Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-11-11 · Civilinė byla Nr. e2A-568-856/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-02-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
e2A-568-856/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33569-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas
A. J. B.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Varonis“, L. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-568-856/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33569-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-298-1097/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TM Capital“ ieškinį atsakovui A. J. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Varonis“ ir L. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,TM Capital“, atstovaujama bankroto administratoriaus K. U., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. J. B., prašydama priteisti iš atsakovo 30 727,59 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už pritiestą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB ,,TM Capital“ vadovas. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui nėra perduota dalis bendrovės turto už 8 387,75 Eur: kavos aparatas Philips Saeco Incanto HD8917/09, telefonas iPhone 6 Plus 64GB Space Gray, telefonas Samsung Galaxy S6 32, skersinio pjovimo staklės METAVO KGS 305M, polist. pjaustymo staklės, polist. pjaustymo staklės Alucutter, lazerinis rotacinis nivelyras LAR120G, orkaitė Bosch, akumuliatorinių įrankių komplektas, statybinė gervė su keliamuoju karučiu, biuro dokumentų spinta su stalu, stelažai ir pastoliai (už 4 831,58 Eur). Šio neperduoto turto vertė laikytina tiesiogine bendrovės bei jos kreditorių patirta turtine žala. Bendrovei taip pat padaryta 22 339,84 Eur turtinė žala, nes už tokią sumą nebuvo grąžinti bendrovės iš nuomotojo UAB ,,Varonis“ išsinuomoti pastoliai ir detalės. Bendrovės bankroto byloje yra patvirtintas 32 683,88 Eur dydžio UAB ,,Varonis“ kreditorinis reikalavimas, iš kurio 22 339,84 Eur yra už negrąžinus pastolius ir detales. Praradus nuomotus pastolius ir detales, dėl jų negrąžinimo bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Prašoma priteisti žala bendrovei buvo padaryta neteistais atsakovo veiksmais (neveikimu) ir egzistuoja visos sąlygos deliktinei atsakovo atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. J. B. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu priteisti neperduoto bendrovės turto likutinę vertę, nurodė, jog dar 2018 m. gegužės 5 d. teikė ieškovei paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kavos aparatas Phillips yra sugedęs, telefonai iPhone 6 Plus bei Samsung Galaxy S6 yra perrašyti kartu su numeriais tretiesiems asmenims pagal paties bankroto administratoriaus 2018 m. sausio 16 d. sutikimą; iš 2018 m. vasario 25 d. turto perdavimo-priėmimo akto matyti, kad biuro dokumentų spintą su stalu bankroto administratorius gali pasiimti prekybos centre „Mada“, Vilniuje. Dalis įmonės turto – statybinių pastolių – dingo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl vagystės. Vien aplinkybė, jog UAB ,,Varonis“ yra įtraukta į BUAB ,,TM Capital“ kreditorių sąrašą tuo pagrindu, kad šiai įmonei nebuvo grąžinti pastoliai ir detalės, nereiškia, jog kreditoriams padaryti tiesioginiai nuostoliai. Tokie tiesioginiai nuostoliai galėtų atsirasti tik tuo atveju ir tik tokio dydžio, jei/kai bankroto procese būtų tenkinamas trečios eilės kreditoriaus UAB ,,Varonis“ kreditorinis reikalavimas. Be to, ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginti žalą dėl turto, kurio atsakovas neturi galimybės perduoti, nes jis yra dingęs ne dėl atsakovo kaltės.

Šalies argumentai

4. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, nurodydama, kad ieškinio reikalavimą sumažina iki 26 448,19 Eur (30 727,59 Eur – 4 279,40 Eur), nes 2019 m. gruodžio 14 d. buvo perimta dalis UAB ,,Varonis“ negrąžintų detalių (už 4 098,04 Eur) ir UAB ,,TM Capital“ turto (už 181,36 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu priėmė dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą, ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB ,,TM Capital“ iš atsakovo A. J. B.23 833,11 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Dėl bankroto administratoriui neperduoto BUAB ,,TM Capital“ turto teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ilgalaikio turto sąrašas yra nepasirašytas, balansas pasirašytas tik bendrovės buhalterės, be to, nėra aišku, kas šiuos dokumentus elektroniniu paštu persiuntė bankroto administratoriui, nes atsakovas bendrovės elektroniniu paštu jau nebesinaudojo. Teismas sprendė, jog ieškovės nurodomas UAB ,,TM Capital“ ilgalaikio turto sąrašas ir balansas buvo perduoti bankroto administratoriui, o pareigą perduoti bendrovės dokumentus bankroto administratoriui pagal galiojusį teisinį reglamentavimą turėjo būtent atsakovas kaip bendrovės buvęs vadovas. Liudytoja apklausta buvusi UAB ,,TM Capital“ buhalterė (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nurodė, kad dokumentų perdavimu bankroto administratoriui rūpinosi bendrovės vadovas, ir negalėjo paaiškinti, kodėl perduotas balansas nebuvo pasirašytas įmonės vadovo. Ji taip pat patvirtino, kad tiek balansas, tiek ilgalaikio turto sąrašas buvo sudaryti pirminių dokumentų pagrindu, juose fiksuotas įmonės realiai turėtas turtas, o pateiktas ilgalaikio turto sąrašas yra dokumentas iš kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos. Teismas nurodė, jog atsakovo teiginius, kad jis nesinaudojo bendrovės elektroniniu paštu, paneigia bylos medžiagoje esantis UAB ,,TM Capital“ vardu rašytas ir paties atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas iš bendrovės elektroninio pašto siųstas elektroninis laiškas, kuriame teikiami paaiškinimai dėl neperduoto bendrovės turto. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad ilgalaikio turto sąrašas buvo tinkamas, ir kad jame nurodytas turtas buvo bendrovės įsigytas. Dėl to teismas laikė, kad ieškovės nurodyti dokumentai, kuriais ji įrodinėja įmonei neperduoto turto kiekį ir vertę, yra tinkami įrodymai, vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

7. Teismas, nagrinėjamu atveju susidarius situacijai, kai bankroto administratoriui nebuvo perduotos ilgalaikio turto kortelės, o perduotas ilgalaikio turto sąrašas nepasirašytas vadovo, konstatavo, jog atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, todėl prisidėjo prie situacijos, kad sunkiau nustatyti įmonės turtą, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę ir jo rinkos vertę. Dėl to duomenų neapibrėžtumo rizika tenka pačiam atsakovui. Atsakovas, abejodamas savo paties vadovautos įmonės balanse fiksuotomis turto vertėmis, nepateikė jokių tokius duomenis galinčių paneigti įrodymų. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą ir šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, rėmėsi esamais pateiktais dokumentais ir pripažino juos tinkamais negrąžinto įmonės turto buvimo faktui nustatyti ir vertei pagrįsti.

8. Teismas pažymėjo, kad bendrovės bankroto administratoriui neperduoto turto vertės buvo nurodytos bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje. Atsakovas yra ne tik buvęs bendrovės vadovas, tačiau ir kreditorius BUAB ,,TM Capital“ bankroto byloje: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,TM Capital“ kreditorių sąrašas, tarp jų – ir 3 626,57 Eur pirmos eilės kreditoriaus A. J. B. finansinis reikalavimas. Būdamas kreditoriumi, jis turėjo galimybę ir teisę ginčyti nurodytas neperduoto turto vertes, kurios buvo fiksuotos bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje, tačiau šia teise nesinaudojo ir šį klausimą ėmė kelti tik nagrinėjamoje civilinėje byloje.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas, ginčydamas ieškinio reikalavimus dėl neperduoto bankroto administratoriui turto vertės priteisimo, savo teiginių, jog bankroto administratoriui perdavė visą bendrovės turtą, kurį turėjo, papildomai neįrodinėjo, tik pateikė savo vertinimą, jog turtą galėjo pasisavinti buvę darbuotojai, su kuriais ėmė strigti atsiskaitymai įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais. Įvertinęs bendrovės vadovo atsakomybę už įmonės turtą, teismas sprendė, jog šie teiginiai nėra pakankamas pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turėtą turtą. Atsakovas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuriais ginčytų ieškovės teiginius, jog, iškėlus bendrovei bankroto bylą, bankroto administratoriui nebuvo perduoti ieškovo nurodomi turto vienetai: skersinio pjovimo staklės METAVO KGS 305M (likutinė vertė 221,61 Eur), polist. pjaustymo staklės (likutinė vertė 212,46 Eur), polist. pjaustymo staklės Alucutter (likutinė vertė 260,39 Eur), lazerinis rotacinis nivelyras LAR120G (likutinė vertė 220,33 Eur), akumuliatorinių įrankių komplektas M18 BDD+M BID (likutinė vertė 162,63 Eur), statybinė gervė su keliamuoju karučiu (likutinė vertė 393,77 Eur), orkaitė Bosch HBA74R252E (likutinė vertė 137,23 Eur). Šių turto vienetų vertę ieškovė grindžia remdamasi UAB ,,TM Capital“ ilgalaikio turto sąrašu, balansu, atsakovas įrodymų apie kitokią turto vertę nepateikė. Todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad atsakovas neperdavė ieškovei nurodyto turto.

10. Teismas, atmesdamas atsakovo argumentą, jog bankroto administratoriui neperduotas kavos aparatas Philips Saeco Incanto HD8917/09 yra sugedęs ir neveikiantis, kaip neatleidžiantį atsakovo nuo prievolės perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, nurodė, kad pagal turto apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, sugedęs ar nebenaudojamas įmonės turtas nustatyta tvarka yra nurašomas arba toliau lieka įtrauktas į įmonės apskaitą ir, nepriklausomai nuo jo būklės ar funkcionalumo, turi būti perduodamas bankroto administratoriui su visu apskaitytu turtu. Šiuos teiginius patvirtino ir buvusi bendrovės UAB ,,TM Capital“ buhalterė, teismo posėdžio metu paaiškinusi, jog turtas buvo nurašomas teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant duomenų apie kavos aparato nurašymą ar kitokį teisėtą perdavimą, teismas ieškovės reikalavimą priteisti kavos aparato likutinę vertę (279,82 Eur) iš atsakovo, kaip pažeidusio prievolę perduoti bendrovės turtą bankroto administratoriui, tenkino.

11. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad neperduoti telefonai iPhone 6 Plus 64GB Space Gray ir Samsung Galaxy S6 32 kartu su abonentų numeriais yra perrašyti tretiesiems asmenims pagal bankroto administratoriaus 2018 m. sausio 16 d. sutikimą. Teismas nurodė, kad iš 2018 m. sausio 16 d. sutikimo teksto matyti, kad juo bankroto administratorius sutinka dėl telefono abonentų perrašymo tretiesiems asmenims. Šiame dokumente nėra minimi telefonų aparatai, taip pat nenurodoma, jog abonentai (numeriai) būtų perleidžiami kartu su priskirtais telefonų aparatais. Iš telefonų aparatų pirminių įsigijimo dokumentų taip pat nėra matyti, kad jie būtų įsigyti kartu su abonentais (numeriais) ar su jais susieti. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovo reikalaujami grąžinti telefonų aparatai būtų perduoti kartu su abonentais, taip pat nepateikė įrodymų dėl bankroto administratoriaus sutikimo su telefonų aparatų perdavimu.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė teismui 2018 m. sausio 25 d. priėmimo-pardavimo aktą, kuriame nurodyta ir bankroto administratoriaus atstovo (gavėjo) parašu patvirtinta, jog tarp kito turto perduodama ir ,,ofisinė“ dokumentų spinta, perdavimo data – 2018 m. vasario 25 d. Taip pat ir iš bankroto administratoriaus sudaryto turto sąrašo veiklos ataskaitoje matyti, kad perduoti ir perimti turto objektai nurodomi skirtingai, t. y. prie neperduotų yra žyma ,,neperduota“, o prie nurodytos ginčo spintos – žyma ,,neperimta“. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas neperdavė ieškovei nurodytų baldų. Dėl to ieškinio reikalavimą priteisti nurodyto turto vertę kaip žalos atlyginimą neperdavus turto teismas atmetė.

13. Teismas nurodė, kad prašoma priteisti 4 650,22 Eur apskaitytos vertės suma už atsakovo neperduotus bendrovei priklausiusius stelažus ir pastolius, pagrįsta teismui pateiktais dokumentais: 2018 m. vasario 6 d. ilgalaikio turto sąrašas patvirtina, jog įmonės buhalterijoje fiksuota pastolių likutinė vertė pagal įmonės balansą buvo 10 837,61 Eur; 2018 m. vasario 20 d. priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovas bankroto administratoriui perdavė pastolių už 1 753,03 Eur, pastolių už 181,36 Eur grąžinta bylos nagrinėjimo metu ir šioje dalyje ieškovė reikalavimo atsisakė, o pastolių už 4 253 Eur galimai pagrobta, t. y. jie prarasti ne dėl atsakovo kaltės. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad dalis įmonei priklausiusių pastolių buvo pagrobta ir dėl jų praradimo nėra atsakovo kaltės, kaip nepaneigiančius ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Teismas nurodė, jog kaip matyti iš ieškinio turinio ir iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžių metu, skaičiuojant ieškiniu prašomą priteisti sumą už neperduotus UAB ,,TM Capital“ priklausiusius pastolius, buvo atsižvelgta į atsakovo nurodomas aplinkybes dėl vykusių ikiteisminių tyrimų ir pateiktus dokumentus, todėl ši galimai pagrobtų pastolių vertė nėra prašoma priteisti iš atsakovo. Iš ieškovės paaiškinimų ir pateiktų dokumentų – ilgalaikio turto sąrašo ir bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos – teismas nustatė, kad ilgalaikio turto sąraše nurodyti pastoliai buvo identifikuojami, kiek tai įmanoma, pagal nurodytus kiekius ir jų ypatybes (dydžius), o nustatyti jų kiekiai atitiko dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, kad aiškus bendrovės turto apskaitos vedimas buvo atsakovo atsakomybė, teismas vertino, jog ieškovės paaiškinimai yra pakankami pripažinti skaičiavimus pagrįstais, o atsakovas šių skaičiavimų ir pastolių identifikavimo pagrįstumo nepaneigė, dėl to ieškinio reikalavimą šioje dalyje laikė pagrįstu.

14. Teismas nurodė, kad priteistino žalos atlyginimo dydžio už administratoriui neperduotą turtą nepaneigia atsakovo argumentai, jog bylos nagrinėjimo metu atsirado ir ieškovės buvo perimta tam tikro UAB ,,TM Capital“ priklausiusio turto, kuris nurodytas ieškovės atsisakyme nuo dalies ieškinio reikalavimų pateiktoje lentelėje, be to, iš trečiojo asmens buvo perimta daugiau UAB ,,TM Capital“ priklausiusio turto (ieškovės pateikto perimto turto sąrašo 10–15 pozicijos), todėl jį realizavus galės būti gaunamos pajamos ir priteistinos žalos dydis turėtų būti mažinamas. Teismas vertino, kad papildomai perimtas turtas neturi įtakos nagrinėjamam ieškinio reikalavimui bei jo apimčiai, nes iš atsakovo nebuvo reikalaujama priteisti žalos atlyginimą už nurodytas detales, esančias sąrašo 10–15 pozicijose. Dėl to teismas sprendė, jog jų perdavimo bankroto administratoriui ar jų vertės priteisimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

15. Teismas nurodė, kad abi šalys pripažįsta buvus šalių atstovų suderintą nuomotų pastolių inventorizacijos aktą, kuriame fiksuotas išduotų, sumontuotų ir nesumontuotų detalių kiekis, tačiau šalys skirtingai aiškina faktines aplinkybes, susijusias su pastolių išvežimu po šio inventorizavimo akto sudarymo – ieškovės teigimu, išvežti tik 2017 m. gegužės 12 d. akte nurodyti pastoliai, atsakovo teigimu – UAB ,,Varonis“ išsivežė visus nesumontuotus pastolius. Teismas vertino, kad labiau tikėtinas ieškovės ir UAB ,,Varonis“ pateikiamas faktinės situacijos aiškinimas. UAB ,,TM Capital“ raštai ir nuomotojui UAB ,,Varonis“ siųstas elektroninis laiškas patvirtina, kad, kilus šalių nesutarimui dėl perduotų-grąžintų pastolių kiekių, buvo sutarta atlikti nuomotų pastolių inventorizaciją, kurios atlikimą inicijavo UAB ,,TM Capital“. Teismo posėdyje liudytojais apklausti buvę UAB ,,TM Capital“ darbuotojai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat trečiojo asmens UAB ,,Varonis“ darbuotojas (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad 2017 m. gegužės pradžioje, dalyvaujant nuomotojo UAB ,,Varonis“ ir nuomininko UAB ,,TM Capital“ atstovams, vyko išnuomotų ir nuomininkui perduotų pastolių inventorizacija. Atliktą pastolių inventorizaciją ir jos rezultatus patvirtina UAB ,,TM Capital“ darbuotojo (duomenys neskelbtini) sudaryta lentelė, kuri elektroniniu paštu siųsta suderinti UAB ,,Varonis“. Nors byloje nėra duomenų, kad nuomotojas UAB ,,Varonis“ būtų pasirašęs šiuos duomenis kaip suderintus, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas UAB ,,Varonis“ direktoriaus pavaduotojas (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog laiške pastoliai suskaičiuoti teisingai, atitiko faktinę situaciją ir abi šalys dėl to sutarė. Taip pat visi nurodyti liudytojai patvirtino, kad po atliktos inventorizacijos UAB ,,Varonis“ išsivežė pastolius. Apklausti UAB ,,TM Capital“ darbuotojai prisiminė, jog nuomotojas išsivežė ne tik jam priklausiusius pastolius, todėl, jam atvažiavus krauti pastolių dar kartą, jis į objektą nebebuvo įleistas. Inventorizaciją atlikę ir vėliau pastolių perdavime dalyvavę abiejų šalių atstovai patvirtino, jog išvežti UAB ,,Varonis“ pastoliai buvo apskaityti 2017 m. gegužės 12 d. pastolių priėmimo-perdavimo akte: buvęs UAB ,,TM Capital“ darbuotojas liudytojas (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad UAB ,,Varonis“ iš objekto pasiimti pastoliai buvo fiksuoti 2017 m. gegužės 12 d. ,,grąžinimo akte“, o UAB ,,Varonis“ darbuotojas liudytojas (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu tiesiogiai nurodė, jog atsiimant UAB ,,Varonis“ pastolius po inventorizacijos buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriame ir nurodytas realiai išsivežtas turtas, t. y. išvežti detalių kiekiai fiksuoti priėmimo-perdavimo akte, o ne elektroniniame laiške dėl inventorizacijos.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyti liudytojų parodymai nepatvirtina, jog buvo išvežti visi UAB ,,TM Capital“ nuomoti ir nesumontuoti pastoliai, nes liudytojai pasakojo tik apie vieną iš dviejų objektų, kuriuose nuomoti pastoliai naudoti, o iš inventorizacijos akto matyti, jog pastoliai skaičiuoti dviejuose objektuose. Be to, UAB ,,Varonis“ elgesys, kai ji buvo atvykusi vežti pastolių antrą kartą ir, liudytojų parodymais, nebuvo įleista į objektą, patvirtina, jog, UAB ,,Varonis“ vertinimu, visi jai priklausę pastoliai dar nebuvo grąžinti. Pagal atsakovo pateikiamą faktinės situacijos aiškinimą, nėra aiški 2017 m. gegužės 12 d. pastolių priėmimo-perdavimo akto paskirtis ir reikšmė. Be to, pagal šalių sudarytos 2014 m. rugsėjo 18 d. ilgalaikės pastolių nuomos sutarties 8 punktą, neatskiriama sutarties dalis turėjo būti priėmimo-perdavimo aktai, kurie pridedami kiekvienam pastolių elementų judėjimo atvejui atskirai. Dėl to atsakovo pateikiamas faktinės situacijos aiškinimas, kai, pasak atsakovo, UAB ,,Varonis“ išsivežtų pastolių skaičius fiksuojamas inventorizacijos akte, reikštų, kad šalys nesilaikė sutartyje nustatytos sąlygos dėl priėmimo-perdavimo aktų sudarymo. Tuo tarpu pagal ieškovės pateiktą aiškinimą, toks aktas buvo sudarytas ir jis buvo abiejų šalių suderintas bei pasirašytas 2017 m. gegužės 12 d.

17. Teismas, įvertinęs tai, jog nuomotojas ir nuomininkas patvirtino sutinkantys dėl inventorizacijos teisingumo, o 2017 m. gegužės 12 d. akte patys pripažino ir atsakingų asmenų parašais patvirtino grąžintų pastolių skaičių, pripažino, jog visi į bylą pateikti ilgalaikės pastolių nuomos sutarties vykdymo metu sudaryti pastolių priėmimo-perdavimo aktai netenka aktualumo. Priėmimo-perdavimo aktai sudaryti nuolat, dėl įvairių objektų, ir patvirtina nuolatinį nuomoto turto judėjimą. Be to, šalių poreikis atlikti inventorizaciją patvirtina, kad sudarytų priėmimo-perdavimo aktų pagrindu abiejų sutarties šalių atlikti skaičiavimai išsiskyrė, todėl buvo būtina inventorizacija, kuri ir buvo atlikta. Dėl to vien priėmimo-perdavimo aktų pagrindu pateikiami skaičiavimai taip pat gali būti klaidinantys. Teismas laikė nustatytu, kad nuomotojas UAB ,,Varonis“ ir nuomininkas UAB ,,TM Capital“ 2017 m. gegužės 9 d. atliko nuomotų pastolių inventorizaciją, o 2017 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo akte fiksavo UAB ,,Varonis“ perimtų pastolių skaičių. Dėl to ieškovės pateikiamą negrąžintų UAB ,,Varonis“ pastolių kiekio skaičiavimą pagal šiuos dokumentus teismas laikė pagrįstu ir atitinkančiu realią faktinę situaciją, o atsakovo nurodyti argumentai šios išvados, pasak teismo, nepaneigė.

18. Teismas iš byloje esančių nuomotų pastolių priėmimo-perdavimo aktų nustatė, jog negrąžintų detalių sąraše nurodyta detalių vertė atitinka vertę, fiksuotą priėmimo-perdavimo aktuose. Iš UAB ,,TM Capital“ ir UAB ,,Varonis“ 2014 m. rugsėjo 18 d. sudarytos ilgalaikės pastolių nuomos sutarties 8 punkto nustatė, kad šalys susitarė, jog neatskiriama sutarties dalis yra priėmimo-perdavimo aktai, kurie pridedami kiekvienam pastolių elementų judėjimo atvejui atskirai, o pastolių priėmimo-perdavimo akte nurodoma pastolių elementų: kiekis; vertė; m²; eksploatacijos vieta; transportavimo kaina; montavimo kaina; kita; sutarties 19 punkte, įvirtinančiame taip pat ir pastolių negrąžinimo atvejį, nustatyta, kad netesybos skaičiuojamos iki sutarties sąlygas atitinkančių pastolių grąžinimo arba iki nuomininkas visiškai atlygina nuomotojui negrąžintos pastolių dalies vertę, aptartą priėmimo-perdavimo akte. Liudytojas (duomenys neskelbtini)patvirtino, kad pastolių priėmimo-perdavimo aktuose buvo nurodoma perduodamo turto vertė, kaina, t. y. dydis, parodantis, kokią turto vertę turėtų atlyginti nuomininkas turto dingimo atveju. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad abi ilgalaikės pastolių nuomos sutarties šalys, būdamos verslininkėmis ir statybų srities profesionalėmis, susitarė, jog priėmimo-perdavimo aktuose nurodoma nuomojamų detalių vertė, kurią turės atlyginti nuomininkas turto negrąžinimo atveju. Atsakovo atstovai, o ir pats atsakovas, kiekvieną kartą pasirašydami pastolių priėmimo-perdavimo aktus, patvirtino ir sutiko su nurodoma perduodamo turto verte; byloje nėra duomenų, jog atsakovas per visą sutarties vykdymo laiką būtų kėlęs klausimą dėl dokumentuose fiksuojamos detalių vertės realumo ar pagrįstumo. Dėl to teismas vertino, kad ieškovė, skaičiuodama negrąžinto turto vertę, pagrįstai rėmėsi šalių sutarimu nustatyta to turto verte.

19. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į įpareigojantį šalių susitarimų pobūdį, atsakovo pateikti įrodymai (2019 m. sausio 10 d. ,,Tvirtas sukibimas“ komercinis pasiūlymas; 2019 m. sausio 18 d. Lenkijos bendrovės Delta komercinis pasiūlymas – siūloma sistema ,,Delta 70“; 2019 m. sausio 9 d. Transrifus komercinis pasiūlymas – siūlomi pastoliai Altrad 70 Plettac; 2019 m. kovo 26 d. Lenkijos bendrovės Dudek Rusztowania komercinis pasiūlymas naujiems Layher sistemos pastoliams įsigyti; skelbimų dėl pastolių įsigijimo/nuomos išrašai; 2019 m. lapkričio 17 d. UAB ,,PPN“ komercinis pasiūlymas) nėra pakankami šalių sutartai turto vertei nuginčyti. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 18 d. ilgalaikės pastolių nuomos sutarties, buvo nuomojami ,,Pionart“ pastoliai, o nė vienas iš atsakovo pateiktų komercinių pasiūlymų nėra būtent dėl tokios sistemos pastolių. Dėl to nėra galimybės nustatyti, ar komerciniuose pasiūlymuose nurodyti ir ginčo nuomos sutartimi perduoti pastoliai yra tapatūs. Be to, komerciniai pasiūlymai teikiami šiuo metu, tačiau nėra duomenų, kokie tokio pobūdžio pasiūlymai būtų 2018 metais – laikotarpiu, kai turtas negrąžintas. Nurodytos išvados nepaneigia ir atsakovo nurodyti argumentai, susiję su nuomotų pastolių nusidėvėjimu bei naujų pastolių verte. Pagal ilgalaikę pastolių nuomos sutartį, perduotas turtas buvo įvertintas šalių susitarimu priėmimo-perdavimo aktuose ir atsakovas šių verčių neginčijo. Liudytojas (duomenys neskelbtini) nurodė, jog dalis bendrovei nuomotų pastolių buvo nauji, o UAB ,,Varonis“ rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad pastolių rinkos vertė artima naujų įsigijimo kainai, nes pastoliai, jei nesugadinti, gali būti naudojami labai ilgai. Dėl to klientai, išsinuomodami iš įmonės elementus, įsipareigoja juos atlyginti atkuriamąja verte, kuri yra nurodyta priėmimo-pardavimo aktuose.

20. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu dėtos maksimalios pastangos išreikalauti duomenis iš UAB ,,Varonis“ apie nuomoto turto įsigijimo kainą, įsigijimo pirminius dokumentus, nusidėvėjimo skaičiavimą, likutinę vertę. UAB ,,Varonis“ šių duomenų nepateikė, nurodydama, kad tai nėra aktualu, nes nuomojamo turto vertė yra įtvirtinama šalių susitarimu priėmimo-perdavimo aktuose, o pačios detalės dėl savo pobūdžio iš esmės nesidėvi ir gali būti naudojamos labai ilgai. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, į šalių sutartinius įsipareigojimus ir nuomotojo paaiškinimus, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai negrąžinto turto vertę nustatė remdamasi priėmimo-perdavimo aktais, o atsakovas nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą abejoti tokia pozicija.

21. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuomoto turto vertės, nurodytos priėmimo-perdavimo aktuose, neginčijo nei pastolių nuomos sutarties vykdymo metu, nei UAB ,,Varonis“ pateikus finansinį reikalavimą BUAB ,,TM Capital“ bankroto byloje. Teismas, atmesdamas atsakovo teiginius, kad ieškovė UAB ,,Varonis“ kreditorinį reikalavimą bankroto byloje patvirtino jo netikrinusi, nurodė, kad į bylą pateikti elektroninio susirašinėjimo laiškai, kuriuose matyti, jog bankroto administratorius gilinosi į UAB ,,Varonis“ pateiktus dokumentus, prašė juos tikslinti ir reikalavimą tvirtinti teikė įsitikinęs jo pagrįstumu.

22. Dėl negrąžintų tvoros elementų teismas nurodė, kad dėl tvoros detalių perdavimo nebuvo sudaryto abiejų šalių suderinto inventorizacijos akto. Vieninteliai byloje esantys įrodymai, patvirtinantys UAB ,,TM Capital“ perduotų ir bendrovės grąžintų tvorų elementų kiekius, yra mobilios tvoros priėmimo-perdavimo aktai, iš kurių nustatyta, kad buvo perduota 300 tvoros rėmų, 300 tvoros blokų ir 290 tvoros jungčių; grąžinta – 226 tvoros rėmai, 242 tvoros blokai ir 163 tvoros jungtys. Taigi, byloje esantys pirminiai, abiejų šalių atstovų pasirašyti, dokumentai patvirtina, kad iš viso UAB ,,Varonis“ nebuvo grąžinta 74 tvoros rėmai, 58 tvoros blokai ir 127 tvoros jungtys. Šie skaičiavimai iš esmės atitinka ir ieškovės pateiktoje negrąžintų tvorų elementų skaičiavimo lentelėje nurodytus skaičius, suvestus pagal bankroto administratoriui pateiktus priėmimo-perdavimo aktus. Netikslumas atsirado tik klaidingai įvedant 2015 m. spalio 21 d. mobilios tvoros priėmimo-perdavimo akto duomenis: lentelėje nurodoma, kad grąžinta 14 tvoros jungčių, nors iš priėmimo-perdavimo akto matyti, jog grąžinta 17 tvoros jungčių. Iš atsakovo pateiktų tvoros elementų priėmimo-perdavimo aktų datų ir turinio matyti, kad visi, išskyrus 2015 m. rugpjūčio 28 d. aktą, buvo pateikti bankroto administratoriui ir įtraukti į skaičiavimus. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neatitinkančius bylos medžiagos atsakovo teiginius, jog pagal pateiktus priėmimo-perdavimo aktus suskaičiuotų tvoros elementų grąžinta daugiau nei perduota. Nėra aišku, kuo atsakovas grindžia teiginį, jog negrąžinta tik tvoros jungčių už 70 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. aktas, patvirtinantis tvoros segmentų grąžinimą nuomotojui, nebuvo įvertintas, šiame akte fiksuotais grąžintų detalių dydžiais mažino UAB ,,TM Capital“ suskaičiuotą negrąžintų tvoros detalių kiekį. Ieškovės pateiktame dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo pareiškime patvirtinama, kad bylos nagrinėjimo metu buvo rasti ir grąžinti dar 17 tvoros rėmų ir 17 tvoros blokų. Teismas konstatavo, kad nuomotojui UAB ,,Varonis“ nuomininkas UAB ,,TM Capital“ negrąžino 51 tvoros rėmų, 35 tvoros blokų ir 121 tvoros jungties, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 3 475,74 Eur žalos atlyginimo už negrąžintus tvoros elementus.

23. Teismas sprendė, jog PVM mokėjimo mechanizmas lemia, kad šio mokesčio mokėtojui, esant sąlygoms, ši suma yra grąžinama. Dėl to tai yra mokesčių mokėtojo ir mokesčius renkančios valstybės santykių dalis. Atsižvelgiant į tai, PVM negali būti laikomas žala už prarastą turtą. Šią išvadą patvirtinta ir ginčo pastolių bei tvoros elementų priėmimo-perdavimo aktai, iš kurių matyti, kad detalių vertė skaičiuota ir nurodyta be PVM. Atsižvelgdamas į tai, reikalavimą skaičiuojant priteistiną žalos atlyginimo dydį įskaičiuoti ir PVM, teismas atmetė ir ieškovei priteistinos žalos atlyginimo dydį mažino įtraukta PVM suma.

24. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, t. y. atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, neperdavė bankroto administratoriui dalies bendrovės turto ir negrąžino nuomotojo perduotų pastolių bei detalių, kas lėmė nuomotojo finansinio reikalavimo patvirtinimą bankroto byloje; žala, t. y. įmonė neteko turto ir jai reiškiamas UAB ,,Varonis“ finansinis reikalavimas bankroto byloje; priežastinis atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys; nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, jog atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę žalos įmonei padarymą, nagrinėjamu atveju negali būti laikomi susijusiais su įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, kurią konstatavus galimas teisinės atsakomybės netaikymas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25.1. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vadovo civilinę atsakomybę, žalos nustatymą ir atlyginimą bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taip pat spręsdamas šiuos klausimus nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

25.2. Ieškovės bankroto administratoriui atsakovas ne kartą yra nurodęs, kad dalis įmonės turto - statybinių pastolių - buvo pavogta, šių aplinkybių patvirtinimui buvo pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bankroto administratoriaus prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui už neperduodamą turtą, konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas bankroto procese yra perdavęs bankroto administratoriui turtą bei dokumentus, kuriuos turėjo, ir pateikė įrodymus, jog dalis statybinių pastolių prarasti vagystės metu 2019-06-09 (dingusių pastolių vertė pagal inventorizacijos aktą - 3 670,50 Eur), 2017 m. liepos 28-31 d. pavogta dalis pastolių (vertė – 2 253 Eur); mobilūs telefonai perleisti turint rašytinį bankroto administratoriaus sutikimą, kompiuteris ir dalis įrankių perduoti administratoriui. Aptariamos aplinkybės patvirtina faktą, kad nurodytas turtas ieškovei nebuvo perduotas dėl ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių, t. y. nesant atsakovo kaltės. Nepaisant nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodytu, kad atsakovas neperdavė ieškovei priklausiusio turto, kurio vertė – 6 748,13 Eur.

25.3. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų neperduodant turto ir atsiradusios žalos. Atsakovo pateikti duomenys (dėl įvykdytų pastolių vagysčių, paties bankroto administratoriaus sutikimo perleisti turtą) patvirtina, kad nėra nei atsakovo kaltės, nei priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusių nuostolių, todėl, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 6 748,13 Eur žalą.

25.4. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos priteisimo, ne kartą nurodė, jog žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad patyrė 18 241,80 Eur turtinę žalą, ir kad ją atlygino UAB „Varonis“. Tai, kad UAB „Varonis“ įtraukta į kreditorių sąrašą ginčo sumai, nepatvirtina ieškovės patirtų nuostolių fakto. Tokie nuostoliai galėtų atsirasti tik tuo atveju ir tik tokio dydžio, jei bankroto procese būtų tenkinamas trečios eilės kreditoriaus UAB „Varonis“ kreditorinis reikalavimas. Todėl nesant patirtų nuostolių, negali būti priteisiama žala iš atsakovo.

25.5. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad perduoti pastoliai priklauso UAB „Varonis“, ir kokia reali UAB „Varonis“ negražintų pastolių bei tvoros elementų vertė, t. y. nenustatytas žalos dydis. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į atsakovo nurodytus argumentus, jog tvirtinant UAB „Varonis“ kreditorinį reikalavimą, nuomotų pastolių kaina skaičiuota nepagrįstai didelė – „imta“ naujo daikto kaina, nors pastoliai buvo dėvėti, todėl reali tokio turto vertė yra kelis kartus mažesnė. Atsakovas į bylą pateikė komercinius pasiūlymus; skelbimų internete dėl pastolių įsigijimo/nuomos išrašus, viešai paskelbtų skelbimų naudotoms tvoroms išrašus. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad neperduotų pastolių rinkos vertė yra gerokai mažesnė. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, jog nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Taigi, sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

25.6. Vien tik perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta pastolių bei tvoros elementų kaina nepatvirtina rinkos vertės. Teismas, nustatydamas šio turto vertę, nepagrįstai vadovavosi UAB „TM Capital“ ir UAB „Varonis“ 2014 m. rugsėjo 18 d. sudarytos ilgalaikės pastolių nuomos sutarties nuostatomis, numatančiomis pastolių priėmimo - perdavimo aktuose nurodyti jų kiekius, vertę ir kt. parametrus (Sutarties 8 p.), nors tame pačiame sprendime teismas konstatavo, jog vien priėmimo-perdavimo akto pagrindu pateikiami skaičiavimai taip pat gali būti klaidinantys, todėl nustatant kiekius reikėtų vadovautis UAB „Varonis“ ir UAB ,.TM Capital“ 2017 m. gegužės 9 d. atlikta nuomotų pastolių inventorizacija, kurioje taipogi nėra nustatyta turto vertė. Teismo konstatuotos aplinkybės, kad abi ilgalaikės pastolių nuomos sutarties šalys, būdamos verslininkėmis ir statybų srities profesionalėmis, susitarė, jog priėmimo-perdavimo aktuose nurodoma nuomojamų detalių vertė, kurią turės atlyginti nuomininkas turto negrąžinimo atveju, nepatvirtina realios turto vertės. Nenustačius tikrojo žalos dydžio, kuris galėjo atsirasti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kilęs ginčas negalėjo būti teisingai išspręstas.

25.7. Tiek pastoliai, tiek ir tvoros elementai nebuvo įtraukti į ieškovės apskaitą, todėl atsakovas, kaip įmonės vadovas, nėra atsakingas už jų neperdavimą ieškovei. Be to, vertinant pastolių priėmimo-perdavimo aktus, akivaizdu, kad pastoliai buvo perduoti ne pačiam atsakovui, o kitiems asmenims. Bylos nagrinėjimo metu net nebuvo aiškinamasi pastolių buvimo vieta bei kam jie buvo perduoti, formaliai žalą priteisiant iš atsakovo.

25.8. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžianti jų įrodomąją reikšmę. Teismo išvados dėl nustatytų byloje faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovui taikoma atsakomybe bei neperduoto turto kiekio ir vertės nustatymu, turėjo būti pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Teismas tik formaliai konstatavo, jog nustatytos visos atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos, nevertinant byloje esančių duomenų dėl atsakovo kaltės, nebuvo nustatytas priežastinis ryšys, taip pat realus žalos dydis, t. y. UAB „Varonis“ negrąžintų pastolių ir tvoros elementų rinkos vertė. Teismas, nesant jokių duomenų, kad pastoliai ir tvoros elementai priklauso UAB „Varonis“, taip pat nesant jokių duomenų apie jų vertę, nepagrįstai vadovaudamasis turto priėmimo-perdavimo aktuose nurodyta kaina, nustatė vertę, kuri neatitinka tikrovės. Tai, kad turto vertė yra gerokai mažesnė, atsakovas pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, kurie byloje nebuvo vertinti.

25.9. Šalies tam tikro fakto pripažinimas nėra privalomas teismui – teismas jį gali pripažinti nustatytu tik įsitikinęs, kad jo pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, todėl nagrinėjamu atveju turto (pastolių ir tvoros elementų) vertė turėjo būti vertinta per įrodymų patikimumo ir pakankamumo kriterijus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pačiam teismui reikalaujant iš UAB „Varonis“ pateikti duomenis apie nuomoto turto įsigijimo kainą, įsigijimo pirminius dokumentus, nusidėvėjimo skaičiavimą, likutinę vertę ir pan. – UAB „Varonis“ atsisakė tai padaryti. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina, ne tik tai, kad UAB „Varonis“ siekia nuslėpti tiesą apie realią turto vertė ir priklausomybę, bet ir tai, kad byloje nėra pateikta patikimų duomenų, kurie leistų nustatyti pagal sutartį neperduotų pastolių ir tvoros elementų tiek vertę, bei tai, kad jie priklauso UAB „Varonis“.

Atsiliepimas

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB ,,TM Capital“ prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo bendrovės vadovu, atitinkamai pastarajam buvo kilusi pareiga perduoti visą ieškovo turtą. Ieškovė šioje byloje įrodė, jog atsakovas ieškovės nemokumo administratoriui perdavė ne visą turtą, dėl ko pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) neperduodant viso turto laikytini neteisėtais.

26.2. Ieškovė ne tik savo procesiniuose dokumentuose, bet ir bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdžiuose, ne kartą pabrėžė, jog į ieškinio reikalavimų sumą nepatenka galimai pagrobti ieškovei priklausę pastoliai ir/arba stelažai bei perduotas kompiuteris, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas akivaizdžiai nepagrįstas.

26.3. Dalyje dėl neperduotų telefonų aparatų pažymi, jog atsakovui buvo perduoti (nemokumo administratoriaus sutikimu) tik telefono numerių abonentai, ką teisingai konstatavo ir skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Iš telefonų aparatų pirminių įsigijimo dokumentų taip pat nėra matyti, kad jie būtų įsigyti kartu su abonentais (numeriais) ar su jais susieti.

Žemesnės instancijos teismas

26.4. Dėl apelianto teiginių, neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodytu, kad atsakovas neperdavė ieškovei priklausiusio turto, kurio vertė 6 748,13 Eur, pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad: 1 608,42 Eur vertės įvairūs įrankiai; 279,82 Eur vertės kavos aparatas; 209,67 Eur vertės telefonų aparatai; 4 650,22 Eur vertės pastoliai (dėl galimai pagrobtų pastolių ir/arba stelažų reikalavimai nėra ir nebuvo reiškiami) butų perduoti nemokumo administratoriui, todėl ir šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas yra aiškiai nepagrįstas.

Šalies argumentai

26.5. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog nebuvo įrodyta žala bei priežastinis ryšys. Ieškovė įrodė faktus, kad bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas neperduotas; turto vertė skaičiuotina pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus (kas laikytina žalos dydžiu); neperdavus turto, jis nėra realizuojamas ir už jį gautinos piniginės lėšos nepanaudojamos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (kas aiškiai parodo tiesioginio priežastinio ryšio egzistavimą).

26.6. Apeliantas nepaneigė, kad pastolius ir kitas detales ieškovė nuomojosi iš trečiojo asmens UAB „Varonis“; perduodant pastolius ir kitas detales buvo pasirašomi priėmimo – perdavimo aktai, atitinkamai savo parašais abi šalys sutiko su objektų verte; dalis pastolių ir kitų detalių nuomininko nebuvo grąžinti nuomotojui, kas buvo užfiksuota 2017 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo akte atlikus inventorizaciją; pagal negrąžintų detalių vertę buvo patvirtintas toje dalyje trečiojo asmens finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje. Dėl nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog ieškovė bei jos kreditoriai patyrė tiesioginę turtinę žalą, kai negrąžinus nuomotų pastolių ir kitų detalių, jų sumai buvo patvirtintas trečiojo asmens UAB „Varonis“ finansinis reikalavimas ir taip sumažėjo kitų kreditorių teisėti lūkesčiai ir galimybė atgauti skolą iš bankrutavusios bendrovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

28. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei bankrutuojančiai įmonei iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, priteistas žalos atlyginimas už bankroto administratoriui neperduotą įmonės turtą bei nuomotojui negrąžintą nuomotą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą bei neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

30. Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015, 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-611/2016). Juridinio asmens vadovas, eidamas savo pareigas, turi įtraukti į apskaitą ir saugoti jam perduotą juridinio asmens turtą, rūpintis, kad šis turtas išliktų, nebūtų sunaikintas ar prarastas.

31. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam ir teismui iškėlus jam bankroto bylą, juridinio asmens vadovui kyla pareiga vykdyti ne tik anksčiau minėtas pareigas, tačiau taip pat ir bankroto bylos iškėlimo ieškovei metu galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatytus įpareigojimus. Vienas iš tokių įpareigojimų buvo įtvirtintas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, jos valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tuo atveju, jei juridinio asmens vadovas dėl savo nerūpestingumo, aplaidumo ar sąmoningai atliekamų neteisėtų veiksmų neišsaugo jam patikėto juridinio asmens turto ir dėl šios priežasties, įsiteisėjus nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, neperduoda jo bankroto administratoriui, jam gali kilti pareiga atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė bankrutavusi UAB ,,TM Capital“ įrodinėjo, kad atsakovas A. J. B., būdamas ieškovės vadovu, nevykdė įstatyminės pareigos ieškovei iškėlus bankroto bylą perduoti dalį ieškovės turto bankroto administratoriui. Taip pat ieškovė įrodinėjo, kad ieškovei padaryta turtinė žala, nes nebuvo grąžinti bendrovės iš nuomotojo UAB „Varonis“ išsinuomoti pastoliai ir detalės.

34. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovas po bankroto bylos iškėlimo ieškovei neperdavė paskirtam bankroto administratoriui dalies ieškovės turto. Atsakovas iš esmės pripažino, jog, kaip UAB ,,TM Capital“ vadovas, buvo atsakingas už bendrovės turto perdavimą bankroto administratoriui ir už išsinuomoto turto grąžinimą. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės nurodomos padarytos žalos dydžiu bei pagrįstumu. Atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą argumentuodamas tuo, kad teismas neteisingai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, jog yra visos sąlygos jo civilinei atsakomybei kilti.

35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo pateikti duomenys dėl įvykdytų pastolių vagysčių, paties bankroto administratoriaus sutikimo perleisti turtą patvirtina, jog nėra nei atsakovo kaltės, nei priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusių nuostolių, todėl nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 6 748,13 Eur žalą už ieškovės bankroto administratoriui neperduotą turtą. Šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo atsižvelgta į atsakovo nurodomas aplinkybes dėl vykusių ikiteisminių tyrimų ir pateiktus dokumentus, todėl ši galimai pagrobtų pastolių vertė nėra prašoma priteisti iš atsakovo. Dalyje dėl neperduotų telefonų aparatų teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bankroto administratoriaus 2018 m. sausio 16 d. sutikimu atsakovui buvo perduoti tik abonentai (numeriai), ir atsakovas neįrodė, jog ieškovo reikalaujami grąžinti telefonų aparatai būtų perduoti kartu su abonentais, taip pat nepateikė įrodymų dėl bankroto administratoriaus sutikimo su telefonų aparatų perdavimu.

36. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė, kad ieškovės nemokumo administratorei perdavė 6 748,13 Eur vertės turto, kurį sudarė: 1 608,42 Eur vertės įvairūs įrankiai; 279,82 Eur vertės kavos aparatas; 209,67 Eur vertės telefonų aparatai; 4 650,22 Eur vertės pastoliai, todėl ir šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

37. Apeliantas nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad patyrė 18 241,80 Eur turtinę žalą, ir kad ją atlygino UAB „Varonis“. Apelianto įsitikinimu, tai, kad UAB „Varonis“ įtraukta į kreditorių sąrašą ginčo sumai, nepatvirtina ieškovės patirtų nuostolių fakto. Tokie nuostoliai galėtų atsirasti tik tuo atveju ir tik tokio dydžio, jei bankroto procese būtų tenkinamas trečios eilės kreditoriaus UAB „Varonis“ kreditorinis reikalavimas. Todėl nesant patirtų nuostolių, negali būti priteisiama žala iš atsakovo. Apeliantas taip pat teigia, jog į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad perduoti pastoliai priklauso UAB „Varonis“, ir kokia reali UAB „Varonis“ negražintų pastolių bei tvoros elementų vertė, t. y. nenustatytas žalos dydis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

38. Visų pirma, pažymėtina, kad UAB ,,TM Capital“ bankroto byloje yra patvirtintas 32 683,88 Eur dydžio UAB ,,Varonis“ kreditorinis reikalavimas, iš kurio 22 339,84 Eur yra už negrąžinus pastolius ir detales. Bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje tenkinimu, priešingu atveju bendrovės vadovas, padaręs bendrovei žalą, būtų iš dalies atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės vien dėl vėlesnio fakto – bankroto bylos iškėlimo bendrovei, o tai prieštarautų tiek bendrajam teisingumo principui (CK 1.5 straipsnis), tiek visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnis). Visų antra, apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė, kad pastolius ir kitas detales ieškovė nuomojosi iš trečiojo asmens UAB „Varonis“, ir kad nuomotas turtas nepriklausė UAB „Varonis“. Taip pat apeliantas nepaneigė aplinkybių, jog perduodant pastolius ir kitas detales, buvo pasirašomi priėmimo – perdavimo aktai, iš kurių matyti, kad pastolių ir kitų detalių nuomininkas negrąžino nuomotojui, bei šio negrąžinto turto vertė. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė patyrė turtinę žalą, kai negrąžinus nuomotų pastolių ir kitų detalių, jų sumai buvo patvirtintas trečiojo asmens UAB „Varonis“ finansinis reikalavimas ir taip sumažėjo kitų kreditorių teisėti lūkesčiai ir galimybė atgauti skolą iš bankrutuojančios UAB ,,TM Capital“.

39. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pagal UAB ,,Varonis“ ir UAB ,,TM Capital“ 2017 m. gegužės 9 d. atliktą nuomotų pastolių inventorizaciją ir 2017 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo akte fiksuotą UAB ,,Varonis“ perimtų pastolių skaičių, ieškovės pateikiamas negrąžintų UAB ,,Varonis“ pastolių kiekio skaičiavimas laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu realią faktinę situaciją. Ieškovė pagrįstai negrąžinto turto vertę nustatė remdamasi priėmimo-perdavimo aktais, o atsakovo pateikti įrodymai (komerciniai pasiūlymai ir kt.) nėra pakankami šalių sutartai turto vertei nuginčyti, nes nėra galimybės nustatyti, ar komerciniuose pasiūlymuose nurodyti ir ginčo nuomos sutartimi perduoti pastoliai yra tapatūs, be to, nėra duomenų, kokie tokio pobūdžio pasiūlymai būtų laikotarpiu kai turtas negrąžintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas negrąžintų tvoros elementų kiekį ir vertę taip pat pagrįstai nustatė pagal šalių pasirašytus priėmimo-perdavimo aktus.

40. Kaip nustatyta iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų negrąžintų UAB „Varonis“ pastolių ir tvoros elementų kiekio, todėl teisėjų kolegija šioje dalyje plačiau nepasisako. Apeliantas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka dėl negrąžintų pastolių bei tvoros elementų pirmosios instancijos teismo nustatytos vertės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos išvadas dėl minėto negrąžinto turto vertės. Apelianto teiginiai dėl negrąžinto turto vertės yra grindžiami tik subjektyvių aplinkybių aiškinimu, tačiau į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys jo teiginius, o kartu paneigiantys bankroto administratorės pateiktus įrodymus bei pirmosios instancijos teismo nurodytus liudytojų paaiškinimus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis šiais teiginiais. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Varonis“ atsisakė pateikti pastolių bei tvoros įsigijimo dokumentus, nesudaro pagrindo išvadai, jog priėmimo-perdavimo aktuose nurodyta nuomoto turto atkuriamoji vertė neatitinka realios turto vertės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentais apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, jog pastolių rinkos kaina artima naujų pastolių įsigijimo kainai. Apeliantas taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog UAB „TM Capital“ ir UAB „Varonis“, būdamos verslininkėmis ir statybų srities profesionalėmis, susitarė, jog priėmimo-perdavimo aktuose nurodoma nuomojamų detalių vertė, kurią turės atlyginti nuomininkas turto negrąžinimo atveju. Atsakovo atstovai, o ir pats atsakovas, pasirašydami pastolių priėmimo-perdavimo aktus, patvirtino ir sutiko su nurodoma perduodamo turto verte. Kaip jau minėta, atsakovo pirmosios instancijos teismui teikti į įrodymai (komerciniai pasiūlymai ir kt.) dėl pastolių vertės, vertinti kaip nepakankami šalių sutartai turto vertei nuginčyti. Apeliantas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kuriais remiantis apeliacinės instancijos teismui būtų pagrindas vertinti šiuos įrodymus kitaip nei buvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Ta aplinkybė, jog nuomoti pastoliai ir tvoros elementai nebuvo įtraukti į ieškovės apskaitą, ir kad jie buvo perduoti ne pačiam atsakovui, nepaneigia atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos saugoti jam patikėtą (išnuomotą ieškovei) turtą bei rūpintis, kad jis nebūtų prarastas, juolab nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos nuomoto turto vertės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės patirtos žalos dydį dėl negrąžintų UAB „Varonis“ pastolių ir tvoros elementų.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės pakankamos tam, kad būtų nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas atsakingas už įmonės turto išsaugojimą ir perdavimą pagal reikalavimą įmonės bankroto administratoriui, šios pareigos tinkamai nevykdė, taip pat negrąžino nuomotojo perduotų pastolių bei detalių, kas lėmė nuomotojo finansinio reikalavimo patvirtinimą bankroto byloje. Ieškovei kilo žala dėl įmonės netekto turto ir jai reiškiamo UAB ,,Varonis“ finansinio reikalavimo bankroto byloje. Kartu pastebėtina, jog iš byloje esančių duomenų nėra aišku, koks yra neperduoto įmonės turto ir negrąžinto nuomotojui turto likimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat įrodytas priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos. Kaip jau minėta, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl būtent jam tenka pareiga paneigti šią prezumpciją. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, yra pagrindas spręsti, jog atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos. Atsakovas, kaip ieškovės vadovas, turėjo pareigą saugoti jam patikėtą ieškovės turtą, rūpintis, kad jis nebūtų sunaikintas ar prarastas, o ieškovei tapus nemokia ir iškėlus jai bankroto bylą – perduoti visą jos turtą bankroto administratorei tam, kad pastaroji teisės aktuose nustatyta tvarka galėtų atsiskaityti su ieškovės kreditoriais. Taip pat atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą saugoti ieškovės išsinuomotą turtą, rūpintis, kad jis nebūtų sunaikintas ar prarastas, bei grąžinti turtą nuomotojui, tačiau minėtų pareigų atsakovas neįvykdė. Nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246 - 6.249 straipsniai).

42. Pažymėtina, jog įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, liudytojų parodymais, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama kasacinio teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

44. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 450 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,TM Capital“, juridinio asmens kodas 302620088, atstovaujamai bankroto administratoriaus K. U., iš atsakovo A. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė