Šiaulių apygardos teismo nutartis

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu priėmė dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą, ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB ,,TM Capital“ iš atsakovo A. J. B.23 833,11 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Dėl bankroto administratoriui neperduoto BUAB ,,TM Capital“ turto teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ilgalaikio turto sąrašas yra nepasirašytas, balansas pasirašytas tik bendrovės buhalterės, be to, nėra aišku, kas šiuos dokumentus elektroniniu paštu persiuntė bankroto administratoriui, nes atsakovas bendrovės elektroniniu paštu jau nebesinaudojo. Teismas sprendė, jog ieškovės nurodomas UAB ,,TM Capital“ ilgalaikio turto sąrašas ir balansas buvo perduoti bankroto administratoriui, o pareigą perduoti bendrovės dokumentus bankroto administratoriui pagal galiojusį teisinį reglamentavimą turėjo būtent atsakovas kaip bendrovės buvęs vadovas. Liudytoja apklausta buvusi UAB ,,TM Capital“ buhalterė (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nurodė, kad dokumentų perdavimu bankroto administratoriui rūpinosi bendrovės vadovas, ir negalėjo paaiškinti, kodėl perduotas balansas nebuvo pasirašytas įmonės vadovo. Ji taip pat patvirtino, kad tiek balansas, tiek ilgalaikio turto sąrašas buvo sudaryti pirminių dokumentų pagrindu, juose fiksuotas įmonės realiai turėtas turtas, o pateiktas ilgalaikio turto sąrašas yra dokumentas iš kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos. Teismas nurodė, jog atsakovo teiginius, kad jis nesinaudojo bendrovės elektroniniu paštu, paneigia bylos medžiagoje esantis UAB ,,TM Capital“ vardu rašytas ir paties atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas iš bendrovės elektroninio pašto siųstas elektroninis laiškas, kuriame teikiami paaiškinimai dėl neperduoto bendrovės turto. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ilgalaikio turto sąrašas buvo tinkamas, ir kad jame nurodytas turtas buvo bendrovės įsigytas. Dėl to teismas laikė, kad ieškovės nurodyti dokumentai, kuriais ji įrodinėja įmonei neperduoto turto kiekį ir vertę, yra tinkami įrodymai, vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

7. Teismas, nagrinėjamu atveju susidarius situacijai, kai bankroto administratoriui nebuvo perduotos ilgalaikio turto kortelės, o perduotas ilgalaikio turto sąrašas nepasirašytas vadovo, konstatavo, jog atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, todėl prisidėjo prie situacijos, kad sunkiau nustatyti įmonės turtą, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę ir jo rinkos vertę. Dėl to duomenų neapibrėžtumo rizika tenka pačiam atsakovui. Atsakovas, abejodamas savo paties vadovautos įmonės balanse fiksuotomis turto vertėmis, nepateikė jokių tokius duomenis galinčių paneigti įrodymų. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą ir šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, rėmėsi esamais pateiktais dokumentais ir pripažino juos tinkamais negrąžinto įmonės turto buvimo faktui nustatyti ir vertei pagrįsti.

8. Teismas pažymėjo, kad bendrovės bankroto administratoriui neperduoto turto vertės buvo nurodytos bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje. Atsakovas yra ne tik buvęs bendrovės vadovas, tačiau ir kreditorius BUAB ,,TM Capital“ bankroto byloje: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,TM Capital“ kreditorių sąrašas, tarp jų – ir 3 626,57 Eur pirmos eilės kreditoriaus A. J. B. finansinis reikalavimas. Būdamas kreditoriumi, jis turėjo galimybę ir teisę ginčyti nurodytas neperduoto turto vertes, kurios buvo fiksuotos bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje, tačiau šia teise nesinaudojo ir šį klausimą ėmė kelti tik nagrinėjamoje civilinėje byloje.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas, ginčydamas ieškinio reikalavimus dėl neperduoto bankroto administratoriui turto vertės priteisimo, savo teiginių, jog bankroto administratoriui perdavė visą bendrovės turtą, kurį turėjo, papildomai neįrodinėjo, tik pateikė savo vertinimą, jog turtą galėjo pasisavinti buvę darbuotojai, su kuriais ėmė strigti atsiskaitymai įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais. Įvertinęs bendrovės vadovo atsakomybę už įmonės turtą, teismas sprendė, jog šie teiginiai nėra pakankamas pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turėtą turtą. Atsakovas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuriais ginčytų ieškovės teiginius, jog, iškėlus bendrovei bankroto bylą, bankroto administratoriui nebuvo perduoti ieškovo nurodomi turto vienetai: skersinio pjovimo staklės METAVO KGS 305M (likutinė vertė 221,61 Eur), polist. pjaustymo staklės (likutinė vertė 212,46 Eur), polist. pjaustymo staklės Alucutter (likutinė vertė 260,39 Eur), lazerinis rotacinis nivelyras LAR120G (likutinė vertė 220,33 Eur), akumuliatorinių įrankių komplektas M18 BDD+M BID (likutinė vertė 162,63 Eur), statybinė gervė su keliamuoju karučiu (likutinė vertė 393,77 Eur), orkaitė Bosch HBA74R252E (likutinė vertė 137,23 Eur). Šių turto vienetų vertę ieškovė grindžia remdamasi UAB ,,TM Capital“ ilgalaikio turto sąrašu, balansu, atsakovas įrodymų apie kitokią turto vertę nepateikė. Todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad atsakovas neperdavė ieškovei nurodyto turto.

10. Teismas, atmesdamas atsakovo argumentą, jog bankroto administratoriui neperduotas kavos aparatas Philips Saeco Incanto HD8917/09 yra sugedęs ir neveikiantis, kaip neatleidžiantį atsakovo nuo prievolės perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, nurodė, kad pagal turto apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, sugedęs ar nebenaudojamas įmonės turtas nustatyta tvarka yra nurašomas arba toliau lieka įtrauktas į įmonės apskaitą ir, nepriklausomai nuo jo būklės ar funkcionalumo, turi būti perduodamas bankroto administratoriui su visu apskaitytu turtu. Šiuos teiginius patvirtino ir buvusi bendrovės UAB ,,TM Capital“ buhalterė, teismo posėdžio metu paaiškinusi, jog turtas buvo nurašomas teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant duomenų apie kavos aparato nurašymą ar kitokį teisėtą perdavimą, teismas ieškovės reikalavimą priteisti kavos aparato likutinę vertę (279,82 Eur) iš atsakovo, kaip pažeidusio prievolę perduoti bendrovės turtą bankroto administratoriui, tenkino.

11. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad neperduoti telefonai iPhone 6 Plus 64GB Space Gray ir Samsung Galaxy S6 32 kartu su abonentų numeriais yra perrašyti tretiesiems asmenims pagal bankroto administratoriaus 2018 m. sausio 16 d. sutikimą. Teismas nurodė, kad iš 2018 m. sausio 16 d. sutikimo teksto matyti, kad juo bankroto administratorius sutinka dėl telefono abonentų perrašymo tretiesiems asmenims. Šiame dokumente nėra minimi telefonų aparatai, taip pat nenurodoma, jog abonentai (numeriai) būtų perleidžiami kartu su priskirtais telefonų aparatais. Iš telefonų aparatų pirminių įsigijimo dokumentų taip pat nėra matyti, kad jie būtų įsigyti kartu su abonentais (numeriais) ar su jais susieti. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovo reikalaujami grąžinti telefonų aparatai būtų perduoti kartu su abonentais, taip pat nepateikė įrodymų dėl bankroto administratoriaus sutikimo su telefonų aparatų perdavimu.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė teismui 2018 m. sausio 25 d. priėmimo-pardavimo aktą, kuriame nurodyta ir bankroto administratoriaus atstovo (gavėjo) parašu patvirtinta, jog tarp kito turto perduodama ir ,,ofisinė“ dokumentų spinta, perdavimo data – 2018 m. vasario 25 d. Taip pat ir iš bankroto administratoriaus sudaryto turto sąrašo veiklos ataskaitoje matyti, kad perduoti ir perimti turto objektai nurodomi skirtingai, t. y. prie neperduotų yra žyma ,,neperduota“, o prie nurodytos ginčo spintos – žyma ,,neperimta“. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas neperdavė ieškovei nurodytų baldų. Dėl to ieškinio reikalavimą priteisti nurodyto turto vertę kaip žalos atlyginimą neperdavus turto teismas atmetė.

13. Teismas nurodė, kad prašoma priteisti 4 650,22 Eur apskaitytos vertės suma už atsakovo neperduotus bendrovei priklausiusius stelažus ir pastolius, pagrįsta teismui pateiktais dokumentais: 2018 m. vasario 6 d. ilgalaikio turto sąrašas patvirtina, jog įmonės buhalterijoje fiksuota pastolių likutinė vertė pagal įmonės balansą buvo 10 837,61 Eur; 2018 m. vasario 20 d. priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovas bankroto administratoriui perdavė pastolių už 1 753,03 Eur, pastolių už 181,36 Eur grąžinta bylos nagrinėjimo metu ir šioje dalyje ieškovė reikalavimo atsisakė, o pastolių už 4 253 Eur galimai pagrobta, t. y. jie prarasti ne dėl atsakovo kaltės. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad dalis įmonei priklausiusių pastolių buvo pagrobta ir dėl jų praradimo nėra atsakovo kaltės, kaip nepaneigiančius ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Teismas nurodė, jog kaip matyti iš ieškinio turinio ir iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžių metu, skaičiuojant ieškiniu prašomą priteisti sumą už neperduotus UAB ,,TM Capital“ priklausiusius pastolius, buvo atsižvelgta į atsakovo nurodomas aplinkybes dėl vykusių ikiteisminių tyrimų ir pateiktus dokumentus, todėl ši galimai pagrobtų pastolių vertė nėra prašoma priteisti iš atsakovo. Iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktų dokumentų – ilgalaikio turto sąrašo ir bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos – teismas nustatė, kad ilgalaikio turto sąraše nurodyti pastoliai buvo identifikuojami, kiek tai įmanoma, pagal nurodytus kiekius ir jų ypatybes (dydžius), o nustatyti jų kiekiai atitiko dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, kad aiškus bendrovės turto apskaitos vedimas buvo atsakovo atsakomybė, teismas vertino, jog ieškovės paaiškinimai yra pakankami pripažinti skaičiavimus pagrįstais, o atsakovas šių skaičiavimų ir pastolių identifikavimo pagrįstumo nepaneigė, dėl to ieškinio reikalavimą šioje dalyje laikė pagrįstu.

14. Teismas nurodė, kad priteistino žalos atlyginimo dydžio už administratoriui neperduotą turtą nepaneigia atsakovo argumentai, jog bylos nagrinėjimo metu atsirado ir ieškovės buvo perimta tam tikro UAB ,,TM Capital“ priklausiusio turto, kuris nurodytas ieškovės atsisakyme nuo dalies ieškinio reikalavimų pateiktoje lentelėje, be to, iš trečiojo asmens buvo perimta daugiau UAB ,,TM Capital“ priklausiusio turto (ieškovės pateikto perimto turto sąrašo 10–15 pozicijos), todėl jį realizavus galės būti gaunamos pajamos ir priteistinos žalos dydis turėtų būti mažinamas. Teismas vertino, kad papildomai perimtas turtas neturi įtakos nagrinėjamam ieškinio reikalavimui bei jo apimčiai, nes iš atsakovo nebuvo reikalaujama priteisti žalos atlyginimą už nurodytas detales, esančias sąrašo 10–15 pozicijose. Dėl to teismas sprendė, jog jų perdavimo bankroto administratoriui ar jų vertės priteisimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

15. Teismas nurodė, kad abi šalys pripažįsta buvus šalių atstovų suderintą nuomotų pastolių inventorizacijos aktą, kuriame fiksuotas išduotų, sumontuotų ir nesumontuotų detalių kiekis, tačiau šalys skirtingai aiškina faktines aplinkybes, susijusias su pastolių išvežimu po šio inventorizavimo akto sudarymo – ieškovės teigimu, išvežti tik 2017 m. gegužės 12 d. akte nurodyti pastoliai, atsakovo teigimu – UAB ,,Varonis“ išsivežė visus nesumontuotus pastolius. Teismas vertino, kad labiau tikėtinas ieškovės ir UAB ,,Varonis“ pateikiamas faktinės situacijos aiškinimas. UAB ,,TM Capital“ raštai ir nuomotojui UAB ,,Varonis“ siųstas elektroninis laiškas patvirtina, kad, kilus šalių nesutarimui dėl perduotų-grąžintų pastolių kiekių, buvo sutarta atlikti nuomotų pastolių inventorizaciją, kurios atlikimą inicijavo UAB ,,TM Capital“. Teismo posėdyje liudytojais apklausti buvę UAB ,,TM Capital“ darbuotojai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat trečiojo asmens UAB ,,Varonis“ darbuotojas (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad 2017 m. gegužės pradžioje, dalyvaujant nuomotojo UAB ,,Varonis“ ir nuomininko UAB ,,TM Capital“ atstovams, vyko išnuomotų ir nuomininkui perduotų pastolių inventorizacija. Atliktą pastolių inventorizaciją ir jos rezultatus patvirtina UAB ,,TM Capital“ darbuotojo (duomenys neskelbtini) sudaryta lentelė, kuri elektroniniu paštu siųsta suderinti UAB ,,Varonis“. Nors byloje nėra duomenų, kad nuomotojas UAB ,,Varonis“ būtų pasirašęs šiuos duomenis kaip suderintus, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas UAB ,,Varonis“ direktoriaus pavaduotojas (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog laiške pastoliai suskaičiuoti teisingai, atitiko faktinę situaciją ir abi šalys dėl to sutarė. Taip pat visi nurodyti liudytojai patvirtino, kad po atliktos inventorizacijos UAB ,,Varonis“ išsivežė pastolius. Apklausti UAB ,,TM Capital“ darbuotojai prisiminė, jog nuomotojas išsivežė ne tik jam priklausiusius pastolius, todėl, jam atvažiavus krauti pastolių dar kartą, jis į objektą nebebuvo įleistas. Inventorizaciją atlikę ir vėliau pastolių perdavime dalyvavę abiejų šalių atstovai patvirtino, jog išvežti UAB ,,Varonis“ pastoliai buvo apskaityti 2017 m. gegužės 12 d. pastolių priėmimo-perdavimo akte: buvęs UAB ,,TM Capital“ darbuotojas liudytojas (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad UAB ,,Varonis“ iš objekto pasiimti pastoliai buvo fiksuoti 2017 m. gegužės 12 d. ,,grąžinimo akte“, o UAB ,,Varonis“ darbuotojas liudytojas (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu tiesiogiai nurodė, jog atsiimant UAB ,,Varonis“ pastolius po inventorizacijos buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriame ir nurodytas realiai išsivežtas turtas, t. y. išvežti detalių kiekiai fiksuoti priėmimo-perdavimo akte, o ne elektroniniame laiške dėl inventorizacijos.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyti liudytojų parodymai nepatvirtina, jog buvo išvežti visi UAB ,,TM Capital“ nuomoti ir nesumontuoti pastoliai, nes liudytojai pasakojo tik apie vieną iš dviejų objektų, kuriuose nuomoti pastoliai naudoti, o iš inventorizacijos akto matyti, jog pastoliai skaičiuoti dviejuose objektuose. Be to, UAB ,,Varonis“ elgesys, kai ji buvo atvykusi vežti pastolių antrą kartą ir, liudytojų parodymais, nebuvo įleista į objektą, patvirtina, jog, UAB ,,Varonis“ vertinimu, visi jai priklausę pastoliai dar nebuvo grąžinti. Pagal atsakovo pateikiamą faktinės situacijos aiškinimą, nėra aiški 2017 m. gegužės 12 d. pastolių priėmimo-perdavimo akto paskirtis ir reikšmė. Be to, pagal šalių sudarytos 2014 m. rugsėjo 18 d. ilgalaikės pastolių nuomos sutarties 8 punktą, neatskiriama sutarties dalis turėjo būti priėmimo-perdavimo aktai, kurie pridedami kiekvienam pastolių elementų judėjimo atvejui atskirai. Dėl to atsakovo pateikiamas faktinės situacijos aiškinimas, kai, pasak atsakovo, UAB ,,Varonis“ išsivežtų pastolių skaičius fiksuojamas inventorizacijos akte, reikštų, kad šalys nesilaikė sutartyje nustatytos sąlygos dėl priėmimo-perdavimo aktų sudarymo. Tuo tarpu pagal ieškovės pateiktą aiškinimą, toks aktas buvo sudarytas ir jis buvo abiejų šalių suderintas bei pasirašytas 2017 m. gegužės 12 d.

17. Teismas, įvertinęs tai, jog nuomotojas ir nuomininkas patvirtino sutinkantys dėl inventorizacijos teisingumo, o 2017 m. gegužės 12 d. akte patys pripažino ir atsakingų asmenų parašais patvirtino grąžintų pastolių skaičių, pripažino, jog visi į bylą pateikti ilgalaikės pastolių nuomos sutarties vykdymo metu sudaryti pastolių priėmimo-perdavimo aktai netenka aktualumo. Priėmimo-perdavimo aktai sudaryti nuolat, dėl įvairių objektų, ir patvirtina nuolatinį nuomoto turto judėjimą. Be to, šalių poreikis atlikti inventorizaciją patvirtina, kad sudarytų priėmimo-perdavimo aktų pagrindu abiejų sutarties šalių atlikti skaičiavimai išsiskyrė, todėl buvo būtina inventorizacija, kuri ir buvo atlikta. Dėl to vien priėmimo-perdavimo aktų pagrindu pateikiami skaičiavimai taip pat gali būti klaidinantys. Teismas laikė nustatytu, kad nuomotojas UAB ,,Varonis“ ir nuomininkas UAB ,,TM Capital“ 2017 m. gegužės 9 d. atliko nuomotų pastolių inventorizaciją, o 2017 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo akte fiksavo UAB ,,Varonis“ perimtų pastolių skaičių. Dėl to ieškovės pateikiamą negrąžintų UAB ,,Varonis“ pastolių kiekio skaičiavimą pagal šiuos dokumentus teismas laikė pagrįstu ir atitinkančiu realią faktinę situaciją, o atsakovo nurodyti argumentai šios išvados, pasak teismo, nepaneigė.

18. Teismas iš byloje esančių nuomotų pastolių priėmimo-perdavimo aktų nustatė, jog negrąžintų detalių sąraše nurodyta detalių vertė atitinka vertę, fiksuotą priėmimo-perdavimo aktuose. Iš UAB ,,TM Capital“ ir UAB ,,Varonis“ 2014 m. rugsėjo 18 d. sudarytos ilgalaikės pastolių nuomos sutarties 8 punkto nustatė, kad šalys susitarė, jog neatskiriama sutarties dalis yra priėmimo-perdavimo aktai, kurie pridedami kiekvienam pastolių elementų judėjimo atvejui atskirai, o pastolių priėmimo-perdavimo akte nurodoma pastolių elementų: kiekis; vertė; m²; eksploatacijos vieta; transportavimo kaina; montavimo kaina; kita; sutarties 19 punkte, įvirtinančiame taip pat ir pastolių negrąžinimo atvejį, nustatyta, kad netesybos skaičiuojamos iki sutarties sąlygas atitinkančių pastolių grąžinimo arba iki nuomininkas visiškai atlygina nuomotojui negrąžintos pastolių dalies vertę, aptartą priėmimo-perdavimo akte. Liudytojas (duomenys neskelbtini)patvirtino, kad pastolių priėmimo-perdavimo aktuose buvo nurodoma perduodamo turto vertė, kaina, t. y. dydis, parodantis, kokią turto vertę turėtų atlyginti nuomininkas turto dingimo atveju. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad abi ilgalaikės pastolių nuomos sutarties šalys, būdamos verslininkėmis ir statybų srities profesionalėmis, susitarė, jog priėmimo-perdavimo aktuose nurodoma nuomojamų detalių vertė, kurią turės atlyginti nuomininkas turto negrąžinimo atveju. Atsakovo atstovai, o ir pats atsakovas, kiekvieną kartą pasirašydami pastolių priėmimo-perdavimo aktus, patvirtino ir sutiko su nurodoma perduodamo turto verte; byloje nėra duomenų, jog atsakovas per visą sutarties vykdymo laiką būtų kėlęs klausimą dėl dokumentuose fiksuojamos detalių vertės realumo ar pagrįstumo. Dėl to teismas vertino, kad ieškovė, skaičiuodama negrąžinto turto vertę, pagrįstai rėmėsi šalių sutarimu nustatyta to turto verte.

19. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į įpareigojantį šalių susitarimų pobūdį, atsakovo pateikti įrodymai (2019 m. sausio 10 d. ,,Tvirtas sukibimas“ komercinis pasiūlymas; 2019 m. sausio 18 d. Lenkijos bendrovės Delta komercinis pasiūlymas – siūloma sistema ,,Delta 70“; 2019 m. sausio 9 d. Transrifus komercinis pasiūlymas – siūlomi pastoliai Altrad 70 Plettac; 2019 m. kovo 26 d. Lenkijos bendrovės Dudek Rusztowania komercinis pasiūlymas naujiems Layher sistemos pastoliams įsigyti; skelbimų dėl pastolių įsigijimo/nuomos išrašai; 2019 m. lapkričio 17 d. UAB ,,PPN“ komercinis pasiūlymas) nėra pakankami šalių sutartai turto vertei nuginčyti. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 18 d. ilgalaikės pastolių nuomos sutarties, buvo nuomojami ,,Pionart“ pastoliai, o nė vienas iš atsakovo pateiktų komercinių pasiūlymų nėra būtent dėl tokios sistemos pastolių. Dėl to nėra galimybės nustatyti, ar komerciniuose pasiūlymuose nurodyti ir ginčo nuomos sutartimi perduoti pastoliai yra tapatūs. Be to, komerciniai pasiūlymai teikiami šiuo metu, tačiau nėra duomenų, kokie tokio pobūdžio pasiūlymai būtų 2018 metais – laikotarpiu, kai turtas negrąžintas. Nurodytos išvados nepaneigia ir atsakovo nurodyti argumentai, susiję su nuomotų pastolių nusidėvėjimu bei naujų pastolių verte. Pagal ilgalaikę pastolių nuomos sutartį, perduotas turtas buvo įvertintas šalių susitarimu priėmimo-perdavimo aktuose ir atsakovas šių verčių neginčijo. Liudytojas (duomenys neskelbtini) nurodė, jog dalis bendrovei nuomotų pastolių buvo nauji, o UAB ,,Varonis“ rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad pastolių rinkos vertė artima naujų įsigijimo kainai, nes pastoliai, jei nesugadinti, gali būti naudojami labai ilgai. Dėl to klientai, išsinuomodami iš įmonės elementus, įsipareigoja juos atlyginti atkuriamąja verte, kuri yra nurodyta priėmimo-pardavimo aktuose.

20. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu dėtos maksimalios pastangos išreikalauti duomenis iš UAB ,,Varonis“ apie nuomoto turto įsigijimo kainą, įsigijimo pirminius dokumentus, nusidėvėjimo skaičiavimą, likutinę vertę. UAB ,,Varonis“ šių duomenų nepateikė, nurodydama, kad tai nėra aktualu, nes nuomojamo turto vertė yra įtvirtinama šalių susitarimu priėmimo-perdavimo aktuose, o pačios detalės dėl savo pobūdžio iš esmės nesidėvi ir gali būti naudojamos labai ilgai. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, į šalių sutartinius įsipareigojimus ir nuomotojo paaiškinimus, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai negrąžinto turto vertę nustatė remdamasi priėmimo-perdavimo aktais, o atsakovas nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą abejoti tokia pozicija.

21. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuomoto turto vertės, nurodytos priėmimo-perdavimo aktuose, neginčijo nei pastolių nuomos sutarties vykdymo metu, nei UAB ,,Varonis“ pateikus finansinį reikalavimą BUAB ,,TM Capital“ bankroto byloje. Teismas, atmesdamas atsakovo teiginius, kad ieškovė UAB ,,Varonis“ kreditorinį reikalavimą bankroto byloje patvirtino jo netikrinusi, nurodė, kad į bylą pateikti elektroninio susirašinėjimo laiškai, kuriuose matyti, jog bankroto administratorius gilinosi į UAB ,,Varonis“ pateiktus dokumentus, prašė juos tikslinti ir reikalavimą tvirtinti teikė įsitikinęs jo pagrįstumu.

22. Dėl negrąžintų tvoros elementų teismas nurodė, kad dėl tvoros detalių perdavimo nebuvo sudaryto abiejų šalių suderinto inventorizacijos akto. Vieninteliai byloje esantys įrodymai, patvirtinantys UAB ,,TM Capital“ perduotų ir bendrovės grąžintų tvorų elementų kiekius, yra mobilios tvoros priėmimo-perdavimo aktai, iš kurių nustatyta, kad buvo perduota 300 tvoros rėmų, 300 tvoros blokų ir 290 tvoros jungčių; grąžinta – 226 tvoros rėmai, 242 tvoros blokai ir 163 tvoros jungtys. Taigi, byloje esantys pirminiai, abiejų šalių atstovų pasirašyti, dokumentai patvirtina, kad iš viso UAB ,,Varonis“ nebuvo grąžinta 74 tvoros rėmai, 58 tvoros blokai ir 127 tvoros jungtys. Šie skaičiavimai iš esmės atitinka ir ieškovės pateiktoje negrąžintų tvorų elementų skaičiavimo lentelėje nurodytus skaičius, suvestus pagal bankroto administratoriui pateiktus priėmimo-perdavimo aktus. Netikslumas atsirado tik klaidingai įvedant 2015 m. spalio 21 d. mobilios tvoros priėmimo-perdavimo akto duomenis: lentelėje nurodoma, kad grąžinta 14 tvoros jungčių, nors iš priėmimo-perdavimo akto matyti, jog grąžinta 17 tvoros jungčių. Iš atsakovo pateiktų tvoros elementų priėmimo-perdavimo aktų datų ir turinio matyti, kad visi, išskyrus 2015 m. rugpjūčio 28 d. aktą, buvo pateikti bankroto administratoriui ir įtraukti į skaičiavimus. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neatitinkančius bylos medžiagos atsakovo teiginius, jog pagal pateiktus priėmimo-perdavimo aktus suskaičiuotų tvoros elementų grąžinta daugiau nei perduota. Nėra aišku, kuo atsakovas grindžia teiginį, jog negrąžinta tik tvoros jungčių už 70 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. aktas, patvirtinantis tvoros segmentų grąžinimą nuomotojui, nebuvo įvertintas, šiame akte fiksuotais grąžintų detalių dydžiais mažino UAB ,,TM Capital“ suskaičiuotą negrąžintų tvoros detalių kiekį. Ieškovės pateiktame dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo pareiškime patvirtinama, kad bylos nagrinėjimo metu buvo rasti ir grąžinti dar 17 tvoros rėmų ir 17 tvoros blokų. Teismas konstatavo, kad nuomotojui UAB ,,Varonis“ nuomininkas UAB ,,TM Capital“ negrąžino 51 tvoros rėmų, 35 tvoros blokų ir 121 tvoros jungties, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 3 475,74 Eur žalos atlyginimo už negrąžintus tvoros elementus.

23. Teismas sprendė, jog PVM mokėjimo mechanizmas lemia, kad šio mokesčio mokėtojui, esant sąlygoms, ši suma yra grąžinama. Dėl to tai yra mokesčių mokėtojo ir mokesčius renkančios valstybės santykių dalis. Atsižvelgiant į tai, PVM negali būti laikomas žala už prarastą turtą. Šią išvadą patvirtinta ir ginčo pastolių bei tvoros elementų priėmimo-perdavimo aktai, iš kurių matyti, kad detalių vertė skaičiuota ir nurodyta be PVM. Atsižvelgdamas į tai, reikalavimą skaičiuojant priteistiną žalos atlyginimo dydį įskaičiuoti ir PVM, teismas atmetė ir ieškovei priteistinos žalos atlyginimo dydį mažino įtraukta PVM suma.

24. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, t. y. atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, neperdavė bankroto administratoriui dalies bendrovės turto ir negrąžino nuomotojo perduotų pastolių bei detalių, kas lėmė nuomotojo finansinio reikalavimo patvirtinimą bankroto byloje; žala, t. y. įmonė neteko turto ir jai reiškiamas UAB ,,Varonis“ finansinis reikalavimas bankroto byloje; priežastinis atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys; nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, jog atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę žalos įmonei padarymą, nagrinėjamu atveju negali būti laikomi susijusiais su įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, kurią konstatavus galimas teisinės atsakomybės netaikymas.

Žemesnės instancijos teismas

26.4. Dėl apelianto teiginių, neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodytu, kad atsakovas neperdavė ieškovei priklausiusio turto, kurio vertė 6 748,13 Eur, pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad: 1 608,42 Eur vertės įvairūs įrankiai; 279,82 Eur vertės kavos aparatas; 209,67 Eur vertės telefonų aparatai; 4 650,22 Eur vertės pastoliai (dėl galimai pagrobtų pastolių ir/arba stelažų reikalavimai nėra ir nebuvo reiškiami) butų perduoti nemokumo administratoriui, todėl ir šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas yra aiškiai nepagrįstas.