Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TM Capital“ atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TM Capital“ ieškinį atsakovui A. J. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Varonis“ ir L. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas priimtinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio reikalavimų. Tokiu atveju teismas, priėmęs ieškinio reikalavimų atsisakymą, bylą nutraukia. Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

14. Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, turi būti nustatytos visos atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) žala; 3) priežastinis atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys; 4) nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

16. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

17. Ieškovė, prašydama priteisti 8 206,39 Eur žalos, patirtos buvusiam bendrovės vadovui neperdavus bankroto administratoriui UAB ,,TM Capital“ turėto turto dalies, atlyginimą, nurodo, kad buvo neperduotas toks įmonės turėtas turtas: kavos aparatas Philips Saeco Incanto HD8917/09, telefonas iPhone 6 Plus 64GB Space Gray, telefonas Samsung Galaxy S6 32, skersinio pjovimo staklės METAVO KGS 305M, polist. pjaustymo staklės, polist. pjaustymo staklės Alucutter, lazerinis rotacinis nivelyras LAR120G, orkaitė Bosch, akumuliatorinių įrankių komplentas, statybinė gervė su keliamuoju karučiu, biuro dokumentų spinta su stalu, stelažai ir pastoliai. Šio neperduoto turto vertė, ieškovės teigimu, laikytina tiesiogine bendrovės bei jos kreditorių patirta turtine žala. Grįsdama šio neperduoto turto turėjimo faktą ir jo vertę ieškovė remiasi UAB ,,TM Capital“ ilgalaikio turto sąrašu (t. 1, b. l. 34–35), pirminiais turto įsigijimo dokumentais (t. 3, b. l. 3–20), buvusios bendrovės buhalterės pasirašyto balanso duomenimis (t. 3, b. l. 21–22). Įvertinusi šiuos dokumentus, ieškovė teigia, jog nurodytas turtas buvo apskaitytas bendrovės buhalterijoje, tačiau bankroto administratoriui perduotas nebuvo, todėl prašo priteisti iš atsakovo bendrovės ilgalaikio turto sąraše nurodytą šio turto likutinę vertę.

20. Teismas pripažįsta, kad atsakovas pagrįstai teigia, jog buhalteriniuose dokumentuose nurodyta turto vertė ne visada atitinka realią turto rinkos vertę. Balanso duomenys neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Vien balanso duomenys ne visada atspindi realią įmonėje apskaityto turto rinkos vertę ir ne visada gali būti pakankamas pagrindas nustatyti žalos, kurį įmonė ar jos kreditoriai patyrė dėl turto praradimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

21. Kita vertus, finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus ir pan. Sudarydamos finansines ataskaitas, įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus vadovaudamosi bendraisiais apskaitos principais ir apskaitos standartais. Įmonės turtas yra įtraukiamas į apskaitą pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas turi būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015). Viena iš įstatyme įtvirtintų bendrovės vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Už šios pareigos nevykdymą vadovui taikytina civilinė atsakomybė, nes tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017). Sprendžiant ginčą dėl bendrovės vadovo atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ar neįtrauktą į apskaitą bendrovės turtą yra reikšminga nustatyti, ar vadovas laikėsi rūpestingumo pareigos. Vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą. Netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą, turto turėjimą ar jo vertę, įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotos bendrovės ilgalaikio turto kortelės; o ilgalaikio turto sąrašas ir balansas perduoti tokie, kokius administratorius turi: nepasirašytas ar pasirašytas buhalterės. Minėta, kad perduoti tokius dokumentus bankroto administratoriui buvo atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, pareiga. Nagrinėjamu atveju susidarius situacijai, kai bankroto administratoriui nebuvo perduotos ilgalaikio turto kortelės, o perduotas ilgalaikio turto sąrašas nepasirašytas vadovo, konstatuotina, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, todėl prisidėjo prie situacijos, kad sunkiau nustatyti įmonės turtą, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę ir jo rinkos vertę. Dėl to duomenų neapibrėžtumo rizika tenka pačiam atsakovui. Atsakovas, abejodamas savo paties vadovautos įmonės balanse fiksuotomis turto vertėmis, nepateikė jokių tokius duomenis galinčių paneigti įrodymų (CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į įrodymų visumą ir šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, remiasi esamais pateiktais dokumentais ir pripažįsta juos tinkamais negrąžinto įmonės turto buvimo faktui nustatyti ir vertei pagrįsti.

23. Pastebėtina ir tai, kad, kaip pagrįstai nurodė ieškovė teismo posėdžių metu, bendrovės bankroto administratoriui neperduoto turto vertės buvo nurodytos bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje. Atsakovas yra ne tik buvęs bendrovės vadovas, tačiau ir kreditorius BUAB ,,TM Capital“ bankroto byloje: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,TM Capital“ kreditorių sąrašas, tarp jų – ir 3 626,57 Eur pirmos eilės kreditoriaus A. J. B. finansinis reikalavimas (t. 1, b. l. 15-18). Būdamas kreditoriumi jis turėjo galimybę ir teisę ginčyti nurodytas neperduoto turto vertes, kurios buvo fiksuotos bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje (t. 1, b. l. 19–33; 23–24), tačiau šia teise nesinaudojo ir šį klausimą ėmė kelti tik nagrinėjamoje civilinėje byloje, t. y. bankroto administratoriui pateikus ieškinį dėl žalos atlyginimo.

24. Kitas klausimas, svarbus sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti žalą už bendrovei priklausiusio turto neperdavimą bankroto administratoriui, yra tokio neperduoto turto objektų sąrašo nustatymas. Atsakovas, ginčydamas ieškinio reikalavimus dėl neperduoto bankroto administratoriui turto vertės priteisimo, nurodė, kad bankroto administratoriui perdavė visą bendrovės turtą, kurį turėjo. Šių teiginių atsakovas papildomai neįrodinėjo, tik pateikė savo vertinimą, jog turtą galėjo pasisavinti buvę darbuotojai, su kuriais ėmė strigti atsiskaitymai įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais. Įvertinus bendrovės vadovo atsakomybę už įmonės turtą, šie teiginiai nėra pakankamas pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turėtą turtą. Iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų turinio, jo ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad atsakovas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuriais ginčytų ieškovės teiginius, jog, iškėlus bendrovei bankroto bylą, bankroto administratoriui nebuvo perduoti ieškovo nurodomi turto vienetai: skersinio pjovimo staklės METAVO KGS 305M (likutinė vertė 221,61 Eur), polist. pjaustymo staklės (likutinė vertė 212,46 Eur), polist. pjaustymo staklės Alucutter (likutinė vertė 260,39 Eur), lazerinis rotacinis nivelyras LAR120G (likutinė vertė 220,33 Eur), akumuliatorinių įrankių komplektas M18 BDD+M BID (likutinė vertė 162,63 Eur), statybinė gervė su keliamuoju karučiu (likutinė vertė 393,77 Eur), orkaitė Bosch HBA74R252E (likutinė vertė 137,23 Eur). Šių turto vienetų vertę, kaip minėta, ieškovė grindžia remdamasi UAB ,,TM Capital“ ilgalaikio turto sąrašu (t. 1, b. l. 34–35), balansu. Atsakovas įrodymų apie kitokią turto vertę nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovas neperdavė ieškovei nurodyto turto, todėl, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, iš atsakovo ieškovei priteistinas 1608,42 Eur turtinės žalos atlyginimas.

25. Atsakovas ginčija reikalavimą priteisti 279,82 Eur už bankroto administratoriui neperduotą kavos aparatą Philips Saeco Incanto HD8917/09, nurodydamas, kad šis kavos aparatas yra sugedęs ir neveikiantis. Teismas atmeta šį atsakovo argumentą, kaip neatleidžiantį atsakovo nuo prievolės perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą. Pagal turto apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, sugedęs ar nebenaudojamas įmonės turtas yra nustatyta tvarka nurašomas, arba toliau lieka įtrauktas į įmonės apskaitą ir, nepriklausomai nuo jo būklės ar funkcionalumo, turi būti perduodamas bankroto administratoriui su visu apskaitytu turtu. Šiuos teiginius patvirtino ir buvusi bendrovės UAB ,,TM Capital“ buhalterė, teismo posėdžio metu paaiškinusi, jog turtas buvo nurašomas teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant duomenų apie kavos aparato nurašymą ar kitokį teisėtą perdavimą, ieškovės reikalavimas priteisti kavos aparato likutinę vertę (279,82 Eur) iš atsakovo, kaip pažeidusio prievolę perduoti bendrovės turtą bankroto administratoriui, tenkintinas.

26. Atsakovas ginčija ieškovės reikalavimą priteisti 209,67 Eur neperduotų telefonų iPhone 6 Plus 64GB Space Gray (107,95 Eur) ir Samsung Galaxy S6 32 (101,72 Eur) likutinę vertę, nurodydamas, kad šie telefonai kartu su abonentų numeriais yra perrašyti tretiesiems asmenims pagal bankroto administratoriaus 2018 m. sausio 16 d. sutikimą. Iš atsakovo nurodomo 2018 m. sausio 16 d. sutikimo teksto matyti, kad juo BUAB ,,TM Capital“ bankroto administratorius sutinka dėl telefono abonentų perrašymo tretiesiems asmenims (t. 1, b. l. 65). Šiame dokumente nėra minimi telefonų aparatai, taip pat nenurodoma, jog abonentai (numeriai) būtų perleidžiami kartu su priskirtais telefonų aparatais. Iš telefonų aparatų pirminių įsigijimo dokumentų taip pat nėra matyti, kad jie būtų įsigyti kartu su abonentais (numeriais) ar su jais susieti (t. 3, b. l. 4, 5). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo reikalaujami grąžinti telefonų aparatai būtų perduoti kartu su abonentais, taip pat nepateikė įrodymų dėl bankroto administratoriaus sutikimo su telefonų aparatų perdavimu (CPK 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti bendrovės ilgalaikio turto sąraše apskaitytų, bet administratoriui neperduotų telefonų aparatų vertę, tenkintinas.

28. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4650,22 Eur žalos atlyginimą, kildinamą iš atsakovo neperduotų bendrovei priklausiusių stelažų ir pastolių apskaitytos vertės. Prašoma priteisti suma pagrįsta teismui pateiktais dokumentais: 2018 m. vasario 6 d. ilgalaikio turto sąrašas patvirtina, jog įmonės buhalterijoje fiksuota pastolių likutinė vertė pagal įmonės balansą buvo 10 837,61 Eur (t. 1, b. l. 34–35); 2018 m. vasario 20 d. priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovas bankroto administratoriui perdavė pastolių už 1 753,03 Eur (t. 1, b. l. 46–47), pastolių už 181,36 Eur grąžinta bylos nagrinėjimo metu ir šioje dalyje ieškovė reikalavimo atsisakė (t. 6, b. l. 147–148), o pastolių už 4 253 Eur galimai pagrobta, t. y. jie prarasti ne dėl atsakovo kaltės (t. 1, b. l. 66, 67, 70–74). Atsakovas, nesutikdamas su šia ieškinio reikalavimo dalimi, nurodė, kad dalis įmonei priklausiusių pastolių buvo pagrobta ir dėl jų praradimo nėra atsakovo kaltės. Teismas atmeta šiuos atsakovo teiginius kaip nepaneigiančius ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad nurodytus teiginius atsakovas grindė 2016 m. liepos 19 d. pareiškimu Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl galimos pastolių vagystės, civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje (nuostolis apie 2 000 Eur), 2017 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu apie ikiteisminio tyrimo sustabdymą, 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu sustabdyti ikiteisminį tyrimą (dėl 2 253 Eur turtinės žalos) (t. 1, b. l. 66, 67, 70–74). Kaip matyti iš ieškinio turinio ir iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžių metu, skaičiuojant ieškiniu prašomą priteisti sumą už neperduotus UAB ,,TM Capital“ priklausiusius pastolius, buvo atsižvelgta į atsakovo nurodomas aplinkybes dėl vykusių ikiteisminių tyrimų ir pateiktus dokumentus, todėl ši galimai pagrobtų pastolių vertė nėra prašoma priteisti iš atsakovo. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš ilgalaikio turto sąrašo nėra aišku, kaip nuspręsta, kurie pastoliai grąžinti, kurie pagrobti, ir kurie neperduoti, tačiau iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktų dokumentų – ilgalaikio turto sąrašo ir bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos – matyti, kad ilgalaikio turto sąraše nurodyti pastoliai buvo identifikuojami, kiek tai įmanoma, pagal nurodytus kiekius ir jų ypatybes (dydžius) (t. 1, b. l. 23), o nustatyti jų kiekiai atitiko dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad aiškus bendrovės turto apskaitos vedimas buvo atsakovo atsakomybė, teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimai yra pakankami pripažinti skaičiavimus pagrįstais, o atsakovas šių skaičiavimų ir pastolių identifikavimo pagrįstumo nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas šioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas.

29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta įrodytu, kad atsakovas neperdavė ieškovei UAB ,,TM Capital“ priklausiusio turto, kurio vertė – 6748,13 Eur (1608,42 Eur + 279,82 Eur + 209,67 Eur + 4650,22 Eur) (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti šią sumą iš atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, atsakingo už bendrovės turtą, jo apskaitą bei perdavimą bankroto administratoriui, tenkintinas.

30. Išvados dėl šioje dalyje priteistino žalos atlyginimo dydžio nepaneigia atsakovo argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu atsirado ir ieškovės buvo perimta tam tikro UAB ,,TM Capital“ priklausiusio turto, kuris nurodytas ieškovės atsisakyme nuo dalies ieškinio reikalavimų pateiktoje lentelėje (t. 6, b. l. 148). Atsakovo teigimu, iš trečiojo asmens buvo perimta daugiau UAB ,,TM Capital“ priklausiusio turto (ieškovės pateikto perimto turto sąrašo 10–15 pozicijos), todėl jį realizavus galės būti gaunamos pajamos ir priteistinos žalos dydis turėtų būti mažinamas. Teismo vertinimu, šis papildomai perimtas turtas neturi įtakos nagrinėjamam ieškinio reikalavimui bei jo apimčiai, nes, kaip matyti iš ieškinio ir pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo turinio, taip pat iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, iš atsakovo nebuvo reikalaujama priteisti žalos atlyginimą už nurodytas detales, esančias sąrašo 10–15 pozicijose. Dėl to jų perdavimo bankroto administratoriui ar jų vertės priteisimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl UAB ,,TM Capital“ negrąžinto iš UAB ,,Varonis“ nuomoto turto.

33. Šiame kontekste pabrėžtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę bei visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

34. Dėl negrąžintų UAB ,,Varonis“ pastolių kiekio. Ieškovė, skaičiuodama UAB ,,TM Capital“ nuomotų ir nuomotojui UAB ,,Varonis“ negrąžintų pastolių kiekį, iš esmės remiasi dviem esminiais dokumentais: UAB ,,TM Capital“ darbuotojo R. M. el. laišku UAB ,,Varonis“ persiųsta 2017 m. gegužės 9 d. pastolių inventorizacija (t. 2, b. l. 66–74) ir 2017 m. gegužės 12 d. abiejų bendrovių atstovų pasirašytu pastolių priėmimo-perdavimo aktu (t. 2, b. l. 76–77). Ieškovės teigimu, inventorizuoti buvo visi UAB ,,Varonis“ išnuomoti pastoliai (tiek sumontuoti, tiek nesumontuoti), o priėmimo-perdavimo akte fiksuoti nuomotojui grąžinti pastoliai, todėl šių dydžių skirtumas ir yra nuomotojui negrąžintų pastolių kiekis. Tokiu pat būdu skaičiuodamas negrąžintų pastolių dydį nustatė ir nuomotojas UAB ,,Varonis“, nes jo bankroto administratoriui pateiktame 2018 m. rugsėjo 5 d. negrąžintų detalių sąraše nurodyti negrąžinti pastolių kiekiai atitinka apskaičiuotus ieškovės nurodytų būdu ir su jais sutampa (t. 1, b. l. 41). Atsakovas, nesutikdamas su taip apskaičiuotu negrąžintų pastolių kiekiu, nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB ,,Varonis“ neteisingai aiškino inventorizacijos akto turinį ir neatsižvelgė į tai, kad, kaip patvirtino liudytojai L. K. ir R. M., UAB ,,Varonis“ po inventorizacijos išsivežė visus nesumontuotus pastolius (inventorizacijos el. laiško lentelės paskutinė grafa). Dėl to realiai negrąžintų pastolių yra mažiau, nei nurodo ieškovė ir nuomotojas UAB ,,Varonis“. Taigi, nagrinėjamu atveju abi šalys pripažįsta buvus šalių atstovų suderintą nuomotų pastolių inventorizacijos aktą, kuriame fiksuotas išduotų, sumontuotų ir nesumontuotų detalių kiekis, tačiau šalys skirtingai aiškina faktines aplinkybes, susijusias su pastolių išvežimu po šio inventorizavimo akto sudarymo – ieškovės teigimu, išvežti tik 2017 m. gegužės 12 d. akte nurodyti pastoliai, atsakovo teigimu – UAB ,,Varonis“ išsivežė visus nesumontuotus pastolius.

35. Teismo vertinimu, sisteminė bylos medžiagos, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų analizė leidžia pripažinti, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtinas ieškovės ir UAB ,,Varonis“ pateikiamas faktinės situacijos aiškinimas (CPK 185 straipsnis). Byloje esantys UAB ,,TM Capital“ raštai ir nuomotojui UAB ,,Varonis“ siųstas el. laiškas patvirtina, kad, kilus šalių nesutarimų dėl perduotų-grąžintų pastolių kiekių, buvo sutarta atlikti nuomotų pastolių inventorizaciją, kurios atlikimą inicijavo UAB ,,TM Capital“ (t. 1, b. l. 110, 111, 112). 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti buvę UAB ,,TM Capital“ darbuotojai L. K., R. M. ir A. M., taip pat trečiojo asmens UAB ,,Varonis“ darbuotojas M. V. 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje patvirtino, kad 2017 m. gegužės pradžioje (2017 m. gegužės 9 d.), dalyvaujant nuomotojo UAB ,,Varonis“ ir nuomininko UAB ,,TM Capital“ atstovams vyko išnuomotų ir nuomininkui perduotų pastolių inventorizacija. Atliktą pastolių inventorizaciją ir jos rezultatus patvirtina UAB ,,TM Capital“ darbuotojo R. M. sudaryta lentelė, kuri el. paštu siųsta suderinti UAB ,,Varonis“ (t. 2, b. l. 66–74; 155–163). Nors byloje nėra duomenų, kad nuomotojas UAB ,,Varonis“ būtų pasirašęs šiuos duomenis kaip suderintus, tačiau 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu liudytojas UAB ,,Varonis“ direktoriaus pavaduotojas M. V. patvirtino, jog laiške pastoliai suskaičiuoti teisingai, atitiko faktinę situaciją ir abi šalys dėl to sutarė. Taip pat visi nurodyti liudytojai patvirtino, kad po atliktos inventorizacijos UAB ,,Varonis“ išsivežė pastolių. Apklausti UAB ,,TM Capital“ darbuotojai prisiminė, jog nuomotojas išsivežė ne tik jam priklausiusius pastolius, todėl, jam atvažiavus krauti pastolių dar kartą, jis į objektą nebebuvo įleistas. Šiai bylai, sprendžiant UAB ,,Varonis“ priklausiusių pastolių grąžinimo klausimą, reikšminga yra tai, kad inventorizaciją atlikę ir vėliau pastolių perdavime dalyvavę abiejų šalių atstovai patvirtino, jog išvežti UAB ,,Varonis“ pastoliai buvo apskaityti 2017 m. gegužės 12 d. pastolių priėmimo-perdavimo akte (t. 2, b. l. 76-77): buvęs UAB ,,TM Capital“ darbuotojas liudytojas R. M. patvirtino, kad UAB ,,Varonis“ iš objekto pasiimti pastoliai buvo fiksuoti 2017 m. gegužės 12 d. ,,grąžinimo akte“, o UAB ,,Varonis“ darbuotojas liudytojas M. V. 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu tiesiogiai nurodė, jog atsiimant UAB ,,Varonis“ pastolius po inventorizacijos buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriame ir nurodytas realiai išsivežtas turtas, t. y. išvežti detalių kiekiai fiksuoti priėmimo-perdavimo akte, o ne el. laiške dėl inventorizacijos.

36. Pažymėtina, kad atsakovo nurodyti liudytojų parodymai nepatvirtina, jog buvo išvežti visi UAB ,,TM Capital“ nuomoti ir nesumontuoti pastoliai, nes liudytojai pasakojo tik apie vieną iš dviejų objektų, kuriuose nuomoti pastoliai naudoti, o iš inventorizacijos akto matyti, jog pastoliai skaičiuoti dviejuose objektuose. Be to, UAB ,,Varonis“ elgesys, kai jis buvo atvykęs vežti pastolių antrą kartą ir, liudytojų parodymais, nebuvo įleistas į objektą, patvirtina, jog, UAB ,,Varonis“ vertinimu, visi jam priklausę pastoliai dar nebuvo grąžinti. Pagal atsakovo pateikiamą faktinės situacijos aiškinimą, nėra aiški 2017 m. gegužės 12 d. pastolių priėmimo-perdavimo akto paskirtis ir reikšmė. Be to, pagal šalių sudarytos 2014 m. rugsėjo 18 d. ilgalaikės pastolių nuomos sutarties Nr. 2014.09.18/1 8 punktą, neatskiriama sutarties dalis turėjo būti priėmimo-perdavimo aktai, kurie pridedami kiekvienam pastolių elementų judėjimo atvejui atskirai. Dėl to atsakovo pateikiamas faktinės situacijos aiškinimas, kai, pasak atsakovo, UAB ,,Varonis“ išsivežtų pastolių skaičius fiksuojamas inventorizacijos akte (t. y. prielaida, jog išvežti visi nesumontuoti pastoliai), reikštų, kad šalys nesilaikė sutartyje nustatytos sąlygos dėl priėmimo-perdavimo aktų sudarymo. Tuo tarpu pagal ieškovės pateiktą aiškinimą – toks aktas buvo sudarytas ir jis buvo abiejų šalių suderintas bei pasirašytas 2017 m. gegužės 12 d.

37. Įvertintus tai, jog nuomotojas ir nuomininkas patvirtino sutinkantys dėl inventorizacijos teisingumo, o 2017 m. gegužės 12 d. akte patys pripažino ir atsakingų asmenų parašais patvirtino grąžintų pastolių skaičių, visi į bylą pateikti ilgalaikės pastolių nuomos sutarties vykdymo metu sudaryti pastolių priėmimo-perdavimo aktai netenka aktualumo. Priėmimo-perdavimo aktai sudaryti nuolat, dėl įvairių objektų, ir patvirtina nuolatinį nuomoto turto judėjimą. Tuo tarpu nurodytais konkrečiais dokumentais situacija šalių sutarimu fiksuota tam tikru momentu ir tampa pagrįstu atskaitos tašku vertinant turto buvimo vietą nurodytu momentu. Be to, šalių poreikis atlikti inventorizaciją patvirtina, kad sudarytų priėmimo-perdavimo aktų pagrindu abiejų sutarties šalių atlikti skaičiavimai išsiskyrė, todėl buvo būtina inventorizacija, kuri ir atlikta. Dėl to vien priėmimo-perdavimo aktų pagrindu pateikiami skaičiavimai taip pat gali būti klaidinantys.

38. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs įrodymų visumą, teismas laiko nustatytu, kad nagrinėjamu atveju nuomotojas UAB ,,Varonis“ ir nuomininkas UAB ,,TM Capital“ 2017 m. gegužės 9 d. atliko nuomotų pastolių inventorizaciją, o 2017 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo akte fiksavo UAB ,,Varonis“ perimtų pastolių skaičių. Dėl to ieškovės pateikiamas negrąžintų UAB ,,Varonis“ pastolių kiekio skaičiavimas pagal šiuos dokumentus laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu realią faktinę situaciją (CPK 185 straipsnis). Atsakovo nurodyti argumentai šios išvados nepaneigia (CPK 178 straipsnis).

42. Nurodytos išvados nepaneigia ir atsakovo nurodyti argumentai, susiję su nuomotų pastolių nusidėvėjimu bei naujų pastolių verte. Minėta, kad pagal ilgalaikę pastolių nuomos sutartį perduotas turtas buvo įvertintas šalių susitarimu priėmimo-perdavimo aktuose ir atsakovas šių verčių neginčijo. Liudytojas M. V. nurodė, jog dalis bendrovei nuomotų pastolių buvo nauji, o UAB ,,Varonis“ rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad pastoliai realiai nesidėvi, nebent yra mechaniškai sulaužomi, t. y. jų rinkos vertė artima naujų įsigijimo kainai, nes pastoliai, jei nesugadinti, gali būti naudojami labai ilgai. Dėl to klientai, išsinuomodami iš įmonės elementus, įsipareigoja juos atlyginti atkuriamąja verte, kuri yra nurodyta priėmimo-pardavimo aktuose.

43. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu dėtos maksimalios pastangos išreikalauti duomenis iš UAB ,,Varonis“ apie nuomoto turto įsigijimo kainą, įsigijimo pirminius dokumentus, nusidėvėjimo skaičiavimą, likutinę vertę ir pan.: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. ir 2019 m. liepos 10 d. nutartimis UAB ,,Varonis“ vadovui skirtos baudos už teismo įpareigojimų atvykti į teismo posėdį ir pateikti rašytinius įrodymus nevykdymą (t. 3, b. l. 150–151; 198–200); Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi išdavė atsakovo atstovui teismo liudijimą, suteikiantį jam teisę iš UAB ,,Varonis“ gauti rašytinius įrodymus (t. 5, b. l. 103–104). UAB ,,Varonis“ šių duomenų nepateikė, nurodydamas, kad tai nėra aktualu, nes nuomojamo turto vertė yra įtvirtinama šalių susitarimu priėmimo-perdavimo aktuose, o pačios detalės dėl savo pobūdžio iš esmės nesidėvi ir gali būti naudojamos labai ilgai. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, į šalių sutartinius įsipareigojimus ir nuomotojo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai negrąžinto turto vertę nustatė remdamasi priėmimo-perdavimo aktais, o atsakovas nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą abejoti tokia pozicija (CPK 178 straipsnis).

44. Pažymėtina, kad atsakovas nuomoto turto vertės, nurodytos priėmimo-perdavimo aktuose, neginčijo nei pastolių nuomos sutarties vykdymo metu, nei UAB ,,Varonis“ pateikus finansinį reikalavimą BUAB ,,TM Capital“ bankroto byloje. Atmestini atsakovo teiginiai, kad ieškovė UAB ,,Varonis“ kreditorinį reikalavimą bankroto byloje patvirtino jo netikrinusi, nes į bylą pateikti el. susirašinėjimo laiškai, kuriuose matyti, jog bankroto administratorius gilinosi į UAB ,,Varonis“ pateiktus dokumentus, prašė juos tikslinti ir reikalavimą tvirtinti teikė įsitikinęs jo pagrįstumu (pvz., t. 2, b. l. 78–88).

45. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, susijusias su nuomotojui negrąžintų pastolių ir jų detalių kiekiu bei verte, teismas tenkina ieškovės reikalavimą priteisti 13 609,24 Eur Eur turtinės žalos atlyginimą už UAB ,,Varonis“ perduotus ir UAB ,,TM Capital“ negrąžintus pastolius.

46. Dėl negrąžintų tvoros elementų. Situacija dėl tvoros elementų nuomos šiek tiek kitokia, nes dėl tvoros detalių perdavimo nebuvo sudaryto abiejų šalių suderinto inventorizacijos akto. Dėl to vieninteliai byloje esantys įrodymai, patvirtinantys UAB ,,TM Capital“ perduotų ir bendrovės grąžintų tvorų elementų kiekius, yra mobilios tvoros priėmimo-perdavimo aktai (t. 2, b. l. 53-64; t. 4, b. l. 133–152, 154–161). Įvertinus byloje pateiktus šiuos tvoros elementų priėmimo-perdavimo aktus, nustatyta, kad buvo perduota 300 toros rėmų, 300 tvoros blokų ir 290 tvoros jungčių; grąžinta – 226 tvoros rėmai, 242 tvoros blokai ir 163 tvoros jungtys. Taigi, byloje esantys pirminiai, abiejų šalių atstovų pasirašyti dokumentai patvirtina, kad iš viso UAB ,,Varonis“ nebuvo grąžinta 74 tvoros rėmai, 58 tvoros blokai ir 127 tvoros jungtys. Kaip matyti, šie skaičiavimai iš esmės atitinka ir ieškovės pateiktoje negrąžintų tvorų elementų skaičiavimo lentelėje nurodytus skaičius, suvestus pagal bankroto administratoriui pateiktus priėmimo-perdavimo aktus (t. 2, b. l. 52). Netikslumas atsirado tik klaidingai įvedant 2015 m. spalio 21 d. mobilios tvoros priėmimo-perdavimo akto duomenis: lentelėje nurodoma, kad grąžinta 14 tvoros jungčių, nors iš priėmimo-perdavimo akto matyti, jog grąžinta 17 tvoros jungčių. Atsakovas papildomai pateikė tvoros elementų priėmimo-perdavimo aktų (t. 2, b. l. 140–145). Iš šių aktų datų ir turinio matyti, kad visi, išskyrus 2015 m. rugpjūčio 28 d. aktą (t. 2, b. l. 142), buvo pateikti bankroto administratoriui ir įtraukti į skaičiavimus. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys bylos medžiagos atsakovo teiginiai, jog pagal pateiktus priėmimo-perdavimo aktus suskaičiuotų tvoros elementų grąžinta daugiau nei perduota. Nėra aišku, kuo atsakovas grindžia teiginį, jog negrąžinta tik tvoros jungčių už 70 Eur (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. aktas, patvirtinantis tvoros segmentų grąžinimą nuomotojui, nebuvo įvertintas, šiame akte fiksuotais grąžintų detalių dydžiais mažintinas UAB ,,TM Capital“ suskaičiuotas negrąžintų tvoros detalių kiekis. Taip pat, ieškovės pateiktame dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo pareiškime patvirtinama, kad bylos nagrinėjimo metu buvo rasti ir grąžinti dar 17 tvoros rėmų ir 17 tvoros blokų (t. 6, b. l. 147–148). Įvertinus visus duomenis, konstatuotina, kad nuomotojui UAB ,,Varonis“ nuomininkas UAB ,,TM Capital“ negrąžino 51 tvoros rėmų, 35 tvoros blokų ir 121 tvoros jungties. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus dėl negrąžintų detalių vertės nustatymo pagal šalių pasirašytus priėmimo-perdavimo aktus, ieškovei iš atsakovo priteistinas 3475,74 Eur ((51x47,61)+(35x10,01)+(121x5,75)) žalos atlyginimas už negrąžintus minėtus tvoros elementus.

47. Dėl PVM įtraukimo į skaičiuojamą negrąžintų detalių vertę. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės ir UAB ,,Varonis“ pateiktu negrąžinto nuomoto turto vertės apskaičiavimu, nurodė, kad negrąžinto turto vertė nepagrįstai skaičiuojama į prašomą priteisti sumą įtraukiant ir PVM. Teismo vertinimu, šie atsakovo teiginiai pagrįsti, nes PVM mokėjimo mechanizmas lemia, jog šio mokesčio mokėtojui, esant sąlygoms, ši suma yra grąžinama. Dėl to tai yra mokesčių mokėtojo ir mokesčius renkančios valstybės santykių dalis. Atsižvelgiant į tai, PVM negali būti laikomas žala už prarastą turtą. Šią išvadą patvirtinta ir ginčo pastolių bei tvoros elementų priėmimo-perdavimo aktai, iš kurių matyti, kad detalių vertė skaičiuota ir nurodyta be PVM. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas skaičiuojant priteistiną žalos atlyginimo dydį įskaičiuoti ir PVM, atmestinas ir ieškovei priteistinas žalos atlyginimo dydis mažintinas įtraukta PVM suma.

48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai, t. y. atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, neperdavė bankroto administratoriui dalies bendrovės turto ir negrąžino nuomotojo perduotų pastolių bei detalių, kas lėmė nuomotojo finansinio reikalavimo patvirtinimą bankroto byloje; 2) žala, t. y. įmonė neteko turto ir jai reiškiamas UAB ,,Varonis“ finansinis reikalavimas bankroto byloje; 3) priežastinis atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys; 4) nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę žalos įmonei padarymą, nagrinėjamu atveju negali būti laikomi susijusiais su įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, kurią konstatavus galimas teisinės atsakomybės netaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo nustatyto dydžio turtinės žalos atlyginimą – 23 833,11 Eur (6748,13 Eur + 13 609,24 Eur + 3475,74 Eur).

Dėl procesinių palūkanų

49. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 26 448,19 Eur žalai atlyginti, o, patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei yra priteisiama 23 833,11 Eur Eur, t. y. patenkinta apie 90 procentų ieškinio. Proporcingai paskirstytinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovė prašė priteisti 1470 Eur teisinėms paslaugoms turėtoms išlaidoms atlyginti (t. 3, b. l. 185, 186), todėl, atsižvelgiant į patenkintą reikalavimo dalį, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteisiama 1323 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovas prašė priteisti 2041,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 96,80 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą; pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (t. 2, b. l. 168–170; t. 3, b. l. 37, 191–193; t. 6, b. l. 133). Atsižvelgiant į atmestą ieškinio reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteisiama 213,87 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis). Įskaičius šias šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1109,13 Eur (1323 – 213,87) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

52. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, o patenkinta 90 proc. ieškinio, valstybei iš atsakovo priteistina 535,50 Eur žyminio mokesčio (595 x 90 proc.).

53. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 69,91 Eur. Bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš šalių valstybei proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą yra atleista įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 90 proc. ieškinio, iš atsakovo valstybei priteistina 62,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti (CPK 92, 96 straipsniai). Iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 598,42 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei BUAB ,,TM Capital“ (j. a. k. 302620088), atstovaujamai bankroto administratoriaus Kosto Urbono., iš atsakovo A. J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 23 833,11 Eur (dvidešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus 11 ct) žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23 833,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei BUAB ,,TM Capital“ (j. a. k. 302620088), atstovaujamai bankroto administratoriaus Kosto Urbono iš atsakovo A. J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1109,13 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devynis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 598,42 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 42 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Priimti ieškinio dalies dėl 4279,40 Eur žalos atlyginimo priteisimo atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.