalojimus krūtinės srityje (1 t., b. l. 60-61). Akivaizdu, kad šie rašytiniai įrodymai, kartu su liudytojo M. B. parodymais, patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus, kad prieš ją smurtavo būtent A. B.. Taigi, liudytojos parodymai, policijos informacinės sistemos duomenys, kiti rašytiniai bylos įrodymai vieni kitus papildo ir sudaro nuoseklų ir logišką įvykių sekos vaizdą, kuris leidžia spręsti, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

15. Nors apeliantas teigia, jog nukentėjusiosios A. B. parodymus apie jai padarytus sužalojimus paneigia daiktų apžiūros protokolu užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad iš liudytojos M. B. telefono nuotrauka su sužalojimu siųsta 16 val. 49 min., t. y. likus maždaug trims valandoms iki tariamo nukentėjusios sužalojimo, tačiau sutikti su šiais skundo argumentais pagrindo taip pat nėra. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas laikas, kuomet M. B. buvo atsiųsta nuotrauka su sužalojimu, t. y. 2021 m. balandžio 4 d., 16 val. 49 min., yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kadangi daiktų apžiūros protokole ir prie jo esančiose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad minėtas susirašinėjimas tarp nukentėjusiosios ir M. B. vyko būtent 2021 m. balandžio 4 d., 19 val. 49 min. (1t., b. l. 156-161), kas atitinkama analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo laiką. Tokiu būdu, daiktų apžiūros protokole užfiksuotas susirašinėjimas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina buvusią įvykių seką, t. y. kad tarp A. B. ir A. B. vykusio žodinio konflikto metu, kurį girdėjo M. B., nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, po kurio A. B. buvo nustatyti sužalojimai kairės krūties srityje. Atitinkamai ir 2021 m. balandžio 6 d. Specialisto išvadoje Nr. G 126/2021 (09) matyti, jog nukentėjusiajai buvo konstatuoti sužalojimai būtent toje vietoje, už kurios, nukentėjusiosios teigimu, nuteistasis ją buvo sugriebęs ir spaudė – nustatyta kraujosruva ir nubrozdinimai kairės krūties srityse, kurie galėjo būti padaryti 2021 m. balandžio 4 d. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad nukentėjusioji iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias, kadangi A. B. net nesikreipė į medikus, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam inkriminuojamas nežymus sveikatos sutrikdymas, o ne fizinio skausmo sukėlimas, ir aplinkybės dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesiogiai nustatytos minėtoje specialisto išvadoje.

16. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat atmeta nuteistojo teiginį, jog A. B. melagingai apkalbėjo jį dėl to, kad siekė jai palankaus sprendimo civilinėje byloje. Tokia įvykių versija yra ne tik prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams, bet ir neįtikinama. Pažymėtina, kad abu sutuoktiniai pripažino, kad jų santykiai yra konfliktiški, todėl buvo galvojama apie skyrybų procesą. Iš Liteko informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad pradėjus skyrybų procesą A. B. nurodė, jog santuoka iširo dėl nuteistojo kaltės, nurodydama, ne tik nagrinėjama įvykį, bet ir ankstesnius A. B. kaip sutuoktinio pareigų pažeidimus. Taigi, net jei nukentėjusioji iš tiesų būtų norėjusi, kad santuoka būtų nutraukta dėl sutuoktinio kaltės, nagrinėjamas įvykis nebuvo pagrindinė paskata šiai aplinkybei konstatuoti. Be to, už melagingą įskundimą įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B., prieš priimant iš jos pareiškimą apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą, buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aukščiau nurodytų ir įvertintų duomenų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, pakanka nuteistojo A. B. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybinei versijai, kad nukentėjusioji susižalojo kokiomis nors kitomis, nei skundžiamame teismo nuosprendyje įrodytomis pripažintomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir, duodama neteisingus parodymus, tiesiog melagingai jį apkalba.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir priimti nuteistojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.