- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- 1-882-1021/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10390-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Marijampolėje firmoje „D. E.“ vairuotoju ekspeditoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini) sav., neteistas,
kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta nusikalstama veika.
A. B. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2021 m. balandžio 4 d. apie 19:30 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto metu tyčia dešinės rankos delnu sugriebė sutuoktinei A. B. už kairės krūties ir spausdamas pirštais stūmė tolyn nuo savęs, tuo padarydamas kraujosruvas ir nubrozdinimus kairės krūties srityje, tokiu būdu smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinę A. B., bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiškai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jo santykiai su žmona visą laiką buvo įtempti. Kartu 23 metus gyvenantys. Paskutiniu metu (duomenys neskelbtini), ten nuosavas namas. Jis 2004 m. iš jos tėčio paėmęs paskolą, namas jam priklauso. Sūnus gyvena Olandijoje, ten ir mokinasi, dukra tik su jais gyvena. Paskutiniu metu su žmona prastai sutariantys, charakteriai nesutampa. Ji gali jį numesti, paskui kaip niekur nieko viskas jau bus gerai. Pats padaręs klaidą, pats tą policija sau išsikvietęs, jie susipyko, jis buvo tikrai išgėręs. Jis susižeidęs pirštą, prisivėręs su durimis. Jis iškvietęs policiją ir jį jie išvežė į Marijampolę. Nebuvo kaltinamosios, ji pabėgo į kiemą ir skambino savo sesei I.jai iškvietė policiją, jos sesuo buvusi policininkė. Antrą kartą buvo už žando griebta. Ir dar buvo įvykis, jis buvo nutrauktas. Ji padavė skyryboms po to pirmo jos išvežimo spalio mėnesį, mananti ją paragino sesuo, jos iki tol viena kitai neskambindavo, o dabar pradėjo bendrauti, nes turi bendrą tikslą jį sužlugdyti. Šitas įvykis taip gavosi, jam labai pikta buvo už tuos žandus, buvo baisus stresas. Ji jį provokuodavo, vis kišdavo žandus. Juos per prievartą parvežė namo iš Vokietijos. Jis šitoj naujoj firmoj įsidarbinęs kovo 14 d., juos planavo parvežti ant vasaros, bet parvežė ant Velykų, balandžio 3 d. jam atrodo, dieną prieš įvykį. Blaivas grįžęs, patys mašinas vairuojantys. Jis su dukra susiruošę kepti šašlyką, nuvažiavę į „Maximą“, apsipirkti, namuose vienas pora bonkučių alaus išgėręs, dar pasilikęs prie šašlykų. Kadangi žmona žinojo, kad jis ilgai negrįšiąs, grįšiąs tik vasarą, tai kai grįžęs žmona pradėjo jį provokuoti. Jau iki šito įvykio, kol vyko tyrimas, negalėjęs į savo namus grįžti, buvo uždrausta artintis. Balandžio 4 d. galėjęs artintis, paskui jam paskambino į Vokietiją tyrėja, nesupratęs ko jam skambina. Jis turėjęs birželio mėnesį grįžti porai savaičių namo. Tą dieną jie apsižodžiavę, dukra jam sakė „tėti einam kepti šašlykų“, motina atsisuko į dukrą ir sako: „tu neik M.“. Jo su dukra santykiai labai geri, bet žinot mergaitei mama, ji atsisuko pažiūrėjo mamai į akis ir sako „tėti, aš neisiu“, įsivaizduojat dukrai su ja gyventi reikia. Ji tada pradėjo psichuoti, jai nervinis priepuolis prasidėjo, ji į jį lėkštę metė, ta lėkštė trūko. Jis buvo biškį išgėręs, bet negalėjęs daug gerti, nes jam ant rytojaus išvažiuoti reikėjo, jis pats turėjęs vairuoti. Jis žinantis kaip buvę anksčiau, žinojęs, kad atvažiuos policija, jį išsiveš, o raktai firmos pas jį. Jis pasiėmęs daiktus ir pasišalinęs. Ji supsichavo, paskui atsisėdo ant kėdės ir pradėjo telefonu ten kažką malti, skambino mamai, mama liepė kviesti policiją, tai jis pasišalinęs. Jis jos nelietęs, nes žinantis, kad jai to ir reikia. Jos sesuo, I., buvusi policininkė, jai skambinėja ir skambinėja, sako, kad tu nebijok, provokuok jį. Jis nežinantis iš kur pas ją sužalojimai, gal prisispaudė kur. Jis turėjęs specialiai grįžti iš Vokietijos pas tyrėją. Jam tai buvo šokas. Pats prisišnekėjęs. Jis neįsivaizduojantis iš kur pas ją tie sužalojimai. Teisme yra civilinė byla dėl skyrybų, ji iš karto jam paliko turtą, paskui pakeitė viską. Taip gaunasi, kad per 20 m. darbo vairuotoju užsidirbęs tik automobilį. Ji jam sakė, kad - po žingsniuką aš tave sužlugdysiu. Jų toks planas, kad jis negalėtų namo artintis. Jis negalintis net dirbti. Trečias asmuo įsimaišęs - tai jos sesuo. Jis tai neturintis kitos moters, neturintis kada susirasti. Jos sesuo turi ant jo kerštą, asmeniškai, jai pasakęs, kad nesikišk, nelysk į mūsų šeimą. Ji griauna jų šeimą, jai nerviniai priepuoliai, jos tėtis sirgo psichine liga. Ji rašo, kad vartoja kažkokius vaistus, ji gydosi, tai gal paveldėjo ligą. Jam buvo akistata, ji pati tyrėjai pasakė, kad ,,aš tipo griebiau ir tąsiau už krūties“, jam šokas, nesupratęs kas čia darosi. Jis pats negalintis miegoti, geriantis vaistus dėl miego. Jis nesutinkantis, manantis, kad ji čia išsigalvojo. Su dukra santykiai labai geri, net ne geri, bet labai geri. Kadangi jis tolimųjų reisų vairuotojas, tai dukra gyvens su mama. I. buvo paskutinį kartą pas juos per savo tėvo laidotuves, jos tėvą žentai laidojo. Iš kur ji žino, ar jis geria, jei ji Vilniuje gyvena. Jis viso kaltinamojo akto net neskaitęs, net jam šlykštu skaityti. Jis tolimųjų reisų vairuotojas, teisės jo duona. Nežinantis, ar žmona serga, ji pati parašiusi, kad serga ir vartoja vaistus čia gal skyrybų byloje ji tai nurodžiusi. Ligoninėje ji negulėjo, nesilankė pas gydytojus. Jis būnantis reisuose, nematęs. Jis prisipažinęs, kad melagingai iškvietęs policiją, iš karto prisipažinęs. Ji pradėjo keptuve mosikuoti, jis atėmęs tą keptuvę ir numetęs. Jis paskui ant keršto iškvietęs policiją, bet iš karto prisipažinęs, kad melagingai iškvietęs, ji buvo jau kartą jam peilį į krūtinę įrėmusi. Apie žmonos ligą jis su ja nekalbėję, gal ji ir neserga, gal tik išsigalvoja. Kokia liga sirgo jos tėvas nežinantis, bet buvo gydęsis psichiatrinėje. Jis žmonos nelietęs, jis bijantis ją liesti. Taip, jis prašęs raštiškai su žmona patikrinti melo detektoriumi (2 t., b. l. 69-70);
Nukentėjusioji A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad su vyru gyvenantys 23 metus, adresu (duomenys neskelbtini), namas bendra nuosavybė, su skyrybomis tokia situacija, kad paeitais metais jiems buvo paskirta mediacija. Po pirmų įvykių pradėję kalbėti apie skyrybas, po to kai jis jai iškvietė policiją, ji pasiūliusi skirtis. Jis gyveno su kita moterimi, todėl jis pats norėjo skirtis, paskui susitaikę ir gyvenę. Konfliktai prasidėjo dėl jo gėrimo. Jis gerdavo visą laiką, kol būdavo namuose. Vairuotoju dirba 16 metų. Jam buvo vieną kartą teisės atimtos. Tuo laikotarpiu jis nedirbo. Policiją pradėjo kviesti jis, apie 2012 m. ji buvo kvietusi policiją. Jis pirmas iškvietė policiją melagingai, kad jį sužalojusi. Ji supratusi, kad jiems nepakeliui. Jos giminės gyvena Vilniuje, ji neturinti kur išeiti, jis niekur neina. Ir tą kartą neplanavusi kviesti policiją, nes žinojusi, kad jis ant rytojaus išvažiuos, bet pradėjusi bijoti dėl savęs. Jis kaip iškvietė policiją pirmą kartą, ant rytojaus vėl iškvietė, nes būk tai dingo jo mašina. Jam uždraudė artintis, bet nutraukė policija tyrimą. Neskundusi, nes apsisprendusi skirtis ir jai nesvarbu ar jį nubaus. Jis išsikraustė pas mamą ir jai to užteko, nes ji bijojusi. Tai nėra tikslinga jos veikla. Spalį abu kartus jis kvietė policiją, ir bekalbant jis pasakiusi, kad jis vakar jai sudavė į veidą, tada policija jį išvežė, nes jis buvo neblaivus. Neskundusi ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nes ji nėra naivus žmogus ir tikėjusi, kad pasikeis. Ji pradėjusi skyrybų procesą ir jos tikslas nėra jį nubausti. Skyrybų byla jau paduota į teismą, buvo vienas posėdis, kuris neįvyko. Šituo faktu ji nesiremianti ieškinyje skyrybų byloje. Jis buvo grįžęs balandžio 2 ar 3 dieną. Jai toks jausmas, kad ji jo iš viso niekada blaivo nemačiusi. Jis po sausio 8 d. išvažiavo, paskui grįžo ir buvo konfliktas. Kitą dieną jis grįžo ir pradėjo girtuokliauti, jis priekabiavo, pradėjo jai ausinukus traukti iš ausų, suplėšė kelnes, ji nuėjusi pas dukrą į kambarį susisiūti kelnes, jis atėjęs pradėjo ją įžeidinėti dukros akivaizdoje, pagrindinė priežastis to, kad ji gaunanti 70 € dukros išlaikymui, jis pradėjo sakyti, kad ji čia dukrą apvaginėja. Dukra išėjo žaisti krepšinį, susižeidė koją. Jis atėjo vėl pradėjo ją įžeidinėti. Ji atsistojusi ir nuėjusi į virtuvę plauti indus, jis atėjo ir pradėjo spragsėti pirštais, mosikuoti, erzinti visaip, jis ją dažnai gąsdina, ji atsisukusi jis jai paėmė už krūties ir nežinanti, ar įsivaizduojate koks skausmas moteriai kai suspaudžia krūtį, net akyse aptemo, atsistojusi, pradėjusi raudoti, atbėgo dukra. Jos su dukra apsikabinę stovėję, nuėję, maniusi taip pasibaigs, bet liepusi dukrai dėl visa ko nufotografuoti. Nuėjusi į virtuvę, kai jai paskambino mama, parašiusi dukrai, ar kviesti policiją, dukra atrašė kviesti. Ji paskambinusi policijai, nes jautėsi nesaugi. Jis pabėgo pro langą, policijos pareigūnai jo dar ieškojo pas kaimyną, pas tėvus, jo nerado, ant rytojaus jis parėjo, pasiėmė savo daiktus ir išvyko į reisą. Buvo ant krūties mėlynė ir skaudėjo ilgą laiką kokias 3 savaites, prilietus skausminga buvo. Ji tepusis alijošių aliejumi, medicininių preparatų nenaudojusi. Rytojaus dieną kreipusi pas teismo ekspertus. Reiškianti civilinį ieškinį 2000 eurų už moralinę žalą. Šitų įvykių pasekoje supratusi, kad ji negalinti susidoroti su savimi. Ji blogai miegojusi, negalėjusi dirbti. Ji kreipusis į psichiatrą. Jai nustatė depresiją, atsiradusią tam tikrų įvykių pasekoje. Ji 2 val. užmieganti, 4 val. pabundanti. Dar ir dabar ji gerianti tuos vaistus, juos reikia gerti mažiausiai 6 mėnesius. Jie skirti melatonino gamybos atstatymui, atstato laimės hormono gamybą. Ji policiją kvietusi, nes bijojusi, kad gali atsitikti ir baisesnių dalykų. Pas psichiatrą nesilankiusi. Jos tėtis neturėjo įgimtos psichinės ligos, jis būdamas armijoje patyrė traumą. Jos sesuo tas žmogus, su kuriuo ji galėjusi bendrauti, sesuo jų namuose negalėjo lankytis, nes ji negalėjo žiūrėti kaip vyras prie jos priekabiauja, ją žemina. Su mama ji labai dažnai bendraujančios. Ž. yra jos sesuo iš mamos antros santuokos. I. ją paguodžia, nuramina. Tarp jos vyro ir jos sesers nebuvo jokių konfliktų. Mama su jos vyru konfliktų neturėjo. Mama irgi senai buvo. Jos buvo pasakę, kad nesilankys kai jis namuose. Jis ją į nemalonią situaciją pastatydavo, ji dirbanti 5 darbuose, bet jis priekaištaudavo, kad manikiūrą už jo pinigus darosi. Ji jam siūliusi, kad ,,tu man duok pradinį įnašą ir aš išsikraustau, nes noriu ramiai gyventi“. Namas jų abiejų, ten 18 metų gyvenantys, ji daugiau įdėjusi į tuos namus, nes gavusi palikimą. Jis jos nepalieka ramybėje, nes jai rašo žinutes net būdamas reise, įžeidinėja. Visko priežastis alkoholis. Dukra myli abu vienodai. Ji neturinti tokių psichologinių žinių dėl provokacijų, jo niekada neprovokavusi. Ji išbandžiusi visus metodus, kad jis mestų gerti, bet jis sakė, kad bijo, kad jam suleis kažkokius vaistus. Jis priklausomas nuo alkoholio. Į įvykį atvažiavo moteris ir vyras. Ji papasakojusi kaip viskas buvo, moteris ją apžiūrėjo, ji fotografavo, parodžiusi krūtį. Buvo du tokie kaip nubrozdinimai, paraudimai, policininkė tai užfiksavo. Buvusi pas teismo medicinos ekspertą, bet jos nesupažindino su išvada. Sutinkanti, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Buvo ne kartą kalbėta šeimoje, kad jis gydytųsi. Buvo pasiryžusi viską daryti, kad jis nustotų gerti. Jei vyras atsiprašytų, širdyje jokiu būdu neatleistų. Ji vartojusi vaistus ir prieš šitą įvykį. Jai atrodo, kad 2000 Eur adekvati suma jai sumokėti už jos moralinę žalą, jai buvo labai sudėtinga dirbti. Daiktiniais įrodymais ji neįrodysianti. Pas gydytojus lankiusis reguliariai, ji birželio mėnesį jau būtų pradėjusi mažinti vaistus, bet pradėjusi mažinti tik rugpjūtį. Po šito įvykio jai pasunkėjo sveikatos būklė. Ji prašanti tik moralinę žalą atlyginti, dėl medikamentų atlyginti ji neprašanti. Nepasakysianti, bet jai padidino medikamentų dozę, buvo 200 padidino iki 400. Po to įvykio jis negyvena kartu, bet jis brovėsi į namus, bijanti, jis ištisai jai rašo žinutes. Jis buvo ir prieš tai smurtą vartojęs, ir matanti, kad tai progresuoja. Jai policijoje pasakė, kad turinti rašyti atskirą pareiškimą dėl terorizavimo. Ji praradusi pasitikėjimą savimi, buvo nuolat žeminama. Jai diskomfortas buvo jau vien dėl skausmo. Skausmas truko apie tris savaites, nešiojant liemenėlę. Žiauriai skaudėjo pusantros savaitės, pas gydytojus nėjusi, nuo skausmo vartojau nalgesinforte. Jie receptiniai, bet vaistinėse duoda ir be recepto, įsigijimo dokumentų neturinti. Vaistus vartojusi pagal poreikį. Jai tuo metu buvo nuotolinis darbas. Indaplovę nusipirkę, kadangi gyvenanti su dukra dviese, tai ji indus susiplaunanti rankomis. Buvo sudaužytas sriubos puodukas, jis jį sudaužė lipdamas pro langą. Jis nebuvo išvežtas tada kai buvo sužaloti pirštai, jį išvežė tik antrą dieną kai kvietė policiją dėl mašinos pavogimo. Balandžio 4 d. jis pabėgo per langą, čia tik žodžių žaismas, kaip sakiusi, kad jis išeina pro duris. Sužalojimus ji pati jokiu būdu negalėjusi pasidaryti, ją jis sužalojo. Žymės likę kaip jis ją tempė už veido, buvo patinimai, nebėgo kraujas. Buvusi su liemenėle kai pačiupo, liemenėlė be pakietinimo. 112 skambinusi 19:51, sesei skambinusi 20:05, mama jai skambino 19:50, skambutis baigtas 19:51, policija atvažiavo kokia 20:20. Su mama kalbėjusi 18 sekundžių (2 t., b. l. 71-72,73). Pareigūnai apžiūrėjo ir matė krūtinę. Pareigūnai paliudytų, kad matė sužeidimą ir kad sudaužytas puodelis, kai kaltinamasis bėgo per langą ir užkliudė puodelį, kuris stovėjo ant palangės (2 t., b. l. 96 ).
Liudytoja I. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad santykiai su seserimi A. labai geri. Su A. vyru santykiai yra jokie, nebendraujanti, su juo kiek bendravusi tai tik per seserį. Konfliktų neturėjusi su juo. Jų santuoka jau daugiau kaip 20 metų. Jų santuoka nebuvo laiminga, santykiai ypatingai pablogėjo, dar buvo krizė prieš 10 metų, jis turėjo kitą moterį. Jos sesuo nusprendė santuoką išsaugoti, jam atleido. Paskutinį kartą lankiusis 2016 m. per metines. Nesilankiusi pas seserį, nes jų santykiai buvo blogi, buvo sunku matyti juos konfliktuojančius, A. matyti geriantį. Ji gaunanti iš jo įžeidžiančias žinutes. Netiesa, kad bandanti jų šeimą išardyti, jie patys savo gyvenimo šeimininkai. Skyrybų procesą iniciavo jos sesuo, ji tik palaikiusi savo seserį. Ji žinojusi, kad jų santykiai nuo spalio mėnesio dar labiau pablogėjo. A. turi problemų dėl alkoholio, ko pasekoje iškildavo provokacijos, įžeidinėjimai seseriai. Kiek pamenanti, jis buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą. Per tą laiką kol ji nesilankiusi, viską žinojusi iš savo sesers. B. V., buvo balandžio mėnuo, tą dienos vakarą jai paskambino sesuo A. B. ir pasakė, kad iškvietė policija savo sutuoktiniui, nes panaudojo prieš ją fizinį smurtą, o būtent sugriebė ranka už krūties ir stipriai sugnybo. A. sakė, kad iškvietė policiją ir laukia pareigūnų. Tada jos dar kalbėję, ji jai išsamiau papasakojo ir žinanti, kad A. vartojo alkoholį, naudojo psichologinį smurtą, vartojo necenzūrinius žodžius, ir šitą ji girdėjusi daug kartų kalbant telefonu. Telefonu pasakojo, siuntė nuotrauką, tik nežinanti, ar jai, ar mamai. Sesuo jautėsi labai blogai, ji verkė, buvo išsigandusi, nes buvo pažeminta, be to jai skaudėjo, ji minėjo, kad laukia pareigūnų, kaltinamasis buvo pabėgęs. Ji kiekvieną dieną kalbančios su sese. Ji jautėsi pažeminta, buvo kūno sužalojimas padarytas, jai skaudėjo, ji bijojo, kad jis grįš ir pratęs savo veiksmus. Negalinti pasakyti kiek laiko skaudėjo. Kai paklausdavusi, sakydavo, kad liečiant skauda. Krūtis tokia kūno dalis, kuri labai skausminga moteriai. Ji pati dirbusi Vilniaus AVPK vyriausiąja tyrėja paskutinius 10 metų, į pensiją išėjusi 2016 m.. Ji gyvenanti Vilniuje, pažiūrėti sesers neatvažiavusi. Sesuo jai yra minėjusi, kad kreipėsi į psichiatrą, jos savivertė labai sumažėjo. Pastebėjusi liūdesį, nenorą kažką veikti, baimę dėl ateities. Ji nebuvo agresyvi. Dėl turtinių santykių kažkokios įtakos nedaranti. Ji tik galėjusi patarti, paraginusi kviesti policiją. Dėl turtų ji nieko nepatarusi. Didelis klausimas, ar ji pasakiusi tuos žodžius ,,tu nebijok“. Tikrai nebandę jį išprovokuoti. Laiko, kada sesuo skambino, nurodyti negalinti, nes neprisimenanti. Ji tuo metu laukė atvykstant policijos. Tikrai nebuvo jokio sąmokslo (2 t., b. l. 72-73);
L. Ž. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji jos sesuo, o kaltinamasis sesers vyras. Anksčiau jų santykiuose šeimoje kaip ir viskas buvo gerai, buvo šeimyniniai pykčiai, bet rimtesnių neįžvelgdavusi. Paskui, kartas nuo karto išgirsdavusi iš mamos V. F., kad A. išgėrinėja. Išgirsti pradėjusi prieš kokius 4-is metus. Sesė jai nelabai ką pasakodavo, nors bendraudavę. Susiskambindavę, pasiklausdavę kaip sekas, ji pasakydavo, kad A. darbe, viskas gerai. Daugiau nieko nepasakojo. Mama pasakojo, kad A. B. išgėrinėja labai dažnai, necenzūriniais žodžiais vadina jos seserį. Ne vieną sykį būdavo taip, kad jei jis būdavo namie, A. B., ir pvz. ji ateidavusi su vyru, tai iš karto statoma bonkutė, alkoholinis gėrimas, ir kai jos vyras sakydavo, kad jis nenori, tai A. B. sėdėdavo, ir pats gerdavo prie jų. Išgirdusi iš mamos, kad A. B. pakėlė ranką prieš jos seserį, paprašiusi mamos papasakoti, kaip tai įvyko. Mama papasakojo tik tiek, kad A. B. grįžo namo neblaivus matyt. Mama jai tai papasakojo gal rugpjūčio 4 ar penkta dieną šių metų. Tuo metu jos sesuo buvo namuose, ramiai sėdėjo ant sofutės, o atėjęs A. pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Sesuo buvo rami, išlaikyta, paprašė, kad A. nueitų ir išsiblaivytų, tada ramiai pašnekėtų, tačiau A. pakėlė ranką, pastūmė ją. Sesuo atsirėmė į sofą, ir jis išėjo. Tik tiek galinti papasakoti, daugiau nieko. Kada tas įvykis buvo tiksliai nelabai galinti pasakyti. Su seserimi šita tema nekalbėję. Sužinojusi apie šitą įvykį, sesei neskambinusi ir nepaklaususi, vis tiek būtų nieko nesužinojusi. Apie bėdas su vyru nėra sesuo pasakojusi labai tiksliai, sakė - pasibaram ir viskas. Visi konfliktai dėl alkoholio. Kaip elgiasi vyras pavartojęs tiksliai nepasakojo sesuo. Su kaltinamuoju santykiai nekokie. Ji nieko su juo nebendraudavusi, ateidavusi kai būdavusi K.. Ateidavusi pasišnekėdavusi paprastai, kaip sekasi, kaip darbai ir viskas. Niekada susipykusi su juo nebuvo. Tai buvo vienintelis atvejis apie kurį žinanti. Nepasakodavo gal dėl to, kad pas ją sava šeima, mažas vaikas, kad nenorėjo apkrauti savo bėdomis jos šeimos. Su M., kiek matydavęsi tik draugiškai pasisvečiuojant. Gyvenantys toli vieni nuo kitų, pasimatantys maždaug kartą per 6 mėn. dažniausiai. B.. kai vienas gerdavo kompanijoj, tiesiog šnekėdavo, nebūdavo tų konfliktų. Iš vaikų elgesio nieko negalėjusi nuspręsti. Atvažiavus vaikų dažniausiai nebūdavo, būdavo jie pas draugus ar mokykloje. A. sėdėdavo, kartu bendraudavę ir tiek. Svetimas moteris būdavo vedasi ne tiesiogiai į namus, būdavo vedamasi į namą ant ratų, kuris stovėjo namo teritorijoje, mama jai apie tai pasakojo. Vengdavo sesuo ateiti kartu su vyru, o vėliau ateidavusi kartu su vaiku, kadangi jeigu A. būdavo namie, viskas prasidėdavo nuo alkoholio, ir nenorėdavusi, kad jos vaikas matytų šitą visa išgėrinėjimą ir vyras nebūtų įtraukas į šitą dalyką. Gyvenanti visą gyvenimą Vilniuje. Paskutinį kartą buvusi kažkur vasarą, liepos mėn., jai buvo atostogos ir atvažiavę. Prieš tai gal pradžioj metų, neatsimenanti, negalinti pasakyti tiksliai. Teisėjui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 136-137), - buvo sakiusi tiktai tiek, kad jisai ją pastūmė ir kiek žinanti pirštais į akis badė. Sesuo sakė, kad A. ją skriaudžia. Galėjo paskambinti mama ne rugpjūti, o balandį, galbūt painiojanti datas. Jos mama jai taip pat papasakojo, kad A. B. grįžęs išgėręs seserį pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, pastūmė ranka. Daugiau nieko negalinti pasakyti, nieko tikslinti, keisti nenorinti (2 t., b. l. 91-92);
L. V. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra, kaltinamasis žentas, kartu su kaltinamuoju negyvenanti. Su dukra labai geri santykiai, su žentu negalinti pasakyti, kad pykęs su juo. Dukra lipdė, ji labai gerbė šeimą, ji viską darydavo ką tik galėdavo. Dukra nuo jos slėpdavo, nesakydavo. Paskutiniu metu jų (kaltinamojo ir nukentėjusios) santykiai labai siaubingi, kalta degtinė. S. A. gėrė, su protu tada atsisveikina. Paskutinį kartą pas juos buvusi labai seniai, pandemija ta buvo, tos ligos, tai niekur nevažiavę. Jie kasdien video skambučiais, skambučiais skambinasi viena kitai su dukra. Bendraujančios pastoviai, santykiai geri. Nebuvus pas juos 3-4 metai gyvai, nevažiuodavusi susitikti dėl pandemijos. Apie jų santykius žinanti tik iš dukros. Ji slėpdavo anksčiau, bet paskui kai paaiškėjo viskas, kai triukšmai. Paskambinusi balandžio mėnesį, kada viskas įvyko, dukrai. Dukra buvo ašarota, bet prieš tais kviesdavo policiją dėl jo blogų poelgių. Jis pabėgdavo per langą, per duris, daužydavo. Ir čia skambinanti, ji visa verkia. Guodėsi, kad labai skaudžiai įžnybė krūtį. Neduoda dukrai nei kalbėti, nei nieko. Žodžiu degtinė, degtinė, gėrimas siaubingas. Viską žinanti tik iš dukros pasakojimų. Visada dukra sakydavo, kad viskas gerai, bet vyras susirado meilužę, dukra atleido vis dėl to. Viską žinanti iš dukros vienos, ir kitos, iš kito žento. Ž. pasakojusi, kad įžnybė ir pastūmė. P. Ž. tą pačią dieną. Apie įvykį sužinojusi iš dukters. I. viską žinojo nuo pačių pirmų dienų, bendraudavusi. Nukentėjusioji seseriai nepasakodavo. B. B. dabar parodė savo veidą - dabar nepasisveikino ja. Nieko neprigalvota. Balandį, lyg per Velykas, galinti tikslai neatsiminti kuri diena. Ji pasakiusi - dukryte kviesk policiją, nes jos negali jai padėti, pakviesti, kad sutvarkytų. Kai anksčiau atvažiuodavusi, kaltinamasis išgerdavo degtinės, ir prasidėdavo pretenzijos, visokios nesąmonės. Bandžiusi kalbėti su juo. Paskui pradėjusi važinėti, kai jis darbe būdavo. Anksčiau dukra viską slėpdavo, viskas prasidėjo nuo to, kai jis išėjo į kitą šeimą. Dukra guodėsi, kad buvo sudavęs per veidą prieš balandį tą, prieš tą paskutinį įvykį, kada jis jai įžnybė į krūtį. Jos dukra skiriasi dabar, jų skyrybų procesui įtakos neturėjusi, neįkalbinėjusi, nepatarusi. Tą dieną, kai įžnybė į krūtį, pati paskambinusi dukrai, būdavo ne vieną kartą skambindavęsi per dieną. Kai atsiliepė, iš karto buvo ašarojimas, verkimas, kad jis ją stumdo, kad labai stipriai įžnybė į krūtį, kad jis vėl pradeda savo veiksmus. Jis pastoviai kalba, kai girtas būna, gali visą dieną šnekėti kažkokias nesąmones. Skambučio metu girdėjusi, kad šalia kalba, bet ką nesiklausiusi. Kai viskas tas vyko, ji paskambinusi kaip jausdama. Įžnybė gal kokia viena minutė prieš mano skambutį. Ar dar tą dieną skambinusi negalinti pasakyti. Išėjęs į kitą šeimą buvo gal kokie 5 metai atgal, buvo tokia tragedija. Paskui grįžo atgal, susitaikė ir gyveno. Gėrimai alkoholio buvo visą laiką. Kartu jie gyveno maždaug 24 metus, tiksliai negalinti pasakyti. Savo akimis mačiusi kai atvažiuodavusi, kad iškart ant stalo būdavo butelis. Kai išgeria pradeda iš karto priekaištauti. Kai dekrete buvo sakė, kad dukra nedirba. Nors ji vaiką prižiūrėjo, darbu apsikrovus buvo. Ji tvarkinga, viskas kaip reikia pas ją. Lipdė, labai vertino šeimą. Apie kitus, prieš tai buvusius įvykius žinau, paskui papasakojo. Jis pastoviai įžeidinėjo, prie vaikų būdavo įžeidinėja dukrą. Dukra apie smurtą nesakydavo nieko. Policija kviesdavo arčiau balandžio, kai labai blogai elgėsi, neįmanoma buvo kentėti. Po to įvykio dukrai labai skaudėjo, kitą dieną turbūt iš karto nuėjo, parodymus davė. Paskui jam uždraudė lankytis. Tai kažkaip ramiai, bet vis tiek dukra visą laiką stuktelės ar ką, pas ją viskas, širdis kylą į viršų. Nukentėjusiosios sveikata po įvykio pablogėjo, nervai. Negalėjo miegoti, vėlai nueidavo miegoti, visą laiką galvodavo apie visą šitą dalyką. Fiziškai sveika, viskas gerai. Tik šitas, žinot pati. Iki dukrai suėjo 14 metų, gyvenusi su vyru pirmu, po to išsiskyrę ir gyvenę Vilniuje. Tėtis labai buvo geras vaikams. Jis paskutinę kapeiką galėjo knygoms išleisti. Mokydavo visko. Jis visą laiką stengdavosi, kad jei susipykdavom, kad vaikai to nematytų, neleisdavo sau keiksmažodžių, blogo žodžio prie vaikų. Vaikai augo tvarkingoje, gražioje šeimoje. Prieš du metus kaltinamasis buvo pas juos Vilniuje, per močiutės laidotuves. Jis tada per šermenis šnekėjo apie ją, o ne apie savo mamą. Tą balandžio 4-ą ji paskambinusi dukrai pirma, kai kaltinamasi ją tąsė. Kartu su žentu ir dukra negyvenusi, viską ką pasakojanti sužinojusi iš dukros. Tarp jų (nukentėjusiosios ir kaltinamojo) santykiai buvo blogi. Kadangi kaltinamasis atsistojęs kalbėdavo, visą laiką suprasdavusi, kad išgėręs, kad siaubingas gėrimas žinanti iš dukros pasakojimų. Dukra sirgo Covid liga prieš 2 sav.. Jos vyras buvo labai protingas, kai gimė mergaitė, jis išėjo tarnauti. Jis nukrito tenai ir gulėjo 9-ias dienas komoje. Iš kariuomenės jį atleido. Paveldimos ligos psichinės neturėjo vyras. Dukra irgi neturi. Čia gal A. taip sugalvojo, kad turi. Depresija gal ir turi dėl jo tiktai. Dukra sakė, kad kreipėsi į psichologus, reikėjo pagalbos. Apie psichiatrus nežinanti. Kad kažkas matė tą įvykį, kai įgnybo, kiti šeimos nariai buvę tuo metu namie turbūt nematė ir negirdėjo (2 t., b. l. 93-94);
Nepilnametė liudytoja M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad sutinkanti liudyti, kai kaltinamasis yra jos tėvas. Atvažiavusi papasakoti apie įvykį nutikusį Velykų sekmadienį. Jos tėtis įtariamas už fizinį mamos sveikatos sutrikdymą. Žinanti, nes mama sakė, tėtis sakė apie tai. Buvusi savo kambarį, nes susižeidusi koją žaisdama krepšinį ir nieko nemačiusi, tik girdėjusi, kad buvo šurmulys. Viskas buvo apie 4 val. po pietų. Buvusi savo kambaryje, skausme, tai nelabai ką girdėjusi, buvo šurmulys. Dužo lėkštė, nežinanti, kas sudaužė. Po kokios minutės pakilusi, nes buvo tyla ir nuėjusi pažiūrėti - mama stovėjo užsidengus veidą. Konfliktas buvo virtuvėje, mama stovėjo prie krano, prie palangės, ji verkė. Ar tėtis buvo virtuvėje, kai atėjusi, nėra tikra, greičiausiai buvo. Mama sakė, kad tėtis suėmė už krūties, bet kaip suėmė nemačiusi. Nesupratusi, kad lėkštė būtent dužo, bet girdėjusi, kad kažkas dužo. Atėjus į virtuvę, pamačiusi šukes, nežinanti lėkštės ar puodelio. Apie visą šitą įvykį yra pasakojusi parodymuose, negalinti pasakyti kada. Tą dieną, kai įvyko, namuose buvo policija. Policijai tada nepasakojusi ką mačiusi ir girdėjusi, dėl sužeistos kojos tada buvusi savo kambarį. Parodymus davusi nuvažiavus į Vilkaviškį į policiją, ten surašė. Ten buvo teisingai surašyta, perskaičiusi ir pasirašiusi. Parodymuose nurodyta, kad tėtis buvo virtuvėj, bet ten sakiusi, kad tikriausiai buvo, greičiausiai. Dėl ko kilo šurmulys nežinanti. Ji su ausine buvusi. Pavienius žodžius ar girdėjusi, negalinti pasakyti. Policiją iškvietė mama, nes jos paklausė ar kviesti, sakiusi taip. Galvojusi, kad rimta situacija, nes mama verkė, jau buvo pavargus. Nemaniusi, kad kažkas baisiau gali būti. Kai mama kvietė policiją, jai atrodo, kad girdėjusi, o ar tėtis buvo namie, nežinanti. Iki virtuvės nuo jos kambario kokie 5 metrai. Virtuvės durys yra, nepamenanti, ar buvo uždarytos. Kai mama verkė, telefonu kalbėjo su savo mama. Jai taip atrodo, nes pasakė “mama”. Girdėjusi kaip močiutė sakė kviesk policiją. Ji nieko daugiau negirdėjusi, daugiau nieko nežinanti, ar su kuo kitu kalbėjo. Apie ką mama su močiute kalbėjo, nežinanti. Policiją kvietė jai atrodo, kad lyg prieš pokalbį su mama, neprisimenanti šitų detalių. Atsiminusi dabar, kad pakalbėjo su močiute, ir tada kvietė policiją. Iki to įvykio, tos dienos ryto, visai neprisimenanti. Visai ryto neprisimenanti. Tėtis su mama visą laiką buvo namie. Tėtis buvo neblaivus, kur gėrė nežinanti ir nemačiusi. Ryto nepamenanti, tai nuo 4-3 val. popiet girtas. Nepamenanti, ar buvo kur išėjęs. Supratusi, kad buvo neblaivus. Kada tėtis išgėrė nežinanti, nežinanti, ar gėrė namie. Tėtis dirba Marijampolėje įmonėj, jis važiuoja į užsienį. Iš užsienio grįžo prieš kokias 2 sav., grįžo dėl teisių. Tą dieną daugiau konfliktų ir neramumų prieš tą įvykį tarp tėtės ir mamos, ar buvo, negalinti pasakyti tiksliai. Anksčiau būdavo konfliktai, gal dažniausiai tėtis į juos įveldavo. Anksčiau konfliktų būdavo, bet nėra mačiusi ir girdėjusi, kad būtų kažkas daugiau. Tą dieną žaidusi krepšinį, gal 0,5 val., gal mažiau. Po krepšinio niekur nebuvo išėjusi, buvusi namie. Tą dieną, ar buvusi su tėčiu Maximoj neprisimenanti, neprisimenanti, ar tą dieną ar kitą dieną ruošiasi kepti šašlykus. Kažkurią dieną turėję, bet neprisimenanti, ar tą. Nebuvo, kad mama neleistų kepti šašlykų. Ją suerzino, buvusi savo kambarį, ir mama atėjusi pasakė, kad nenorėtų, kad ji su juo keptų šašlykus. Nenorėjo dėl to, kad jis negražiai jai apie mamą kalbėjo. Neprisimenanti, ar tai buvo tą dieną ar kitą. Tėvai skiriasi, norėtų, kad greičiau išsiskirtų. Gyvensianti su mama. Su tėčiu santykiai geri, viskas gerai, gerai bendraujanti. Po skyrybų bendrausianti su tėčiu. Su mama gyvensianti dėl to, kad tėtis išvažiuoja dažnai. Negalinti pasakyti su kuriuo ryšys artimesnis. Tėtis mamai už krūties ten paėmė. Mama buvo apsirengusi juoda maikute. Tą vietą mama jai rodė. Negalinti įvardinti kaip atrodė. Raudona, kaip ir mėlynė tokia. Tas mėlynes telefonu nufotografavusi, mama paprašė. Kai buvo iškviesta policija, neprisimenanti, ar tėtis buvo namuose, jai atrodo, kad buvo. Buvusi savo kambarį, kai atvažiavo policija, nežinantis, ar tėtis buvo. Jam atrodo, kad buvusi tik iki lango nuėjusi pažiūrėti, bet iš kambario neišėjusi. Po to įvykio tėtį pamačiusi tik kitą dieną, kai daiktus atvažiavo pasiimti (2 t., b. l. 95-96 ).
Be kaltinamojo parodymų, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis:
Protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 4 d. 20:15 val. A. B. pranešė, kad 19.30 val. namuose, virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus sutuoktinis A. B. panaudojo fizinį smurtą, t. y. be pateisinamos priežasties dešinės rankos delnu sugriebė už kairės krūties ir ją suspaudė. Suspaudęs už krūties pastūmė, dėl tokių A. B. veiksmų ji juto fizinį skausmą ( 1 t., b. l. 13-19);
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra, atlikta 2021-04-04 21:05---21:17 val.. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., vieno aukšto mūrinis namas. Teritorija yra uždara, aptverta. Namas į kiemo pusę turi priestatą. Priėjus prie namo priestato, matomos medinės durys su stiklais. Atidarius minėtas duris, patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje yra rudos spalvos medinės durys su stiklais. Atidarius minėtas duris, patenkama į virtuvę (tyrimui reikšminga vieta). Užėjus į virtuvę, kairėje pusėje stalas su kėdėmis, tiesiai prie sienos - virtuvinis komplektas su buitine technika, virtuvės kairėje pusėje yra praėjimas į kambarį. Virtuvėje kairėje pusėje už minėto stalo prie lango ant grindų matomos indo šukės. Detaliau apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų kurie turėtų tyrimui reikšmingos informacijos, nerasta, niekas nepaimta. Įvykio vieta ir aplink esanti teritorija nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, kurios būtų užfiksavę tyrimui reikšmingos informacijos (1 t., b. l. 23-31);
Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2021-04-05 00:03 val. pačiai sutikus, (duomenys neskelbtini), A. B. buvo apžiūrėta tos pačios lyties pareigūnės. Apžiūros metu užfiksuotos matomos kraujosruvos kairės pusės krūtyje ( 1 t., b. l. 58, 60-61);
Specialisto išvada Nr. G 126/2021(09), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai A. B. konstatuota kraujosruva ir nubrozdinimai kairės krūties srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukabriauniais ar aštrabriauniais daiktais, galimai 2021-04-04, ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. A. B. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti trimis poveikiais, esant bet kokioje padėtyje, galėjo būti padaryti suimant ranka bei sužalojant pirštų nagais. A. B. sužalojimų metu galėjo jausti fizinį skausmą ( 1 t., b. l. 85);
Specialisto išvada Nr. pG 348/2021 (09), kurioje nurodyta, kad A. B. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pati ( 1 t., b. l. 90);
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos pažymėjimu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai A. B. 2021-04-04 20:14 val. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 93);
ROIK duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad polis.policija duomenimis įvykio įregistravimo data ir laikas 2021-04-04 19 val. 53 min. Filmuota bodycam B0F1EC60A80A, B0F1EC5F6044. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas 2021-04-04 19:51 ( 1 t., b. l. 140-143);
Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus duomenimis, kad 2021-04-04 19:51:20 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. 8(duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 145);
Tarnybiniu pranešimu, kuriame pateikta BPC skambučio stenograma iš pateikto C. S. užfiksuoti duomenys: pokalbis fiksuotas 2021-04-04 19:51:20 val. Moteris: vyras girtas čia tampė ir vienu žodžiu čia, nu smurtauja ir... atsidūsta priekabiauja visą dieną, jisai visą dieną geria, dabar suėmęs už krūties tampė tikrai žiauriai. Pokalbio metu fone girdisi vyro balsas ir keiksmai ( 1 t., b. l. 147-148);
Apžiūros protokolu, kuriame 2021-05-06 apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Pirmojo pareigūno naudota tarnybinė nešiojama BODY Cam BOF1EC60A80A yra fiksuotas įvykis, kuris pateiktas skirtinguose vaizdo įrašuose. Šia kamera yra fiksuota 3 vaizdo failai. 2021_0404_200637_001 fiksuota, kaip policijos pareigūnas ateina į gyvenamąjį namą, teiraujasi ar čia buvo kviesta policija. Moteris ramiu tonu nurodė kvietimo priežastį. Moteris trumpai nupasakojo, kokie buvę ankstesni atvejai bei, kad šį kartą jai stipriai suėmė už krūties, kad net amo neteko. Moteris nurodė, kad ji dėl šio įvykio nori rašyti pareiškimą ir gauti siuntimą pas teismo ekspertus. Pareigūnams teiraujantis apie tai, kur šiuo metu yra moters vyras, moteris nurodė, kad ji bijojo, kad šis pabėgs iš namo, tai užrakino duris, tačiau vyras pabėgo per langą. Moteris išsakė savo nuogąstavimą, kad jos vyras gali būti greičiausiai pas kaimynus ir laukti kol išvyks policijos pareigūnai. Moteris dar kartą nurodė, kad vyras visą dieną prieš ją pirštais spragsėjo ir visaip visą dieną provokavo. Vienu metu jis vėl spragsėjo pirštais, kai ji buvo prie kriauklės. Ji tuo metu atsisuko į jį ir rankose laikydama lėkštę norėjo pagąsdinti, bet tuo metu jis griebė ją ir tempė tenai, dar nukrito puodukas. Moteris nurodė, kad vyras metė ją į lango pusę. Pareigūnas paklausė, ar jautė fizinė skausmą. Moteris atsakė, kad yra žymė, bei pridūrė, kad ji negalinti šiaip rodyti. Pareigūnas pasakė, kad nereikia jam nieko rodyti, o galės parodyti kolegei. Moteris patvirtino, kad tikrai yra likę žymės, parodė telefoną (eina suprasti, kad jame esančią nuotrauką). Moteris pareigūnams patvirtino dar kartą, kad jos vyras yra labai neblaivus. Pareigūnas pasitikslino, ar daugiau nėra asmenų. Moteris nurodė, kad namuose yra penkiolikmetė, kuri per krepšinį yra susižalojusi koją, bei kad ji nieko nematė. Duktė jau atėjo vėliau, kai moteris raudojo ir reikėjo raminti. Pareigūnas pasiūlė nueiti iki tarnybinio automobilio, kur bus supildyti dokumentai. 2021_0404_213928_002 fiksuoja, kaip policijos pareigūnas ateina į gyvenamojo namo nuosavą kiemą, ir su moterimi bendrauja, bei pastarosios teiraujasi, ar ši nemačiusi kaimyno. Moteris paaiškino, kad ryte kaimynas paskambino ir pasveikino su Šv.Velykomis, o daugiau ji šio nemačius ir nebendravusi. Moteris net pasiūlo užeiti ir patikrinti jos gyvenamąsias patalpas. Pareigūnas užeina ir apžiūrėjęs vėl išeina iš patalpos. Kameros fiksuota, kad moteris vilki chalatą. Dar pajuokauja, kad jie ne kaip atrodo. Policijos pareigūnas nuramina, kad viskas gerai, kad jiems reikėjo pasitikslinti informaciją bei paprašė ten gyvenančių asmenų duomenų, kuriuos pasižymėjo. 2021_0404_214818_003 fiksuoja, kaip policijos pareigūnas ateina į gyvenamojo namo nuosavą kiemą, kur namo duris atidaro moteris, o už jos stovi vyriškis. Pasiteiravus ar pas juos nėra A., jie nurodo, kad nėra. Policijos pareigūnui pasitikslinus, ar gali apžiūrėti, vyras pasako, kad galima. Moteris pradeda klausti, ar turi leidimą apžiūrai. Pareigūnas atsako, kad tik ką vyras davė sutikimą apžiūrai. Moteris ir vyras sugrįžta į namo vidų, o šiems iš paskos ateina policijos pareigūnai. Apžiūrėję namo vidų, ieškomo vyro nerado, po ko pasižymėjo namo savininkų duomenis. Pareigūnas pasitikslino ar pastarieji nežinantys, kur gali būti pareigūnų ieškomas žmogus, moteris nurodė, kad ji nežino ir išvis pirma kartą girdi, kad to vyro ieško. Moteris pasako, kad „ji dabar daro rodą, kad skirtis“. Antrojo pareigūno naudota tarnybinė nešiojama BODY Cam BOF1EC5F6044 yra fiksuotas įvykis, kuris pateiktas skirtinguose vaizdo įrašuose. Šia kamera yra fiksuota 4 vaizdo failai. 2021_0404_200633_001 fiksuojama kaip pareigūnas atvyksta į nuosavą gyvenamąjį namą, kur yra moteris kvietusi policijos pareigūnus. Pareigūnas teiraujasi kas čia nutiko, o moteris aiškina, kad tai besitęsiantis smurtas ir t. y. Visa ši situacija yra fiksuota kita pareigūno body cam kamera. 2021_0404_213605_002 fiksuojama kaip pareigūnas atlieka teritorijos ir joje esančių pastatų/patalpų apžiūrą siekiant patikrinti ar nėra ten vyriškio , dėl kurio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Patikrinimo metu niekas nesurasta. 2021_0404_213944_003 fiksuoja, kaip policijos pareigūnas ateina į gyvenamojo namo nuosavą kiemą, ir su moterimi bendrauja, kurios klausia ar ši nemačiusi kaimyno. Situacija fiksuota ta pati kaip ir kita pareigūno body cam kamera. 2021_0404_214827_004 fiksuoja, kaip policijos pareigūnas ateina į gyvenamojo namo nuosavą kiemą, kur namo duris atidaro moteris, o už jos stovi vyriškis. Pasiteiravus ar pas juos nėra A., jie nurodo, kad nėra. Situacija fiksuota ta pati kaip ir kita pareigūno body cam kamera ( 1 t., b. l. 150, 151-153);
Daiktų apžiūros protokolu, kuriame 2021-07-27 užfiksuota nukentėjusiosios A. B. el. paštu atsiųstos nuotraukos. 2021-07-27 14:22 iš A. B. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į tarnybinį paštą zavinta.uleviciene@policija.lt buvo persiųsta vaizdinė medžiaga, t. y. nuotraukos. Atlikta pateiktų nuotraukų apžiūra. Nustatyta, kad pirmojoje yra fiksuotas bendravimas vyko tarp telefono savininko ir "M.". Viršutinėje padaryto ekrano kopijos vaizde yra matyti fragmentas iš skelbimo apie parduodamą butą. Datos apie šį skelbimą nėra fiksuota. Po šiuo skelbimu yra matyti informacinis užrašas apie data ir laiką, t. y. "APR 4 AT 19:49", kas reiškia, kad fiksuota balandžio 4 d. bei nurodyta 19:49 val. Po šiuo įrašu yra patalpintos dvi nuotraukos, kuriose matyti, kad tai yra pati A. B. su jai padarytu sužalojimu kairės krūties srityje. Kitoje yra padarytas kairės krūties vaizdas iš arčiau. Po šiomis nuotraukomis yra suformuluotas klausimas "Kviest?". Šį įrašą galėjo parašyti pati A. B.. Po šiuo įrašu yra "M. " atsakymas "jo". Kitoje persiųstoje nuotraukoje yra fiksuota pati A. B. bei jos krūtinės vaizdas. Dešinės pusės krūtyje nepastebėta jokių paraudimų ar įbrėžimų, t. y. spalvos pakitimų. Kairės pusės krūtyje (vidinėje pusėje) matyti kitos spalvos nei visa krūtinė, t. y. tamsesnės spalvos paraudimai ir galimi nubrozdinimai tuose paraudimuose. Kitoje nuotraukoje fiksuota kairės pusės krūtis, tik vaizdas iš arčiau ( 1 t., b. l. 156-157, 159-161);
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021-05-05 raštu, kuriame nurodyta, kad 2021-04-08 teisme gautas A. B. ieškinys kaltinamajam dėl santraukos nutraukimo, pradėta byla Nr. e2-2616-831/2021 (1 t., b. l. 165);
Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktiniu disku su nepilnametės liudytojos M. B. apklausos vaizdo įrašu (1 t., b. l. 100 ); Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus prie pranešimo pateiktu CD su pokalbio garso įrašu ( 1 t., b. l. 146); kompaktiniu disku su policijos pareigūnų body kamerų įrašais (1 t., b. l. 150).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.
Šis nusikaltimas, kaip ir kiti smurtiniai nusikaltimai sveikatai, gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia (2017 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-227-557/2017; 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020). Ypač netiesioginės tyčios praktika yra išplėtota nužudymų bylose ( 2010 m. birželio 15 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2010 ir kt.). BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Toks psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais nustatomas įvertinus ne tik subjektyvius kaltininko parodymus, bet ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, kaltininko atliktus veiksmus ir kilusius padarinius, smurto intensyvumą ir stiprumą, jo lokalizaciją, panaudotas priemones, konflikto priežastį, eigą ir pan.).
A. B. kaltinamas tyčiniu nežymiu nukentėjusiosios A. B. sveikatos sutrikdymu – kraujosruvos ir nubrozdinimo kairės krūties srityje padarymu. Jo veiksmai kaltinime nurodomi tokie - jis tyčia dešinės rankos delnu sugriebė sutuoktinei A. B. už kairės krūties ir spausdamas pirštais stūmė tolyn nuo savęs.
Kaltinamasis A. B. viso baudžiamojo proceso metu iš esmės neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Teisiamajame posėdyje jis teigė, kad nukentėjusioji jį tą dieną provokavo, ji neleido eiti dukrai su juo kepti šašlykų, po to ją ištiko nervinis priepuolis, į jį metė lėkštę, kuri sudužo, po to skambino savo mamai, kuri jam liepė iškviesti policiją. Nurodė, kad jis jos net nelietė, nes jos sesuo I. ją vis ragino provokuoti jį, nežino iš kur pas ją sužalojimai, gal prisispaudė kur nors, ji išsigalvojo. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusioji ir jos šeima yra susitarę, tyčia jį apkalba, nes nukentėjusioji skiriasi ir nori jį išvyti iš namų. Siekdamas patikrinti įtariamojo parodymų teisminio nagrinėjimo metu patikimumą, teismas juos palygino su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-04 (2 t., b. l. 10-12). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat neigė atlikęs bet kokius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pripažino, kad buvo konfliktas, tačiau jai nieko nedarė, nes žinojo, kad jam bus kviečiama policija, nukentėjusioji nori jam pakenkti, gauti didesnę naudą skyrybų, yra konsultuojama giminaitės, dirbusios policijoje. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo kaltė yra pagrįsta ir įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, bylos rašytiniais duomenimis.
Nukentėjusioji A. B. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad iki minėto įvykio jau buvo jos ir kaltinamojo konfliktai, kviečiama policija, atliekami tyrimai, bei kalbama apie skyrybas, kas rodo, jog įvykio metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo blogi, konfliktiški, įtempti santykiai. Nukentėjusioji tvirtino, kad ji padavusi ieškinį skyryboms. Nukentėjusioji teigė, kad įvykio metu kaltinamasis buvo grįžęs iš užsienio, buvo neblaivus, ją įžeidinėjo, spragsėjo pirštais jai prieš veidą, ją erzino, po to jai atsisukus paėmė už krūties, nuo suspaudimo jutusi didelį skausmą, skaudėjo 3 savaites, prilietus buvo skausminga. Ji paneigė, kad sąmoningai provokavo kaltinamąjį. Teigė, kad sužalojimus ji pati jokiu būdu negalėjusi pasidaryti, ją jis sužalojo. Kad vyko konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, taip pat teisiamajame posėdyje patvirtino jų dukra M. B., teigusi, kad girdėjo šurmulį virtuvėje, kaip dužo lėkštė, atėjusi pamačiusi šukes, bei beverkiančią mamą, kuri jai sakė, kad tėtis jai suėmė už krūties.
Specialisto išvada neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryta kraujosruva ir nubrozdinimai kairės krūties srityse, kontaktuojant su kietais bukabriauniais ar aštrabriauniais daiktais, galimai 2021-04-04, ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; galėjo būti padaryti trimis poveikiais, esant bet kokioje padėtyje, galėjo būti padaryti suimant ranka bei sužalojant pirštų nagais; ji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 85). Nors vėliau surašytoje kitoje specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusioji šiuos sužalojimus galėjo pasidaryti pati (1 t., b. l. 90), tačiau tai jokiu būdu neįrodo, kad ji juos pati ir pasidarė, kadangi tiek pirma, tiek antra specialisto išvados yra tikėtinos, bei teismų praktikoje didžioje daugumoje atvejų tokios tikėtinos išvados ir būna, tik retais atvejais yra padaroma ne tikėtina išvada. Kaltinamasis padaryto sužalojimo ir neginčija, teigdamas, kad nežino kokiomis aplinkybėmis jis atsirado, jį galėjo pati pasidaryti nukentėjusioji. Specialisto išvada neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kad sužalojimas buvo padarytas 2021-04-04. Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad nukentėjusiosios kūno apžiūrą atlikusi policijos pareigūnė šiuos sužalojimus konstatavo 2021-04-05 00:03 val. ( 1 t., b. l. 58, 60-61). Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji policijos pareigūnus kvietė 2021-04-04 19:51:20 val., pokalbio metu nurodė, kad kaltinamasis suėmęs už krūties tampė, kas reiškia, jog sužalojimai jai turėjo būti jau padaryti ( 1 t., b. l. 147-148). L. M. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nukentėjusioji jai rodė vietą, kurioje kaltinamasis už krūties paėmė, buvo raudona, kaip ir mėlynė tokia, telefonu nufotografavusi nukentėjusiosios prašymu. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad iš liudytojos M. B. telefono nuotrauka su sužalojimu siųsta 2021-04-04 16:49 val., kas rodo, jog sužalojimas jau buvo prieš kviečiant policiją ( 1 t., b. l. 156-157, 159-161). Šiais rašytiniais įrodymai neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sužalota krūtis prieš policijos pareigūnų iškvietimą.
Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad su juo nukentėjusioji, jos mama ir sesuo siekia susidoroti melagingai apkaltindamos smurtu, tačiau šios jo prielaidos jis jokiais įrodymais nepagrindžia, to nepagrindžia ir byloje esantys įrodymai. Byloje yra nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus, kurie pradėti remiantis nukentėjusiosios pranešimais dėl kaltinamojo smurto prie ją, tačiau nei viename jų nekonstatuota, kad nukentėjusiosios pranešimai būtų melagingi (2 t., b. l. 38-49). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmame įvykyje kaltinamajam buvo nustatytas gana didelis girtumas – 2,30 promilių, kai tuo tarpu nukentėjusioji buvo visiškai blaivi. Priešingai, kaltinamasis yra nubaustas už melagingą pranešimą BPC dėl patirto sužalojimo, kurį jam neva padarė nukentėjusioji, tai jis atliko būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 34-35). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji buvo visiškai blaivi, o nukentėjusiosios ir liudytojos M. B. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo išgėręs, kas yra svarbi aplinkybė sprendžiant kaltinamojo kaltumo klausimą, kadangi visuotinai žinoma, kad žmogus, būdamas išgėręs, tampa agresyvesnis, emocingesnis, susilpnėja jo gebėjimas valdyti savo emocijas ir veiksmus. Didžioje daugumoje atvejų smurtiniai veiksmai šeimoje atliekami kaltininkui, arba abiem asmenims būnant neblaiviems. Taip pat dažnai smurtas šeimoje naudojamas esant blogiems sutuoktinių santykiams, kurie dar pablogėja sutuoktiniams ruošiantis skirtis arba vykstant skyrybų procesui. Todėl tas faktas, kad sutuoktinių santykiai buvo blogi, vyksta skyrybos, automatiškai nereiškia, kad nukentėjusiosios parodymai yra neteisingi, ji pati pasidarė sužalojimus ir siekia nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį. Teismo vertinimu nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymai, kad būtent ją sužalojo kaltinamasis, vien tik dėl to, kad vyksta skyrybų procesas, kadangi jos parodymai yra logiški, nuoseklūs, juos patvirtina tiek pats sužalojimo faktas, tiek liudytojų parodymai. Tai, kad ji tarėsi su savo artimais giminaičiais, ar kviesti policiją, rodė savo sužalojimus, yra logiška, kadangi ji buvo anksčiau kreipusis į policiją, ir ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, kadangi nebuvo likę sužalojimų žymių, todėl logiška, kad ji šiuo atveju kreipėsi į policiją, kadangi tokios žymės liko, nes kitu atveju jai nebuvo prasmės kreiptis į policiją, kadangi nėra pagrindo abejoti, kad vėl ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Kaip aukščiau paminėta, nėra jokių duomenų, kad ji nukentėjusioji susižalojo pati, išskyrus kaltinamojo nuomonę, nepagrįstą bylos duomenimis, bei jo keliamą sąmokslo versiją.
Teismui, įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, konflikto priežastį ir eigą, bei kaltinamojo veiksmų pobūdį, nekyla abejonės, kad tarpusavio konflikto metu kaltinamasis atlikdamas fizinio smurto veiksmus savo žmonos atžvilgiu, tyčia dešinės rankos delnu sugriebė sutuoktinei A. B. už kairės krūties ir spausdamas pirštais jai sukėlė fizinį skausmą, bei padarė kraujosruvas ir nubrozdinimus kairės krūties srityje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokios veikos nėra pagrindo pripažinti mažareikšme, kadangi nukentėjusiajai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, kuris nebuvo momentinis, o pasak nukentėjusiosios buvo stiprus, po to skaudėjo apie tris savaites prilietus, bet padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas.
Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad nukentėjusiajai A. B. smurtiniais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, tai padarė jos šeimos narys vyras kaltinamasis A. B., dėl ko padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jis pripažintinas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtina bausmė.
IV. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamasis A. B. padarė pirmą kartą vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Pagal savo pobūdį nusikaltimas yra mažiau pavojingesnis, nes padarytas vienu smurtiniu poveikiu į gyvybei nepavojingą kūno vietą. Yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 34-35). Darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 76). Jis neteistas, dirbantis. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, nors kaltinamasis neigia buvęs neblaivus, tačiau jo neblaivumo faktą patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos M. B. parodymai, bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, leidžiančios manyti, kad jo girtumas turėjo įtakos jos padarymui, dėl ko jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į paminėta, jam skirtina bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Bausmės terminas, atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas kaltinamojo padėtį gerinančias aplinkybes, nustatytinas 6 mėnesiams. Vietoje intensyvios priežiūros visu bausmės atlikimo laikotarpiu jam skirtini individualiai teismo parinkti įpareigojimai: tęsti darbą arba nedirbant užsiregistruoti užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 4 d. 4 p.); draudimas naudoti (vartoti) psichiką veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas (BK 48 str. 5 d. 4 p.). Taip pat jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - pareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. B. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. B. arčiau nei 100 m. atstumu visu laisvės apribojimo bausmės 6 mėnesių laikotarpiu (BK 67 str. 2 d, 8 p, 72¹ straipsnis). Teismo paskirta bausme, teismo draudimais ir įpareigojimais, baudžiamojo poveikio priemonėmis bus pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
V. Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji A. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį kaltinamajam A. B., kuriame prašo iš kaltinamojo priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodo, kad gyvenanti ir tebegyvenanti nuolatinėje įtampoje, patyrusi stresą ir baimę, fizinį skausmą, praradusi pasitikėjimą savimi, nes buvo nuolat žeminama. Dėl nuolatinių neigiamų dvasinių išgyvenimų susirgusi, jai diagnozuota depresija (F32.10. Vidutinio sunkumo depresijos epizodas), paskirtas medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 60). Teisminio nagrinėjimo metu ji pateikė papildomus dokumentus apie savo ligą, bei naudotus vaistus (2 t., b. l. 107-113).
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji savo ieškinį palaikė, bei teigė, kad buvo ant krūties mėlynė ir skaudėjo ilgą laiką kokias 3 savaites, prilietus skausminga buvo. Ji blogai miegojusi, negalėjusi dirbti. Ji kreipusis į psichiatrą, jai nustatė depresiją, atsiradusią tam tikrų įvykių pasekoje. Ji 2 val. užmieganti, 4 val. pabundanti. Dar ir dabar ji gerianti tuos vaistus, juos reikia gerti mažiausiai 6 mėnesius. Ji praradusi pasitikėjimą savimi, buvo nuolat žeminama. Jai diskomfortas buvo jau vien dėl skausmo. Skausmas truko apie tris savaites, nešiojant liemenėlę. Žiauriai skaudėjo pusantros savaitės, pas gydytojus nėjusi, nuo skausmo vartojau nalgesinforte. Pas gydytojus lankiusis reguliariai, ji birželio mėnesį jau būtų pradėjusi mažinti vaistus, bet pradėjusi mažinti tik rugpjūtį, po šito įvykio jai pasunkėjo sveikatos būklė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas objektyviai vertina, kad ieškovė nukentėjusioji A. B. neabejotinai nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus. Teismas nustatydamas konkrečioje byloje priteistinos neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne tik į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, bet ir vadovautis teismų praktika analogiškose bylose, kad nebūtų pažeistas teisingumo principas. Be to atsižvelgtina ir į atsakovo turtinę padėtį, jo veiksmų intensyvumą. Nukentėjusiajai buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas vienu veiksmu, jokie svetimi asmenys to nematė, sužalojimas nebuvo matomas išoriškai kitiems asmenims. Iš ieškovės ieškinio matyti, kad ji 2000 Eur neturtinės žalos iš atsakovo prašo ne tik už veiksmus nagrinėjamoje byloje, bet ir visus kitus jo galimai atliktus veiksmus prieš tai, todėl jau vien tai pagrindas yra mažinti ieškinio sumą, kadangi šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloj neturtinė žala gali būti priteista tik už tuos atsakovo veiksmus, už kuriuos jis buvo pripažintas kaltu. Be to ieškinio dydį ieškovė kildina iš jai nustatytos depresijos, tačiau teismas to nesieja su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, kadangi pati nukentėjusioji patvirtino, kad jai liga nustatyta daug anksčiau, t. y. 2021 m. pradžioje, o įvykis buvo balandžio mėn.. Nors nurodė, kad jos būklė pablogėjo po šio įvykio, tačiau tai patvirtinančių rašytinių dokumentų – gydytojų išrašų teismui nepateikė. Nors nurodė, kad žiauriai skaudėjo pusantros savaitės, tačiau teigė, kad pas gydytojus nėjusi, nuo skausmo vartojusi nalgesinforte, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė. Iš analogiškose bylose suformuotos teismų praktikos matyti, kad panašiose bylose priteisiamos kur kas mažesnės piniginės sumos nuo 150 iki 350 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka nei jai padarytos žalos realaus dydžio, nei įvykio aplinkybių, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintinas, iki 250 Eur., bei jai iš kaltinamojo priteistinas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.
VI. Kiti teismo sprendimai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (2 t., b. l. 18-19).
Daiktiniai įrodymai – kompaktinis diskas su nepilnametės liudytojos M. B. apklausos vaizdo įrašu (1 t., b. l. 100 ); bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus prie pranešimo pateiktas CD su pokalbio garso įrašu ( 1 t., b. l. 146); kompaktiniu diskas su policijos pareigūnų body kamerų įrašais (1 t., b. l. 150); paliktini saugoti byloje kaip bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
Pripažinti kaltinamąjį A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; vietoje intensyvios priežiūros paskiriant:
pareigą visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba nedirbant užsiregistruoti užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
draudimą visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu naudoti (vartoti) psichiką veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Skirti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 72¹ straipsnyje, pareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. B. arčiau nei 100 m. atstumu visu laisvės apribojimo bausmės 6 mėnesių laikotarpiu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos skyriuje dienos.
Nuteistajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.
Nuteistajam A. B. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalis); jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalis); už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, bei gali būti skirta bauda arba areštas.
Ieškovės A. B. ieškinį tenkinti iš dalies, bei jai iš atsakovo nuteistojo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 250 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Palikti daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais baudžiamosios bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.